Naujienos

Onkologinė liga paliečia žmogų ir jo aplinką – šeimą, artimuosius, draugus. Jie tampa ne tik kelionės per ligą bendrakeleiviais, bet ir tais, kurie palaiko, stiprina viltį. Jie tampa stiprybės šaltiniu, iš naujo suvienija šeimas, leidžia visapusiškai pažinti draugus, artimuosius. Apie 30 proc. pagerėja išgyvenamumas tų onkologinių pacientų, kurie turi artimųjų palaikymą. Pasaulinės ligonių dienos išvakarėse LR Seime atidarytos fotoparodos „Drauge kelyje“ dalyviai mano, jog pasitikėjimas, palaikymas ir parama yra labai svarbu.  Fotoprojekte „Drauge kelyje“ įsiamžino žmonės, perėję per onkologinę ligą ir toliau sėkmingai gyvenantys savo įprastus gyvenimus. Vieniems – tai jau sena kelių dešimtmečių istorija, kiti – dar tik eina šiuo keliu. Fotoprojekte sutikę dalyvauti žmonės tikisi, jog jų pavyzdys gali tapti palaikymu kitiems, susiduriantiems su onkologine liga. Fotoprojektas – tai vilties ženklas, jog liga yra įveikiama.  Gyventi taip, kad onkologinė liga prisitaikytų prie paciento LR Seimo narys, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog onkologinės ligos diagnozė šiuo metu yra visai ne tai, ko mokėsi medicinos studijose. „Šiandien – Anos Skorik paroda. Kiekvienas iš mūsų pažįstame žmonių, kurie yra susidūrę su onkologine liga. Prieš kelis mėnesius susitikime teko bendrauti su buvusia Didžiosios Britanijos ministre pirmininke baroniene Teresa May. Didelį įspūdį padarė jos pasakyti žodžiai, kai jai buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas: „Ne aš turiu išmokti gyventi su diabetu, o diabetas turi išmokti gyventi su manimi“. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų ne protu, o širdimi, kad visi galime gyventi taip, kad onkologinė liga prisitaikytų prie manęs, o ne aš, pacientas, prie ligos. Aišku, artimųjų parama yra be galo svarbi, todėl tiek gydytojai, tiek politikai turime padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtume žmonėms, kurie susidūrė su šia liga, gyventi visavertį gyvenimą, kaip ir yra pavaizduota šiose nuotraukose. Žmogus, kuriam diagnozuota bet kuri lėtinė liga, dažnai permąsto savo gyvenimą, faktiškai susigyvena su ja. Žmonės pakeičia savo prioritetus, pergalvoja juos. Kviečiu visus nešti tą žinią pirmiausia savo artimiausiems žmonėms“, – pasakė prof. dr. S. Čaplinskas. Paramos vertė – trečdaliu geresnis išgyvenamumas Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas sako, jog per savo gyvenimą teko matyti labai daug žmonių, einančių per ligą, pacientams teikiamos paramos. „Vidumi priimu parodą, kuri atspindi realų gyvenimą – joje parodomas, atspindimas paciento kelias. Kiekvienoje nuotraukoje yra realus pacientas ir realūs artimieji, kurie lydi pacientą jo kelyje. O kelias yra pilnas emocijų, pirmiausiai – sunkių, neramių. Kelyje yra ir fizinių simptomų. Iš tiesų viskas gana nelengva, tačiau nuotraukose daug šviesos. O ta šviesa ir yra parama, apie kurios vertę onkologiniam pacientui turime daug įrodymų. Amerikos vėžio draugijos atliktas tyrimas parodė, kad pacientų, kurie turi stiprią artimųjų paramą, išgyvenamumas yra 30 proc. geresnis. Kiti tyrimai rodo, kad imuninė funkcija tų žmonių, kurie turi paramą, yra geresnė. Ir gyvenimo kokybė, be abejo, geresnė. Nacionaliniame vėžio centre darome daug, kad įtrauktume pacientą bei jo artimuosius  į gydymo kelią. Vyksta organizaciniai pokyčiai, kviečiame į viešuosius renginius – būtent ši paroda yra tų veiksmų dalis. Parodyti, kokia yra palaikymo galia, patraukliai ir aiškiai pavyko fotografei Ana