EU4H-2024-JA-IBA-02

PROJEKTAS: Europos vėžio centrų skaitmeninių gebėjimų stiprinimas siekiant pagerinti prevenciją ir priežiūrą (eCAN Plus) (angl. Enhancing the digital capabilities of cancer centres in Europe to improve prevention and care)

Projekto tikslas – pagrindinis šio bendrojo veiksmų plano tikslas – remiantis JA eCAN patirtimi stiprinti Europos Sąjungos vėžio centrų skaitmeninius pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant galimybėms Rytų Europoje šiomis priemonėmis:

• Įgyvendinti išsamią mokymo programą, skirtą skaitmeninių įgūdžių (įskaitant telemediciną, telemonitoringą, e. sveikatos priemones) ugdymui prevencijos srityje tarp sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir plačiosios visuomenės.
• Stiprinti skaitmeninį bendradarbiavimą vėžio centruose ir tarp jų.
• Įdiegti telemedicinos priemones įvairiose vėžio gydymo grandyse, siekiant ištirti įvairias šių priemonių klinikines taikymo galimybes.
• Sukurti ir įgyvendinti tvirtą, integruotą sistemą, skirtą nuotoliniam vėžio pacientų stebėjimui ir telemonitoringui visoje Europoje.

Projekto uždavinys –ši bendroji veikla padės sukurti sistemą, skirtą saugiai ir patikimai išbandyti ir išbandyti skaitmeninių priemonių integravimą, laikantis visų taikomų ES reglamentų, siekiant pagerinti sveikatos duomenų naudojimą ir pakartotinį naudojimą vėžio pacientų labui visoje Europoje.

EUROPEAN HEALTH AND DIGITAL EXECUTIVE AGENCY  (HADEA)

• Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2024 m. rugsėjo 1 d.
• Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti internetinę „AlTHEA“ platformą, kuri „palengvintų psichikos sveikatos problemų patikrinimą tarp vėžiu sergančių pacientų ir jų šeimų, kartu padedant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams gauti naujausią mokomąją medžiagą ir teikiant individualizuotą psichologinę paramą. „Althea“ sprendimai užtikrins sistemingą psichologinių ir kognityvinių sutrikimų patikrą ir skatins jų prieigą prie informacinės medžiagos bei tikslinės psichologinės pagalbos.

„Althea“ platforma inicijuos sistemingą vaikų, paauglių, suaugusiųjų vėžiu sergančių pacientų, jų globėjų ir šeimos narių psichinės sveikatos būklės patikrą, laiku nustatant asmenis, kuriems yra didelė rizika susirgti psichikos sveikatos problemomis.

Projekto uždavinys –„Althea“ sistema aprūpins sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus reikiamomis priemonėmis ir ištekliais, užtikrinančiais savalaikį ir tikslų potencialių psichikos sveikatos problemų nustatymą ir skatinančių nukreipimą į individualizuotą psichikos sveikatos pagalbą pacientams ir jų globėjams visoje jų vėžio kelionėje. Keičiamo masto, prieinamų ir individualizuotų sprendimų, skirtų vėžiu sergančių pacientų ir jų šeimų patikrai ir psichologinės pagalbos teikimui, kūrimas ir diegimas yra esminis visuomenės sveikatos srities komponentas, turintis didelių socialinių ir ekonominių pasekmių.

Siekdama gerinti vėžio duomenų kokybę ir aktualumą, sustiprinti vėžio kontrolę, Europa pradeda įgyvendinti programą „CancerWatch“

Šiandien Osle startavo „CancerWatch“ – nauja ES bendroji iniciatyva, pakeisianti vėžio duomenų rinkimo, suderinimo ir naudojimo Europoje būdus. Norvegijos visuomenės sveikatos instituto (Norwegian Institute of Public Health – NIPH) koordinuojama iniciatyva „CancerWatch“, kurioje dalyvauja 92 partnerių organizacijos iš 29 šalių, pagerins visos Europos gyventojų vėžio registrų (angl. Population Based Cancer Registries – PBCR) duomenų kokybę, palyginamumą ir aktualumą.

Tikslūs, išsamūs naujausi vėžio duomenys yra būtini tendencijoms stebėti, nelygybei nustatyti ir prevencijos, ankstyvojo nustatymo bei gydymo programų poveikiui, taip pat gyvenimo kokybei ir išgyvenamumui vertinti. „CancerWatch“ užtikrins, kad aukštos kokybės duomenys būtų prieinami Europos vėžio informacijos sistemai (The European Cancer Information System – ECIS), atliekančiai pagrindinį vaidmenį Europos kovos su vėžiu plane ir Europos vėžio nelygybės registre (European Cancer Interqualities Registry – ECIR).

Siekiant užtikrinti visapusišką Lietuvos dalyvavimą renkant, derinant ir naudojant vėžio duomenis Europoje, ,,CancerWatch” projekto veiklose dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis vėžio centras (NVC), Nacionalinis vėžio institutas (NVI).

