Naujienos

Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius, sveikindamas gausią, ginekologijos klausimams skirtą konferenciją „Nematoma rizika: hormonai, genetika ir ginekologiniai navikai”, priminė, jog medicina kas septyneri metai keičiasi, tad atnaujinti savo žinias būtina. „Tylioji onkologijos pusė, apie kurią diskutuosite, mumyse rusena. Onkologinių ligų užuomazgos atsiranda pakankamai jauname amžiuje, o sulaukus 50-ties jau diagnozuojame vėžį. Paveldimos genų mutacijos tikrai ne iš karto lemia, kad išsivystytų onkologinė liga. Mūsų genetika sudaro 20 proc. mūsų sveikatos, o 50-60 proc. priklauso nuo mūsų gyvensenos. Endokrinologiniai pokyčiai, kurie lemia metabolinį sindromą – nutukimą, hormonų disbalansą, aterosklerozę, visa tai daro įtaką mūsų sveikatai. Visi po vandeniu esantys procesai organizme pasireiškia vyresniame amžiuje, trumpindami pacientų ir visuomenės gyvenimą. Bendradarbiavimas tarp skirtingų specialybių yra mūsų darbo esmė ateityje, linkiu diskutuoti užmegzti ar atnaujinti ryšius“, – pasakė dr. M. Kinčius. Personalizuota diagnostika ir individualus gydymo parinkimas Nacionalinio vėžio centro onkoginekologijos skyriaus vedėja dr. Daiva Kanopienė, pritardama dr. M. Kinčiui, konferencijos tikslą įvardino, kaip galimybę pasidalyti patirtimi ir padidinti kompetencijas. „Tema intriguojanti ir vertinant iš onkoginekologijos srities,  ypač skiriant  gimdos kūno, kiaušidžių piktybinių navikų gydymą, vykdoma labai specializuota ir individualizuota žmonių priežiūra. Keičiasi gimdos kūno vėžio diagnostikos algoritmai, atliekami molekuliniai tyrimai, kurie parodo ir naviko genų mutacijas, ir paveldimas genų mutacijas. Tai labai svarbu parenkant gydymo taktiką – visų pacientų gydymo taktika šiandien yra individuali ir nustatoma daugiadalykės specialistų komandos aptarime. Šios pacientės, be abejonės, turėtų būti gydomos specializuotame centre. Kodėl? Todėl, kad jos yra nukreipiamos genetiko konsultacijai. Genetiko išvada bus remiamasi skiriant adjuvantinį medikamentinį gydymą po operacijos, taip pat bus sprendžiama, ar reikia spindulinio gydymo. Noriu pabrėžti, kad molekuliniai ir genetiniai tyrimai yra apmokami ligonių kasų“, – sako dr. D. Kanopienė. Pasak specialistės, šiandien ypač aktuali tema – kiaušidžių navikų diagnostika. „Labai svarbu, kad pirminiame ir antriniame lygyje dirbantys ginekologai laiku pastebėtų pokytį ir žinotų, kada nusiųsti pacientę specializuotai pagalbai – kada atliekant ultragarsinį tyrimą reikia įžvelgti onkologinę problemą, kada radiologiniai vaizdai rodo, kad reikalinga specialisto konsultacija. Ne visada pakanka įprastinio vėžio žymenų tyrimo, reikalinga skirti visą eilę kitų naviko tyrimų“, – sako dr. D. Kanopienė. Pasak gydytojos onkoginekologės, nebūtinai genetiniai faktoriai, bet ir gyvensenos fonas – nutukimas, policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus mėnesinių ciklas gali turėti įtakos piktybiniams procesams išsivystyti ir tikrai didina vėžio riziką. „Būtent endometriumo, kiaušidžių vėžio riziką. Tokiais atvejais turi būti budrūs ginekologai“, – sako dr. D. Kanopienė. Neįvertintas rizikos veiksnys Dr. Diana Žilovič, viena iš konferencijos organizatorių, pažymi, jog dažniausia onkoginekologinė liga yra gimdos kūno vėžys. „Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 550 naujų gimdos kūno (endometriumo) vėžio atvejų. Sergamumas šia liga kasmet vis didėja. Nutukimas yra vienas svarbiausių, tačiau dažnai neįvertinamų gimdos kūno vėžio rizikos veiksnių. Ši sąsaja slypi ne tik gyvenimo būde, bet ir sudėtinguose biologiniuose procesuose. Riebalinis audinys žmogaus organizme veikia kaip aktyvus hormonų šaltinis – jis didina estrogenų kiekį kraujyje, o kai šių hormonų poveikis nėra subalansuotas progesteronu, gimdos gleivinė nuolat stimuliuojama. Ilgainiui tai gali sukelti endometriumo hiperplaziją, kuri laikoma priešvėžine būkle, galinčia progresuoti į piktybinį procesą“, – sako dr. D. Žilovič. Pasak gydytojos onkoginekologės, per pastaruosius 30 metų sergamumas gimdos kūno vėžiu padidėjo apie 15 proc., ir prognozės rodo, kad sergamumo skaičiai tik augs dėl nutukimo epidemijos, metabolinių susirgimų (cukrinis diabetas, rezistencija insulinui, policistinių kiaušidžių sindromas) bei visuomenės senėjimo.  