2026 spalio

Tęsiamas bendradarbiavimas su HOVON: startuoja HOVON 181 tyrimas Lietuvoje

Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautiniuose HOVON konsorciumo klinikiniuose tyrimuose. HOTC pradedamas naujas III fazės tyrimas HOVON 181 AML (EUCT Nr. 2025-522767-15-00), kuriame vertinama, ar bleximenibo pridėjimas prie intensyvios remisijos indukcijos ir konsolidacijos chemoterapijos, vėliau tęsiant palaikomąjį gydymą, gali prailginti įvykių be progresavimo laiką (EFS) pacientams, sergantiems naujai diagnozuota NPM1-mutacine arba KMT2A-rearanžuota ūmine mieloidine leukemija (AML).   Tyrimo pagrindinis tyrėjas – gyd. A. Žučenka. HOVON 181 AML tyrimas yra dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas, o dalyviai atsitiktinai paskiriami gauti bleximenibą arba placebą kartu su standartine intensyvia chemoterapija. Tyrimas bus vykdomas 14 Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, planuojama įtraukti daugiau nei 1000 pacientų iš viso.  Tyrimą organizuoja Hemato-Oncologie voor Volwassenen Nederland (HOVON) – nepriklausoma Nyderlandų hematologijos tyrimų organizacija, koordinuojanti nacionalinius ir tarptautinius klinikinius, biomarkerių ir translacinius tyrimus bei kurianti ligų specifines gaires. HOVON jungia akademinius ir periferinius centrus visoje Europoje, užtikrina aukštos kokybės duomenų rinkimą, biobankų kūrimą ir patikimą mokslinių tyrimų infrastruktūrą.   Šis projektas dar kartą parodo svarų Lietuvos centrų indėlį į tarptautinius hematologijos tyrimus ir nuoseklų bendradarbiavimą su HOVON konsorciumu, suteikiant pacientams galimybę dalyvauti pažangiuose klinikiniuose tyrimuose ir gauti inovatyvų gydymą.   Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-23

Tęsiamas bendradarbiavimas su HOVON: startuoja HOVON 181 tyrimas Lietuvoje Read More »

Netektis: dr. Ignacas Astrauskas (1934–2026)

Su liūdesiu pranešame, kad netekome buvusio kolegos onkologo daktaro Ignaco Astrausko, vieno iš aktyvių onkologinės tarnybos organizatorių  Lietuvoje. Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto bendruomenių vardu reiškiame užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Atsisveikinimas su dr. Ignacu Astrausku Olandų laidotuvių rūmuose, 3-ioje salėje, Olandų g. 22, spalio 9 d. (penktadienį) nuo 15 val. Urna išnešama spalio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.   „1973 metais Respublikinio onkologinio dispanserio direktoriaus pareigos patikėtos Ignacui Astrauskui, kuris vadovavo palyginti trumpą laiką, iki 1975 metų, kai Onkologijos mokslinio tyrimo institutas ir Respublikinis onkologinis dispanseris reorganizuoti į vieną įstaigą. Vadovaujant Ignacui Astrauskui pradėta intensyviai ruoštis kurti specializuotus skyrius tam tikrų lokalizacijų navikams gydyti. Ignacas Astrauskas gimė 1934 m. Vilkaviškio rajono Bučiūnų kaime. 1964 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Po studijų iš pradžių buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir embriologijos katedros asistentu (1964–1967), vėliau – Socialinio aprūpinimo ministerijos Medicininės darbingumo ekspertizės skyriaus viršininku (1967–1973). Dirbdamas šioje institucijoje jis rinko medžiagą disertaciniam darbui ir 1975 metais sėkmingai apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją “Pirminio invalidumo socialinė-higieninė charakteristika Lietuvoje (1967–1971)“. 1973 metais I. Astrauskui buvo patikėtos Respublikinio onkologinio dispanserio vyriausiojo gydytojo pareigos (1973–1975), o sujungus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir Respublikinį onkologinį dispanserį į vieną įstaigą, I. Astrauskas tapo Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo darbui (1975-1979). Vėliau I. Astrauskas vadovavo Onkologijos mokslinio tyrimo instituto klinikai (1979-1982), o atskyrus Instituto mokslinę veiklą nuo klinikinės (reorganizavus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir įkūrus Klinikos prie Onkologijos mokslinio tyrimo instituto), tapo šių Klinikų vyriausiuoju gydytoju bei Chirurgijos poskyrio vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (1982-1990). Mokslinės veiklos sritis – krūties vėžio chirurginis ir sudėtinis gydymas.“ Ištrauka iš dr. Janinos Didžiapetrienės mokslinės biografinės monografijos „Onkologų mokslininkų kartos, asmenybės, jų darbai“, 2019. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-08

