2026 rugsėjo

Baigiamojoje konferencijoje „Nuo PSA iki PRAISE-U+ – tvarios aplinkos kūrimas ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai“ Nacionaliniame vėžio centre (NVC) rugsėjo 24 d. pristatyti pilotinio tyrimo rezultatai ir siūlymas modernizuoti Lietuvos Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą individualia rizika grįstu algoritmu.  Siūlymą į valstybės finansuojamą programą įtraukti MRT tyrimą rugsėjo 25 d. svarstys Privalomojo sveikatos draudimo taryba. PRAISE-U projektas baigiasi rugsėjo 30 d., tačiau jo veiklos nenutrūksta. Rugsėjo 1 d. prasidėjo tęstinis projektas PRAISE-U+, kuriame NVI tęs pradėtus darbus. Lietuvoje vyrams skirta prostatos vėžio patikra gali iš esmės pasikeisti. Siūloma pereiti prie organizuotos, individualia rizika grįstos patikros, kurioje svarbų vaidmenį atliktų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šio pokyčio pagrindus padėjo tarptautinis projektas PRAISE-U, kurį Lietuvoje vykdė Nacionalinis vėžio institutas (NVI). PRAISE-U tyrė, kaip rizika grindžiamą prostatos vėžio patikrą galima įdiegti skirtingose Europos sveikatos sistemose. Lietuvos pilotiniame tyrime dalyvavo 2 359 vyrai nuo 50 iki 69 metų. Vyrams, kurių PSA rodiklis buvo padidėjęs, pirmiausia įvertinta individuali rizika. Magnetinio rezonanso tyrimas atliktas tik esant didesnei rizikai, o biopsija – tik tada, kai MRT rezultatai to reikalavo. Penkiose Europos pilotinėse vietose iš viso dalyvavo apie 15 tūkst. vyrų. Pasak projekto partnerių, tokia pakopinė patikra leido sumažinti MRT tyrimų ir biopsijų skaičių. Vėžio prevencija – Lietuvos sveikatos politikos prioritetas NVI ir NVC vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, sveikindamas konferencijos dalyvius, atkreipė dėmesį į didžiulį priešinės liaukos vėžio mastą Europoje. „Europoje kasmet prostatos vėžio diagnozė nustatoma daugiau 300 000 vyrų, o su šia diagnoze gyvena apie 4 mln. Lietuvoje kasmet nustatome apie 2 tūkst. naujų atvejų, o su liga gyvena 30 tūkst. vyrų. Tai 1 proc. Lietuvos populiacijos, turime vieną iš didžiausių sergamumo priešinės liaukos vėžiu rodiklių pasaulyje. 2022 m. Europos taryba paragino šalis nares pakeisti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nuo oportunistinio modelio į sisteminį ankstyvos diagnostikos valdymo. Lietuva su savo partneriais iš Ispanijos, Airijos, Lenkijos pradėjo projektą PRAISE-U, kuriame išbandyta naujoji programa, naujasis algoritmas. Mes, Lietuva, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą įsidiegėme vieni anksčiausiai Europoje 2006 m., bet mūsų programa yra oportunistinė – mes vėžio diagnozę nustatome šiek tiek dažniau, nei reikėtų. Daliai vyrų ši liga neturi pasekmių, būtent dėl to atsiranda poreikis rizika grįstos atrankos arba rizika grįstos ankstyvos diagnostikos. Mes esame šalis, turinti lyderystę šiuo klausimu,  turėtume testuoti daugiau ir tiksliau. Tačiau net ir pats tobuliausias algoritmas neveiks, jeigu vyrai neateis tikrintis. Labai svarbu būsima viešinimo programa. Viešinimui būtina skirti ne tik dėmesio, bet ir lėšų, aiškinti, kad žmonės suprastų, kodėl reikia tikrintis profilaktiškai, kokia to nauda. O tikslus algoritmas mums padės išvengti perteklinių procedūrų, perteklinio gydymo. Labai noriu padėkoti Europos Tarybai už šią iniciatyvą, Europos urologų asociacijai, kuri palaikė šią iniciatyvą, mūsų partneriams iš Airijos, Ipanijos, Lenkijos. Didžiausia padėka mūsų specialistų komandai ir asmeniškai docentui Aušvydui Patašiui už iniciatyvumą, už tai, kad mes įgyvendinome šitą projektą“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Konferencijoje kalbėjęs LR Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog  anksčiau nustatę diagnozę, galime iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę ir gydymo rezultatą. „Kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą ir gavome pirmąją paramą, galvojome, kur ją panaudoti. Pradėjome nuo vėžio profilaktikos programų, supratome, jog investuodami galime sulaukti ir tam tikrų rezultatų.  