Skorik. Tai svarbu ne tik žiūrintiems šią parodą, bet ir patiems pacientams, visuomenei, medikų bendruomenei. Mes, medikai, sėdėdami savo stalo pusėje, ne visada gerai suprantame kito perspektyvą. Tad menas leidžia labai aiškiai į tai pažiūrėti. Vienas iš chemoterapijos pradininkų Sidney Farber yra pasakęs, kad vėžio gydymas yra ne tik vaistai, procedūros, bet ir meilė, kuri sustiprina vėžio gydymo poveikį. Mes siekiame, kad iš PSDF lėšų būtų apmokama  paciento ir jo artimųjų konsultacija. Tokia konsultacija turėtų atsirasti kiekvieno sunkiai susirgusio paciento kelyje. Tai vienas iš pigiausių būdų pakelti gydymo efektyvumą. Jokie pinigai neatstos tos naudos, kurią mes gauname susitelkdami ir pajausdami to susitelkimo galią“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Su artimųjų parama matyti šviesą tunelio gale Fotografijų autorė Ana Skorik džiaugiasi turėjusi galimybę prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. „Visiems, esantiems kelyje per ligą, nėra lengva, juk artimieji negali parodyti savo emocijų, turi palaikyti savo artimą žmogų. O juk minčių einant nelengvu gydymosi keliu būna visokių.  Tad palaikymas padeda ne tik gydytis, bet ir psichologiškai išlikti stabiliems. Apie tai reikia kalbėti“, – pasakė A. Skorik. Pasak fotoprojekto dalyvės Ramintos Vilkevičienės, kiekviena diagnozė pristabdo gyvenimo tempą. „Tačiau, greičiausiai, niekas neprieštaraus, kad diagnozė vėžys – tikra to žodžio prasme apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Tuomet tu gali rinktis – neviltį, baimės gniaužtus. Arba gali ieškoti tame vilties, išeičių, dieviškosios palaimos, sveikatos. Ir – matyti šviesą tunelio gale. Aš prieš penkiolika metų pasirinkau pastarąją – matyti šviesą. Ir net tada, kai situacija buvo sudėtinga, kai kiekvieną dieną, laukdama diagnozės, kiekvieno tyrimo rezultatų, buvai viena su savimi. Tame laukimo kelyje draugų nėra. Tačiau draugai, artimieji, greta esantys žmonės yra ypatingai svarbūs einant sveikimo keliu. Kai tu turi drąsinančią žinią, kad turi paramos iš artimųjų, turi pasitikėjimą, turi šiltas slaugytojų rankas, pasitikėjimą gydytojais, jų išmintimi. Žinai, kad jie – sumaniausi gydytojai, gydantys šiuos ligonius, padarys patį geriausią sprendimą. Tai ir yra ta šviesa, kurią neši kaip vėliavą į sveikimą, į būtį. Ir vaikai – jų turiu tris, kurie prieš penkiolika metų buvo dar maži, dabar yra suaugę, stiprūs, savarankiški, drąsūs. Džiaugiuosi, kad mano diagnozė sugebėjo jų neišgąsdinti gyventi, galbūt net sugebėjo duoti daugiau supratimo, kad iš sunkios situacijos galima matyti išeitis, sprendimų galimybes. Visa tai suteikė platesnio suvokimo, kas yra gyvenimas, mokėjimo džiaugtis kasdienybe, kiekviena akimirka, kurią gali kasdienybėje įžvelgti. Problemos, kuriomis iki tol buvo gal ir skundžiamasi, nustumiamos į šalį, nes jos nėra svarbios“, – dalijosi savo patirtimi R. Vilkevičienė.  Tylus palaikymas kasdieniniuose veiksmuose Rugilė Bružaitė, jauniausia fotoprojekto dalyvė, prisiminė, kaip ji, būdama trejų metų, buvo visiškai tikra, kad gyvenimo problemas galima išspręsti vienu sakiniu. „Tada aš labai rimtai pasakiau mamai:„Mamyte, tu pasveiksi. Aš žinau.“ Be medicininio išsilavinimo, be patirties, bet su absoliučiu tikėjimu. Ir šiandien galvoju – gal kartais mums visiems praverstų bent truputį to trejų metų vaiko tikrumo. Tuo metu dar nesupratau, kas yra vėžys. Man tai buvo tiesiog žodis, kurio suaugusieji nemėgo tarti garsiai. Tačiau labai greitai supratau, kad kai šeimoje kažkas suserga vėžiu, liga paliečia ne vieną žmogų – ji paliečia visą šeimą. Pasikeičia kasdienybė. Namai tampa tylesni. Pokalbiai – atsargesni. O stiprybė ima reikšti ne tai, kad niekada neverki, o tai, kad

