2026 lapkričio

Ką bendro turi vienas pažangiausių Europos vaikų onkologijos centrų Nyderlanduose, Oslo universitetinė ligoninė, Lenkijos nacionalinis onkologijos institutas ir Liuksemburgo nacionalinis vėžio institutas? Šių institucijų ekspertai sutiko savo patirtimi ir žiniomis prisidėti prie Nacionalinio vėžio centro Lietuvoje ateities kūrimo. Keturi tarptautiniu mastu pripažinti onkologijos lyderiai tapo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro (NVC) Išorės patariamosios tarybos nariais. Šios partnerystės tikslas – pasitelkus stipriausių Europos onkologijos centrų patirtį, tobulinti onkologinės pagalbos organizavimą Lietuvoje, stiprinti mokslo ir klinikinės praktikos sąveiką bei sudaryti sąlygas, kad naujausi diagnostikos ir gydymo pasiekimai greičiau pasiektų Lietuvos pacientus. Tarptautinių ekspertų telkimas atspindi pažangių Europos mokslo ir medicinos institucijų valdymo principus: strateginius sprendimus padeda formuoti ne tik organizacijos viduje sukaupta patirtis, bet ir nepriklausomas išorės ekspertų vertinimas. NVC suburta taryba konsultuos centrą strateginės plėtros, klinikinės veiklos, mokslinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais. Jos ekspertinis indėlis taip pat svarbus centrui siekiant visapusiško vėžio centro (Comprehensive Cancer Centre, CCC) sertifikato. Lietuvos onkologijos pažanga sulaukė Europos lyderių dėmesio Tarptautinėje nuolat veikiančioje patariamojoje taryboje – keturi skirtingų Europos šalių onkologijos lyderiai, kurių profesinė patirtis apima ne tik pacientų gydymą, bet ir didelių medicinos institucijų valdymą, mokslinių tyrimų plėtrą bei nacionalinės onkologijos politikos formavimą. Prof. Rob Pieters – Nyderlandų Princess Máxima vaikų onkologijos centro medicinos vadovas ir Tarptautinės vaikų onkologijos draugijos prezidentas. Jo atstovaujamas centras yra vienas ryškiausių specializuotos vaikų onkologijos pavyzdžių Europoje. Jų įsitraukimas suteikia galimybę Nacionalinio vėžio centro plėtrą vertinti platesniame Europos onkologijos kontekste, remtis skirtingų šalių patirtimi ir ieškoti sprendimų, kurie būtų veiksmingiausi Lietuvos pacientams. Prof. Sigbjørn Smeland – Oslo universitetinės ligoninės Onkologijos klinikos vadovas, turintis didelę klinikinės onkologijos, mokslinių tyrimų ir specializuotos onkologinės pagalbos organizavimo patirtį. Prof. Piotr Rutkowski – Varšuvos nacionalinio onkologijos instituto klinikos vadovas, vienas Lenkijos nacionalinės onkologijos strategijos įgyvendinimo lyderių. Dr. Nikolai Goncharenko – Liuksemburgo nacionalinio vėžio instituto direktorius, prisidedantis prie onkologinės pagalbos organizavimo ir plėtros. Susitikime Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir jos filialo Nacionalinio vėžio centro strategines veiklos kryptis pristatė bei diskusijose dalyvavo NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dr. Justas Nugaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas doc. dr. Karolis Ažukaitis, VUL Santaros klinikų Vėžio koordinavimo ir Vaikų onkohematologijos centrų vadovė prof. dr. Jelena Rascon, NVC Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas bei NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinavimo vadovas Marius Čiurlionis. Diskusijų metu aptarti centro strateginiai prioritetai, pasirengimo CCC sertifikavimui eiga, klinikinės veiklos kokybė, mokslinių tyrimų integracija, tarptautinių partnerysčių plėtra ir nepriklausomų ekspertų vaidmuo stiprinant institucijos veiklą. Ne formalus įvertinimas, o galimybė pažvelgti į save iš šalies Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, tarptautinių ekspertų įsitraukimas yra svarbus žingsnis siekiant, kad Lietuvos onkologijos sistema vystytųsi kartu su pažangiausiais Europos