Su kiekvienu mokslo pažangos etapu ateina naujos žinios, naujos programos. Akivaizdu, jog bendras susiėjimas, pasikeitimas žiniomis, perėmimas gerųjų patirčių, bendras pacientų, medikų, politikų veikimas duoda labai didelę vertę. Tad Jūsų šiandien aptariama programa yra bendras, labai savalaikis veikimas“, – pasakė LR Seimo pirmininkas J. Olekas. LR Vyriausybės Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė pabrėžė, jog sveikatos politikos darbotvarkėje ankstyvosios diagnostikos programos ir prevencija yra labai svarbi tema. „Šiandien ant Premjero stalo yra skaičiai apie prevencinėmis ir klinikinės medicinos priemonėmis išvengiamą mirtingumą. Visuomenės sveikatos perspektyvoje atsiskleidžia milžiniškas galimybių laukas. Tai ir svarbi politinė žinutė, kad bus daugiau bendraujama su SAM. Nepaisant ankstyvųjų pastangų, įdirbio, profesionalumo, kuris yra sukauptas čia ir pacientų organizacijose, POLA veikloje, partnerystėje Lietuvos mastu, visuomenės aktyvumas dalyvaujant profilaktinėse programose galėtų būti didesnis. Atsakomybę dėl šios problemos perkelti vien tik žmonėms nebūtų sąžininga. Pokyčiai, kurie šiandien vyksta programų valdyme, kaip pakviečiami žmonės, kaip prižiūrimas paciento kelias ir sekimas, be jokios abejonės, susiję su inovacijomis. Vienas iš sprendimų, kurį matome ir vyriausybės lygmenyje, yra išnaudoti DI, kaip didelį pagalbininką, gerinant prevencinių programų koordinavimą ir valdymą. Net neabejoju, jog ši bendruomenė, kuri yra šiandien šioje salėje, bus pagrindiniai konsultantai ir pagalbininkai valstybei“, – pasakė M. Jakubauskienė. Lietuvoje išbandytas visas paciento kelias PRAISE-U yra Europos Urologų Asociacijos inicijuotas konsorciumas, kuriuo siekiama pereiti prie organizuotos, individualia rizika grįstos prostatos vėžio patikros. Pilotiniai tyrimai vyko penkiuose Europos Sąjungos regionuose: Lenkijoje, Airijoje, Lietuvoje ir dviejose Ispanijos regionuose – Galicijoje ir Manresoje. NVI vykdytame pilotiniame tyrime išbandytas visas paciento kelias: Projekto vadovas doc. dr. Aušvydas Patašius pabrėžė, kad naujos kartos patikrai nepakanka pakeisti vien diagnostikos algoritmo. Taip pat reikia centralizuotos kvietimų sistemos, duomenų infrastruktūros, kokybės užtikrinimo ir parengtų specialistų. Lietuvos pilotiniame tyrime į kvietimą atsiliepė apie 23 proc. pakviestų vyrų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atsiliepė apie 37 proc., Šeškinės poliklinikoje – apie 21 proc. pakviestųjų. „Baigdami projektą jo pagrindu sukūrėme ir pateikėme reikalavimus bei prašymą naujam atnaujintam modelio finansavimui ir gavome patvirtinimą. Metų eigoje turėsime atnaujintą, saugią, be hiperdiagnostikos programą. Kitaip tariant, iš mokslo pasukome į realybę. Profilaktiškai pasitikrinti kviesime daugiau vyrų. Turime atsižvelgti į bendrą Lietuvos politiką – eiti į regionus, kviesti ir skatinti gyventojus dalyvauti prevencinėje programoje aiškinant jos naudą kiekvienam. Neatsvers bendro skaičiaus aktyvūs sostinės miestiečiai, kuriems labiau prieinama paslauga“, – sako doc. dr. Aušvydas Patašius. Patikra prasideda nuo žmogaus sprendimo „Tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. Pasak jos, patikra prasideda ne nuo PSA tyrimo, o nuo vyro sprendimo atsiliepti į kvietimą. Toks sprendimas ne visada lengvas, nes reikalauja sąžiningumo prieš save. Todėl žmogui turi būti aišku, kodėl jis kviečiamas, ką reiškia tyrimo rezultatas ir kas vyks toliau. Gydytoja, Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Ugnė Mickevičiūtė pristatė duomenis, rodančius dalyvavimo netolygumą visoje šalyje. 