Didžiausia pasaulyje didelės galios lazerių infrastruktūra ELI (Extreme Light Infrastructure) įvertino Lietuvos mokslininkų sukauptą kompetenciją ir patvirtino paraišką bendradarbiauti vykdant FLASH-RT tyrimus. FLASH-RT – tai naujos kartos radioterapija, kai vėžys gydomas itin didelio intensyvumo spinduliuote, kuri labai efektyviai naikina vėžines ląsteles, tačiau gerokai mažiau pažeidžia sveikus audinius. Lietuvos mokslininkai kartu su ELI-ALPS vykdys tyrimą „Multidisciplinary Study of Ultra-Short Laser-Driven Electron Induced FLASH at eSYLOS“. Eksperimentai bus atliekami eSYLOS spinduliuotės linijoje, naudojant lazeriu generuojamus labai didelės energijos elektronų pluoštus. Tyrimų tikslas – kompleksiškai ištirti itin trumpų ultra didelės dozės galios spinduliuotės impulsų poveikį fizikocheminiams ir biologiniams procesams, sudarant pagrindą būsimam klinikiniam FLASH radioterapijos taikymui. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu, Vilniaus universitetu, Fizinių ir technologijos mokslų centru bei ELI-ALPS partneriais, siekiant iš esmės praplėsti radioterapijos galimybes ir atverti naujas perspektyvas onkologijos gydyme.

Nacionaliniame vėžio centre (NVC) pradėti vykdyti du tarptautiniai III fazės klinikiniai tyrimai, skirti pacientams, sergantiems metastatiniu ar vietiškai progresuojančiu galvos ir kaklo vėžiu. Galvos ir kaklo vėžys dažnai pasižymi agresyvia eiga, o esami gydymo rezultatai ne visada yra pakankamai efektyvūs, todėl klinikiniai tyrimai ieškantys inovatyvių gydymo galimybių šioje srityje yra itin aktualūs. „Galvos ir kaklo navikų klinikinių tyrimų mūsų įstaigoje labai trūko, todėl džiaugiamės galimybe į juos įsitraukti,“ – teigia pagrindinė minėtų tyrimų tyrėja Nacionaliniame vėžio centre gydytoja onkologė chemoterapeutė G. Anglickienė. Pirmasis tyrimas – MCLA-158-CL03 – yra III fazės klinikinis tyrimas, skirtas pacientams, sergantiems histologiškai patvirtintu metastatiniu ar vietiškai progresuojančiu galvos ir kaklo vėžiu, kai radikalus gydymas nėra galimas. Tyrimo metu vertinamas inovatyvus gydymo derinys – petosemtamabas kartu su pembrolizumabu, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir pacientų išgyvenamumą. Antrasis tyrimas – MCLA-158-CL02 – taip pat III fazės klinikinis tyrimas, skirtas pacientams, kurių galvos ir kaklo navikai progresuoja ir kuriems planuojamas antros ar vėlesnės eilės gydymas. Šiame tyrime petosemtamabas lyginamas su standartiniais gydymo metodais, tokiais kaip docetakselis, cetuksimabas ar metotreksatas. Daugiau informacijos apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose pacientai gali gauti kreipdamiesi el. paštu klinikiniaityrimai@nvc.santa.lt

Vasario 4-oji –  Pasaulinė kovos su vėžiu diena Pasaulinę kovos su vėžiu dieną geroji žinia yra ta, kad su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo beveik tris kartus, o naujų susirgimų skaičius stabilizavosi. Tai objektyvus įrodymas, kad šiuolaikinė medicina efektyviai padeda vėžiu susirgusiems žmonėms, o inovacijos pasiekia Lietuvos pacientus.  