2026 birželio

Nacionalinis vėžio centras nuosekliai stiprina pacientų priežiūrą ir plečia teikiamų paslaugų spektrą. Nuo šių metų birželio 11 dienos Vilniuje gyvenantiems onkologiniams pacientams pradedamos teikti specializuotos paliatyviosios pagalbos paslaugos namuose. Iki šiol Nacionalinis vėžio centras jau teikė specializuotas skausmo valdymo paslaugas pacientų namuose, o dabar prie šių paslaugų prisijungia ir visa daugiadalykė paliatyviosios pagalbos komanda – gydytojas, psichologas, slaugytojo padėjėjas bei kiti specialistai. Tai leis užtikrinti visapusišką pagalbą pacientams jų namų aplinkoje. Paslaugas pacientų namuose teiksianti specializuotos paliatyviosios pagalbos slaugytoja Danuta Karpovič pabrėžia, kad pacientams ypač svarbus saugumo jausmas pereinant iš stacionarinio gydymo į namų aplinką. „Dažnai matome nerimą ir neužtikrintumą pacientų akyse prieš juos išrašant iš stacionaro. Labai džiaugiamės, kad galėsime suteikti daugiau ramybės ir saugumo žinant, jog pacientai ir toliau gaus paslaugas iš tos pačios kompetentingos komandos. Mums svarbu užtikrinti, kad priežiūra būtų tęstinė, o pacientai jaustųsi lydimi ir palaikomi visame gydymo kelyje – taip pat, kaip ir kai būna ligoninėje“, – sako D. Karpovič. Paliatyviosios komandos namuose vadovas, gydytojas Richard Cervin, kuris taip pat yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, akcentuoja į pacientą orientuotos priežiūros svarbą. „Į pacientą orientuota priežiūra yra vienas svarbiausių onkologinio paciento kelio principų. Todėl mūsų komandos darbas grindžiamas holistiniu požiūriu, kai dėmesys skiriamas ne tik ligos simptomams, bet ir pacientų bei jų artimųjų poreikiams, fizinei ir emocinei gerovei. Tik matydami žmogų kaip visumą galime suteikti tokią pagalbą, kurios jam iš tiesų reikia“, – teigia R. Cervin. Paslauga bus skirta onkologiniams pacientams, kuriems šiuo metu taikomas aktyvus onkologinis gydymas arba kurie yra baigę gydymą Nacionaliniame vėžio centre ir susiduria su ligos ar gydymo sukeltomis fizinėmis, psichologinėmis, socialinėmis problemomis. Pasak Nacionalinio vėžio centro Vyriausiojo koordinatoriaus onkologijai ir paliatyviajai medicinai Mariaus Čiurlionio, tokios paslaugos poreikis Lietuvoje išlieka itin didelis. „Matome, kad pacientui grįžus iš stacionaro dažnai prasideda vienas sudėtingiausių etapų – pereinamasis laikotarpis. Būtent tuo metu pacientams ir jų artimiesiems kyla daugiausia klausimų, nerimo ir praktinių iššūkių. Pagrindinis paliatyviosios pagalbos tikslas yra užtikrinti sklandų paciento kelią, atliepiant svarbiausius paciento ir jo artimųjų poreikius bei lūkesčius. Ypatingą dėmesį skiriame simptomų terapijai ir problemų, kurias sukelia pati liga arba jos gydymas, sprendimui“, – sako M. Čiurlionis. Specialistų teigimu, būtent laikotarpis po išrašymo iš ligoninės dažnai tampa kritiniu momentu, kai pacientams reikalinga papildoma profesionali pagalba, kol jų priežiūrą perima ambulatorinės paliatyviosios pagalbos komandos. Todėl itin svarbu užtikrinti ne tik paslaugų tęstinumą, bet ir koordinuotą paciento kelią tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc.  dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad NVC  misija apima ne tik modernų gydymą, bet ir kokybišką pacientų priežiūrą visais ligos etapais. „Nacionalinio vėžio centro tikslas yra užtikrinti prieinamą pagalbą ir aukščiausią paslaugų kokybę. Matome, kad dalį specializuotų simptominės terapijos paslaugų teikdami pacientų namuose galime reikšmingai pagerinti jų gydymo patirtį ir gyvenimo kokybę. Laiku reaguodami į kylančius simptomus, galime padėti išvengti komplikacijų, sumažinti nereikalingų hospitalizacijų skaičių ir užtikrinti didesnį pacientų saugumą“, – teigia doc. dr. V. Pečeliūnas. Nacionalinis vėžio centras, būdamas onkologinių paslaugų lyderis ir regioninis koordinacinis centras, siekia užtikrinti, kad pacientai gautų jiems reikalingą pagalbą ne tik gydymo įstaigoje, bet ir savo namuose, kur dažniausiai praleidžia didžiąją dalį laiko. Norint gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, pacientams tereikia kreiptis į Nacionaliniame vėžio centre juos gydantį gydytoją. Įvertinus poreikį, pacientas bus nukreiptas į paliatyviosios pagalbos komandą, kuri organizuos tolimesnę priežiūrą namuose. Ši nauja paslauga yra dar vienas žingsnis kuriant pacientui artimesnę, labiau koordinuotą ir į individualius poreikius orientuotą onkologinės priežiūros sistemą Lietuvoje. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-06-12