2024 m. dalyvavimas valstybinėje programoje skirtingose Lietuvos savivaldybėse svyravo nuo 15,3 iki 29,1 proc. Ji taip pat pristatė trišalių patariamųjų tarybų patirtį. Šios tarybos PRAISE-U pilotiniuose regionuose sujungė

Einant onkologinės ligos gydymo keliu neretai pacientams tenka kreiptis į psichologą. VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro medicinos psichologė Dovilė Karečkaitė pabrėžia, kad psichologo vaidmuo yra padėti žmogui geriau pažvelgti į savo patirtį, pastebėti sunkiau matomus dalykus ir kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų. Šiuolaikiniame vėžio centre pacientą gydo specialistų komanda, o psichologinė pagalba yra viena iš visapusiškos paciento priežiūros dalių. „Bendradarbiaudami su kitais paciento gydyme dalyvaujančiais specialistais geriau suprantame žmogaus situaciją, galime atliepti skirtingus jo poreikius ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į psichologinę žmogaus būseną. Žinoma, visada laikomasi konfidencialumo principų, o susidūręs su onkologine liga asmuo vertinamas ne tik kaip pacientas, bet ir kaip žmogus, išgyvenantis sudėtingą gyvenimo etapą“, – sako D. Karečkaitė, sutikusi atsakyti į klausimus apie psichologo darbo kasdienybę. Kaip žmogus patenka į psichologo kabinetą? Pacientą pas psichologą nukreipia gydantis gydytojas, rekomendavęs psichologinę pagalbą susidūrus su naujai diagnozuota onkologine liga ar išgyvenant su ja susijusius sunkumus. Kreipiasi žmonės ir savarankiškai, kai jaučia, kad būtų naudinga pasikalbėti, geriau suprasti savo išgyvenimus ar rasti būdų lengviau susidoroti su pasikeitusia situacija. Specializuotai psichologinei konsultacijai onkologinės ligos kontekste reikalingas siuntimas. Šiuo metu Lietuvoje su siuntimu teikiamos 6 nemokamos psichologinės konsultacijos, o esant poreikiui ir gavus papildomą siuntimą, gali būti suteiktos dar 6 konsultacijos (iš viso iki 12 paslaugų per kalendorinius metus). Į šį skaičių gali būti įtraukiama ir iki 4 konsultacijų paciento artimiesiems. Gavus siuntimą lieka tik užsiregistruoti ir atvykti sutartu metu. Kaip vyksta psichologo konsultacija? Dažniausiai pradedame nuo pokalbio ir siekiame susipažinti su žmogumi, išgirsti jo patirtį ir suprasti, su kokiais klausimais ar sunkumais jis tuo metu susiduria. Daug dėmesio skiriame tam, kaip žmogus išgyvena ligos ir gydymo patirtį, kokius pokyčius liga atneša į kasdienį gyvenimą, tarpasmeninius santykius bei santykį su savimi. Kartais pagalbos gali prireikti ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems – jiems gali būti svarbu turėti erdvę išsakyti savo išgyvenimus, klausimus ir atrasti būdus, kaip palaikyti šalia esantį žmogų. Ar turi psichologas savo darbo algoritmą? Psichologo darbe nėra vieno universalaus algoritmo, pagal kurį būtų dirbama su kiekvienu žmogumi. Nors konsultavimo procesas turi tam tikrą struktūrą, pavyzdžiui, dažnai pradedama nuo žmogaus situacijos supratimo, sunkumų įvertinimo ir tinkamiausių pagalbos būdų pasirinkimo, tačiau pats procesas visuomet pritaikomas individualiai. Nuolat stebime, kaip žmogus reaguoja į taikomą pagalbą, kas jam yra naudinga, ir pagal tai koreguojame konsultavimo procesą. Onkologinėje