Kodėl tai svarbu?
Šiuo metu vėžio duomenys Europoje skiriasi kokybe, aprėptimi ir aktualumu. Vienuose regionuose trūksta išsamios registravimo aprėpties, o kituose tepateikiami tik prieš kelerius metus gauti duomenys.

„CancerWatch“:

• rems vėžio registrus, kad jie galėtų rinkti išsamesnius ir laiku pateikiamus duomenis, naudodami skaitmenines inovacijas;
• suderins duomenų kokybės standartus visose šalyse pagal Europos ir tarptautines gaires;
• kurs techninius sprendimus, kad būtų pašalintos teisinės ir su BDAR susijusios kliūtys dalytis individualiais duomenimis, taip užtikrinant saugų suvestinių statistinių duomenų naudojimą;
• gerins išgyvenamumą, mažins paplitimą ir kitus pagrindinius vėžio rodiklius, užtikrinant, kad jie būtų atnaujinami ECIS ir tinkami politikos formavimui;
• parengs vėžio registrus integravimui į Europos sveikatos duomenų erdvę (European Health Data Space ‒ EHDS).

Visos Europos pastangos
„CancerWatch“ vienija nacionalinius vėžio registrus, visuomenės sveikatos institutus, mokslinių tyrimų organizacijas ir sveikatos ministerijas, siekdama koordinuotai stiprinti Europos vėžio duomenų bazę. Bendruoju veiksmu bus sukurtos naujos priemonės, bendros metodikos ir ateities vėžio rodiklių gairės, taip pat bus nustatytos galimybės išplėsti registrų aprėptį į šiuo metu neaprėptus regionus.

„Gerindama Europos vėžio duomenų kokybę ir aktualumą, „CancerWatch“ padės užtikrinti, kad politika ir moksliniai tyrimai būtų grindžiami geriausiais įmanomais įrodymais, o tai galiausiai padės išgelbėti gyvybes ir pagerinti vėžį išgyvenusiųjų gyvenimo kokybę“, – sakė Giske Ursin, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto projektų koordinatorė.

 „Geresni duomenys reiškia geresnį vėžio kontrolę. Su „CancerWatch“ mes kuriame pamatus veiksmingesnei prevencijai, diagnostikai, gydymui ir lygiateisei prieigai gauti sveikatos priežiūrą visoje Europoje“, – pridūrė Gijs Geleijnse, ‒ Norvegijos visuomenės sveikatos instituto mokslo koordinatorius.

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Vėžio sveikatos visose politikos srityse skyriaus vadovas Philippe Roux pabrėžia „CancerWatch“ svarbą. „Europos vėžio nelygybės registras (ECIR) yra gyvybiškai svarbi politikos priemonė, padedanti ES valstybėms narėms nustatyti vėžio prevencijos, priežiūros ir rezultatų nelygybę ir sritis, kurias galima tobulinti. Primygtinai raginu visas šalis ir suinteresuotąsias šalis juo naudotis. Iš esmės ECIR remiasi aukštos kokybės, populiacijos duomenimis apie vėžį. Įgyvendindami bendrus veiksmus „CancerWatch“, sustiprinsime registrą ir laiku pateiksime įžvalgų, kaip sumažinti vėžio nelygybę visoje Europoje.“

Kontekstas
Gyventojų vėžio registrai jau dešimtmečius yra vėžio stebėjimo Europoje pagrindas, leidžiantis šalims stebėti sergamumą, mirtingumą ir išgyvenamumą. Dėl skirtumų teisinėse sistemose, sąveikumo ir išteklių duomenų išsamumas ir aktualumas labai skiriasi. „CancerWatch“ remiasi Europos vėžio registrų tinklo (European Network of Cancer Registries – ENCR), Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Centre – JRC) ir tarptautinių partnerių, pvz., Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (International Agency for Research on Cancer – IARC), darbu, derinant pastangas pateikti greitesnes ir patikimesnes įžvalgas.

Apie projektą

• Trukmė – 36 mėnesiai (2025 m. rugsėjis–2028 m. rugpjūtis)
• Koordinatorius – Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (NIPH)
• Partneriai: 92 organizacijos 29 šalyse, įskaitant 58 vėžio registrus
• Finansavimas – programa „EU4Health“ (dotacijos susitarimas Nr. CR-g-24-40)

Daugiau informacijos rasite https://www.encr.eu/CancerWatch

Kontaktai žiniasklaidai
Jolanda Sinha – Olandijos visapusiško vėžio centro organizacija (Netherlands Comprehensive Cancer Organisation – IKNL)
+31 6 34 62 0229
j.sinha@iknl.nl

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras (NVC) siekdamas užtikrinti Lietuvos atstovavimą vėžio kompetencijos tinkluose, dalyvauja Europos Sąjungos EU4Health programos 2021–2027 metams, 2023 metų bendrųjų veiksmų (Join Action) projekte, skirtame vėžio kompetencijos tinklams (Joint Action on Networks of Expertise of cancer (JANE-2).