centrais. „Mūsų ambicija – ne vien gauti tarptautinį sertifikatą. Norime, kad Nacionalinis vėžio centras būtų lygiavertis stipriausių Europos onkologijos centrų partneris. Tam svarbu ne tik patiems vertinti savo pažangą, bet ir turėti nepriklausomų ekspertų, kurie gebėtų įvardyti mūsų stiprybes, pastebėti trūkumus ir padėtų pasirinkti tinkamiausias tolesnės plėtros kryptis. Galiausiai visa tai turi virsti geresnėmis diagnostikos ir gydymo galimybėmis, platesniu klinikinių tyrimų prieinamumu ir kokybiškesne pagalba Lietuvos pacientams“, – sako V. Pečeliūnas. Pasak jo, tarptautinės patariamosios tarybos veikla nėra vien pasirengimo sertifikavimui etapas. Siekiama sukurti ilgalaikį bendradarbiavimo mechanizmą, kuris padėtų nuosekliai stiprinti centro klinikinę ir mokslinę veiklą, o tarptautinę patirtį paversti konkrečiais pacientams reikšmingais pokyčiais. Pažangiausias gydymas neatsiejamas nuo mokslo Vienas svarbiausių NVC strateginių tikslų – stiprinti mokslinių tyrimų ir klinikinės praktikos sąveiką. Šiuolaikiniuose visapusiškuose vėžio centruose pacientų gydymas, moksliniai tyrimai ir naujų gydymo metodų diegimas yra glaudžiai susiję. Tokia integracija sudaro prielaidas pacientams greičiau pasinaudoti mokslo pažanga, o gydytojams – dalyvauti kuriant ir vertinant naujus diagnostikos bei gydymo metodus. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas doc. dr. Karolis Ažukaitis pabrėžia, kad būtent ši sąveika lemia ilgalaikę onkologinės pagalbos pažangą. „Šiuolaikinė onkologija neįsivaizduojama be stipraus mokslo. Universiteto, klinikinių centrų ir tarptautinių partnerių bendradarbiavimas sudaro sąlygas ne tik dalyvauti pažangiausiuose tyrimuose, bet ir užtikrinti, kad mokslas kuo greičiau taptų realia nauda pacientams“, – sako K. Ažukaitis. Tarptautinė ekspertizė – ir pasitikėjimo, ir atsakomybės ženklas Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras pabrėžia, kad aukščiausio lygio tarptautinių ekspertų įsitraukimas svarbus ne tik dėl jų sukauptų žinių, bet ir dėl galimybės Lietuvos onkologijos plėtrą vertinti platesniame Europos kontekste. „Šiandien pažangiausias mokslas kuriamas ne pavienėse institucijose, o stipriose tarptautinėse akademinėse bendruomenėse. Santaros klinikos yra aktyvi šios bendruomenės dalis, todėl mums svarbu ne tik stiprinti esamas partnerystes, bet ir nuosekliai plėsti bendradarbiavimo tinklą. Tai, kad tokio lygio Europos onkologijos lyderiai savo laiką ir ekspertines žinias skiria Nacionalinio vėžio centro strateginei plėtrai, yra reikšmingas abipusio pasitikėjimo ženklas. Šią tarybą matome kaip ilgalaikės lygiavertės partnerystės platformą, kurioje dalijamasi patirtimi, keliami ambicingi akademiniai tikslai ir kuriamos naujos bendrų mokslinių tyrimų bei tarptautinių iniciatyvų galimybės“, – teigia J. Nugaras. Nuo strateginių diskusijų – prie konkrečių veiksmų Pirmajame Išorės patariamosios tarybos posėdyje tarptautiniai ekspertai kartu su Santaros klinikų atstovais aptarė Nacionalinio vėžio centro strateginius prioritetus, pasirengimą CCC sertifikavimui, klinikinės veiklos kokybės stiprinimą, mokslinių tyrimų plėtrą ir tarptautinių partnerysčių galimybes. Kitas tarybos susitikimas numatytas 2027 metų sausį Vilniuje. Jo metu planuojama išsamiau įvertinti centro veiklą, aptarti tobulintinas sritis ir numatyti konkrečius tolesnio bendradarbiavimo veiksmus. Nacionalinio vėžio centro siekis tapti visapusišku vėžio centru – tai ne tik tarptautinio pripažinimo klausimas. Tai ilgalaikis įsipareigojimas kurti tokią onkologinės pagalbos sistemą, kurioje aukščiausio lygio klinikinė praktika, mokslas ir tarptautinė patirtis būtų sutelkti svarbiausiam tikslui – kuo geresnėms Lietuvos pacientų gydymo galimybėms. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-11-06