srityje ypač svarbus individualus požiūris, nes nors ligos patirtis gali turėti bendrų bruožų, kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai. Todėl psichologo darbe susijungia mokslu grįsti metodai ir jautrus dėmesys konkretaus žmogaus situacijai. Ar visada pavyksta greitai surasti kontaktą su pacientu? Žmogiškasis santykis yra viena esminių psichologinės pagalbos sąlygų. Be pasitikėjimo, saugumo jausmo ir patyrimo, kad esi išgirstas bei priimtas, žmogui gali būti sunku atsiverti ir kalbėti apie tai, kas jam iš tiesų svarbu. Tiesa, kontaktas su žmogumi ne visada užsimezga iš karto. Kiekvienas į konsultaciją ateina su savo patirtimi, lūkesčiais, kartais ir abejonėmis ar baime kalbėti apie jautrius dalykus. Todėl santykis kuriamas palaipsniui – per nuoširdų domėjimąsi žmogumi, pagarbą jo patirčiai ir gebėjimą būti šalia jo tokiame etape, kuriame jis yra. Tenka susidurti su labai skirtingomis žmogaus patirtimis. Į pagalbą kreipiasi tiek žmonės, patiriantys ryškesnius emocinius sunkumus – stiprų nerimą, prislėgtą nuotaiką, didelį bejėgiškumo ar nevilties jausmą, tiek tie, kuriems kyla daugiau kasdienių klausimų, susijusių su ligos priėmimu, pasikeitusia situacija ar prisitaikymu prie naujos realybės. Nebūtina laukti, kol sunkumai taps labai intensyvūs. Kartais žmogui tiesiog reikia erdvės pasikalbėti, geriau suprasti savo reakcijas, pasiruošti artėjantiems pokyčiams ar atrasti būdų, kaip pasirūpinti savo emocine savijauta. Pagalbos gali prireikti skirtingais ligos etapais – išgirdus diagnozę ar jau esant remisijoje, t. y., praėjus aktyviam ligos laikotarpiui. Džiugu, kad šiuo metu tiek gydytojai, tiek patys pacientai vis dažniau psichologinę pagalbą vertina kaip neatsiejamą visapusiškos onkologinės pagalbos dalį – svarbią ne tik esant ryškiems emociniams sunkumams, bet ir siekiant geresnės emocinės savijautos bei prisitaikymo prie ligos. Ar pats pacientas gali save objektyviai vertinti? Žmogus dažnai geriausiai pažįsta savo vidinę būseną – jis pats gali įvardyti, ką jaučia, kas jam sunku ir kaip liga paveikė jo kasdienybę. Todėl jo patirtis ir savęs vertinimas yra labai svarbi psichologinio konsultavimo dalis. Vis dėlto gali būti sunkiau objektyviai įvertinti savo emocinę būseną, ypač patiriant daug streso, nerimo ar nežinomybės. Kartais žmogus gali nuvertinti savo sunkumus, manyti, kad „turi susitvarkyti pats“, arba priešingai – matyti situaciją tik per baimės ir nerimo prizmę. Psichologo vaidmuo nėra vertinti žmogų vietoje jo, bet padėti geriau pažvelgti į savo patirtį, pastebėti tai, kas gali būti sunkiau matoma pačiam, ir kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų. Ar turite galimybių įvertinti savo darbo rezultatą? Grįžtamasis ryšys psichologo darbe yra labai svarbi konsultavimo proceso dalis. Jis dažniausiai vyksta pokalbio metu – žmogus dalijasi, kaip jaučiasi, kas jam padeda, kas keičiasi ir kaip jis pats vertina savo situaciją. Kartu aptariame, ar pasirinkta pagalbos kryptis yra tinkama ir ar reikia ką nors keisti. Psichologinės pagalbos rezultatas ne visada matuojamas tuo, kad visi sunkumai visiškai išnyksta. Svarbus darbo rezultatas – kai žmogus pradeda jaustis labiau suprantantis save, turintis daugiau pasirinkimų ir gebantis aktyviau dalyvauti savo gyvenime nepaisant ligos aplinkybių. Todėl psichologo darbo įvertinimas remiasi ne tik specialisto stebėjimu, bet ir paties žmogaus patirtimi bei jo matomais pokyčiais. Tikslas – sukurti psichikos sveikatai skirtą platformą Šiuo metu Nacionaliniame vėžio centre vykdomas projektas „Althea“ siekia sukurti ir įdiegti internetinę platformą, kuri padėtų lengviau atlikti psichikos sveikatos patikrą vėžiu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems ir padėtų teikti individualizuotą psichologinę paramą. Projekto metu buvo apklausiami pacientai ir jų šeimos nariai. Preliminariai jau dabar galima pastebėti kelias svarbias tendencijas: Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-09-21

