2026 spalio

Su liūdesiu pranešame, kad netekome buvusio kolegos onkologo daktaro Ignaco Astrausko, vieno iš aktyvių onkologinės tarnybos organizatorių  Lietuvoje. Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto bendruomenių vardu reiškiame užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Atsisveikinimas su dr. Ignacu Astrausku Olandų laidotuvių rūmuose, Olandų g. 22, spalio 9 d. (penktadienį) nuo 15 val. Urna išnešama spalio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.   „1973 metais Respublikinio onkologinio dispanserio direktoriaus pareigos patikėtos Ignacui Astrauskui, kuris vadovavo palyginti trumpą laiką, iki 1975 metų, kai Onkologijos mokslinio tyrimo institutas ir Respublikinis onkologinis dispanseris reorganizuoti į vieną įstaigą. Vadovaujant Ignacui Astrauskui pradėta intensyviai ruoštis kurti specializuotus skyrius tam tikrų lokalizacijų navikams gydyti. Ignacas Astrauskas gimė 1934 m. Vilkaviškio rajono Bučiūnų kaime. 1964 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Po studijų iš pradžių buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir embriologijos katedros asistentu (1964–1967), vėliau – Socialinio aprūpinimo ministerijos Medicininės darbingumo ekspertizės skyriaus viršininku (1967–1973). Dirbdamas šioje institucijoje jis rinko medžiagą disertaciniam darbui ir 1975 metais sėkmingai apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją “Pirminio invalidumo socialinė-higieninė charakteristika Lietuvoje (1967–1971)“. 1973 metais I. Astrauskui buvo patikėtos Respublikinio onkologinio dispanserio vyriausiojo gydytojo pareigos (1973–1975), o sujungus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir Respublikinį onkologinį dispanserį į vieną įstaigą, I. Astrauskas tapo Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo darbui (1975-1979). Vėliau I. Astrauskas vadovavo Onkologijos mokslinio tyrimo instituto klinikai (1979-1982), o atskyrus Instituto mokslinę veiklą nuo klinikinės (reorganizavus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir įkūrus Klinikos prie Onkologijos mokslinio tyrimo instituto), tapo šių Klinikų vyriausiuoju gydytoju bei Chirurgijos poskyrio vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (1982-1990). Mokslinės veiklos sritis – krūties vėžio chirurginis ir sudėtinis gydymas.“ Ištrauka iš dr. Janinos Didžiapetrienės mokslinės biografinės monografijos „Onkologų mokslininkų kartos, asmenybės, jų darbai“, 2019. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-06

VU ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre (NVC) atlikta unikali operacija – 20-ies metų pacientei plastinės rekonstrukcinės operacijos metu atkurta natūrali kvėpavimo takų funkcija. „Šią operaciją atlikome pirmieji Lietuvoje. Darija vėl gali kvėpuoti pati, nebereikia kas mėnesį atliekamų kvėpavimo takus praplatinančių procedūrų, kurios tik kelioms savaitėms išspręsdavo kvėpavimo problemą“, – sako Nacionalinio vėžio centro Galvos – kaklo ir odos chirirugijos skyriaus gydytojas Ignas Karnas. Vėl gali judėti, atgavo apetitą Su Darija kalbamės praėjus pusei metų po atliktos  operacijos. „Dabar galiu gyventi žymiai lengviau. Laisvai užlipu į antrą aukštą. Vieną kartą stabtelėdama galiu užlipti į 4–5 aukštą. Namuose galiu užsiimti namų ruoša. Galiu net pabėgėti trumpą atstumą, pavyzdžiui, jei vėluoju  į autobusą. Visa tai galiu dėl to, kad nebeuždustu. Anksčiau visiškai nieko negalėjau“, – džiaugiasi Darija. Mergina atgavo ir apetitą – noriai valgo viską. „Iki operacijos visai nenorėjau valgyti, nes buvo sudėtinga teisingai nuryti. Dabar galiu vienu metu ir alsuoti, ir valgyti. Po operacijos norėjau viską valgyti nesustodama. Po tam tikro laiko, aišku, tas praėjo. Neseniai buvau vizito pas gydytoją Igną Karną. Po apžiūros gydytojas patvirtino, kad viskas tvarkoje, viskas labai gerai prigijo. Man 20 metų, esu studentė“, – pasidalijo atgautu gyvenimo džiaugsmu Darija. Laikina procedūra problemos neišsprendė Šią operaciją atlikęs chirurgas I. Karnas papasakojo, jog pacientė 2021 metais buvo operuota Vaikų ligoninėje, Santaros klinikose, dėl smegenų auglio. „Po operacijos buvo visiškai atsistačiusi, liga buvo remisijoje, gyveno visavertį gyvenimą, tačiau atsirado kvėpavimo problemų – gerklų ir trachėjos stenozė (susiaurėjimas), dėl kurios tapo sunku kvėpuoti, pacientė pradėjo netoleruoti fizinio krūvio. Tai gana reta, tačiau reikšminga komplikacija, galinti atsirasti dėl operacijos ir pooperaciniu laikotarpiu bendrosios nejautros metu įvedamo vamzdelio kvėpavimui užtikrinti.