Projektas apims šias sritis:

1. klinikinių praktikos gairių ir (arba) bendrųjų rekomendacijų medicinos specialistams, pacientams, visuomenei rengimą ar palaikymą;
2. visuomenės informavimą ir advokacijos/politikos veiksmus;
3. sveikatos priežiūros organizavimo modelių kūrimą;
4.  švietimo iniciatyvų/įrankių medicinos specialistams ir pacientams kūrimą;
5. pastangas skatinti mokslinius tyrimus;
6. kokybės kriterijų kūrimą akreditacijos/patvirtinimo mechanizmams;
7. pacientų ir visuomenės įtraukimą;
8. kitas veiklas.

Ekspertų tinklai teiks paslaugas vėžio bendruomenei, pirmiausia tiesiogiai sveikatos priežiūros teikėjams. Tai yra principinis skirtumas nuo kitų ES tinklų, tokių kaip Europos Referenciniai Tinklai (ERN) dėl retų vėžių, kurie apima sveikatos priežiūros teikėjus, specializuotus retų vėžių gydyme. NVC taip pat dalyvavo ir  JANE projekte, kuriame vyko pasiruošimas ekspertų tinklų kūrimui.  Sukurti ekspertų tinklai taip pat gali būti aktyvūs, skatindami nacionalinių/regioninių tinklų kūrimą, remdamiesi JANE-2. Galutinis tikslas – užtikrinti, kad JANE-2 projekto pabaigoje ekspertų tinklai būtų savarankiški ir tuo pat metu galėtų bendradarbiauti tarpusavyje bei su kitais ES tinklais (CCIN, ERN) ir visa Europos onkologijos bendruomene. Šiame projekte dalyvauja 29 pagrindiniai partneriai iš 25 valstybių narių ir 4 asocijuotų šalių. Visą Konsorciumą sudaro 121 partneris.

Europos Sąjungos EU4Health 2021-2027 metų programos 2023 metų bendrųjų veiksmų (Joint Action) projektas, skirtas visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklui (The European Comprehensive Cancer Centre Network (EUnetCCC).

Siekdamas užtikrinti Lietuvos pilnavertį dalyvavimą išsamių vėžio centrų kūrimo veikloje, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras (NVC) dalyvauja EUnetCCC projekte. Išsamūs vėžio centrai (angl. Comprehensive Cancer Centers, CCCs) yra vėžio tyrimų, gydymo ir mokymo lyderiai. Jų daugiadisciplinis požiūris užtikrina, kad pacientai gautų naudos iš naujausių mokslo pasiekimų – nuo ankstyvos diagnozės iki inovatyvių gydymo metodų ir priežiūros po gydymo. Europos Išsamių Vėžio Centrų tinklo (angl. European Comprehensive Cancer Centre, EUCCC) kūrimas reiškia suderintą ir integruotą požiūrį į vėžio priežiūrą. Ši iniciatyva pagrįsta profesionalumo ir bendradarbiavimo principais.
Pagrindinis EUCCC tinklo tikslas – sukurti vientisą ir integruotą išsamių vėžio centrų konsorciumą visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad visi pacientai, nepaisant jų buvimo vietos, galėtų gauti aukštos kokybės priežiūrą. Šis tinklas taip pat veiks kaip bendradarbiavimo platforma, leidžianti centrams dalytis gerąja patirtimi, ištekliais ir žiniomis. Toks bendradarbiavimas yra būtinas siekiant skatinti mokslinius tyrimus, integruoti naujausius atradimus į klinikinę priežiūrą ir užtikrinti, kad pacientai gautų veiksmingiausius galimus gydymo metodus.

Tinklas skatins kokybiškų diagnostikos ir gydymo metodų, taip pat mokymų, tyrimų ir klinikinių tyrimų diegimą visoje ES. Šis tinklas turėtų prisidėti prie:
(a) diagnozės, gydymo, priežiūros ir klinikinių tyrimų prieinamumo netolygumų mažinimo;
(b) rezultatų kokybės tyrimų stiprinimo;
(c) klinikinės priežiūros ir mokslinių tyrimų integravimo bei vėžio priežiūros kokybės vertinimo.

Šis Europos bendradarbiavimas pagerins pacientų prieigą prie aukštos kokybės diagnostikos, priežiūros ir inovatyvių gydymo metodų. Šiuo 4 metus trunkančiu projektu, kuriame dalyvauja 31 šalis ir 163 partneriai, siekiama sukurti visapusišką vėžio centrų tinklą Europoje. Projektą koordinuoja Prancūzijos Nacionalinis vėžio institutas.