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre veikiantis Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyrius padeda onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms susigaudyti informacijos gausoje, atsakyti į praktinius klausimus, įveikti nepagrįstas baimes ir, svarbiausia, suteikia galimybę pasikalbėti ir nurimti. „Pacientui reikia ne tik, kad būtų paskirtas gydymas, bet kad jis galėtų išsikalbėti“, – sako skyriaus vedėja, visuomenės sveikatos specialistė Veronika Mickevičienė. Labai dažnai pacientams, išėjusiems iš gydytojo kabineto, kyla daugybė klausimų. Gydymo metu žmogus gauna daug medicininės informacijos, kurią ne visada lengva iš karto suprasti ir įsiminti. Be to, susidūrus su onkologine liga, nerimas ir nežinomybė gali trukdyti susigaudyti informacijos gausoje. Prieš kelerius metus Nacionaliniame vėžio centre (NVC) įkurto Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriaus tikslas – padėti pacientui susiorientuoti jo ligos kelyje. Čia pacientai gali ateiti su klausimais, kurie iškyla jau išėjus iš gydytojo kabineto, pasitikslinti informaciją apie gydymą, pasitarti dėl praktinių kasdienybės klausimų ar tiesiog būti išklausyti. Į pacientų klausimus padeda atsakyti skyriaus vedėja, visuomenės sveikatos specialistė V. Mickevičienė, NVC dirbanti jau virš 30 metų ir sukaupusi didelį žinių bagažą apie onkologines ligas, jų gydymą ir praktinius aspektus, aktualius pacientui. Tačiau, pasak V. Mickevičienės, ne mažiau svarbu yra tai, kad žmogus, susidūręs su onkologine liga, turėtų patogią erdvę, kurioje galėtų ramiai išsakyti savo nerimą, abejones ir klausimus. Kas labiausiai rūpi pacientams? Į Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyrių pacientai ateina patys arba yra atsiunčiami gydytojo. Pasak V. Mickevičienės, bene dažniausiai pacientai ateina su klausimu, kokį papildomą gydymą ar kitas priemones dar būtų galima pritaikyti. „Sveikintina, kai pacientas ateina pasitarti dėl alternatyvių metodų. Gydytojas neskirs alternatyvios medicinos priemonių gydymo metu, o pacientai labai dažnai nori gydytis iškart visais metodais. Tačiau taikyti metodus, girdėtus iš kaimynų ar pasiskaičius internete, yra rizikinga. Kai kurias priemones galima taikyti, tačiau tam tikri metodai gali padaryti žalos ir yra nerekomenduojami. Todėl būtina išsiaiškinti, ką pacientas ketina daryti ir įtikinti, kad reikia pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokią priemonę“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, pacientams taip pat neretai tenka padėti atsikratyti nepagrįstų baimių. „Pacientas su ta baime gyvena kiekvieną dieną, pavyzdžiui, kažkur išgirdęs, kad onkologinės ligos gydymo metu negalima valgyti cukraus. Kai pacientai ateina pasikalbėti, jiems ženkliai lengviau pasidaro gyventi“, – sako V. Mickevičienė. Pasak specialistės, į tam tikrus klausimus galima atsakyti ir be gydytojo pagalbos, o NVC Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyrius ir yra ta vieta, kur pacientas gali ateiti ir pasikalbėti. „Kad ir kokie empatiški būtų gydytojai, jų pirminė užduotis – suvaldyti ligą, o dėl įtempto grafiko jie negali skirti laiko ilgiems pokalbiams. Onkologinė liga pacientui dažniausiai yra visiškai nauja ir bauginanti