Netektis: dr. Ignacas Astrauskas (1934–2026) Read More »

Pacientė vėl gali kvėpuoti pati: atlikta sudėtinga  trachėjos ir gerklų operacija  

VU ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre (NVC) atlikta unikali operacija – 20-ies metų pacientei plastinės rekonstrukcinės operacijos metu atkurta natūrali kvėpavimo takų funkcija. „Šią operaciją atlikome pirmieji Lietuvoje. Darija vėl gali kvėpuoti pati, nebereikia kas mėnesį atliekamų kvėpavimo takus praplatinančių procedūrų, kurios tik kelioms savaitėms išspręsdavo kvėpavimo problemą“, – sako Nacionalinio vėžio centro Galvos – kaklo ir odos chirirugijos skyriaus gydytojas Ignas Karnas. Vėl gali judėti, atgavo apetitą Su Darija kalbamės praėjus pusei metų po atliktos  operacijos. „Dabar galiu gyventi žymiai lengviau. Laisvai užlipu į antrą aukštą. Vieną kartą stabtelėdama galiu užlipti į 4–5 aukštą. Namuose galiu užsiimti namų ruoša. Galiu net pabėgėti trumpą atstumą, pavyzdžiui, jei vėluoju  į autobusą. Visa tai galiu dėl to, kad nebeuždustu. Anksčiau visiškai nieko negalėjau“, – džiaugiasi Darija. Mergina atgavo ir apetitą – noriai valgo viską. „Iki operacijos visai nenorėjau valgyti, nes buvo sudėtinga teisingai nuryti. Dabar galiu vienu metu ir alsuoti, ir valgyti. Po operacijos norėjau viską valgyti nesustodama. Po tam tikro laiko, aišku, tas praėjo. Neseniai buvau vizito pas gydytoją Igną Karną. Po apžiūros gydytojas patvirtino, kad viskas tvarkoje, viskas labai gerai prigijo. Man 20 metų, esu studentė“, – pasidalijo atgautu gyvenimo džiaugsmu Darija. Laikina procedūra problemos neišsprendė Šią operaciją atlikęs chirurgas I. Karnas papasakojo, jog pacientė 2021 metais buvo operuota Vaikų ligoninėje, Santaros klinikose, dėl smegenų auglio. „Po operacijos buvo visiškai atsistačiusi, liga buvo remisijoje, gyveno visavertį gyvenimą, tačiau atsirado kvėpavimo problemų – gerklų ir trachėjos stenozė (susiaurėjimas), dėl kurios tapo sunku kvėpuoti, pacientė pradėjo netoleruoti fizinio krūvio. Tai gana reta, tačiau reikšminga komplikacija, galinti atsirasti dėl operacijos ir pooperaciniu laikotarpiu bendrosios nejautros metu įvedamo vamzdelio kvėpavimui užtikrinti.“ Esant tokiai būklei, dar vis dažnai taikoma bužavimo procedūra – susiaurėjusi kvėpavimo takų vieta praplatinama specialiu instrumentu – bužu. Per kelerius metus ši procedūra buvo pakartota daug kartų. Tačiau tai laikina ir problemos neišsprendžianti procedūra. Pastaraisiais metais ji būdavo atliekama beveik kas dvi savaites, nes randas vėl susiformuodavo, kvėpavimo takai susiaurėdavo ir pacientei vėl tapdavo sunku kvėpuoti. Nacionaliniame vėžio centre atlikta sudėtinga operacija Po daugiadalykės komandos aptarimo VU ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centre Darija buvo nukreipta konsultacijai į Nacionalinį vėžio centrą. Operacijos metu buvo atlikta sudėtinga trachėjos ir gerklų operacija, kurios metu pašalintas randas kartu su dalimi trachėjos ir gerklų audinio, atlikta laringoplastika, panaudojant šonkaulio fragmentą, bei suformuota nauja kvėpavimo takų jungtis. Tokiu būdu buvo praplėsti kvėpavimo takai. „Taigi galime gydyti aukštai, visai šalia balso klosčių, susiformavusias stenozes, suformuodami naują jungtį kvėpavimo takuose. Paprastos trachėjos stenozės chirurginiu būdu buvo gydomos ir anksčiau, tačiau aukštai esančių stenozių, kai reikalinga rekonstrukcija, operacijos nebuvo atliekamos. Tai sudėtinga kompleksinė operacija, kurios metu labai svarbus chirurgų ir gydytojų anesteziologų bendradarbiavimas“, – pasakoja gydytojas I. Karnas. Po operacijos jau praėjo pusė metų. Pacientė atvyksta kontroliniams vizitams – kvėpavimo plyšys platus, ji gali lengvai kvėpuoti. Šiuo metu ji gali užsiimti kasdienėmis veiklomis, studijuoja universitete“, – pasakoja gydytojas I. Karnas. Sukaupta patirtis leidžia iš esmės padėti pacientams Nacionaliniame vėžio centre sukaupta didelė galvos ir kaklo chirurgijos patirtis, čia dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai, savo profesinį meistriškumą tobulinantys tarptautiniuose seminaruose ir mokymuose. Nacionaliniame vėžio centre operacijos atliekamos ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams. „Jau anksčiau pradėjome atlikti endoskopines lazerines balionines dilatacijas pacientams, kuriems diagnozuota kvėpavimo takų stenozė, todėl šiuo metu esame stiprūs šioje srityje ir Lietuvos pacientams galime pasiūlyti daugiau nei laikiną „bužavimą“ iki kito pablogėjimo“, – sako gydytojas I. Karnas. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-06