Vėžys vis dažniau tampa ne mirties nuosprendžiu, o lėtine liga. Vasario 4-ąją dera prisiminti, jog kova su vėžiu nėra vien gydytojų ar pacientų atsakomybė,  tai ir politinės valios bei valstybės prioritetų klausimas. „Minėdami Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, kalbame apie ligą, kuri Lietuvoje vis dar per dažnai reiškia ne tik diagnozę, bet ir baimę, laukimą bei netikrumą. Vėžys – tai ne tik statistika, tai konkretūs žmonės ir jų šeimos, tai paciento kelias, kuris dažnai yra per ilgas, per sudėtingas ir per sunkus.Kova su vėžiu nėra vien gydytojų ar pacientų atsakomybė. Tai – politinės valios ir valstybės prioritetų klausimas. Ką šiandien realiai patiria onkologinis pacientas Lietuvoje – nuo diagnozės iki gydymo?  Onkologija labai tiksliai parodo, ar mūsų sveikatos sistema orientuota į žmogų, ar tik į procesus“, – sako LR Seimo narys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas. Vejamės Europos vėžio gydymo standartus Pasak Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. V. Pečeliūno, kasmet vasario 4-ąją visas pasaulis susivienija paminėti kovos su vėžiu dieną. „Ši diena – tai ne tik priminimas apie sunkią ligą, bet ir galimybė įvertinti, kur mes, Lietuva, esame šiame kelyje, lyginant su mūsų kaimynais Europoje. Žvelgiant į skaičius, situacija Lietuvoje yra dvilypė. Viena vertus, statistika gali gąsdinti: mes vis dar viršijame Europos Sąjungos vidurkį pagal sergamumą tam tikromis onkologinėmis ligomis, o mirtingumas, ypač vyrų nors ir mažėjantis, išlieka vienas aukštesnių regione. Tačiau šiandien aš noriu kalbėti apie tai, kas slypi už šių sausų skaičių – apie akivaizdžią pažangą. Leiskite pasidalinti viena statistine įžvalga, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali, bet iš tiesų yra pati geriausia žinia: Nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje vėžio ligotumas – t. y. žmonių, gyvenančių su šia diagnoze, skaičius – padidėjo beveik tris kartus. Tuo tarpu naujų susirgimų skaičius (sergamumas) stabilizavosi. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vėžys vis dažniau tampa ne mirties nuosprendžiu, o lėtine liga. Tai reiškia, kad mūsų seneliai, tėvai, broliai ir seserys, išgirdę diagnozę, išgyvena. Tai objektyvus įrodymas, kad šiuolaikinė medicina vis daugiau padeda žmonėms susirgusiems vėžiu ir, kad inovacijos pasiekia Lietuvos pacientus. Susirgę vėžiu lieka su mumis penkerius, dešimt ar dvidešimt metų ilgiau nei būtų likę praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Tai – trigubai daugiau laiko su artimaisiais, trigubai daugiau pasveikimo istorijų. Lietuva sparčiai vejasi Vakarų Europą diegdama inovatyvius gydymo metodus, personalizuotą mediciną ir molekulinius tyrimus. Mes jau dabar matome proveržį gydant kraujo, prostatos ar krūties vėžį, kur ankstyva diagnostika leidžia pasiekti beveik 100 proc. išgyvenamumą. Tačiau mūsų kelyje į Europinį standartą vis dar stovi viena didžiausių kliūčių – delsimas. Nors medicina Lietuvoje daro stebuklus, ji negali padėti tam, kuris neateina pasitikrinti. Europos šalių užsibrėžtas tikslas, kad ankstyvos diagnostikos programomis pasinaudotų 80 proc. gyventojų Lietuvoje dar nepasiektas. Ankstyva diagnostika, pats efektyviausias būdas kovoti su vėžiu. Norėčiau akcentuoti, kad kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį. Šiandien, minėdami Vėžio dieną, pasidžiaukime, kad vis daugiau žmonių išgyvena su šia sunkia liga ir tai yra akivaizdus mūsų medicinos progreso ženklas. Tai ženklas, kad gebame išgelbėti vis daugiau gyvybių. Būkime atsakingi, tikrinkimės laiku ir nebijokime. Nes šiandien vėžys – tai tik diagnozė, o ne pabaiga“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Paslaugos orientuojamos į pacientą Pasak NVC direktoriaus pavaduotojo medicinai dr. Mariaus