patirtis, todėl net ir gavus gydytojo atsakymus ar ieškant informacijos savarankiškai, neaiškumų ir nerimo vis tiek lieka. Mes padedame užpildyti šią spragą – pokalbių metu išryškėja, kokios dar pagalbos pacientui reikia šiame etape. Kai visi specialistai yra vienodos nuomonės paciento gydymo ir priežiūros atžvilgiu – tuomet ir pacientas jaučiasi drąsiau“, – pabrėžia skyriaus vedėja. Praktinė informacija – nuo gydymo iki nedarbingumo V. Mickevičienė padeda pacientams susiorientuoti, ar jie teisingai suprato gydytojo pateiktą informaciją apie ligą ir gydymą. Pastebėjus neatitikimus, patariama dar kartą aptarti su gydytoju tam tikrą aspektą. Dažnai aptariami ir su kasdieniu gyvenimu susiję klausimai: pacientams rūpi, kaip suderinti darbą ir ligos gydymą, kaip pratęsti nedarbingumą, kokios išmokos priklauso. NVC Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriaus darbuotojos padeda spręsti ir kitus praktinius klausimus. Turime savanores siuvėjas, kurios ne pirmus metus neatlygintinai siuva galvos apdangalus. Pacientėms, netekusioms plaukų, padedame parinkti ir padovanojame tinkamą kepuraitę. Paciento patirtis – ne mažiau svarbi už patį procesą Kartais į skyrių žmonės ateina todėl, kad liko nepatenkinti gydytojų ar kitų specialistų suteiktomis paslaugomis. „Mūsų tikslas – kokybiškos paslaugos ir patenkintas pacientas. Identifikuojame neigiamus pacientų patirties aspektus, trikdžius, svarstome, kaip galime padėti ir pakoreguoti paciento kelią. Tarpininkavimo funkcija labai svarbi siekiant gerinti pacientų patirtis“, – sako V. Mickevičienė. Pasak specialistės, paciento išklausymas pats savaime gali tapti savotiška psichologine parama. „Kiekvienam pacientui būtina išsikalbėti. Ko dažniausiai sveikatos paslaugų organizavime nėra numatyta, bet ko dažniausiai pacientui reikia, tai ne tik kad jam būtų paskirtas gydymas, bet ir kad pacientas būtų išgirstas“, – pabrėžia ji. Pagalba teikiama ir nuotoliniu būdu Pagalba pacientams NVC teikiama ne tik gyvai. Į užklausas atsakoma elektroniniu paštu pagalba@nvc.santa.lt, taip pat tiesioginio pokalbio lange pagrindiniame www.nvc.lt puslapyje. Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriuje galima nemokamai pasiimti informacinių leidinių apie onkologines ligas, jų gydymo būdus, gyvenimą po gydymo ir su juo susijusius liekamuosius reiškinius. NVC nuosekliai gerina pacientų patirtį Pacientų patirties gerinimas yra vienas strateginių NVC tikslų, kad žmogus, susidūręs su onkologine liga, gautų ne tik gydymą, bet visame gydymo kelyje jaustųsi geriau ir patogiau. Pastaraisiais metais įdiegtos įvairios naujovės, skirtos pacientų ir jų artimųjų patogumui. Prie NVC įėjimo įrengta šiuolaikiška transporto privažiavimo kontrolės sistema „STOP and GO“, leidžianti patogiai kartu atvykusiems asmenims išlaipinti pacientą prie NVC įėjimo ir jį palydėti, o vėliau išvažiuoti per 15 minučių. Supaprastinta ir vežimėlių naudojimo tvarka – juos galima tiesiog pasiimti NVC centrinio įėjimo stikliniame prieangyje, o pasinaudojus grąžinti be papildomų procedūrų. Pacientų ir jų artimųjų patogumui taip pat įrengti tylos kambariai. Juose galima ramiai laukti procedūrų ar, esant poreikiui, dirbti nuotoliniu būdu. Gerėja ir padalinių infrastruktūra – atnaujinta kineziterapijos salė, psichologo kabinetas. Pagrindiniame hole įrengtos aiškesnės nuorodos, padedančios pacientams ir jų artimiesiems lengviau rasti reikiamas paslaugas. Netrukus bus įrengta dar viena patogi zona pacientams. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-09-18

