Naujienos

Balandžio 27-ąją, Lietuvos medicinos darbuotojų dieną Nacionalinio vėžio centro sode tradiciškai nuo ankstyvo ryto virė darbas – Lietuvos musulmonų religinių bendruomenų atstovai pagal rytietišką receptūrą gamino šventinį plovą, kuriam išvirti atsigabeno 80 kg ryžių, 90 kg morkų ir 83 kg mėsos. Muftijus Aleksandras Beganskas šypsojosi, žiūrėdamas į juodus debesis, kurie neatrodė atnešantys tinkamą orą šventei. „Viskas bus gerai. Plovą tikrai išvirsime numatytai valandai“, – pasakė A. Beganskas. Iš tiesų, 13 val. susirinkus onkologų bendruomenei ir atvykus garbingai viešniai Turkijos Respublikos ambasadorei p. Esrai Toplu, abejuose didžiuliuose kazanuose garavo šventinis plovas. Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius, sveikindamas onkologų bendruomenę su profesine švente – Medicinos darbuotojų diena, linkėjo nepamiršti savęs ir savo artimųjų. „Noriu visiems padėkoti, kad Jūs esate. Tik Jūsų dėka mūsų sveikatos sistema turi tokį tvirtą stuburą, o mūsų pacientai gali pasitikėti gydymu ir sveikti.  Jums, mieli kolegos, noriu palinkėti nepamiršti savęs – turėkite laiko pasirūpinti savimi, savo artimaisiais. Per mūsų bėgimą, maksimalų atsidavimą darbui, užsispyrimą nuveikti daugiau, atėjimą šventinėmis dienomis į darbą, mūsų šeimos ir artimieji mūsų pasigenda. Šiandien, mūsų profesinės šventės proga, dėkoju Jums, kad esate, kad darote mūsų įstaigą ypatinga. Sveikinu su švente“, – pasakė dr. M. Kinčius. Turkijos Respublikos ambasadorė p. Esra Toplu, sveikindama Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto bendruomenę, išreiškė giliausią pagarbą ir nuoširdžią padėką visiems medicinos darbuotojams – gydytojams, slaugytojams, administracijos komandoms ir pagalbiniam personalui, kurie skiria savo gyvenimą kitų žmonių gydymui, guodimui ir gelbėjimui. „Jūsų darbas yra daugiau nei profesija. Tai – pašaukimas. Visą gyvenimą trunkantis įsipareigojimas žmonijai, reikalaujantis ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir kantrybės, atsparumo, užuojautos bei nepajudinamo atsidavimo pačiam gyvenimui. Čia, Vėžio centre, šis atsidavimas tampa dar prasmingesnis. Kiekvieną dieną Jūs stovite priešakinėse linijose, teikdami viltį ten, kur yra baimė, stiprybę – ten, kur yra netikrumas, ir rūpestį – ten, kur jo labiausiai reikia. Kaip medicinos specialistai, Jūs esate priešakinėse linijose, spręsdami didžiausius žmonijos iššūkius – drąsiai susiduriate su krizėmis, kovojate su ligomis, kad sukurtumėte stipresnes visuomenes, ir gilinate žinias, kad geriau pasiruoštumėte ateičiai. Esame nuoširdžiai dėkingi už Jūsų pastangas. Kiekvienais metais, minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, šį renginį dosniai remia Turkijos bendradarbiavimo ir koordinavimo agentūra (TİKA) – vyriausybinė agentūra, dirbanti su plėtros projektais visame pasaulyje. Jų indėlis primena mums, kad tikra partnerystė peržengia sienas. Nėra vietos susiskaldymui, konkurencijai, nuoskaudoms ar riboms, kai esame vieningi kaip partneriai. Turkija, kaip stipri Lietuvos sąjungininkė ir patikima partnerė, yra pasirengusi remti ir bendradarbiauti kiekvienoje srityje. Mes labai vertiname šią partnerystę ir tikimės toliau stiprinti