“ Esant tokiai būklei, dar vis dažnai taikoma bužavimo procedūra – susiaurėjusi kvėpavimo takų vieta praplatinama specialiu instrumentu – bužu. Per kelerius metus ši procedūra buvo pakartota daug kartų. Tačiau tai laikina ir problemos neišsprendžianti procedūra. Pastaraisiais metais ji būdavo atliekama beveik kas dvi savaites, nes randas vėl susiformuodavo, kvėpavimo takai susiaurėdavo ir pacientei vėl tapdavo sunku kvėpuoti. Nacionaliniame vėžio centre atlikta sudėtinga operacija Po daugiadalykės komandos aptarimo VU ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centre Darija buvo nukreipta konsultacijai į Nacionalinį vėžio centrą. Operacijos metu buvo atlikta sudėtinga trachėjos ir gerklų operacija, kurios metu pašalintas randas kartu su dalimi trachėjos ir gerklų audinio, atlikta laringoplastika, panaudojant šonkaulio fragmentą, bei suformuota nauja kvėpavimo takų jungtis. Tokiu būdu buvo praplėsti kvėpavimo takai. „Taigi galime gydyti aukštai, visai šalia balso klosčių, susiformavusias stenozes, suformuodami naują jungtį kvėpavimo takuose. Paprastos trachėjos stenozės chirurginiu būdu buvo gydomos ir anksčiau, tačiau aukštai esančių stenozių, kai reikalinga rekonstrukcija, operacijos nebuvo atliekamos. Tai sudėtinga kompleksinė operacija, kurios metu labai svarbus chirurgų ir gydytojų anesteziologų bendradarbiavimas“, – pasakoja gydytojas I. Karnas. Po operacijos jau praėjo pusė metų. Pacientė atvyksta kontroliniams vizitams – kvėpavimo plyšys platus, ji gali lengvai kvėpuoti. Šiuo metu ji gali užsiimti kasdienėmis veiklomis, studijuoja universitete“, – pasakoja gydytojas I. Karnas. Sukaupta patirtis leidžia iš esmės padėti pacientams Nacionaliniame vėžio centre sukaupta didelė galvos ir kaklo chirurgijos patirtis, čia dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai, savo profesinį meistriškumą tobulinantys tarptautiniuose seminaruose ir mokymuose. Nacionaliniame vėžio centre operacijos atliekamos ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams. „Jau anksčiau pradėjome atlikti endoskopines lazerines balionines dilatacijas pacientams, kuriems diagnozuota kvėpavimo takų stenozė, todėl šiuo metu esame stiprūs šioje srityje ir Lietuvos pacientams galime pasiūlyti daugiau nei laikiną „bužavimą“ iki kito pablogėjimo“, – sako gydytojas I. Karnas. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-06

Vilniuje jau trečią kartą surengti Europos radiologijos mokyklos (ESOR) mokymai. Ankstesnės ESOR mokyklos Lietuvoje vyko 2011 ir 2014 metais, tad labai džiaugiamės po ilgos pertraukos vėl subūrę radiologijos bendruomenę tarptautiniams mokymams. Į kardiotorakalinio vaizdinimo mokyklą susirinko daugiau nei 100 dalyvių. Renginį pradėjo Nacionalinio vėžio centro direktorius ir Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Įžanginėje kalboje jis pabrėžė onkologinio paciento kelio, ankstyvos vėžio diagnostikos ir radiologijos vaidmens svarbą siekiant geresnių gydymo rezultatų. Savo žiniomis ir tarptautine patirtimi dalijosi trys iškilios kardiotorakalinės radiologijos ekspertės – prof. Marie-Pierre Revel, prof. Galit Aviram ir prof. Anna Rita Larici. Mokymuose daug dėmesio skirta plaučių vėžio patikrai, širdies ir kraujagyslių radiniams onkologinių pacientų KT tyrimuose, plaučių vėžio gydymo komplikacijoms, tarpuplaučio navikams, kraujagyslinėms komplikacijoms bei atsako į sisteminį gydymą vertinimui. „Džiaugiamės galėdami Vilniuje kurti erdvę, kurioje susitinka Europos ekspertų patirtis, naujausios radiologijos žinios ir klinikinė praktika. Ačiū lektorėms, dalyviams ir visiems, prisidėjusiems prie ESOR mokyklos sugrįžimo į Vilnių!”- sako Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-02