Kinčiaus, organizuojant onkologijos klasterį Lietuvoje prioritetu išlieka paciento kelias. „Kelio pradžioje stovi žmogus, kuriam pirmą kartą įtariama arba diagnozuota onkologinė liga, tačiau jos gydymas dar nepradėtas. Prieš žmogų, dabar jau vadinamą pacientu, atsiveria „Žaliojo koridoriaus“ sistema – naujo paciento atvejo vadybos dalis, apimanti veiksmus, atliekamus siekiant jam suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas per trumpiausią numatomą terminą. Šiame etape onkologijos atvejo vadybininkas atlieka svarbias užduotis – atrenka pacientus, paskiria pirmas konsultacijas, organizuoja reikalingus tyrimus ir kitų specialistų konsultacijas. Labai svarbi dalis – psichosocialinės pagalbos organizavimas“, – sako dr. M. Kinčius. Svarbiausia klasterio užduotis – teikti į pacientą orientuotas paslaugas. „Ne pacientas turi ieškoti, kur jam toliau kreiptis ar registruotis, o pačios klasterio gydymo įstaigos, kuriose buvo suteikta savalaikė pagalba pirmajame ligos etape, turi nurodyti tolimesnį kelią pacientui. Paslaugos kokybės kriterijus šiame kelyje išlieka svarbiausiu rodikliu. Šiandien siekiama užtikrinti sklandų onkologijos pacientų srauto valdymą. Pacientai dar neretai pasimeta bendrose eilėse, dėl įvairių priežasčių uždelsiami diagnostiniai tyrimai ir dėl to vėluoja gydymas. Prarandant brangų laiką ir  pacientams negaunant kompleksinių paslaugų laiku, gali pablogėti ligos prognozė“, – sako dr. M. Kinčius.   Personalizuotos medicinos eroje – vis geresnis gydymas NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr.  Birutė Brasiūnienė nurodo, jog toliau aktyviai dirbama keliomis kryptimis, kurios labiausiai atliepia šių dienų onkologinio paciento lūkesčius. „Norime pasidžiaugti, kad priešvėžinių vaistų prieinamumas per pastaruosius metus ženkliai pagerėjo bei nuo praeitų metų dar pasipildė vėžio genetinių žymenų kompensavimu. Tai reiškia vis geresnes sąlygas gydyti pacientus personalizuotos medicinos eroje. Didesnis vaistų prieinamumas reiškia efektyvesnį gydymą ir ilgesnius sergančiųjų gyvenimus. Šiandien pacientų, sergančių keliais vėžiais, aptarimai tampa kasdiene mūsų praktika. Nuo 2024 metų NVC Medikamentinės onkologijos centre vykdome genomikos daugiadalykius aptarimus, kuriuose kartu su onkologų ir genetikų, kitų specialistų pagalba analizuojame konkretaus ligonio biologiją, ieškome efektyviausių gydymo galimybių. Taip pat aktyviai dirbame ieškodami naujų klinikinių tyrimų, ankstyvojo prieinamumo programų. NVC onkologai kartu su pacientų organizacijomis ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame ES personalizuotos medicinos, klinikinių tyrimų plėtros ir jų efektyvinimo projektuose“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė. Doc. dr. B. Brasiūnienė įvardija ir kitą svarbią darbų kryptį – pacientų gyvenimo kokybės užtikrinimą sergant ar gydantis nuo vėžio. „Vėžio gydymo toksiškumo valdymas, ypatingai gerėjant vaistų prieinamumo situacijai Lietuvoje, dabartiniu metu tampa mūsų prioritetu. Tęsiame aktyvų bendradarbiabimą su kolegomis, kitų specialybių gydytojais vėžio toksiškumo srityje, tai apima daugiadalykes konferencijas, mokymus, adaptuojame savo centro struktūrą, dedikuodami specialistus vėžio gydymo toksiškumo valdymui, gydymo rekomendacijų ruošimui bei daug iniciatyvų pacientams: mokymai, paskaitos ir diskusijos apie pašalinius gydymo reiškinius“, – vardija doc. dr. B. Brasiūnienė. Teranostika – labiau tausojantis ir pagrįstas gydymas NVC Radiacinės onkologijos centro vadovo dr.