Ekspertai pabrėžia: svarbu ligą ne tik nustatyti laiku, bet ir išvengti nereikalingų procedūrų bei gydymo, išsaugant žmogaus gyvenimo kokybę. POLA pranešimas spaudai, Ūlos Liškevičiūtės nuotr. Rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje Prostatos vėžio žinomumo dienai skirtoje spaudos konferencijoje „Prostatos vėžys: nustatyti laiku, gydyti tiksliau, išsaugoti gyvenimo kokybę“ pristatyta, kaip keičiasi požiūris į prostatos vėžio patikrą, diagnostiką ir gydymą bei ką šie pokyčiai reiškia pačiam žmogui. Nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tvarka – pagal programą tikrintis kviečiami 50–69 metų vyrai, o pakartotinių PSA tyrimų dažnis labiau priklausys nuo ankstesnio tyrimo rezultato: kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau tyrimą reikės kartoti, o daliai vyrų pakartotinės patikros pagal programą nebereikės. Tačiau konferencijoje apie šiuos pokyčius kalbėta gerokai plačiau – nuo to, kodėl vyrams vis dar svarbu priminti apie patikrą, iki tikslesnės diagnostikos, individualių gydymo sprendimų ir gyvenimo kokybės po gydymo. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų – ši liga sudaro apie penktadalį visų vyrams diagnozuojamų piktybinių navikų. Kasmet dėl jos miršta apie 500 vyrų, o šiuo metu su prostatos vėžio diagnoze šalyje gyvena maždaug 30 tūkst. žmonių. Svarbu ne tik nustatyti ligą, bet ir matyti žmogų Konferencijai pirmininkavęs Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad medicinai žengiant į priekį keičiasi ir supratimas, kas yra kokybiška prostatos vėžio diagnostika bei gydymas. „Svarbu ne tik prostatos vėžį nustatyti laiku. Svarbu nustatyti jį kuo tiksliau ir gydyti tiek, kiek konkrečiam žmogui iš tiesų reikia“, – sakė prof. S. Čaplinskas. Pasak jo, šiandienos tikslas nėra tiesiog atlikti kuo daugiau PSA tyrimų ar nustatyti kuo daugiau prostatos navikų. Būtina kuo anksčiau aptikti tuos navikus, kurie iš tiesų kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau kartu mažinti perteklinę diagnostiką, nereikalingas invazines procedūras bei gydymą. „Turime diagnozuoti laiku, bet neperdiagnozuoti, gydyti veiksmingai, bet nepergydyti. Kovodami su vėžiu, turime matyti ne tik ligą, bet ir žmogų“, – pažymėjo prof. S. Čaplinskas. Patikra prasideda nuo vyro sprendimo pasirūpinti savimi Asociacijos „Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys pabrėžė visuomenės, ypač jaunimo, švietimo ir pacientų organizacijų bendradarbiavimo svarbą. Pasak jo, apie vyrų sveikatą ir prostatos ligas reikia kalbėti ne tik vyresniame amžiuje – sveikatos raštingumas ir atsakingas požiūris į savo kūną turėtų būti ugdomi nuo jaunystės. Jis ragino vyrus neatidėlioti patikros, o jų artimuosius – paskatinti tėčius, vyrus, brolius ir senelius pasirūpinti savo sveikata. Anksti nustačius ligą atsiveria daugiau gydymo pasirinkimų, galima taikyti mažiau invazyvius metodus ir geriau išsaugoti gyvenimo kokybę. Tačiau konferencijoje kalbėta ir apie tai, kodėl vyrams kartais nėra lengva ryžtis patikrai ar vėliau kalbėti apie gydymo pasekmes. Prostatos vėžys paliečia itin jautrias kūno, savivertės, intymumo ir santykių sritis. Žmogui svarbu ne tik išgyventi, bet ir vėl gyventi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad apie kūno slėpinius kalbėti nėra lengva, tačiau kai kurios vėžio diagnozės ir jų gydymas paliečia žmogų būtent ten, kur jis yra ypač pažeidžiamas – savivertę, patrauklumo jausmą, artumą, baimę būti pamatytam kitokiam. Prostatos vėžys yra viena iš diagnozių, kuri šiuos klausimus iškelia ypač ryškiai. „Kai kurios vėžio diagnozės labiau nei kitos paliečia tas kūno vietas ir gyvenimo sritis, apie kurias žmonės dažniausiai