Nacionalinio vėžio centro (NVC) Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgai pirmieji Lietuvoje atliko mikroinvazinę ankstyvos stadijos plaučių vėžio operaciją naudodami DI sukurtą 3D viso plaučio bronchų medžio ir kraujagyslių rekonstrukciją. „Ši naujovė – tai dirbtinio intelekto atėjimas į mikroinvazinę chirurgiją. Padarytas labai progresyvus žingsnis, leidžiantis radikaliai pašalinti pradinių stadijų plaučių naviką, kurį histologiškai verifikuoti kitais tyrimo būdais praktiškai neįmanoma“, – sako Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas. „Tais atvejais, kada navikas dar nesusiformavęs, o radiologiniuose vaizduose matome vadinamąjį „matinio stiklo“ debesėlį, DI pagalba galime radikaliai išoperuoti darinį plaučiuose minimaliai traumuodami pacientą. Mūsų pacientė buvo sekama dėl kito onkologinio susirgimo ir 2022 m. eilinio patikrinimo metu, atlikus plaučių radiologinį tyrimą, aptikti pakitimai plautyje – vadinamasis „matinio stiklo“ debesėlis, kuris gali būti traktuojamas kaip uždegimas ar kita liga. Radinys plaučiuose buvo paliktas stebėti. Po 1,5 metų kontroliniame tyrime pastebėtas didėjimas. Daugiadalykio aptarimo metu gydytojų onkologų komanda pasiūlė rinktis chirurginio gydymo kelią, nes pacientė vyresnio amžiaus ir nėra naviko morfologinio ištyrimo atsakymo. Kai radiologinių tyrimų vaizduose matomas „matinio stiklo“ debesėlis, diagnostinės biopsijos dažnai būna neinformatyvios. Todėl nuspręsta rinktis mikroinvazinį chirurginio gydymo būdą, pasitelkiant  DI sukurtą 3D bronchų ir kraujagyslių rekonstrukciją: speciali kompiuterinė programa rekonstruoja visą pacientės bronchų ir kraujagyslių vaizdą kartu su „matinio stiklo“ debesėliu ir labai tiksliai parodo zoną, kurią reikia pašalinti“, – pasakoja prof. S. Cicėnas. Bijojau dėl savo amžiaus, tačiau kitą dieną po operacijos galėjau keltis „Po operacijos jau kitą dieną galėjau keltis. Net negalvojau, kad mano amžiuje taip gerai pavyks atlaikyti operaciją. Pirmadienį atsiguliau, antradienį mane ruošė, o po operacijos kitą dieną pasakė – kelkis. Nuo skausmo netgi nevartojau vaistų. Šiek tiek atsiduoda skausmas į krūtį, truputį virškinimas buvo sutrikęs. Žinau, kad reikia vaikščioti, plaučiai nemėgsta gulėjimo, o aš nesu lepi. Be to, noriu atrodyti gerai – ir lūpdažio nepamirštu, ir akis pasiryškinu. Kasdien skausmas mažėja. Pasišneku ir su Aukščiausiuoju, duok, sakau, man nors penkerius metus. Ir tuoj patikslinu – dešimt, o dar geriau – penkiolika. Štai dukra paskambino ir sako, mamyte, semkis pozityvo, tu man dar reikalinga. Atsakiau – kovosim, pasitikiu daktarais. Prieš operaciją nejutau jokių specifinių požymių dėl plaučių, kosulio nebuvo. Tačiau buvo tokie, kaip sakau, senatviniai simptomai – ėmė slinkti plaukai, prastėjo regėjimas, pastebėjau, kad fizinio darbo nebenoriu – neberūpėjo buities gražinti, gėlių prižiūrėti. Pajutau, lyg viduje kažkas ima strigti. Esu stebima dėl kito onkologinio susirgimo, tad po eilinio patikrinimo atlikus radiologinį tyrimą patekau pas gydytoją Arnoldą Krasauską konsultacijai. Gydytojas pasakė, kad reikės operuoti ir pajutau tokį gerumą, sklindantį iš gydytojo akių. Pasitikėjau, bet viduje nebuvau labai pozityviai nusiteikusi, palyginus su ta nuotaika, kai 2000 m. man buvo diagnozuota kita onkologinė liga. Tada dukra dar buvo nedidelė, reikėjo užauginti. O dabar bijojau dėl savo amžiaus. Kirbėjo klausimai: ar sugebėsiu, ar sugis, ar bus uždegimas. Ačiū Dievui, viskas gerai. Pasakysiu paprastai, kiekvienam žmogui reikia viduje susitvarkyti. Nereikia imti į galvą daug smulkių dalykų, reikia džiaugtis gyvenimu. Juk kiekvienas turime džiaugsmų – mano atveju dukra, anūkai. Net saulėje pasėdėjau, juk, kaip sako gydytojas Krasauskas, nereikia šokoladinio įdegio, bet 20 minučių netiesioginės saulės ir natūralus vitaminas D tikrai nepakenks.