2026 kovo

Europos ligoninių vaistininkų asociacija 2024 metais nusprendė kovo 27 d. minėti Ligoninės vaistinės dieną. Ši diena skirta pabrėžti ligoninių vaistinių darbo svarbą, didinti informuotumą apie ligoninių vaistinių poveikį pacientams visame pasaulyje. Darbas ligoninės vaistinėje prasmingas – nors ir netiesiogiai, bet prisidedama prie pacientų sveikatos gerinimo. Gal todėl šių metų Ligoninės vaistinės dienos šūkis „Viskas dėl mūsų pacientų!“. Nacionalinio vėžio centro (NVC) Vaistinės darbuotojai kviečia pasižvalgyti po jų darbo kasdienybę, apie kurią neretas onkologinis pacientas, ko gero, žino nedaug. Su šia diena ir sveikiname NVC Vaistinės darbuotojus, visą NVC bendruomenę! Linkime tobulėjimo, ištvermės, pasitikėjimo savo jėgomis ir geros nuotaikos! NVC Vaistinė gyvuoja jau daugiau nei 21 metus.  Šiuo metu Vaistinėje dirba 3 vaistininkės, 1 vaistininko padėjėja – farmakotechnikė, specialistė, valytoja, o 2025 m. prisijungė ir gydytojas klinikinis farmakologas. Viso esame 7 darbuotojai.  „Ligoninės vaistinė yra itin svarbi, tik pacientui ir jų artimiesiems nematoma NVC dalis. NVC yra 235 lovos, tad vienam vaistininkui tenka aprūpinti 78 lovas! Vaistinės kolektyvas stengiasi, kad pacientų gydymo procesas vyktų sklandžiai: pacientai laiku gautų paskirtus vaistus, o personalas reikalingas priemones paslaugoms suteikti. NVC vaistinės funkcijos: aprūpiname  klinikinius skyrius vaistais, vienkartinėmis priemonėmis(adatomis, švirkštais, drenais, infuzinėmis sistemomis, kateteriais, stentais, siūlais, medicininiu geliu ir kt.), parenteriniu maistu, kraujo paėmimo sistemomis). Turime užtikrinti, kad medikamentų netrūktų, bet nutikus gyvenimui susiduriame su vaistų ir priemonių trūkumais rinkoje, tada ieškome alternatyvų,“ – sako NVC Vaistinės vedėja Milda Rimšienė. NVC Vaistinės darbuotojo rutina neatsiejama nuo komandinio darbo Bet apie viską iš eilės. Kaip atrodo NVC Vaistinės darbuotojų kasdienybė? NVC Vaistinės vedėja sako, kad čia svarbiausia komandiškumas, glaudus bendradarbiavimas su kitais NVC padaliniais. O tai apima daugybę veiklų: Miesto vaistinių ir ligoninės vaistinių veikla – nevienoda Dar viena NVC Vaistinės darbo sritis – sterilūs infuziniai tirpalai, juos reikia priimti, išskirstyti skyriams. Čia gelbėja NVC Infrastruktūros ir ūkio skyriaus kolegos, kurie padeda gautus svorius iškrauti, nuvežti į padalinius! Didelis dėmesys skiriamas pacientų saugai užtikrinti, kasdieniame darbe reikalingos specifinės žinios. Sulaukiame Teisės skyriaus pagalbos – padeda ruošti Vaistinės veiklą reglamentuojančias tvarkas, o Audito tarnyba išsako pastebėjimus Vaistinės darbo tobulinimui! Nauja veikla: pradedame NVC pacientams ruošti chemoterapinius  vaistinius preparatus pagal individualų gydytojų paskyrimą, įsisaviname inovatyvią, pirmą Lietuvoje, vaistinių preparatų paruošimo robotinę sistemą, kuri užtikrina ruošiamo preparato sterilumą, dozės tikslumą. Aparatūrą prižiūri NVC Medicininės technikos skyriaus darbuotojai! Gydytojas klinikinis farmakologas konsultuoja su vaistų doze, nepageidaujamomis reakcijomis susijusiais klausimais. „Darbas NVC Vaistinėje, kaip ir kitose ligoninių vaistinėse, yra ir labai įdomus, monotonijos nebūna – užsakymai, pirkimai, išdavimas, skyrių patikrinimai, bendravimas