Pacientė vėl gali kvėpuoti pati: atlikta sudėtinga  trachėjos ir gerklų operacija   Read More »

ESOR – Europos radiologijos mokykla – po 12 metų sugrįžo į Vilnių!

Vilniuje jau trečią kartą surengti Europos radiologijos mokyklos (ESOR) mokymai. Ankstesnės ESOR mokyklos Lietuvoje vyko 2011 ir 2014 metais, tad labai džiaugiamės po ilgos pertraukos vėl subūrę radiologijos bendruomenę tarptautiniams mokymams. Į kardiotorakalinio vaizdinimo mokyklą susirinko daugiau nei 100 dalyvių. Renginį pradėjo Nacionalinio vėžio centro direktorius ir Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Įžanginėje kalboje jis pabrėžė onkologinio paciento kelio, ankstyvos vėžio diagnostikos ir radiologijos vaidmens svarbą siekiant geresnių gydymo rezultatų. Savo žiniomis ir tarptautine patirtimi dalijosi trys iškilios kardiotorakalinės radiologijos ekspertės – prof. Marie-Pierre Revel, prof. Galit Aviram ir prof. Anna Rita Larici. Mokymuose daug dėmesio skirta plaučių vėžio patikrai, širdies ir kraujagyslių radiniams onkologinių pacientų KT tyrimuose, plaučių vėžio gydymo komplikacijoms, tarpuplaučio navikams, kraujagyslinėms komplikacijoms bei atsako į sisteminį gydymą vertinimui. „Džiaugiamės galėdami Vilniuje kurti erdvę, kurioje susitinka Europos ekspertų patirtis, naujausios radiologijos žinios ir klinikinė praktika. Ačiū lektorėms, dalyviams ir visiems, prisidėjusiems prie ESOR mokyklos sugrįžimo į Vilnių!”- sako Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-08

ESOR – Europos radiologijos mokykla – po 12 metų sugrįžo į Vilnių! Read More »