2026 spalio

Pasaulinė krūties diena: gyvenimas po krūties vėžio gydymo nesustoja

Spalio 15-ąją, minint Pasaulinę krūties dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtą kartą surengtas tradicinis renginys, šiemet kvietęs kalbėti tema „Krūties vėžys: gyvenimas nesustoja“. Pacientų forume Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojos ir POLA direktorė Neringa Čiakienė diskutavo su dalyvėmis ir atsakė į jų klausimus apie gyvenimą pasibaigus aktyviam krūties vėžio gydymui. Spalis visame pasaulyje minimas kaip krūties vėžio žinomumo mėnuo, o spalio 15-oji skirta atkreipti dėmesį į šią ligą ir jos poveikį moterų gyvenimui. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau šiandien pažangios diagnostikos ir gydymo galimybės suteikia vis daugiau galimybių sėkmingai gydyti ligą ir grįžti į įprastą gyvenimą. NVC gydytojos pabrėžia, kad aktyvaus gydymo pabaiga ir pasiekta remisija nereiškia, jog pacienčių priežiūra baigiasi. Toliau svarbi reguliari stebėsena, dėmesys savo sveikatai ir gebėjimas pastebėti naujus, neįprastus simptomus. Stebėsena po gydymo: svarbu nepraleisti organizmo siunčiamų signalų Pasibaigus aktyviam gydymui, viena svarbiausių užduočių – stebėti sveikatos būklę ir laiku pastebėti galimo ligos atsinaujinimo požymius. Gydytojos atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu reaguoti į naujus simptomus, kurių negalima paaiškinti kitomis priežastimis. „Žinome, kad krūties vėžys dažniausiai metastazuoja į kaulus, kepenis ir smegenis. Todėl, jeigu atsiranda anksčiau nebuvusių kaulų skausmų, kurių negalima paaiškinti kitomis priežastimis, reikėtų kreiptis į onkologą ir išsiaiškinti, kodėl jie atsirado. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į neurologinius simptomus, pavyzdžiui, kalbos sutrikimus ar sumažėjusį veido jautrumą. Jeigu atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas ar sunkumo pojūtis, reikėtų įvertinti ir galimus kepenų veiklos sutrikimus“, – sako NVC Radiacinės onkologijos centro gydytoja onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė. Daugiau tyrimų ne visada reiškia geresnę priežiūrą NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pastebi, kad krūties vėžio gydymą baigusios ir ilgalaikėje stebėsenoje esančios moterys neretai pageidauja atlikti kuo daugiau tyrimų. Vis dėlto, pasak gydytojos, svarbiausia ne tyrimų gausa, o jų tikslingumas. „Pacienčių noras atlikti kuo daugiau tyrimų yra suprantamas – po gydymo norisi kuo daugiau tikrumo. Tačiau radiologinis tyrimas naudingas tada, kai atsako į konkretų klausimą ir jo rezultatas gali pakeisti gydytojų veiksmus. Svarbu nesupainioti apsilankymų pas gydytoją dažnio su radiologinių tyrimų dažniu. Pagrindinis planinės ilgalaikės krūtų stebėsenos tyrimas yra mamografija, kuri atliekama kasmet. Kiti tyrimai parenkami individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, riziką ir atsiradusius simptomus“, – aiškina dr. J. Ušinskienė. Gydymas baigiasi, tačiau rūpestis savimi tęsiasi NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė ragina pacientes pasitikėti savo gydytojais ir nelyginti savo sveikimo kelio su kitų moterų patirtimi. Kiekvienos pacientės liga, gydymo eiga, sveikatos būklė ir stebėsenos poreikiai yra individualūs, todėl gali skirtis ir skiriami tyrimai. Gydytoja linki, kad gyvenimo