su gydytojais, slaugytojomis ir administracija. Iššūkių ir atsakomybės tikrai netrūksta. Sulaukiame ir miesto gyventojų skambučių,  mūsų  prašo parduoti vaistų – tenka paaiškinti, kad NVC Vaistinė vaistų neparduoda, o tik išduoda NVC skyriams. Apie ligoninės vaistinės darbo ypatumus ir skirtumus tarp ligoninės ir visuomenės vaistinių žinoma mažai, pacientai būna nustebinti,  bet visad labai mandagūs,“ –  sako NVC Vaistinės vedėja Milda Rimšienė. Ligoninės vaistinės diena – puiki proga padėkoti visiems už kolektyvinį darbą prisidedant prie pacientų gerovės, įvertinti vaistinės indėlį kaip neatsiejamą NVC dalį gydant pacientus ir  padedant pasiekti komandinius NVC tikslus. Dėkojame Vaistinės vaistininkėms Astai Šlajienei, Lijanai Sudeikienei, vaistininko padėjėjai – farmakotechnikei Vilijai Navikienei, specialistei Simonai Laurinavičienei, valytojai Ramutei Kuzmickaitei ir visiems kitų NVC padalinių darbuotojams, prisidedantiems prie NVC Vaistinės funkcijų vykdymo ir pagrindinio noro – padėti su onkologine liga susidūrusiam žmogui. Kiekvieno mūsų indėlis labai svarbus! Ačiū Jums! Su Ligoninės vaistinės diena! Sveikiname  kitų gydymo įstaigų Ligoninių vaistinių darbuotojus. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-03-30

Radioligandų terapija oficialiai pradėta taikyti Nacionalinio vėžio centro pacientams. 2026 m. kovo 26 d. žengtas svarbus ir reikšmingas žingsnis branduolinės medicinos terapijos srityje – pradėtas vienas iš šešių planuojamų kursų pacientui suleidžiant liuteciu‑177 žymėtą prostatos specifinio membraninio antigeno preparatą (Lu‑177 PSMA). Tai naujas ir inovatyvus gydymo etapas, ženklinantis modernios radionuklidinės terapijos plėtrą Lietuvoje.   “Nacionaliniame vėžio centre pradėta viena iš personalizuotos medicinos krypčių – teranostika, kurioje, taikant radioligandus, tiksli diagnostika ir tikslinis gydymas sujungiami į vieną sprendimų ir jų įgyvendinimo procesą.  Diagnostikos metu radioaktyvus preparatas leidžia pamatyti net smulkiausius navikus ar metastazes, o analogiškas gydymui skirtas preparatas, patenka į tas pačias navikines ląsteles ir jas lokaliai apšvitina. Gydymo metu sunaikinami netgi tie ligos židiniai, kurie dar nėra matomi vaizdinimo metodais. Radioligandų terapija gali ne tik pratęsti gyvenimą, bet ir pagerinti jo kokybę. Šis metodas yra vienas pažangiausių šiuolaikinės onkologijos pasiekimų, skirtas pacientams, sergantiems metastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu, kai kitos gydymo galimybės tampa ribotos“, – sako NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. Optimaliam gydymo procesui būtinas tarpdisciplininis dialogas Pasak NVC Radiacinės onkologijos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėjos prof. Ilonos Kulakienės, Lu‑177 PSMA terapija išsiskiria savo tikslumu: radiofarmacinis preparatas jungiasi prie PSMA ekspresuojančių naviko ląstelių ir selektyviai jas naikina, maksimaliai tausodamas aplinkinius sveikus audinius. „Tokiu būdu pacientams suteikiama reikšminga klinikinė nauda – galimybė sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę net sudėtingiausiuose ligos etapuose. Nuo 2026 m. kovo 1 d. šis preparatas tapo oficialiai prieinamas pacientams visoje Lietuvoje. Labai džiugu, kad