Naujienos

Balandžio 21 pasaulyje minima ūmios mieloleukemijos diena. Ūminė mieloleukemija – personalizuoto ir inovatyvaus gydymo pavyzdys Ūminė mieloleukemija (ŪML), yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad kai kurie rizikos susirgti šia ligą faktoriai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas, vyresnis amžius), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML. ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai. Paprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja, kai kuriais atvejais dienomis ar net valandomis. Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių sumažėjimo: dusulys, galvos svaigimas, labai didelis bendras silpnumas dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo, pavojingos bakterinės, grybelinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar sepsis dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai dėl mažo trombocitų skaičiaus. Ligos prognozei ir gydymo pasirinkimui naudojami leukeminių ląstelių genetiniai tyrimai, kurie leidžia pritaikyti itin individualizuotą gydymo kelią kiekvienam pacientui. Standartinis gydymas, siekiant išgydyti pacientą, yra intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o nustačius specifines genetines pažaidas leukeminėse ląstelėse kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija, gerinanti pasveikimo rezultatus. Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, beveik visiems pacientams reikia atlikti alogeninę kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantaciją. Vyresniems pacientams, kuriems intensyvus chemoterapinis gydymas negali būti taikomas, skiriamas naujoviškas, taikinių terapija paremtas gydymas, taip pat pasižymintis ne tik aukštu efektyvumu, bet ir mažesniu komplikacijų skaičiumi. Galime pasidžiaugti ir didžiuotis, kad dėka klinikinių tyrimų, vilties ar ankstyvojo vaistų prieinamumo programų bei gerėjančių vaistų kompensavimo mechanizmų mūsų pacientams prieinamas pats moderniausias ūmios mieloleukemijos gydymas, niekuo nenusileidžiantis geriausiems pasaulio hematologijos centrams, leidžiantis sukurti kone stebuklams prilygstančias pacientų istorijas. Apie kaulų čiulpų transplantacijas Alogeninė (kito žmogaus) kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra esminis ir efektyviausias būdas leidžiantis pacientams įveikti ūminę mieloleukemiją. Tai yra vienintelė transplantacijos rūšis, po kurios susidaro imuninis efektas prieš paciento piktybinę kraujo ligą. Iš tiesų, tai skamba tarsi fantastinis scenarijus: vieno žmogaus imuninės ląstelės naikina kito žmogaus leukemiją jo organizme. Tad nenuostabu, kad šis gydymo metodas yra viena iš pačių sudėtingiausių galimų intervencijų visoje medicinoje, reikalaujanti aukščiausio lygio technologijų ir kompetencijų. Svarbu paminėti, kad po transplantacijos atsiradusių komplikacijų profilaktikos ir gydymo galimybės itin tobulėja, tad reikšmingai gerėja ir mūsų pacientų išgyvenamumas bei pasveikimas. Kartu tai leidžia mums saugiai atlikti alogenines kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas ne tik jauniems, bet ir ženkliai vyresniems, 70-75 metų pacientams, o praeitais metais sėkminga transplantacija atlikta 77 metų senjorei – tai visų laikų vyriausia pacientė per visą Lietuvos kaulų čiulpų transplantacijų istoriją. Išgyvenamumas po pakartotinių transplantacijų taip pat gerėja, o vienu išskirtiniu atveju pacientei esame atlikę net 4 transplantacijas. Svarbu paminėti, kad pagrindinės šio gydymo komplikacijos yra susijusios su gilia imunosupresija, labai pavojingomis infekcijomis ir galimu organų pažeidimu. Tačiau dažniausia ir labai specifinė komplikacija yra donoro imuninės sistemos kova ne tik su leukemijos, bet ir su sveikomis mūsų paciento ląstelėmis. Tokia būklė vadinama transplanto prieš šeimininką liga, kuri gali būti labai pavojinga ar