šeimininke būtų pati moteris, o ne jos liga. Savijautai po gydymo svarbus ne tik medicininis stebėjimas, bet ir pačios pacientės įsitraukimas į rūpinimąsi savo sveikata. „Pabaigus vėžio gydymą, baigiasi vienas etapas ir prasideda kitas – stebėsenos laikotarpis. Jo pagrindinis tikslas – stebėti ligos atkryčio riziką, o ligai atsinaujinus, kuo anksčiau atlikti reikiamus tyrimus ir, prireikus, pradėti gydymą. Šiame etape svarbūs du dalykai: gydytojų organizuojama paciento stebėsena, kai nustatoma, kokie tyrimai ir kaip dažnai reikalingi, bei paties paciento įsitraukimas. Svarbu rūpintis savo sveikata, laikytis sveikos gyvensenos principų, vengti žalingų įpročių ir atkreipti dėmesį į naujus ar neįprastus simptomus“, – pabrėžia doc. dr. B. Brasiūnienė. Sugrįžimas į gyvenimą – ir emocinė kelionė Pacientų forume aptarti ir gydymo metu bei jam pasibaigus galintys išlikti šalutiniai reiškiniai. Su onkologinės ligos gydymo pasekmėmis susidūrusios moterys gali patirti nuovargį, vadinamąjį smegenų rūką, psichologinius sunkumus ir kitus kasdienį gyvenimą apsunkinančius simptomus. POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad šiandien svarbu ne tik išgydyti ligą, bet ir padėti žmogui susigrąžinti kuo geresnę gyvenimo kokybę: „Tai ir šalutinių poveikių valdymas, ir gyvenimo kokybės gerinimas, dalyvumo lygio nustatymas, grįžimas į darbą bei kiti svarbūs aspektai. Tai naujas iššūkis, apie kurį onkologinėje priežiūroje iki šiol kalbėdavome mažiau“. Pasak N. Čiakienės, žmonių patirtys po gydymo labai skiriasi: „Kai nuskamba tas žadintuvas, primenantis apie gyvenimo trapumą, žmonės pradeda gyventi skirtingai. Vieni ima gyventi visu pajėgumu, nebeatidėliodami svarbių dalykų. Tačiau dalis žmonių susiduria ir su visai kitokia realybe. Kartais jie girdi: „Tu jau pasveikai, mes tave išgydėme“, tačiau patys jaučiasi taip, lyg niekada nebūtų buvę tokie prastos savijautos. Jų kūnas pasikeitęs, fizinės galimybės pasikeitusios, o kasdienybė nebe tokia, kokia buvo anksčiau. Ir iš tiesų abi šios realybės yra teisingos. Svarbu, kad būtų suteikta tinkama, individualius poreikius atitinkanti pagalba.“ Fotoparoda „Renkuosi būti“ – asmeniška istorija apie ligą, artumą ir gyvenimą Renginio metu atidaryta ir fotoparoda „Renkuosi būti“. Jos autorius Miroslavas Černiukas nuotraukose įamžino savo žmonos Ingos Černiuk ligos kelionę. Tai jautrus ir asmeniškas pasakojimas apie ligos patirtį, artumą, tarpusavio palaikymą ir gyvenimą, kuris nesustoja išgirdus vėžio diagnozę.  Stilius po ligos: galimybė iš naujo atrasti save Renginio dalyvėms stilistė Julija Bakštonienė skaitė pranešimą apie drabužių ir asmeninio stiliaus įtaką savijautai bei pasitikėjimui savimi. Po krūties vėžio gydymo pasikeitęs kūnas gali paveikti moters savivertę, santykį su savo išvaizda ir tai, kaip ji jaučiasi žiūrėdama į save veidrodyje. Pasak stilistės, drabužiai gali tapti viena iš priemonių iš naujo atrasti savo moteriškumą, išreikšti asmenybę ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Renginį organizavo Santaros klinikų Nacionalinis vėžio centras, POLA ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Renginį globoja Vilniaus miesto savivaldybė, kuri dvi paras vakarais ir naktimis apšvies bibliotekos kolonas rožinio kaspino projekcijomis. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-19