mūsų pacientų kelias iki šiuolaikinės, mokslu grįstos radionuklidinės terapijos ženkliai sutrumpėjo. Aiškesni gydymo algoritmai, skaidresnė prieinamumo tvarka ir galimybė pradėti terapiją čia pat, Nacionaliniame vėžio centre, suteikia pacientams daugiau užtikrintumo, greitesnį reagavimą ir galimybę gauti modernų gydymą būtent tada, kai jis reikalingas labiausiai. Ne mažiau svarbus ir glaudus branduolinės medicinos specialistų bendradarbiavimas su gydytojais urologais bei onkologais chemoterapeutais. Šis tarpdisciplininis dialogas leidžia tiksliai įvertinti ligos eigą, optimaliai suderinti skirtingas gydymo grandis ir užtikrinti, kad pacientas viso proceso metu gautų nuosekliai suplanuotą, moksliškai pagrįstą ir individualiai pritaikytą priežiūrą“, – sako prof. I. Kulakienė. Unikali infrastruktūra ir patikima saugaNacionalinio vėžio centro Branduolinės medicinos skyrius yra vienintelė gydymo vieta Lietuvoje, atitinkanti visus Radiacinės saugos centro keliamus infrastruktūros, apsaugos ir personalo reikalavimus. Skyriuje įrengtos specialios palatos su specifiniais inžineriniais sprendimais, kontroliuojamomis zonomis ir nuolatine dozės stebėsena. Tai užtikrina maksimalią apsaugą tiek gydomiems pacientams, tiek juos prižiūrinčiam personalui. Skyriuje 7 specialiai pritaikytos lovos atitinka visus branduolinės medicinos terapijos saugos ir komforto reikalavimus. Jos užtikrina, kad pacientai galėtų gauti gydymą saugioje, patogioje ir profesionaliai prižiūrimoje aplinkoje. Esant didesniam pacientų srautui ar išaugusiam poreikiui, skyriaus infrastruktūra leidžia greitai ir efektyviai išplėsti talpą iki 12 lovų. Toks lankstus planavimas padeda užtikrinti, kad modernios terapijos būtų prieinamos laiku, o pacientams nereikėtų ilgai laukti reikalingo gydymo. Atsižvelgiant į augantį poreikį ir pacientų skaičių, šiais metais NVC planuojama atlikti apie 300 Lu-177 PSMA gydomųjų procedūrų. Tai reikšmingas indėlis į pažangų onkologinį gydymą Lietuvoje. Patyrusi ir kompetentinga komanda Branduolinės medicinos komanda – tai aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys daugelio metų patirtį dirbant su radioaktyviaisiais preparatais ir pažangiomis diagnostikos bei terapijos technologijomis. Joje dirba gydytojai radiologai, gydytojai onkologai radioterapeutai, radiologijos technologai, slaugytojos, medicinos fizikai ir pagalbinis personalas. Šių skirtingų sričių profesionalų bendradarbiavimas užtikrina visapusišką ir koordinuotą paciento priežiūrą. Kiekvienas komandos narys prisideda savo unikaliomis kompetencijomis: gydytojai radiologai ir radioterapeutai planuoja bei prižiūri gydymo eigą, o slaugytojos ir radiologijos technologai atsakingai vykdo procedūras ir užtikrina įrangos tikslumą, medicinos fizikai garantuoja dozių apskaičiavimo saugumą ir kokybę, slaugytojos bei pagalbinis personalas rūpinasi nuolatine paciento gerove ir komfortu. Ilgametė patirtis, sukaupta taikant radiojodo terapiją skydliaukės vėžiui ir tirotoksikozei gydyti, taip pat dirbant su įvairiais kitais radioaktyviais preparatais gydant onkologinius susirgimus leidžia komandai priimti tikslius ir pagrįstus klinikinius sprendimus net ir sudėtingiausiais atvejais. Puikiai išmanydami tiek diagnostinių, tiek terapinių izotopų