Su liūdesiu pranešame, kad netekome buvusio kolegos onkologo daktaro Ignaco Astrausko, vieno iš aktyvių onkologinės tarnybos organizatorių Lietuvoje.
Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto bendruomenių vardu reiškiame užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
Atsisveikinimas su dr. Ignacu Astrausku Olandų laidotuvių rūmuose, Olandų g. 22, spalio 9 d. (penktadienį) nuo 15 val. Urna išnešama spalio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.
„1973 metais Respublikinio onkologinio dispanserio direktoriaus pareigos patikėtos Ignacui Astrauskui, kuris vadovavo palyginti trumpą laiką, iki 1975 metų, kai Onkologijos mokslinio tyrimo institutas ir Respublikinis onkologinis dispanseris reorganizuoti į vieną įstaigą. Vadovaujant Ignacui Astrauskui pradėta intensyviai ruoštis kurti specializuotus skyrius tam tikrų lokalizacijų navikams gydyti.
Ignacas Astrauskas gimė 1934 m. Vilkaviškio rajono Bučiūnų kaime. 1964 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Po studijų iš pradžių buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir embriologijos katedros asistentu (1964–1967), vėliau – Socialinio aprūpinimo ministerijos Medicininės darbingumo ekspertizės skyriaus viršininku (1967–1973). Dirbdamas šioje institucijoje jis rinko medžiagą disertaciniam darbui ir 1975 metais sėkmingai apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją “Pirminio invalidumo socialinė-higieninė charakteristika Lietuvoje (1967–1971)“.
1973 metais I. Astrauskui buvo patikėtos Respublikinio onkologinio dispanserio vyriausiojo gydytojo pareigos (1973–1975), o sujungus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir Respublikinį onkologinį dispanserį į vieną įstaigą, I. Astrauskas tapo Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo darbui (1975-1979).
Vėliau I. Astrauskas vadovavo Onkologijos mokslinio tyrimo instituto klinikai (1979-1982), o atskyrus Instituto mokslinę veiklą nuo klinikinės (reorganizavus Onkologijos mokslinio tyrimo institutą ir įkūrus Klinikos prie Onkologijos mokslinio tyrimo instituto), tapo šių Klinikų vyriausiuoju gydytoju bei Chirurgijos poskyrio vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (1982-1990). Mokslinės veiklos sritis – krūties vėžio chirurginis ir sudėtinis gydymas.“
Ištrauka iš dr. Janinos Didžiapetrienės mokslinės biografinės monografijos „Onkologų mokslininkų kartos, asmenybės, jų darbai“, 2019.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-06