nutyli. O tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam: ateiti į apžiūrą, atidengti tai, kas paprastai slepiama, priimti savo pažeidžiamumą prieš gydytoją, prieš save, o kartais ir prieš žmogų, prieš kurį labiausiai norisi būti stipriam“, – kalbėjo N. Čiakienė. Pasak POLA direktorės, suprantama, kad vyrams gali būti sunku klausti, kalbėti apie kūno pokyčius ar ryžtis patikrai. Tačiau problemų nutylėjimas nepadeda jų išspręsti. „Tyla čia neapsaugo – ji dažnai palieka žmogų vieną su baime, gėda ir klaidingomis prielaidomis“, – pabrėžė N. Čiakienė. Svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems. Partnerė, žmona, dukra ar kitas artimas žmogus neretai pirmiausia pastebi, kad vyras kažką atidėlioja arba kad pasikeitė jo savijauta. Postūmiu kreiptis į gydytoją gali tapti ne spaudimas ar gąsdinimas, o paprastai išsakytas rūpestis: „Man svarbu, kad būtum šalia, man svarbu, kad pasirūpintum savimi.“ Tačiau gyvenimo kokybės klausimas tampa dar svarbesnis jau nustačius ligą ir priimant sprendimus dėl gydymo. Vyrai nerimauja ne tik dėl pačios diagnozės, bet ir dėl galimo šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų, kūno pokyčių ir to, kaip gydymas paveiks jų intymų gyvenimą bei santykius. „Kitoks ligos ar gydymo paveiktas kūnas nereiškia, kad intymumas baigiasi. Jis gali keistis. Gali prireikti daugiau laiko, jautrumo, kalbėjimosi, vaistų, priemonių ar specialisto patarimo“, – sakė POLA direktorė. Ji pasidalijo ir prostatos vėžį išgyvenusio vyro patirtimi. Pacientas rašė, kad prieš gydymą daug girdėjo apie šlapimo nelaikymą ir erekcijos sutrikimus, tačiau beveik niekas su juo nekalbėjo apie malonumą, pasikeitusį kūno atsaką ir tai, kaip po gydymo iš naujo prisijaukinti artumą. „Ši patirtis primena labai paprastą dalyką: žmogui svarbu ne tik išgyventi, bet ir vėl gyventi oriai – kūne, santykyje, artume“, – teigė N. Čiakienė. Todėl pacientui ir jo artimiesiems turi būti suteikta ne tik medicininė informacija. Jiems svarbu suprantamai paaiškinti, kaip po gydymo gali keistis kūnas ir intymus gyvenimas, kokia pagalba prieinama, kokios reabilitacijos, gydymo priemonių ir kompensavimo galimybės gali būti pasiūlytos. Apie diagnozę sužinojusiam žmogui taip pat turi būti laiku ir aktyviai pasiūlyta profesionali psichologinė pagalba. Nuo vieno PSA skaičiaus – prie individualios rizikos vertinimo Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas Marius Kinčius pristatė esminį pokytį prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos srityje – perėjimą nuo vien PSA tyrimu pagrįstos patikros prie individualia rizika paremto modelio. „Tai nėra kosmetinis atnaujinimas. Tai iš esmės kitoks mąstymo būdas apie tai, ką reiškia gera diagnostika“, – pabrėžė M. Kinčius. PSA tyrimas išlieka pirmuoju žingsniu, tačiau vien jo rezultato nebepakanka sprendžiant, ar vyrui reikia tolesnių tyrimų. „Tikslas nėra atlikti kuo daugiau tyrimų. Tikslas – tiksliau atrinkti tuos vyrus, kuriems tolesnis ištyrimas iš tiesų reikalingas“, – sakė gydytojas urologas. Vertinant individualią riziką, be PSA reikšmės, atsižvelgiama į vyro amžių, šeiminę ligos anamnezę, prostatos dydį, ankstesnių biopsijų rezultatus ir kitus klinikinius duomenis. Papildomos informacijos suteikia ir PSA tankis – PSA reikšmės santykis su prostatos tūriu. Vienas svarbiausių tolesnės diagnostikos etapų – daugiaparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas prieš biopsiją. Jis leidžia tiksliau pamatyti įtartinus prostatos audinio pakitimus ir nuspręsti, ar biopsija iš tiesų reikalinga. Jei magnetinio rezonanso tyrimas reikšmingų pakitimų nerodo,