bendradarbiavimą sveikatos ir gyvybės mokslų srityse, kaip ir daugelyje kitų sričių. Tad šiandien pagerbkime ne tik neįtikėtiną mūsų medicinos specialistų darbą, bet ir dalijimosi, gerumo bei solidarumo galią. Dėkojame už viską, ką darote. Galiausiai norėčiau nuoširdžiai padėkoti Nacionalinio vėžio centro direktoriui, direktoriaus pavaduotojui ir Musulmonų religinių bendruomenių tarybos pirmininkui muftijui Aleksandrui Beganskui už tai, kad ši prasminga veikla tapo įmanoma. Ačiū labai“, – pasakė p. E. Toplu. Tradicinio šventinio plovo iniciatorius ir nuolatinis organizatorius Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos muftijato valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas mano, jog šis renginys prisideda prie siekio Lietuvoje gyventi darnoje ir gerbiant vieni kitus. „Kaip visada, labai malonu Jus visus, gerai nusiteikusius, matyti. Su Jūsų pagalba žmonės sveiksta, Jūsų darbas ir indėlis į bendrą į Lietuvos gerovę labai didelis. Manyčiau, net ne visada tinkamai įvertinamas. Todėl mums labai malonu savo dėkingumą išreikšti štai taip. Mūsų geri santykiai ir mūsų draugystė tikrai tęsiasi, nors šiandien oras nelabai tinkamas šventei, sveikinu Jus visus – su Jūsų diena“, – pasakė muftijus A. Beganskas.

Balandžio 24 d. vyko jau 4-oji mokslinė-praktinė konferencija, skirta vėžio gydymo toksiškumo valdymui, inicijuota Nacionalinio vėžio centro, vykdoma kartu su Nacionaliniu vėžio institutu, Vilniaus universitetu ir gydytojų specialistų draugijomis. Konferencija, organizuojama jau 8 metus, šiemet pritraukė itin didelį skaičių dalyvių: per 400 kolegų dalyvavo ir klausėsi 30 lektorių pranešimų iš Lietuvos ir užsienio. „Didelis mokslo progresas onkologijoje, naujos technologijos ir augantys pažangių terapijų skaičiai keičia ir mūsų onkologijos skyrių kasdienę praktiką. Sukuriant vis daugiau priešvėžinių vaistų ir gerėjant priešvėžinių vaistų prieinamumo situacijai Lietuvoje, vėžiu sergančiojo gyvenimo kokybė tampa tokio pačio svarbumo klausimu, kaip ir pratęsti gyvenimo metai,“ – sako konferencijos organizatorė, Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė. „Tiek NVC, aktyviai bendradarbiaujantis su pacientų organizacijomis bei didinantis pacientų įtrauktį, tiek NVC Medikamentinės onkologijos centras jau eilę metų kreipia didelį dėmesį ne tik naujoms vėžio terapijoms, klinikiniams tyrimams pritraukti, medikamentiniam vėžio gydymui organizuoti, bet ir toksiškumui valdyti, jam gydyti Tad ši konferencija ir buvo skirta paanalizuoti ir pasitarti su skirtingų profesijų specialistais, kaip optimizuoti vėžio gydymo toksiškumo valdymą ir padėti pacientui sudėtingų gydymų metu,“ – pasakoja medikė. Konferencijoje įžanginį sveikinimo žodį tarė NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, savo patirtimis dalijosi gydytojai onkologai chemoterapeutai, gydytojai onkologai radioterapeutai, pulmonologai, vaikų onkohematologai, ginekologai, POLA atstovai, slaugytojai, psichologai ir kiti kolegos. „Dėkodami visiems lektoriams už jų patirtis bei klausytojams už aktyvų dalyvavimą, toliau tęsime aktyvų bendradarbiavimą šioje srityje tiek su kolegomis, tiek su pacientų organizacijomis,“- apibendrina doc. dr. B. Brasiūnienė.