“ Na, žinoma, čia nuostabūs daktarai ir sesutės. Nuostabus kolektyvas skyriuje. Visi šypsosi, klausia, siūlo, daro. Fantastiška atmosfera, viskas auga į sveikimą. Tiesiog negali nepasveikti. Viduje jaučiu, kad viskas bus gerai. Reikia save pasaugoti, reikia norą turėti – gyventi,“ – papasakojo ponia Genovaitė. 3D planavimo programa – didelė pagalba chirurgui Pasak NVC Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgo Arnoldo Krasausko, panaudotas 3D planavimas įprastai atliekamas Prancūzijoje. “Tai mokama paslauga, bet mums buvo suteikta galimybė pasinaudoti ja nemokamai. Teko susisiekti su firmos atstovu ir, atlikę kompiuterinės tomografijos tyrimą, nusiuntėme vaizdus į Prancūzijos įmonę. Gautus rezultatus aptarėme vaizdo konferencijoje: prancūzų specialistai suteikė daugiau žinių apie savo programą, paaiškino, kaip naudotis operacijos metu galutiniu produktu – 3D vaizdu. Ši programa yra didelė pagalba chirurgui, mes operuojame saugiau, ir, svarbiausia, galime atlikti radikaliai mažesnės apimties plaučių rezekcinę operaciją. Tai ypač aktualu, kai radiologiniame vaizde matomas „matinio stiklo“ debesėlis, neturintis aiškių ribų. Ši programa parodo navikinius pakitimus ir saugaus chirurginio pašalinimo ribas.  Darbą operacinėje palengvina ir tai, kad realiu operacijos laiku galima sugretinti 3D planavimo vaizdus su realiu operacijos lauko vaizdu, kuriame aiškiai matyti, kurias kraujagysles ir bronchus reikia perrišti tam, kad galėtume tiksliai pašalinti numatytą plaučio segmentą su naviku. 3D vaizdų panaudojimas užtikrina trumpesnį operacijos laiką, padidina saugumą. Ir mažiau traumuoja pacientą, nes nereikia atlikti plačių chirurginių pjūvių.  Mes tikėjomės, kad tai bus piktybinis navikas. Gydytojai patologai patvirtino mūsų diagnozę: ankstyvos stadijos liga, radikalus pašalinimas. Reiškia, gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai.  DI produktas – 3D planavimo programa yra daugiausiai pritaikoma ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio radikaliam ir saugiam chirurginiam gydymui. Todėl labai svarbu, kad gyventojai labiau rūpintųsi savo sveikata, neužleistų ilgai trunkančių simptomų: kosulio, skrepliavimo, dusulio ir kitų diskomforto pasireiškimų. Kuo anksčiau nustatomas plaučių onkologinis susirgimas, tuo labiau galime tikėtis gerų gydymo rezultatų”, – papasakojo gydytojas A. Krasauskas. Pasak chirurgo, šį metodą taip pat galima naudoti operuojant kepenų ir inkstų piktybinius navikus. “Laukiame, kad 3D planavimo programa galėtume rutiniškai naudotis Nacionaliniame vėžio centre”, – sako gydytojas A. Krasauskas. Patariama profilaktiškai atlikti plaučių rentgeną Pasak NVC gydytojos pulmonologės Vaidos Gedvilaitės, iki šiol Lietuvoje nustatome palyginti nedaug ankstyvojo plaučių vėžio atvejų dėl to, kad ne visi pacientai profilaktinio sveikatos tikrinimo metu atlieka plaučių rentgenogramą arba nesikreipia į gydytojus tol, kol nejaučia aiškių simptomų, tokių kaip mėnesiais nepraeinantis kosulys, atsikosėjimas krauju ir kita. „Dažnai žmonės galvoja, jog jeigu nerūko, tai plaučių vėžys jiems negresia. Toks įsitikinimas – klaidingas: statistika rodo, kad 15–20 proc. sergančiųjų plaučių vėžiu yra nerūkantys. Be to, riziką susirgti šia liga didina ir pasyvus rūkymas. Praktikoje tenka susidurti su atvejais, kai jauniems žmonėms, kurie gyvena sveikai, nerūko, sportuoja, diagnozuojamas jau ketvirtos stadijos plaučių vėžys”, – sako pulmonologė V. Gedvilaitė. Šiandien specialistų patarimas paprastas: tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems, vyresniems nei 40-ies gyventojams būtina kas metai arba dveji profilaktiškai atlikti plaučių rentgeno nuotrauką. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-06-11