net mirtina. Būtent dėl šios priežasties paciento ir donoro imuninės sistemos turi būti labai panašios, tad tinkamo donoro paieška ir pasirinkimas bei transplanto prieš šeimininką ligos profilaktika yra viena iš pagrindinių transplantacijos dalių. Augantys kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų skaičiai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (VULSK NVC HOTC) komanda transplantacijas atlieka jau nuo 1999 metų, o 2025 metais atlikome rekordinį kamieninų kraujodaros ląstelių transplantacijų skaičių – 210, iš kurių 98 buvo alogeninės (naudotos kito žmogaus ląstelės), daugiausiai sergantiems ūmine mieloleukemija.Tai itin didelis skaičius lyginant su bendra Lietuvos populiacija, tad džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kolegomis demonstruojame vieną aukščiausių transplantacinių aktyvumų visoje Europoje. Transplantacijų planavimas bei donorų suradimas ir ištyrimas, ypač esant itin sudėtingoms klinikinėms situacijoms, dėka didelių VULSK NVC HOTC komandos pastangų vyksta išskirtinai greitai, tad pacientai gali būti transplantuojami vos kelių savaičių bėgyje – tai būtų sunkiai įgyvendinama didžiojoje daugumoje kitų transplantacijos centrų užsienyje. Dėl šios priežasties į VULSK NVC HOTC transplantacijoms atvyksta ir užsienio pacientai. Augantys kaulų čiulpų transplantacijų skaičiai ir modernus medikamentinis gydymas leidžia išgydyti vis daugiau ūmia mieloleukemija sergančių pacientų. Apie kaulų čiulpų donorus Svarbiausias faktorius, leidžiantis saugiai atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, yra donoro ir paciento imuninių žymenų (žmogaus leukocitų antigenų) sutapimas. Beveik visais atvejais, kuomet pacientui diagnozuojama ūminė mieloleukemija, iš karto pradedama ir potencialaus kamieninių kraujodaros ląstelių donoro paieška. Pirmiausia nustatomi pačio paciento bei jo brolių ir seserų imuniniai žymenys, tikimybė kad brolių/seserų imuniniai žymenys pilnai sutaps yra 25% (tapatus donoras), 50% kad sutaps tik pusė žymenų (pusiau tapatus donoras), o likę 25% – kad žymenys nesutaps. Taigi, vien genetinė tikimybė turėti tapatų giminingą donorą nėra didelė, vakarų kultūros šeimos dažniausiai nėra daugiavaikės, o donuoti kamienines ląsteles taip pat gali neleisti donorų gretutinės ligos, amžius ir kitos specifinės būklės. Todėl tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugiausiai kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų yra atliekama naudojant negiminingų, tapačių donorų, kurių pagrindiniai imuniniai žymenys sutampa su paciento – t.y. jie yra tarsi imunologiniai dvyniai. Lietuvoje apie 90% atvejų mes randame giminingą arba negiminingą tapatų donorą mūsų pacientams. Tačiau imuninių žymenų įvairovė yra tokia didelė, kad kai kuriais retais atvejais tapataus donoro nerandame net ir tarp visų 50 milijonų užsiregistravusiųjų pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre. Ilgą laiką tai buvo pakankamai reikšminga problema, tačiau paskutinį dešimtmetį įprasta praktika tapo atlikti ir pusiau tapačių donorų transplantacijas. Tokiais atvejais dažniausiai kamienines ląsteles donuoja vaikai savo tėvams (kadangi sūnus arba dukra visada bus pusiau tapatus savo biologinei motinai ar tėvui), retesniais atvejais tėvai donuoja savo vaikams, taip pat pusiau tapatūs broliais/seserys, o itin retais atvejais net anūkai arba antros eilės giminės. Pusiau tapačių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas saugiai atlikti leidžia nauji transplanto prieš šeimininko ligos profilaktikos metodai, kurie leidžia efektyviai sumažinti naujos, tik pusiau tapačios donorinės imuninės sistemos poveikį sveikoms