Nacionaliniame vėžio centre viešėjo Turkijos ambasadorė p. Esra Toplu ir antrasis Ambasados sekretorius p. Mehmet Bakici. Su svečiais bendravo NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas ir NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius. Buvo aptartos įvairios bendradarbiavimo galimybės instituciniame lygmenyje. Svečiai domėjosi medicinos inovacijomis – vystomos ląstelių terapijos ir teranostikos sritimis. J.E. Ambasadorė Esra Toplu Turkijos Respublikos ambasadorės pareigas Lietuvos Respublikoje eina nuo 2025 m. liepos 29 d. Ponia Toplu 2002 m. baigė bakalauro studijas Boğaziçi universitete, Ekonomikos ir administravimo mokslų fakultete, Politikos mokslų ir tarptautinių santykių katedroje, o 2004 m. – magistro studijas Linkopingo universitete, tarptautinių ir Europos santykių programoje. Baigusi studijas, ji pradėjo dirbti privačiame sektoriuje projektų vadove 2004–2006 m. Nuo 2006 iki 2023 m. ponia Toplu ėjo įvairias pareigas Turkijos Respublikos prezidentūroje – nuo ​​karjeros specialistės iki įvairių vadovaujančių pareigų. Nuo 2023 m. ji dirba Užsienio reikalų ministerijoje. 2023–2025 m. ji ėjo Užsienio reikalų ministerijos Užsienio politikos planavimo ir koordinavimo generalinės direktorės pareigas.

33-ejų metų Darius (vardas pakeistas), sutikęs papasakoti savo ligos istoriją, tiesiog užčiuopė sėklidėje gumbelį ir nedelsdamas kreipėsi į medikus. „Net vėžio žymenų testas „nepamatė“ mano vėžio – po operacijos paaiškėjo, kad piktybinis navikas ankstyvos stadijos“, – sako pozityviai nusiteikęs vyras, manantis, kad būtina dalytis patirtimi perėjus per piktybinę ligą. Balandį, sėklidžių vėžio žinomumo mėnesį, daugiau kalbama apie šią dažniausią 16-41 m. amžiaus vyrų onkologinę ligą. Sėklidžių vėžys pavojingas dar ir todėl, kad jauname amžiuje žmogus nesitiki, kad gali ištikti onkologinė liga. Pasaulyje penkerių metų išgyvenamumas nuo šios ligos siekia net 98-99 procentus, o Lietuvoje šis rodiklis – 88 proc. „Deja, Lietuvos vyrai dažnai delsia kreiptis į specialistus, ieško atsakymo internete, klausia DI, tariasi su bičiuliais. Dar blogiau, kai užsidaro savyje ir mano, kad praeis savaime. Praradus brangų laiką tiksliai diagnostikai ir laiku nepaskyrus gydymo, mes, onkologai, tampame kartais bejėgiai padėti žmogui“, – sako gydytojas urologas, Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius.  Užsičiuopęs sėklidėje gumbelį nedelsdamas kreipėsi į gydytoją „Vieną dieną tiesiog užsičiuopiau sėklidėje gumbelį, nieko nejaučiau iki to momento. Dabar, kai mintimis grįžtu į laiką prieš tą lemtingą dieną, tai galiu pasakyti, kad gal šiek tiek jautresnė ta vieta būdavo“, – sako Darius. Vyras ilgai nedelsė, kreipėsi į šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas urologą. „Urologas. apžiūrėjo ir nusiuntė į trečio lygio gydymo įstaigą. Taip patekau į Nacionalinį vėžio centrą, kur buvo atlikta ir daugiau tyrimų. Nuo gimimo turiu tik vieną sėklidę. Ėmė biopsiją, vėžio žymenų testą darė, tačiau šis testas vėžio neparodė. Kaip paaiškėjo po atliktos chirurginės operacijos, mano sėklidžių vėžys ankstyvos stadijos – vėžio žymenų testas jos „nemato“. Dabar vartoju pakaitinę hormonų terapiją, ją teks vartoti visą gyvenimą. Hormonai skiriami individualiai, kad būtų palaikomas man reikalingas testosterono lygis. Ramiai planuoju savo asmeninį gyvenimą. Klausimas dėl gyvenimo kokybės? Čia jau nuo požiūrio priklauso. Yra pliusų, jeigu su humoru vertinsi – lytinių santykių metu nereikia apsauginių priemonių. Sperma užšaldyta – jeigu planuosime turėti vaikų, galima bus ją panaudoti. Tikiuosi išliks gyvybinga, nes prieš 10 metų, kai susirgau, buvau jaunas ir