Nutukimas – lėtinė, recidyvuojanti liga Gydytoja endokrinologė Kristina Švaikevičienė pabrėžė, jog nutukimas yra ne valios trūkumas. „Tai, be abejo, lėtinė, recidyvuojanti liga, kuriai būdingas perteklinis riebalų kaupimasis organizme, sutrikdantis paciento sveikatą. Nutukusių žmonių skaičius visame pasaulyje didėja, nutukimas tampa pandemija, tai ne tik Lietuvos gyventojų problema. Deja, Lietuvoje dažnai gydomos nutukimo pasekmės, o ne pati liga. Du trečdaliai moterų, vyresnių nei 55 m., yra nutukusios, vyrai – nuo 45 m. amžiaus turi įvairaus laipsnio nutukimą. Nutukimas susijęs su daugiau  nei 230 lėtinių ligų arba blogina šių ligų eigą. Žinoma, jog didina krūties, kiaušidžių, kasos, endometriumo vėžio riziką. Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dėl didėjančio kūno masės indekso didėja onkologinių susirgimų dažnis visame pasaulyje“, – sako K. Švaikevičienė. Gydytoja endokrinologė priminė, jog pacientams, sergantiems nutukimu (KMI daugiau nei 35 kg/m2) operacijos trunka ilgiau ir jiems dažniau pasireiškia pooperacinės komplikacijos. Dirba neformali specialistų komanda Prof. dr. Žana Bumbulienė pabrėžė, jog šiandien ginekologijoje labai svarbus komandinis sutartinis darbas. „Nepaprastai daug aspektų diagnozuojant ir gydant ginekologines ligas, kiekvienas iš mūsų dabar yra specialistas savo srityje. Šiuolaikinėje medicinoje tiek daug specifikos kiekviename žingsnyje, kad įsigilinti į visas detales, viskuo domėtis paprasčiausiai nebeįmanoma. Kiekvienas turime savo sritį, kurioje iš tikrųjų esame nepaprastai aukštos kvalifikacijos specialistai, ypač tai galioja trečio lygio ligoninėse dirbantiems. Ir todėl, kai susiduriame su rimtesniu klinikiniu atveju, dėl pacientės reikia atsižvelgti ir iš onkologinės pusės, ir iš hormoninio statuso, ir įvertinti gydymo naudą bei ilgalaikę perspektyvą. Tam reikalinga didelė komanda. O kur dar psichologinės problemos, kitų specialybių sritys. Jeigu reikia iš esmės padėti pacientei, vieno specialisto nepakanka. Mūsų komanda neformali – dažnai bendradarbiaujame geranoriškumo pagrindu, grynai iš profesinio solidarumo. Bendradarbiaujame tarp įvairių įstaigų. Štai todėl ir reikalingos tokios konferencijos, kad mes susitiktume, kad suprastume, ką ir kaip reikia daryti, kokie naujausių klinikinių tyrimų rezultatai, mokslo įrodymai. Iš kur, pavyzdžiui, ateina tokios legendos, kaip hormonofobija. Pacientė sako, kad onkologai draudžia naudoti. O gal onkologas nedraudžia, tiesiog pacientė ne visai tiksliai suprato, apie hormonus buvo kalbėta kitame kontekste… Štai, daktaras Artūras Dobilas iš Klaipėdos universiteto ligoninės pristatė klinikinius atvejus, dėl kurių išsiskiria specialistų nuomonės. Na, ir balsuodami pamatėme, kaip skiriasi mūsų konferencijos dalyvių nuomonės dėl gydymo taktikos. Kiekvienos žiūri ir sprendžia iš savo taško – patirties, mokslinių tyrimų“, – pasidalijo įspūdžiais po konferencijos prof. dr. Žana Bumbulienė.

Praėjusi savaitė Vilniuje buvo ypatinga – čia vyko tarptautiniai ESTRO (European Society for Radiotherapy and Oncology) Advanced Physics for Brachytherapy mokymo kursai, kuriame Nacionalinio vėžio centro medicinos fizikai Ieva Markevičienė ir Kęstutis Akelaitis prisijungė prie ekspertų-dėstytojų komandos. Tai – kas du metus organizuojamas kursas patyrusiems medicinos fizikams, norintiems gilinti savo žinas brachiterapijos srityje. Medicinos fizikai dirbo komandoje mokydami naudotis naujausia dozimetrinio plano sukūrimo programa, konsultavo aparatūros naudojimo, bunkerių įrengimo ir kitais medicinos fizikos klausimais. ,,Tai – puiki galimybė įsilieti į geriausių Europos brachiterapijos specialistų būrį, įvertinti savo žinias ir gydymo galimybes bei pasisemti naujų žinių. Po šių kursų galiu pasidžiaugti, kad NVC dirbanti komanda – profesionali ir yra viename lygyje su lyderiaujančiais Europos centrais. Dėl savo komandos profesionalumo galime būti puikiu mokymo centru ir brachiterapijos lyderiu,” – sako medicinos fizikė Ieva Markevičienė. Džiaugiamės, kad mūsų specialistų profesionalumas sulaukia tarptautinio pripažinimo. Prisidėti prie onkologijos srities ekspertų ugdymo yra didelė atsakomybė ir dar didesnis įvertinimas. Dalintis žiniomis – vadinasi, augti kartu!