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Siekdamos atkreipti visuomenės dėmesį į krūties vėžio prevencijos svarbą VUL Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre (NVC) lankėsi pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Kara McDonald. Garbioms viešnioms pristatyta šiuolaikiška spindulinės terapijos įranga – naujos kartos, inovatyvus  linijinis greitintuvas. Viešnios dalyvavo tradiciniame Nacionalinio vėžio centro ir Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje (IWAV)  renginyje perduodant šiuolaikines krūties vėžio diagnostikos priemones – krūties žymeklius.  Į NVC prevencinei mamografijai autobusais taip pat atvyko moterys iš Alytaus ir Kupiškio. Tai tęstinė Nacionalinio vėžio centro ir Tarptautinė moterų asociacijos Vilniuje socialinė iniciatyva „Rožinė dovana moterims“. Sveikindamas didžiojoje prof. Kazimiero Pelčaro salėje susirinkusius NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pasidžiaugė, jog tradiciškai Rožinis mėnuo spalis prasideda Nacionaliniame vėžio centre. „Rožinio kaspino  iniciatyva kilo 1985 m.  JAV, turėdama tikslą paskatinti moteris ateiti ir pasitikrinti, kad būtų anksti nustatyta liga. Visos iniciatyvos yra labai svarbios, tačiau yra dar viena būtina sąlyga – moterys turi ateiti pasitikrinti. Šalyje turi veikti gerai organizuota ir prieinama programa, o nustačius diagnozę – skiriamas modernus gydymas. Moteris neturi likti viena, kiekviena moterimi turi būti pasirūpinta per visą jos ligos kelią. Šiandien krūties vėžio gydymas labai pasikeitęs. Turime geresnę, tikslesnę, labiau personalizuotą diagnostiką ir efektyvesnį gydymą, pasitaiko mažiau komplikacijų, išvengiame perteklinio gydymo. Svarbiausias dalykas – nustačius krūties vėžį anksti, mes jį galime išgydyti, galime moteriai padėti iš esmės.  Čia susirinkę žmonės Rožinio kaspino simbolį pavertė veiksmu. Jūsų nuolatinė parama yra labai svarbi visai Lietuvai. Kiekvienas krūtų žymeklis, kurį šiandien gauname dovanų iš tradicinės labdaros akcijos „Sužydėjusi viltis“ – tai pagalba kiekvienai konkrečiai moteriai, kuriai to reikia. Labai džiugu, kad šiandien atvyko moterys iš Alytaus ir Kupiškio prevencinei mamogramai – tai puikus pavyzdys kitoms, kurios vis nedrįsta profilaktiškai pasitikrinti“, – pasakė doc. dr.  V. Pečeliūnas.  Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, dėkodama visiems, dalyvaujantiems krūties vėžio prevencijos skatinime, pabrėžė bendrų pastangų prasmę. „Šiandien mes vienijame jėgas, kad galėtume plačiau paskleisti rožinio solidarumo žinią per visą Lietuvą. Siekiame visoms moterims priminti, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, – juk beveik ketvirtadalio krūties vėžio atvejų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų ir reguliariai tikrinantis“, – pasakė D. Nausėdienė. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Kara McDonald pasidžiaugė bendruomeniškumu darant viltį nešančius darbus. „Kai mes šių metų gegužę šventėme „Sužydėjusią viltį“, visi džiaugiamės labdaros renginio  sėkme, bendruomeniškumu. Šiandien tą viltį realizavome veiksmu ir atgabenome į Nacionalinį vėžio centrą už surinktas labdaros lėšas priemones, būtinas kovoje su krūties vėžiu. Ši kova paliečia daugelį šeimų ir namų, tarp jų ir mano asmeninius. Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje jau daug metų  atlieka labai prasmingą darbą, skatindama visuomenę atviromis akcijomis pasirūpinti moterų sveikatos patikra“, – pasakė Kara McDonald. IWAV iniciatyvos „Sužydėjusi viltis” pirmininkė Ilona Skardinskienė kalbėjo apie žmones, kurie savanoriavo, aukojo savo asmeninį laiką. „Didžiausia prasmė ateina tada, kai žmonių gerumas tampa konkrečia pagalba. Šiandien mūsų surinkta parama virsta krūties audinio žymekliais, kurie bus naudojami gydant moteris. Už kiekvieno jų yra daugybė žmonių, kurie aukojo, savanoriavo, palaikė ir tikėjo tuo, ką darome. O priešakyje – moteris, dėl kurios visa tai ir darome. Man tai ir yra „Sužydėjusi viltis“ – kai bendrystė tampa realia pagalba, o viltis – veiksmu“, – kalbėjo „Sužydėjusios vilties“ komiteto pirmininkė Ilona Skardinskienė. Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje vadovė Aušra Mikulytė įteikdama NVC Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjui dr. Mantui Trakymui labdarą – krūties žymeklius, pasidžiaugė ilgamete tradicija.  “Per 18 metų Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje IWAV “Sužydėjusi viltis” iniciatyva išaugo į ilgalaikę partnerystę su NVC, kurios centre – ne tik gydymas, bet ir prevencija, ankstyva diagnostika bei reali pagalba moterims visoje Lietuvoje. Mūsų stiprybė – gebėjimas veikti kartu: kai visuomenė, medikai, savivalda, verslas ir savanoriai susitelkia dėl vieno tikslo, kai konkretūs darbai tampa išgelbėtomis gyvybėmis”, – pasakė A. Mikulytė.  Dr. Mantas Trakymas, dėkodamas už kasdieniniame radiologų darbe labai reikalingas priemones – krūties žymeklius, palinkėjo Lietuvos moterims aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje. „Šiuos žymeklius mes naudojame būtent žymėti mažiems nečiuopiamiems navikams, kuriuos galime nustatyti tik atlikdami radiologinį tyrimą – mamogramą“, – pasakė dr. M. Trakymas. Pirmoji ponia apsilankė NVC Spindulinės terapijos skyriuje Pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Nacionalinio vėžio centro Spindulinės terapijos skyriuje, kuriame bendravo su čia dirbančiais gydytojais radioterapeutais, radiologijos technologais, medicinos fizikais, pacientėmis. D. Nausėdienė apžiūrėjo naują spindulinės terapijos įrangą – naujos kartos linijinį greitintuvą. Spindulinė terapija yra labai svarbus krūties vėžiu sergančiųjų gydymo būdas. Jis taikomas daugiau nei pusei krūties vėžio pacientų. Praėjusiais metais NVC Spindulinės terapijos skyriuje buvo gydyta apie 700 krūties vėžiu sergančiųjų. NVC Spindulinio gydymo skyriaus vedėjas dr. Juras Kišonas pristatė naujojo linijinio greitintuvo privalumus. „Skirtumas yra esminis. Naujuoju linijiniu greitintuvu (Varian Ethos) pradėsime taikyti adaptyvų spindulinį gydymą (Online Adaptive Radiotherapy). Bus atliekamas įprastas spindulinio gydymo planavimas, o procedūros metu ruošiamas naujas adaptyvus (pritaikytas dabartinei anatomijai) spindulinio gydymo planas, kuris pritaikomas šiai minutei. Vaizdinimas procedūros metu atliekamas per kelias sekundes, DI pagalba atliekamas struktūrų kontūravimas, gydytojas per keletą minučių atlieka reikiamus pakeitimus ir patvirtina struktūrų apibrėžimą, tuomet per keletą minučių paruošiamas naujas planas pagal šiuo metu stebimą organų padėtį ir atliekamas švitinimas. Visa trukmė 30-40 min. Tai ypač naudinga, kai gydymo metu keičiasi naviko ar aplinkinių organų padėtis. Daugiausiai naudos šis greitintuvas suteiks gydant dubens ir pilvo sričių piktybinius navikus, nes čia daugiausiai organų, kurių padėtis nuolat keičiasi dėl žarnyno peristaltikos, šlapimo pūslės prisipildymo ar natūralių organų padėties pokyčių (pvz. gimda).  Ethos išskirtinumas, kad jis prisitaikys prie esamos anatomijos, kai tuo tarpu gydant kitais greitintuvais mes stengiamės kuo tiksliau pakartoti pasiruošimą, kuris buvo planuojant gydymą. Kartu atnaujinama visa mūsų gydyme naudojama programinė įranga, kuri leis greičiau atlikti vaizdinimą procedūros metu, o gaunami vaizdai bus daug geresnės kokybės ir mes galėsime plačiau taikyti stereotaksinę spindulinę terapiją pilvo ir dubens srities navikams.   Pagrindinė nauda pacientui, kad gydymas taps dar tikslesnis ir turės dar mažiau šalutinių poveikių, todėl gerės gyvenimo kokybė gydymo metu. Taip pat bus galimybė plačiau taikyti sudėtingas spindulinės terapijos metodikas. Su nauju greitintuvu yra pilnai renovuojamas ir jo bunkeris bei darbo vietos, be to, su nauju ir moderniu prietaisu visada smagu dirbti. Žinoma, jog adaptyvios radioterapijos taikymas reikalaus dar didesnės darbuotojų kompetencijos, todėl visi bus mokomi tam skirtuose kursuose/mokymuose, kuriuose įprastai dalyvauja visa komanda: radiologijos technologas, medicinos fizikas ir gydytojas onkologas radioterapeutas,“ –