stiprus. Ideali estetinė pusė – įdėjus implantus, sėklides jaučiu kaip savo natūralias. Ir dar norėčiau pasakyti, kad pas psichologą man eiti nereikėjo ir depresija negrėsė, nors, aišku, buvau išgąsdintas, buvo baisu girdėti apie ligą, diagnozę. Bet buvau jaunas, 23-ejų, ką tik pasinėręs į darbus ir apie nieką daugiau negalvojau. Darbinė veikla atstojo ir reabilitaciją, kuri buvo pasiūlyta po gydymo. Žinoma, dabar kiekvienam vyrukui, susidūrusiam su sėklidžių vėžio diagnoze, patarčiau pagalvoti ir apie psichologo konsultaciją, ir apie reabilitacijos naudą“, – pasidalijo savo patirtimi Darius. Sėklidžių vėžio simptomus galima supainioti su kitų ligų požymiais Sėklidžių vėžiu Lietuvoje  kasmet suserga apie 40–50 vyrų. „Dažniausiai vyrai į gydytojus urologus kreipiasi pajutę tokius simptomus: skausmą, apsičiuoptus ar matomus lytinių organų pakitimus, šlapinimosi sutrikimus, pakitusią šlapimo ar spermos spalvą. Pajutę neįprastus kūno signalus ir nežinodami, ką jie reiškia, vyrai sunerimsta, požymiams nepraeinant – išsigąsta ir skuba pas gydytojus. Ir tai nėra blogai. Geriau pasirodyti ir sužinoti, kokia liga ar organo funkcijos sutrikimas. Sėklidžių vėžio simptomus neretai galima supainioti su kitomis neonkologinėmis sėklidžių ligomis“, – sako dr. M. Kinčius. Pasak dr. M. Kinčiaus, sėklidžių vėžiui būdingi mazgeliai vienoje ar abiejose sėklidėse, sukietėjimai. „Galimas neskausmingas sėklidės padidėjimas. Jei vyras ar jo partnerė pastebėjo panašių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą. Įtarimams pasitvirtinus specialistas jus nusiųs pas onkologus ,“ – pasakoja dr. M. Kinčius. Gydytojas urologas pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvoje padidėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. „Nustačius ar įtarus onkologinę ligą veikia „žaliojo“ koridoriaus principas, užtikrinantis labai greitą šių pacientų patekimą į onkologijos klasterio gydymo įstaigas“, – apie paslaugų prieinamumą kalba M. Kinčius. Gydytojas urologas atkreipia dėmesį, kad po sėklidžių vėžio chirurginio gydymo netekus vienos ar abiejų sėklidžių, galima atstatyti estetinį vaizdą implantuojant sėklidžių protezus. „Implantavus sėklidžių protezus vyrams garantuojamas konfidencialumas. Implantavimas atliekamas tiek vienmomentiškai, t.y. chirurginės operacijos metu šalinant sėklidę su naviku, implantuojamas ir protezas, tiek vėliau,“ – sako dr. M. Kinčius. Sėklidžių savityra ir jaunimo švietimas Gydytojas urologas pabrėžia, kad šiais laikais jauni vyrai turi anksti gauti informacijos apie galimas ligas jauname amžiuje, apie tai, kas yra normalu kūne, o kas – ne. „Sėklidžių savityrą prisikirčiau prie asmeninės higienos normos. Tai vienas iš paprastų būdų laiku pastebėti pokyčius sėklidėse. Kiekvienas vyras, kuris kartą per mėnesį ar du atlieka sėklidžių apčiuopą, tikėtina, nepražiūrės čiuopiamų pokyčių“, – sako gydytojas urologas.  Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Šią kelias minutes užtrunkančią procedūrą geriausiai atlikti tą pačią mėnesio dieną. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žinos, kaip atrodo sveikos sėklidės ir galės nesunkiai pastebėti atsiradusius pokyčius. „Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita. Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė. Po to surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis. Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos,“ – aiškina dr. M. Kinčius. Taip ištiriamos abi sėklidės. „Jei suradote kokius nors pakitimus – mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą – arba jaučiate ką nors įtartina, būtinai kreipkitės į gydytoją urologą“, – sako dr. M. Kinčius. ,