Ką valgyti gydymo metu? Ką daryti dingus apetitui ar pradėjus kristi svoriui? Ar galima vartoti maisto papildus? Kaip maitintis po operacijos? O ką daryti, kai pats maistas tampa nerimo šaltiniu? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsakymus rasite naujajame knygos „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ leidime. Šiandien Nacionaliniame vėžio centre pristatytas asociacijos „Kraujas“ išleistas atnaujintas leidinys žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, ir jų artimiesiems. Pirmoji knyga „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ pasirodė 2014 metais. Per daugiau nei dešimtmetį keitėsi mokslo žinios, gydymo galimybės ir pacientams kylantys klausimai, todėl naujasis leidimas buvo parengtas iš naujo, gerokai išplėstas ir išaugo iki 608 puslapių. Jis skirtas onkologine liga sergantiems žmonėms, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams. Jame mityba aptariama ne tik kaip produktų ar maistinių medžiagų pasirinkimas. Knygoje kalbama apie mitybą gydymo metu ir po jo, svorio mažėjimą ir mitybos nepakankamumą, apetito stoką, skonio ir uoslės pokyčius, pykinimą, virškinimo sutrikimus, maisto saugą, dirbtinį maitinimą, psichologinį santykį su maistu ir fizinį aktyvumą. Prie leidinio daugiau nei metus dirbo asociacijos „Kraujas“ suburta skirtingų sričių specialistų ir kūrėjų komanda – gydytoja dietologė, psichologė, kineziterapeutė, receptus knygai sukūrusi virtuvės šefė, leidinį recenzavę gydytojai, fotografė ir iliustratorė. Siekta, kad knyga būtų ne tik mokslo įrodymais pagrįsta ir praktiška, bet ir patraukli, maloni atsiversti bei naudinga skirtingais ligos ir gydymo etapais. Praktinę leidinio dalį papildo daugiau nei 100 receptų. Dauguma jų atitinka sveikatai palankios, visavertės mitybos principus ir tinka ne tik gydymo laikotarpiu, bet ir kasdieniam visos šeimos stalui. Atsakymų apie mitybą daug, bet ne visi jie patikimi Asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė sako, kad mintis iš esmės atnaujinti prieš daugiau nei dešimtmetį išleistą knygą kilo nuolat bendraujant su pacientais ir jų artimaisiais. „Svarbiausias postūmis išleisti knygą kilo bendraujant su pacientų bendruomene. Apie mitybą kalbama daug, bet pacientai vis dar sako, kad trūksta aiškios informacijos. Pasiklysti nesunku: „top 10“ sąrašai, draudimai, pažadai ir mitai dažnai verčia žmones be reikalo save riboti. Todėl šioje knygoje pateikiama medicinos mokslu grįsta informacija, praktiniai atsakymai į kasdienius klausimus ir gairės, kurios padėtų žmogui mažiau blaškytis ir lengviau priimti kasdienius sprendimus“, – sako I. Drėgvienė. Pasak jos, todėl buvo nuspręsta ne tiesiog pakartoti ankstesnį tiražą, o leidinį iš esmės peržiūrėti ir išplėsti. „Svarbu buvo, kad knyga būtų naudinga ne tik žmogui, kuris ką tik išgirdo diagnozę ar pradėjo gydymą, bet ir vėliau – visame ligos ir sveikimo kelyje, kai klausimai keičiasi kartu su žmogaus situacija. Norėjome, kad pati knyga būtų tarsi jos tema – spalvinga, patraukli ir maloni atsiversti, todėl daug dėmesio skyrėme ne tik turiniui, bet ir iliustracijoms, fotografijoms, receptams bei visam leidinio vizualiniam pojūčiui“, – teigia asociacijos vadovė. Gydymo metu „sveikai maitintis“ ne visada reiškia tą patį Didžiąją leidinio mitybos dalį parengusi gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pabrėžia, kad vieno universalaus mitybos plano visiems onkologiniams pacientams nėra. „Sergant vėžiu mityba turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui – jo ligai, gydymui, savijautai ir tuo metu kylantiems sunkumams. Kartais pacientas taip stengiasi valgyti „sveikai“, kad pradeda pernelyg riboti maistą, nors gydymo metu jam kaip tik svarbu gauti