Europos Sąjungos EU4Health 2021-2027 metų programos 2023 metų bendrųjų veiksmų (Joint Action) projektas, skirtas visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklui (The European Comprehensive Cancer Centre Network (EUnetCCC).  Siekdamas užtikrinti Lietuvos pilnavertį dalyvavimą išsamių vėžio centrų kūrimo veikloje, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras (NVC) dalyvauja EUnetCCC projekte. Išsamūs vėžio centrai (angl. Comprehensive Cancer Centers, CCCs) yra vėžio tyrimų, gydymo ir mokymo lyderiai. Jų daugiadisciplinis požiūris užtikrina, kad pacientai gautų naudos iš naujausių mokslo pasiekimų – nuo ankstyvos diagnozės iki inovatyvių gydymo metodų ir priežiūros po gydymo. Europos Išsamių Vėžio Centrų tinklo (angl. European Comprehensive Cancer Centre, EUCCC) kūrimas reiškia suderintą ir integruotą požiūrį į vėžio priežiūrą. Ši iniciatyva pagrįsta profesionalumo ir bendradarbiavimo principais.   Pagrindinis EUCCC tinklo tikslas – sukurti vientisą ir integruotą išsamių vėžio centrų konsorciumą visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad visi pacientai, nepaisant jų buvimo vietos, galėtų gauti aukštos kokybės priežiūrą. Šis tinklas taip pat veiks kaip bendradarbiavimo platforma, leidžianti centrams dalytis gerąja patirtimi, ištekliais ir žiniomis. Toks bendradarbiavimas yra būtinas siekiant skatinti mokslinius tyrimus, integruoti naujausius atradimus į klinikinę priežiūrą ir užtikrinti, kad pacientai gautų veiksmingiausius galimus gydymo metodus.  Tinklas skatins kokybiškų diagnostikos ir gydymo metodų, taip pat mokymų, tyrimų ir klinikinių tyrimų diegimą visoje ES. Šis tinklas turėtų prisidėti prie:  (a) diagnozės, gydymo, priežiūros ir klinikinių tyrimų prieinamumo netolygumų mažinimo;  (b) rezultatų kokybės tyrimų stiprinimo;  (c) klinikinės priežiūros ir mokslinių tyrimų integravimo bei vėžio priežiūros kokybės vertinimo.  Šis Europos bendradarbiavimas pagerins pacientų prieigą prie aukštos kokybės diagnostikos, priežiūros ir inovatyvių gydymo metodų. Šiuo 4 metus trunkančiu projektu, kuriame dalyvauja 31 šalis ir 163 partneriai, siekiama sukurti visapusišką vėžio centrų tinklą Europoje. Projektą koordinuoja  Prancūzijos Nacionalinis vėžio institutas.  Projekto vadovė  Edita Baltruškevičienė  Klinikinių tyrimų skyrius  Vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė  El. p. edita.baltruskeviciene@nvc.santa.lt  Projekto koordinatorė    Jurgita Mendžinskienė   Strateginio planavimo ir investicijų skyrius   Projektų vadovė  El. p. jurgita.mendzinskiene@nvc.santa.lt 

Nacionaliniame vėžio centre pristatytas pianisto Dariaus Mažinto ir videomenininko Rimo Sakalausko sukurtas edukacinis kultūros projektas „MIŠKE: M. K. Čiurlionio muzika, miško galia ir sveikata“, skirtas pacientams, jų artimiesiems, medikams ir senjorams. Renginio metu muzika, vaizduojamasis menas ir sveikatos tema susijungė į patyriminę erdvę, skirtą emocinei gerovei stiprinti. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dėkodamas Dariui Mažintui ir Rimui Sakalauskui, priminė, jog medicina XX a. pabaigoje darėsi vis labiau technokratinė. „Šiandien medicinos pažanga didžiulė, galime žmogui padėti ženkliai daugiau nei prieš 10 metų. Taip pat medicina sukasi į žmogų, labai ryškus medikų veiklos humanizavimas – suvokiame žmogų kaip visumą. Žmogus kaip asmenybė turi gauti pagalbą. Muzikos ir meno terapija – venas iš stipriausių dalykų, kurie gali padėti žmogui. Yra atlikti moksliniai tyrimai, jų analizė, kuri įrodo muzikos terapijos galimybes – ji mažina nerimo lygį, pagerina nuotaiką, sumažina net skausmą. Žmonės, kurie atgauna vidinę ramybę, žymiai geriau, su didesne valia eina per gydymo kelią. Onkologijoje gydymo kelias yra sunkus, tad muzika, menas padeda žmogui susitelkti ir eiti šiuo keliu“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak pianisto Dariaus Mažinto, galingas muzikos poveikis žmogui dar svarbesnis tose vietose, kur muzika tradiciškai neskamba.  „Visada apie tai kalbu, kai ateinu į tokias vietas. Mes kartu su Rimu Sakalausku galvojome, kaip galėtume padaryti nešiojamą mišką, kuris galėtų atvažiuoti ir įsiintegravęs pabūti tam tikroje vietoje. Pamanėme, jog nuostabiausia būtų sujungti muziką ir vizualinį meną. Kadangi per regą, klausą galime atsidurti tokioje būsenoje – miške. Miškas – tai ne tik geografinė vieta, tai būtent tokia vieta, kurioje galima nusiraminti, susikaupti, susinchronizuoti  save. Dėkoju už galimybę pateikti mūsų projektą čia Nacionaliniame vėžio centre,  jūsų puikioje salėje“, – pasakė Darius Mažintas. Projekto meninė ašis remiasi žymaus Lietuvos kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba – skambėjo fortepijonui aranžuota simfoninė poema „Miške“. Publiką pakerėjo ir renginio pradžioje atliktos  M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, kurias lydėjo jų nuotaiką atspindinti vizualinė instaliacija. Muzikos ir vaizdo sintezė kvietė žiūrovus į vidinės ramybės, susitelkimo ir refleksijos patirtį. Tai nebuvo tradicinis koncertas – veikiau jautrus, įtraukiantis meninis pasakojimas, leidęs trumpam atsitraukti nuo kasdienybės ir pasinerti į tylos, gamtos bei vidinės pusiausvyros paieškas. Projektą įgyvendino VšĮ „Culture Live“, jau daugelį metų kurianti aukštos meninės kokybės ir socialiai jautrius kultūros projektus. Projekto kūrėjai – pianistas Darius Mažintas ir vizualiųjų menų kūrėjas Rimas Sakalauskas – savo kūryba atskleidė tarpdisciplininio meno galimybes, jungiančias garsą, vaizdą ir emocinę patirtį. Renginys tapo prasmingu pavyzdžiu, kaip kultūra gali pasiekti sveikatos priežiūros įstaigose esančius žmones – medicinos darbuotojus ir pacientus bei jų artimuosius, stiprinti emocinę sveikatą ir plėsti meno prieinamumą netradicinėse erdvėse. Tikimasi, kad tokios iniciatyvos ir toliau skatins kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras (NVC) siekdamas užtikrinti Lietuvos atstovavimą vėžio kompetencijos tinkluose, dalyvauja Europos Sąjungos EU4Health programos 2021–2027 metams, 2023 metų bendrųjų veiksmų (Join Action) projekte, skirtame vėžio kompetencijos tinklams (Joint Action on Networks of Expertise of cancer (JANE-2).   Projektas apims šias sritis:  a) klinikinių praktikos gairių ir (arba) bendrųjų rekomendacijų medicinos specialistams, pacientams, visuomenei rengimą ar palaikymą;  b) visuomenės informavimą ir advokacijos/politikos veiksmus;  c) sveikatos priežiūros organizavimo modelių kūrimą;  d) švietimo iniciatyvų/įrankių medicinos specialistams ir pacientams kūrimą;  e) pastangas skatinti mokslinius tyrimus;  f) kokybės kriterijų kūrimą akreditacijos/patvirtinimo mechanizmams;  g) pacientų ir visuomenės įtraukimą;  h) kitas veiklas.  Ekspertų tinklai teiks paslaugas vėžio bendruomenei, pirmiausia tiesiogiai sveikatos priežiūros teikėjams. Tai yra principinis skirtumas nuo kitų ES tinklų, tokių kaip Europos Referenciniai Tinklai (ERN) dėl retų vėžių, kurie apima sveikatos priežiūros teikėjus, specializuotus retų vėžių gydyme. NVC taip pat dalyvavo ir  JANE projekte, kuriame vyko pasiruošimas ekspertų tinklų kūrimui.  Sukurti ekspertų tinklai taip pat gali būti aktyvūs, skatindami nacionalinių/regioninių tinklų kūrimą, remdamiesi JANE-2. Galutinis tikslas – užtikrinti, kad JANE-2 projekto pabaigoje ekspertų tinklai būtų savarankiški ir tuo pat metu galėtų bendradarbiauti tarpusavyje bei su kitais ES tinklais (CCIN, ERN) ir visa Europos onkologijos bendruomene. Šiame projekte dalyvauja 29 pagrindiniai partneriai iš 25 valstybių narių ir 4 asocijuotų šalių. Visą Konsorciumą sudaro 121 partneris.  Projekto vadovė  Edita Baltruškevičienė  Klinikinių tyrimų skyrius  Vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė  El. p. edita.baltruskeviciene@nvc.santa.lt  Projekto koordinatorė    Jurgita Mendžinskienė   Strateginio planavimo ir investicijų skyrius   Projektų vadovė  El. p. jurgita.mendzinskiene@nvc.santa.lt