Tradiciniame Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamame Lietuvos medicinos darbuotojų dienos minėjime Nusipelniusio gydytojo vardas ir žymuo įteiktas Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjui gydytojui intervenciniam radiologui dr. Mantui Trakymui ir Nusipelniusio slaugos darbuotojo vardas ir žymuo – operacinės slaugytojai Linai Marcinkevičienei. Nuoširdžiai sveikame kolegas! Iškilmingas Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų 2026 renginys įvyko vakar, balandžio 28 d., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – paminėta Lietuvos medicinos darbuotojų diena ir pagerbti nusipelnę gydytojai, slaugytojai ir sveikatos apsaugos darbuotojai. Sveikatos ministrės Marijos Jakubauskienės sveikinimo žodžiai palietė medikus iki širdies gelmių. „Mediko profesija yra apie atvirumą ir drąsą. Mediko profesija yra apie atvirumą žiūrėti gyvybei į akis ir palydėti gyvybę. Ir palydėti žmones į gyvenimą. Drąsiai sakyti tada, kai yra sunku, pasakyti žodžius, kurie yra sunkūs. Drąsiai pasakyti žodžius, kurie įkvepia, drąsiai pasakyti žodžius, kuriais palydime. Medikas visada turi drąsos atvirai žiūrėti į pasaulio realybę. Šiandien, gyvendami sveikatos sistemoje laikydamiesi ilgalaikės dietos – finansinės dietos metais, esame susitelkę. Suprantu, kad iššūkių sveikatos sistemoje yra daug. Taip pat atvirai ir drąsiai į juos žiūrime. Todėl, kad šiandien šioje salėje yra drąsiausi iš drąsiausių, geriausi iš geriausių, kilniausi iš kilniausių. Sveikatos sistema remiasi į jus – mes prašome jūsų patarimų, pagalbos, ir jūs suteikiate pagalbą ir paramą. Suteikiate visa tai ne tik Lietuvos žmonėms, bet suteikiate ją Lietuvai. Jūsų vardai daugelio jūsų pacientų gyvenimuose ir jų likimų knygose įrašyti aukso raidėmis. Tegul jūsų darbai liudija jūsų profesijos stiprybę, jūsų atsidavimą, meistrystę, išmintį ir jūsų sėkmę, kuri nėra atsitiktinė. Jūsų sėkmė yra nepaprasto atsidavimo, kantrybės, daugybės išgyventų išbandymų ir pasiaukojimų atpildas. Šiandien, švęsdami ir minėdami medikų dieną, apimame platų ratą profesijų nuo gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų iki visuomenės sveikatos specialistų, paramedikų, vaistininkų ir visų kitų. Mes visi kartu jaučiame, kad esame bendruomenė, kad galime pasikliauti vieni kitais ir tai yra nepaprastai svarbu, kad galėtume judėti toliau“, – pasakė sveikatos ministrė M. Jakubauskienė. Prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė perdavė Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą medikų bendruomenei profesinės šventės proga. Renginyje dalyvavęs LR Seimo Pirmininkas Juozas Olekas įteikė vardines padėkas iškiliems medikams už išskirtinį indėlį į Lietuvos sveikatos apsaugą. Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės padėkos buvo skirtos pasižymėjusiems medikams už profesinės sveikatos apsaugos darbuotojų veiklos stiprinimą. Nusipelnę Lietuvos gydytojų vardai suteikti dvidešimčiai  gydytojų, penkiolika slaugytojų pagerbti  Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardais, Nusipelnę Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikti dvylikai sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė įteikė padėką vaistinės darbuotojai už  neeilinį poelgį gelbėjant praeivio gyvybę. Lietuvos medicinos darbuotojų bendruomenę pasveikino LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Balandžio 27- 29 d. Lietuvoje svečiuojasi klinikinė psichologė, profesorė Gabriella Vizin iš Vengrijos, kurios akademinis ir praktinis darbas yra veikla su onkologiniais pacientais. Profesorė teikia psichologinę pagalbą onkologiniams pacientams specifiškai taikant žemo intensyvumo KET metodus. Balandžio 28 d. profesorė svečiavosi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir susipažino, kaip teikiama psichoonkologinė pagalba Lietuvoje. Profesorė Gabriella Vizin aplankė Nacionalinį vėžio centrą, NVC Hematologogijos, onkologijos ir tranfuziologijos centrą. Čia medicinos psichologės dr. Marija Turlinskienė, Roma Grumulaitienė, Laura Ragelienė ir Dovilė Karečkaitė pristatė specializuotos psichologinės pagalbos ypatumus, supažindino viešnią su onkologiniams pacientams taikomais metodais: relaksacijomis, šviesos terapija, vizualizacijomis ir kt. Tikimės ateityje vystyti tarptautinį bendradarbiavimą psichoonkologijos srityje su kolegomis iš Vengrijos.