pakankamai energijos ir baltymų. Todėl vienas svarbiausių tikslų – ne kurti naujus draudimus, o padėti žmogui tinkamai maitintis konkrečioje situacijoje“, – sako gydytoja dietologė. Leidinyje daug dėmesio skiriama ir mitybos nepakankamumui bei svorio kritimui. Pasak specialistės, į tai svarbu reaguoti kuo anksčiau, o ne tada, kai žmogaus būklė jau ryškiai pablogėjusi. Atskiras dėmesys skiriamas ir maisto papildams – vienai dažniausiai pacientams klausimų keliančių sričių. „Papildas nėra savaime nei geras, nei blogas. Tačiau gydymo metu svarbu žinoti, ką ir kodėl vartojame, nes kai kurie papildai gali būti nereikalingi, o kai kuriais atvejais – sąveikauti su gydymu ar net trukdyti jam. Todėl apie jų vartojimą reikėtų kalbėtis su gydančiu gydytoju ar gydytoju dietologu“, – teigia E. Cikanavičiūtė. Kai maistas tampa ne tik maistu Naujajame leidime mityba aptariama ir iš psichologinės perspektyvos. dr. Eglė Urbutienė, psichologė, atkreipia dėmesį, kad valgymas žmogui yra kur kas daugiau nei būdas gauti energijos. „Maistas mums yra ne tik energijos šaltinis, bet ir malonumas, jaukumas, bendravimas, kasdienių ritualų dalis. Susirgus onkologine liga, santykis su maistu gali pasikeisti – tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, kartais tampa dar vienu streso, nerimo ar įtampos šaltiniu. O juk ligos metu emocinių iššūkių ir taip netrūksta. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, ką žmogus valgo, bet ir apie tai, kaip jis jaučiasi valgydamas“, – sako E. Urbutienė. Pasak jos, rūpinimasis mityba neturėtų tapti dar viena našta nei pacientui, nei jo artimiesiems. „Artimieji labai natūraliai nori padėti, tačiau maistas kartais tampa vieta, kurioje susiduria rūpestis, nerimas ir paciento noras pačiam spręsti. Todėl svarbu išlaikyti ne tik dėmesį mitybai, bet ir pagarbą žmogaus savijautai bei pasirinkimams“, – teigia psichologė. Judėjimas – ne priešingybė poilsiui Leidinio dalį apie fizinį aktyvumą parengusi kineziterapeutė Kotryna Baranovskaja sako, kad onkologinės ligos gydymo metu pacientai neretai ima manyti, jog turėtų kuo daugiau ilsėtis ir kuo mažiau judėti. „Fizinis aktyvumas gydymo metu nėra apie sportinius rezultatus. Jis turi būti pritaikytas žmogaus būklei, savijautai ir gydymo etapui. Kartais pirmasis žingsnis gali būti labai nedidelis – atsikelti, pasivaikščioti, reguliariai pajudėti tiek, kiek tuo metu leidžia jėgos. Svarbiausia nebijoti judėjimo ir suprasti, kad tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali būti svarbi kasdienės savijautos dalis“, – sako K. Baranovskaja. Leidinyje taip pat aptariami su vėžiu susijęs nuovargis, skausmas, limfedema, periferinė neuropatija ir kiti sunkumai, galintys paveikti žmogaus galimybes judėti. Rekomendacijos turi veikti ir virtuvėje Leidinio receptų dalį kūrusi virtuvės šefė ir receptų autorė Aida Čepukaitė sako, kad svarbiausia buvo galvoti apie žmogų, kuriam ne kiekvieną dieną pakanka jėgų ilgai stovėti virtuvėje. „Norėjosi, kad receptai būtų ne tik maistingi, bet ir realiai pagaminami. Gydymo metu gali būti dienų, kai žmogus turi mažiau jėgų, pasikeičia apetitas ar skonis, todėl maistas neturėtų tapti dar viena sudėtinga užduotimi. Paprastumas nereiškia, kad maistas turi būti prėskas ar nepatrauklus“, – sako A. Čepukaitė. Jos teigimu, maistas turi ir emocinę reikšmę. „Maistas nėra tik apie pasisotinimą. Jis gali tapti rūpesčio, šilumos ir net gyvenimo džiaugsmo šaltiniu. Todėl kurdama receptus galvojau ir apie tai, kad žmogui norėtųsi valgyti pagal juos paruoštus patiekalus, o ne tik apie tai, kas teoriškai turėtų būti jo lėkštėje. Norėjau, kad tie patys patiekalai tiktų visai šeimai, kad ir