Pasaulinė krūties diena: gyvenimas po krūties vėžio gydymo nesustoja Read More »

Fotoparodą „Drauge kelyje“ NVC direktorius Valdas Pečeliūnas atidarė drauge su Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskiene ir sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Šia proga spalio 14 d. LR Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai susirinko į fotoparodos „Drauge kelyje“ atidarymą. „Drauge kelyje“ – bendras Nacionalinio vėžio centro ir Eurovaistinės projektas. Nuotraukose dvylika jautrių istorijų apie žmones, susidūrusius su onkologine liga, ir tuos, kurie šiame kelyje buvo šalia. Fotoprojekto dalyviai įamžinti kartu su artimais žmonėmis, kurie juos lydėjo ligos metu, palaikė, stiprino ir padėjo neprarasti vilties. Vėžio prevencija peržengia sveikatos sektoriaus ribas Atidarydama parodą Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė išreiškė norą pakviesti visus apmąstyti ne tik sveikatos, bet ir tarpusavio paramos klausimus. „Vyriausybės rūmuose atidaroma paroda liudija, kad sveikatos klausimai, vėžio prevencija yra svarbesnės nei vieno sektoriaus pastangos ir klausimai. Tai paroda apie žmones, jų saugumą  ir rūpestį jais. Svarbu, kad jie saugiai jaustųsi ne tik savo namuose, bet ir sveikatos sistemoje, savo valstybėje“, – pasakė M. Jakubauskienė. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis padėkojo tiems, kurie parodą  organizavo, ir tiems, kurie dalijasi savo gyvenimais. „Šis pasidalijimas yra tikrasis liudijimas. Sveikatos statistikos skaičius mes žinome, tačiau kiekvienas žmogus yra atskira istorija. Ačiū visiems šios fotosesijos dalyviams, kurie atsivėrė mums, žiūrintiems, su savo istorija ir artimaisiais“, – pasakė L. Kukuraitis. Artimųjų palaikymas didina išgyvenamumo rodiklius Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas pastebėjo kelis parodos aspektus. „Mes kalbame apie gyvenimo kelią ir apie tikrą bendrystės galią. Kiekvienoje nuotraukoje pacientas ir jo artimieji, kurie jį lydėjo visame onkologinės ligos kelyje su baime, nerimu, viltimi. Žinome posakį – jeigu turime nelaimę ir ja pasidalijame su artimaisiais, ji sumažėja dvigubai, o jeigu turime džiaugsmą, juo pasidaliję turime dvigubai daugiau. Tokia buvimo kartu galia. Turime ir mokslu grįstų įrodymų – Amerikos vėžio draugijos tyrimai įrodė, kad tų pacientų, kurie turi stiprią artimųjų galią, išgyvenamumo rodikliai yra apie 40 proc. geresni. Nuolat labai raginu dalyvauti profilaktinėje patikroje, ir čia artimųjų vaidmuo labai didelis – jie turi galios paskatinti tikrintis prevenciškai“, – pabrėžė V. Pečeliūnas. Svarbu žinoti, kad nesi viena Dalia Vencevičienė, fotoprojekto dalyvė, taip pat ir komunikacijos specialistė, pabrėžė komunikacijos reikšmę ne tik onkologijoje, ir plačiai bendruomenėse. „Ką tik grįžau Lenkijos oro linijų lėktuvu ir visos lėktuvo palydovės buvo pasipuošusios rožiniais kaspinėliais. Na, tikrai malonu, tai mažytis, bet labai svarbus ženklas, kad tu ne viena“, – pasakė Dalia Vencevičienė. Atidaryme dalyvavusi fotografė Ana Skorik mielai prisiminė labai prasmingą savo, kaip fotografės, darbą ir pasidžiaugė, kad paroda tęsia savo gyvenimą. Nacionalinio vėžio centro gydytojos specialioje edukacijoje LRV kanceliarijos darbuotojams pristatė krūties vėžio prevencijos, šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybes. NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė skaitė pranešimą „Šiuolaikinis vaizdinimas: kaip pamatyti nematomą“, o gydytoja chirurgė Algė Leveckytė – „Krūties onkologinės ligos gydymas“. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-20

Fotoparodą „Drauge kelyje“ NVC direktorius Valdas Pečeliūnas atidarė drauge su Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskiene ir sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu Read More »

Plaučių adenokarcinoma: kodėl ankstyva diagnostika gali pakeisti ligos eigą?