Nacionaliniame vėžio centre vyko renginys „Deeskalacijos klinikinių tyrimų vystymas ir finansavimo galimybės“, subūręs onkologijos specialistus, mokslininkus, sveikatos apsaugos politikus ir formuotojus, onkologinių pacientų organizacijos atstovus. Diskutuota apie vieną aktualiausių šiuolaikinės onkologijos krypčių – gydymo deeskalaciją ir jos mokslinį vertinimą klinikiniuose tyrimuose. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė mokslu pagrįstų klinikinių tyrimų svarbą.  „Klinikiniai tyrimai aktualūs ne tik siekiant geresnių gydymo rezultatų, bet ir užtikrinant paciento gyvenimo kokybę. Inovatyvūs klinikiniai tyrimai tampa svarbia priemone ieškant individualizuotų ir pacientų poreikius atitinkančių gydymo sprendimų,“ – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė pristatė personalizuotos medicinos tyrimų  ir PANTUMOR-LT tyrimo aktualijas, aptarė klinikinių tyrimų finansavimo galimybes Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Pranešime buvo nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria akademiniai tyrėjai inicijuodami ir vykdydami klinikinius tyrimus, taip pat aptartos perspektyvos stiprinti nacionalinius ir tarptautinius bendradarbiavimo tinklus. „Norint sėkmingai vykdyti akademinius klinikinius tyrimus, būtina kurti stiprius nacionalinius ir tarptautinius partnerystės tinklus, stiprinti finansavimą, ieškoti viešojo sektoriaus ir industrijos bendradarbiavimo galimybių. Bendradarbiavimas leidžia ne tik paspartinti pacientų įtraukimą į tyrimus, bet ir užtikrinti aukštą mokslinę jų kokybę bei rezultatų pritaikomumą klinikinėje praktikoje“, – sako dr. Edita Baltruškevičienė. Diskusijoje dalyvavo ir viešnia iš Nyderlandų – gydytoja chemoterapeutė doc. dr. Sahar van Waalwijk. Ji skaitė pranešimą apie personalizuotos medicinos  ir deeskalacijos klinikinius tyrimus. Pranešėja apžvelgė Nyderlandų ir tarptautinę patirtį, aptarė deeskalacijos tyrimų metodologinius ir praktinius iššūkius, pristatė šios srities plėtros perspektyvas. „Deeskalacijos strategijos onkologijoje vis dažniau vertinamos kaip galimybė sumažinti gydymo intensyvumą pacientams, kuriems tai yra saugu, išlaikant gydymo efektyvumą ir mažinant nepageidaujamų reiškinių riziką,“ – per diskusiją akcentavo viešnia. Renginyje taip pat buvo pristatyti konkretūs deeskalacijos klinikinių tyrimų pavyzdžiai. NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas aptarė START tyrimą, kuriame vertinama totalinė neoadjuvantinė terapija gydant tiesiosios žarnos vėžį ir jos potencialas tapti nauju gydymo standartu tam tikroms pacientų grupėms. Pranešime buvo analizuojami naujausi duomenys ir jų reikšmė klinikinei praktikai. Dr. Edita Baltruškevičienė pristatė netrukus startuosiantį GRAND SLAM tyrimą, kuriame vertinama trumpalaikė imunoterapija po radikalios didelės rizikos melanomos operacijos. Tyrimas atspindi šiuolaikinę tendenciją ieškoti optimalaus gydymo balanso tarp efektyvumo ir gydymo naštos pacientui mažinimo. Renginį užbaigė diskusija, kurioje dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, Valstybinės ligonių kasos atstovai, POLA direktorė Neringa Čiakienė, NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė, NVC klinikinių centrų vadovai.  Diskusijos metu buvo aptartos galimybės stiprinti deeskalacijos klinikinių tyrimų vystymą Lietuvoje, užtikrinti jų finansavimą bei sudaryti palankesnes sąlygas inovatyvių akademinių tyrimų įgyvendinimui. Renginio dalyviai sutarė, kad deeskalacijos klinikiniai tyrimai ateityje gali tapti svarbia onkologijos mokslo ir praktikos kryptimi, leidžiančia pacientams pasiūlyti ne tik veiksmingą, bet ir mažiau varginantį gydymą. Tokių tyrimų plėtra Lietuvoje prisidėtų prie pažangios, į pacientą orientuotos onkologinės priežiūros stiprinimo bei didesnio šalies mokslinio konkurencingumo tarptautinėje erdvėje. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-06-02