veikimą, specialistai gali individualiai įvertinti paciento būklę ir parinkti labiausiai jo poreikius atitinkantį gydymo kelią. Pacientams tai reiškia profesionalią, saugią ir išskirtinai asmenišką priežiūrą nuo pirmųjų konsultacijų iki pat gydymo užbaigimo, užtikrinant aiškų informavimą ir nuolatinę specialistų pagalbą viso proceso metu. Ga-68 PSMA tyrimo prieinamumo iššūkiaiProf. I. Kulakienė pabrėžia, kad efektyviam Lu-177 PSMA terapijos skyrimui reikalingas Ga-68 PSMA pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, kuris leidžia įvertinti naviko PSMA raišką ir parinkti tinkamiausią gydymą. „Šiuo metu Lietuvoje susiduriama su ženkliu šio tyrimo prieinamumo iššūkiu – vienintelėje šį tyrimą atliekančioje gydymo įstaigoje LSMU ligoninėje Kauno klinikose laukimo eilės yra gerokai per ilgos ir kartais trunka mėnesiais. Dėl būtinybės atlikti diagnostinį tyrimą, pacientams tenka vykti į PET centrą Bialystoke, Lenkijoje ir, grįžus su tyrimo atsakymu, nelaukiant pradėti Lu-177 PSMA terapiją Nacionaliniame vėžio centre. Nors papildomas kelionės žingsnis gali atrodyti sudėtingas, jis leidžia užtikrinti, kad niekas neliktų be galimybės gauti modernų gydymą laiku“, – sako prof. I. Kulakienė. Plėtros planai: naujos terapijos jau horizonte Nacionalinis vėžio centras ir toliau kryptingai plečia branduolinės medicinos galimybes. „Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje tikimės pradėti taikyti dar vieną naują terapiją, skirtą išplitusių neuroendokrininių navikų gydymui. Tai leis suteikti dar platesnį pažangių radionuklidinių terapijų spektrą ir padės užtikrinti, kad pacientai Lietuvoje galėtų gauti modernų, įrodymais pagrįstą gydymą savo šalyje. NVC komanda ir toliau siekia būti inovacijų lydere ir užtikrinti, kad šiuolaikiniai gydymo metodai būtų pasiekiami kiekvienam pacientui, kuriam jie gali padėti. Esame pasiruošę priimti pacientus iš visos Lietuvos, kai jie atvyksta su gydytojo urologo arba chemoterapeuto siuntimu, ir suteikti jiems aukščiausio lygio, mokslo pažanga grįstą priežiūrą“, – sako prof. I. Kulakienė. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-03-31

Kovo 21 d. Vilniuje įvyko tarptautinė hibridinė konferencija „Adaptive and Stereotactic Radiation Therapy: Current Status“ (liet. „Adaptyvioji ir stereotaksinė spindulinė terapija: dabartinė būklė“), subūrusi onkologų radioterapeutų, medicinos fizikų ir radiologijos technologų elitą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarti pažangiausių vėžio gydymo technologijų bei stiprinti kaimyninių šalių bendradarbiavimą. Konferencijos, vykusios „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ viešbutyje, pagrindinis organizatorius Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga (LSTS) kartu su Nacionaliniu vėžio centru. Konferenciją pradėjusi LSTS prezidentė dr. Rita Steponavičienė džiaugėsi sėkmingu regioniniu susitelkimu.  „Esu be galo dėkinga visiems kolegoms, kurie susirinko dalintis patirtimi. Ši konferencija dar kartą įrodė, kad Baltijos šalių spindulinės terapijos bendruomenė yra vieninga ir veržli. Labai džiugu matyti mezgamus naujus ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistų – tai ne tik profesiniai mainai, bet ir užsimezgusi nauja draugystė. Tikime, kad šis susitikimas atvėrė naujas progas glaudžiam bendradarbiavimui ateityje, siekiant bendro tikslo – geriausių gydymo rezultatų mūsų pacientams. Kaip vieną iš šios konferencijos prioritetų pažymėčiau jaunųjų kolegų rezidentų, studentų edukavimą ir jų įtraukimą į onkologų radioterapeutų bendruomenę“, – pasakė dr. R. Steponavičienė. Pagrindinis dėmesys – technologinei pažangai Programos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas dviem esminėms kryptims: Sesijose savo įžvalgomis dalijosi pranešėjai iš pagrindinių Baltijos šalių gydymo įstaigų: Nacionalinio vėžio centro (Lietuva), LSMU Kauno klinikų (Lietuva), Rygos Rytų klinikinės universiteto ligoninės (Latvija), Šiaurės Estijos medicinos centro (Estija) bei Siguldos ligoninės (Latvija). Apžvelgta plaučių vėžio gydymo spindulinė terapija svarba. Labai aktualus POLA direktorės Neringos Čiakienės pranešimas „Spindulinė terapija iš paciento perspektyvos“, nes pacientų nuomonė yra labai svarbi visai spindulinės terapijos paslaugas teikiančiai bendruomenei. Inicijuoti ir skatinti bendrą sprendimų priėmimą “Shared decision making” (angl.) kartu su pacientu yra vienas iš LSTS prioritetų. „Daugelyje pasaulio ir Vakarų Europos šalių vėžio centruose didelis dėmesys skiriamas gydytojo specialisto bendradarbiavimui su pacientu. Gydymo taktika aptariama kartu su pacientu ir sprendimas rinktis vienokį ar kitokį variantą taip pat priimamas kartu – gydytojo ir paciento. Mes, onkologai radioterapeutai, įdedame nemažai pastangų, kad žmogus suprastų jam siūlomos terapijos specifiškumą, kad jam būtų visiškai aišku, koks gydymas jam skiriamas ir ko mes drauge siekiame, kad jo viltis pasiekti gerų gydymo rezultatų būtų pagrįsta, atitinkanti mokslo laimėjimais paremtos medicinos galimybes. Šiandien nepakanka, kad pacientas turi vilties, jis turi žinoti, kas ir kodėl jam atliekama. Ir, be abejo, sąmoningai pritardamas gydymo pasirinkimui, pridėti ir savo pastangų, kad gydymo kelias būtų sėkmingai įveiktas. Žinoma, kartu su gydytoju specialistu“, – sako dr. Rita Steponavičienė.   Šioje konferencijoje aktyviai dalyvavo jaunieji kolegos rezidentai bei studentai, o vieną iš aktualių pranešimų, dedikuotų prostatos SBRT temai, perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 6-to kurso studentė Rūta Uksaitė. Latvijos ir Lietuvos jaunieji kolegos susipažino ir aktyviai bendravo – svarbūs pirmieji žingsniai bendradarbiaujant onkologijos srityje. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-03-24

Storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms. Tai reali ir tarptautiniu mastu stebima tendencija. Jaunesni žmonės dažnai klaidingai mano, kad ši liga jų „neliečia“: jei nepatenki į patikros programą, tai esi apsaugotas nuo ligos. „Kovą – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, vėl ir vėl raginame žmones tikrintis profilaktiškai ir nenumoti ranka į neįprastus simptomus, net jeigu dar nesulaukėte 50-ties. O naujos gydymo metodikos leidžia kai kuriems pacientams išvengti gyvenimo kokybę bloginančio chirurginio gydymo. Patvirtinus pilną atsaką į chemospindulinį gydymą įmanoma rinktis kitą gydymo taktiką – labai atidų stebėjimą be radikalios operacijos“, – sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas. VŽ (47 m.), pirmą kartą pamatęs šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus, net neįtarė, kad tai gali būti kažkas rimto – tai  buvo 2025 m. sausio mėnesio pradžioje. „Apie tai pasakiau sutuoktinei ir padiskutavę, jog kraujo tik mažas lašelis, nusprendėme, kad tai galėjo būti spuogelis ant sėdmenų ir tiek. Tačiau, po maždaug savaitės tai pasikartojo ir kraujo lašelių buvo kiekvieną kartą pasituštinus. Dar po kelių savaičių apie tai vėl užsiminiau sutuoktinei ir ji užregistravo mane kolonoskopijos tyrimui – 2025 m. vasario 21 d. Tyrimo metu buvo paimta biopsija. Išvada 2025 m. vasario 26 d. buvo storosios žarnos vidutiniškai diferencijuota (G2) adenokarcinoma. Taigi, nuo pirmo pastebėto kraujo lašelio iki diagnozės praėjo maždaug šešios savaitės. Iki ligos gyvenau aktyvų gyvenimą, mankšta, treniruotės, pasivaikščiojimas. Be to nerūkau ir nepiktnaudžiauju alkoholiu. Išgirdus diagnozę apėmė neigimas, atrodė, jog visa tai ne man sakoma ir to negali būti. Bet neigimas manęs blogai nepaveikė, gal net atvirkščiai, leido tikėti, jog viskas bus gerai. Aš atsiribojau nuo visų darbų ir gydymo metu susitelkiau tik į savo fizinę ir psichologinę gerovę, tačiau be artimųjų pagalbos tai būtų buvę neįmanoma. Šalia buvo ir yra artimi žmonės, kuriems tu esi svarbus ir jie visokeriopai tave palaiko bei padeda. Ką daryti? Toliau vyko informacijos paieška, klausinėjome pažįstamų, giminių, naršėm internete. Pirmiausia gydžiausi Kaune. Man buvo skirtas neoadjuvantinis gydymas (chemospindulinė terapija), o jam pasibaigus, papildomas chemoterapijos kursas. Pirmas gydymo etapas truko penkias savaites (25 spinduliuotės ir 8 injekcijos). Šalutinių reiškinių buvo nemažai, nebuvo paprasta juos visus įveikti. Kai organizmo būklė leisdavo, intensyviai vaikščiojau – per dieną nueidavau 20 km ir užtrukdavau apie 2 val. 40 min. – ryte ir per pietus po 1 val. (7,5 km), vakare 40 min. (5 km). Birželio mėnesio pabaigoje, kai man buvo pasiūlytas chirurginis gydymas ir dėl to atsirado poreikis išgirsti antrą nuomonę, kreipiausi į doc. dr. Audrių Dulską, nes buvau skaitęs straipsnius, kuriuose jis pasisako apie mano ligą ir taikomą gydymą. Po apžiūros gydytojas pasiūlė tęsti chemoterapinį gydymą, kuris gali trukti apie 3-4 mėn., ir paaiškino, ko tikėtis. Taip iš Kauno atvykau į Vilnių ir patekau pas puikią chemoterapeutę dr. Editą Baltruškevičienę. Man skyrė dvylikos savaičių kursą (4 etapai): pirmą dieną injekcija ir dvi savaites geriami vaistai (ryte ir vakare), trečia savaitė poilsis. Liepos pradžioje prasidėjo gydymas, tik šįkart blogumas buvo dar stipresnis. Gydytojai minėjo tam tikrus šalutinis poveikius, kurie gali pasireikšti (vengti šalto, pvz., net ir kambario temperatūros vanduo gali atrodyti per šaltas). Tačiau kol nesusiduri, neįsisąmonini. Taip praėjo du etapai, tačiau trečio etapo tęsti negalėjau, neleido kaulų čiulpai. Gydymas nukeliamas savaitei, aktyvinami kaulų čiulpai ir po savaitės vėl bandau. Tačiau gydymo atnaujinti ir vėl negalima, nes kepenys neleidžia. Valome kepenis ir po savaitės bandau dar kartą, tik ir vėl nepavyksta, kadangi sutrikęs vaistų tiekimas. Na, bet viskas paeina po trijų savaičių ir gydymas tęsiamas. Reiktų paminėti, kad leidžiamas vaistas, kaupiasi organizme ir su kiekviena doze, pojūčiai tik aštrėja… Gydymas