Popiežiui Leonui XIV diagnozuota plaučių adenokarcinoma atkreipė visuomenės dėmesį į vieną dažniausių plaučių vėžio formų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologai pabrėžia, kad ši liga gali ilgai nesukelti aiškių simptomų, tačiau laiku ją nustačius atsiveria daugiau gydymo galimybių. Plaučių vėžys – liga, kuri vis dar dažnai nustatoma jau pažengusi. Kaip pranešė „Reuters“, popiežiui operacijos metu pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis. Toks chirurginis gydymas gali būti skiriamas, kai naviko vieta, ligos stadija ir paciento sveikatos būklė leidžia jį operuoti. Adenokarcinoma yra viena dažniausių plaučių vėžio formų. Ji priklauso nesmulkių ląstelių plaučių vėžio grupei ir dažniausiai vystosi iš liaukinio tipo ląstelių. Ši liga diagnozuojama ne tik rūkantiems žmonėms – ja gali susirgti ir niekada nerūkę asmenys. Simptomai gali būti tylūs ir nepastebimi Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų diagnozuojant plaučių vėžį yra ta, kad ligos pradžia – besimptomė. Esant pradinei ligos stadijai,  žmogus gali nejausti jokių  simptomų arba juos sieti su kitomis ligomis. „Plaučių adenokarcinoma nėra liga, kuri visada apie save praneša aiškiais simptomais. Kartais žmogus ilgą laiką jaučiasi gerai, o pirmieji požymiai atsiranda ligai jau pažengus. Todėl svarbu stebėti savo sveikatą ir neignoruoti užsitęsusio ar pasikeitusio kosulio, dusulio, kraujo atkosėjimo ar nepaaiškinamo svorio kritimo“, – teigia V. Gedvilaitė. Pasak Nacionalinio vėžio centro specialistų, šie simptomai nebūtinai reiškia plaučių vėžį, nes juos gali sukelti ir kitos ligos. Vis dėlto, jei jie nepraeina, kartojasi ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją. Rūkymas išlieka vienu svarbiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau rizikai įtakos gali turėti ir pasyvus rūkymas, radonas, profesinis kontaktas su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis bei kiti veiksniai. Tai, kad žmogus niekada nerūkė, nereiškia, jog jis gali nesusirgti plaučių vėžiu. Kada reikalinga operacija? Nacionalinio vėžio centro gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba paaiškina, kad operacijos galimybė priklauso nuo kelių aplinkybių: naviko dydžio ir vietos, ligos išplitimo, limfmazgių būklės bei paciento plaučių funkcijos ir bendros sveikatos. „Kai nustatoma neišplitusio plaučio vėžio diagnozė ir nėra priešparodymų skirti chirurginį gydymą, operacija vienas iš geriausių variantų, siekiant išgydyti plaučių vėžį. Tačiau kiekviena situacija individuali – prieš priimant sprendimą būtina tiksliai nustatyti ligos stadiją ir įvertinti, kokia operacijos apimtis būtų tinkamiausia“, – sako S. Zaremba. Operacijos metu gali būti pašalinama dalis plaučio (segmentas, skiltis) arba visas plautis. Kartu šalinami ir sritiniai limfmazgiai. Dažnai po operacinio gydymo sprendžiama dėl sisteminio ir/arba spindulinio gydymo, taip užkertant kelią ligos plitimui į kitus organus. Vis dėlto, operacija tinka ne visiems pacientams. Jei navikas išplitęs arba chirurginis gydymas negalimas dėl kitų priežasčių, gali būti skiriami kiti gydymo metodai. Gydymas vis dažniau parenkamas individualiai Plaučių adenokarcinomos gydymas per pastaruosius metus tapo gerokai labiau personalizuotas. Be įprastų tyrimų, kai kuriais atvejais atliekami molekuliniai naviko tyrimai, padedantys nustatyti genetinius pokyčius, pagal kuriuos galima parinkti taikinių terapiją. Priklausomai nuo ligos stadijos ir kitų veiksnių, pacientams gali būti skiriama chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija, spindulinis gydymas arba kelių metodų derinys. „Šiandien gydymo sprendimai priimami vertinant ne vien naviko dydį. Svarbu žinoti, ar liga išplitusi, kokie yra naviko biologiniai požymiai ir kokia paciento būklė. Būtent šių duomenų visuma leidžia parinkti tinkamiausią gydymo strategiją“, – pabrėžia S. Zaremba. Medikai atkreipia dėmesį, kad vien informacija apie pašalintą plaučio skiltį neleidžia spręsti apie konkretaus paciento prognozę. Jai įvertinti būtini galutiniai histologinio tyrimo rezultatai, ligos stadija, limfmazgių būklė ir kiti medicininiai duomenys. Svarbu neatidėlioti Nors plaučių vėžys išlieka rimta onkologine liga, jo gydymo galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos, o kai kuriems pacientams ankstyvas ligos nustatymas leidžia skirti gydymą, kuriuo siekiama visiško pasveikimo. „Svarbiausia žinutė kiekvienam žmogui – neignoruokite savo kūno siunčiamų signalų ir neatidėliokite vizito pas gydytoją. Jei kosulys užsitęsia, pasikeičia kvėpavimas, atsiranda neįprastas nuovargis ar kiti nerimą keliantys simptomai, nelaukite, kol jie praeis savaime. Laiku kreipiantis pagalbos galima anksčiau nustatyti ligą ir suteikti daugiau galimybių sėkmingam gydymui. Tačiau turime suprasti ir tai, kad plaučių vėžys ankstyvosiose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl Lietuvai gyvybiškai svarbi ankstyvosios plaučių vėžio patikros programa, leidžianti aptikti ligą dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas. Todėl nelaukime simptomų – rūpinkimės savo sveikata šiandien, nes laiku atlikta patikra gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžia V. Gedvilaitė. Popiežiaus atvejis primena, kad plaučių vėžio diagnozė gali paliesti įvairaus amžiaus ir skirtingą gyvenimo būdą turinčius žmones. Visuomenės informavimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir diagnostikos galimybes išlieka svarbia ankstyvo ligos nustatymo dalimi. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-19

Plaučių adenokarcinoma: kodėl ankstyva diagnostika gali pakeisti ligos eigą? Read More »