2026 m. lapkričio 1 d. prasidėjo Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ priemonės „Teaming for Excellence“ finansuojamas projektas THERA-BALT. Jo tikslas – Lietuvoje įkurti tarptautinio lygio Teranostikos ir radiofarmacijos kompetencijų centrą, kuris stiprintų Lietuvos ir viso Baltijos regiono gebėjimus diagnozuoti ir gydyti vėžį tiksliniais radiofarmaciniais preparatais. Bendra projekto vertė – apie 30 mln. eurų: 15 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o dar 15 mln. eurų numatyta skirti iš nacionalinio finansavimo. Kas yra teranostika? Teranostika – tai personalizuotos medicinos sritis, sujungianti vėžio diagnostiką ir gydymą. Jos pagrindas – specialūs radiofarmaciniai vaistai, leidžiantys įgyvendinti principą: „Gydau tai, ką matau, ir matau tai, ką gydau.“ Tam pasitelkiamos specialios molekulės, kurios prisijungia prie naviko ląstelių paviršiuje esančių baltymų. Tai galima palyginti su raktu ir spyna – molekulė veikia tarsi raktas, atpažįstantis jam tinkamą spyną. Prie tokio „rakto“ prijungus diagnostinį radioaktyvųjį izotopą, galima pamatyti, kur organizme yra naviko židinių, ir nustatyti, ar jie turi gydymui tinkamą taikinį. O panaudojus gydomuoju radioaktyviuoju izotopu pažymėtą molekulę, spinduliuotė nukreipiama į tą patį taikinį turinčias ląsteles ir jos sunaikinamos. “Teranostika nebėra tik ateities medicina – jau šiandien Lu-177 pažymėti radiofarmaciniai vaistai naudojami gydant kai kuriuos pacientus, sergančius pažengusiu prostatos vėžiu ar neuroendokrininiais navikais. Tačiau tokių gydymo galimybių vis dar turime palyginti nedaug. THERA-BALT projektu siekiame tai pakeisti – sujungti mokslines ir klinikines kompetencijas bei sukurti trūkstamą infrastruktūrą, kad Lietuvoje galėtume ne tik taikyti jau sukurtus vaistus, bet ir patys kurti naujus, tirti jų veiksmingumą ir rengti juos klinikiniams tyrimams. Mūsų ambicija – kad ateityje Lietuva būtų ne tik šalis, į kurią atkeliauja naujausi vėžio gydymo metodai, bet ir šalis, kurioje jie gimsta” – sako projekto vadovas, Nacionalinio vėžio centro Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. Partneriai Projektą koordinuoja Nacionalinis vėžio institutas. Partneriai – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras, Vilniaus universitetas, ir viena pažangiausių pasaulyje teranostikos ir radiofarmacijos sričių atstovė – Oslo universitetinė ligoninė (Norvegija). Projektas truks penkerius metus, iki 2031 m. spalio 31 d. Ką veiks centras? Kompetencijų centras plėtos veiklą penkiomis kryptimis: molekulinių taikinių paieška, radionuklidų vystymas ir dozimetrija, naujų radiofarmacinių preparatų kūrimas, ikiklinikinis ir klinikinis validavimas bei daugiamodalinis vaizdinimas. Projekto metu taip pat bus diegiamos šiuolaikinės valdymo ir kokybės sistemos, rengiamos gydytojų, mokslininkų, radiofarmacijos specialistų ir medicinos fizikų mokymo bei mobilumo programos, pritraukiami talentai iš užsienio ir stiprinamas mokslo rezultatų perdavimas į klinikinę praktiką. „Teaming for Excellence“ priemonė padeda mokslo ir inovacijų institucijoms tapti tarptautiniu mastu konkurencingais kompetencijų centrais, bendradarbiaujant su pirmaujančiomis Europos institucijomis. THERA-BALT siekia, kad Lietuva ir Baltijos regionas taptų matomu, į pacientą orientuotu teranostikos kompetencijų lopšiu Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Oficialus projekto pristatymas partneriams ir mokslo bendruomenei vyks 2026 m. gruodžio 7 d. Vilniuje. Daugiau informacijos apie projektą (anglų k.) rasite Europos Komisijos CORDIS duomenų bazėje: https://cordis.europa.eu/project/id/101250385 Projektas THERA-BALT (Nr. 101250385, HORIZON-WIDERA-2025-ACCESS-01) finansuojamas Europos Sąjungos. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą suteikianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-11-05