baigiasi spalio viduryje. Po atliktų MRT ir KT tyrimų spalio pabaigoje atvažiuoju atsakymo apie gydymo rezultatą. Kai išgirdau sveikinimus – ruduo pavirto pavasariu. Dar paprašiau dr. Editos atspausdinti man MRT atsakymą, nes norėjau pats perskaityti bei pasidalinti tuo atsakymu su artimaisiais, kurie mane palaikė gydymo metu. Dar po savaitės su vizitu apsilankau pas daktarą Audrių: patvirtinamas pilnas atsakas į taikytą gydymą ir toliau taikomas stebėjimas. Esu labai dėkingas gydytojams ir medicinos personalui, už viską. Ypač noriu padėkoti doc. dr. Audriui Dulskui, kuris neskubėjo manęs operuoti, o nukreipė tolimesniam gydymui, ir dr. Editai Baltruškevičienei už rūpestį,“ – papasakojo savo ligos istoriją VŽ. Apie storosios žarnos vėžio gydymą kalbamės su Nacionalinio vėžio centro gydytojais doc. dr. Audriumi Dulsku ir gydytoju onkologu radioterapeutu Ernestu Šileika. Kokiais atvejais galime pasiūlyti pacientui chemospindulinį gydymą? Audrius Dulskas: Dažniausiai chemospindulinis arba neoadjuvantinis gydymas siūlomas pacientams, sergantiems lokaliai išplitusiu tiesiosios žarnos vėžiu, kai norima sumažinti naviką, sumažinti vietinio atkryčio riziką ir padidinti galimybę išsaugoti sfinkterį. Šiandien vis dažniau taikoma ir totalinė neoadjuvantinė terapija (TNT) – chemoterapijos ir spindulinio gydymo deriniai prieš operaciją. Kai po tokio gydymo pasiekiamas pilnas klinikinis atsakas – tai reiškia, kad apžiūros (digitalinio tyrimo) metu, endoskopiškai ir pagal MRT nebematyti aktyvaus naviko – daliai kruopščiai atrinktų pacientų galima taikyti „Stebėk ir saugok“ ( angl. „watch-and-wait“) taktiką, t. y. labai atidų stebėjimą be radikalios operacijos. Tai leidžia kai kuriems pacientams išvengti tiesiosios žarnos pašalinimo, nuolatinės stomos ar reikšmingo tuštinimosi funkcijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimo, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik multidisciplininėje komandoje ir tik centre, kuris gali užtikrinti labai griežtą stebėseną. NCCN ir ESMO šią strategiją pripažįsta kaip galimą atrinktiems pacientams po pilno klinikinio atsako. Kaip tik šiuo metu atliekamas klinikinis tyrimas, kurio tikslas įvertinti TNT saugumą. Tačiau labai svarbu pabrėžti: ne kiekvienam pacientui galima atsisakyti operacijos. Jei atsakas nepilnas, jei yra likutinio naviko požymių ar didelė vietinio ataugimo rizika, chirurginis gydymas dažniausiai išlieka būtinas. Be to, net ir taikant „Stebėk ir saugok“, daugiausia vietinių ataugimų nustatoma per pirmuosius 2 metus, todėl stebėsena turi būti ypač intensyvi ekspertiniame centre.  Ar spindulinė terapija vyksta paraleliai su medikamentiniu gydymu, ar jam pasibaigus? Ernestas Šileika: Paprastai abu gydymai derinami vienu metu – ir tai nėra atsitiktinumas. Chemoterapiniai vaistai padaro naviko ląsteles jautresnes spinduliavimui, tarsi sustiprina jo poveikį. Šiandien vis dažniau taikome vadinamąją totalinę neoadjuvantine terapiją: pacientas iki bet kokio chirurginio sprendimo gauna tiek spindulinį, tiek chemoterapinį gydymą – pirmiausia penkių savaičių chemospindulinis kursas, o jam pasibaigus – papildomas chemoterapijos etapas. Kaip praktiškai vyksta šis gydymas – ar pacientas turi gulti į ligoninę? E. Š.: Ne, spindulinis gydymas yra