Naujienos

Nacionalinio vėžio centro padalinių vadovai dirbo išvykstamoje sesijoje: iškelti uždaviniai įstaigos strategijai įgyvendinti ir organizacijos lyderystei stiprinti

Spalio 27 d. NVC klinikos ir valdymo padalinių vadovai susirinko į išvykstamąją strateginę sesiją, skirtą sutelkti komandą bendram darbui ir išgryninti, kaip efektyviai įgyvendinti NVC 2025–2027 m. strateginius tikslus. Sesija vyko svarbiu laikotarpiu – NVC akreditacijos proceso metu, kai įstaiga siekia tapti visapusišku vėžio priežiūros centru (Comprehensive Cancer Centre). Sesijos metu aptartos pagrindinės įstaigos vystymo kryptys, skirtos gerinti paslaugų kokybę, užtikrinti kompleksinę priežiūrą onkologinėmis ir hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams, stiprinti mokslinių tyrimų potencialą bei diegti pažangius valdysenos principus. Aptarti 6 pagrindiniai NVC strateginiai tikslai: Kiekvienas iš šių tikslų buvo išsamiai aptartas kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose vadovai dirbo mišriose komandose – analizavo įgyvendinimo principus, siūlė konkrečias priemones, nustatinėjo galimus rodiklius ir aptarė jų taikymo galimybes. Diskusijų metu buvo akcentuota, kaip suplanuotos priemonės gali būti pritaikytos praktikoje, kokių išteklių reikės jų įgyvendinimui, kaip bus vertinamas progresas ir atsakomybės pasiskirstymas tarp padalinių. Po darbo grupėse vadovai pristatė savo pasiūlymus, veiksmų planus bei priemones, skirtas strateginių tikslų įgyvendinimui ir pažangos stebėsenai. Anot NVC direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, bendrą įstaigos pažangą pasiekti galime tik bendromis pastangomis. „Veiklos planavimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant tvaraus rezultato. Kai tikslai yra aiškiai suformuluoti, priemonės pagrįstos duomenimis, o atsakomybės pasidalintos tarp padalinių, galime užtikrinti nuoseklų strategijos įgyvendinimą. Mums svarbu ne tik suplanuoti veiklas, bet ir matuoti progresą, kad kiekvienas sprendimas kurtų realią vertę pacientams ir įstaigai. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti realios pažangos ir užtikrinti pacientams dar aukštesnę paslaugų kokybę, na o suplanuotos priemonės taps tvirtu pagrindu tolesniam įstaigos augimui ir modernizacijai“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas, Direktoriaus patarėja Vaida Morkvėnienė, kuri organizavo strateginę sesiją, sako, kad tokios sesijos parodo, kokią stiprią ir motyvuotą komandą turi NVC. „Džiaugiuosi NVC darbuotojų lyderyste ir gebėjimu pasitelkti vidinius resursus organizuojant dirbtuves, taip pat vadovų aktyviu įsitraukimu į siekį gerinti pacientams teikiamų paslaugų procesus. Ši sesija parodė, kad turime stiprią ir motyvuotą komandą, kuri geba dirbti kryptingai, siūlyti inovatyvius sprendimus ir prisiima atsakomybę už pokyčių įgyvendinimą, “ kalba V. Morkvėnienė. Susibūrę bendram strateginiam darbui, vadovai dalijosi patirtimis, aptarė iššūkius ir ieškojo geriausių sprendimų, padedančių įgyvendinti NVC strateginius tikslus. Atvira komunikacija ir komandinis darbas leido ne tik identifikuoti priemones pokyčiams pasiekti, bet ir išsigryninti bendrą požiūrį į įstaigos ateitį. Strateginės sesijos metu taip pat buvo akcentuota organizacijos kultūros svarba. Vadovai sutaria, kad NVC sėkmė priklauso nuo gebėjimo bendradarbiauti, pasitikėti vieniems kitais, dalintis atsakomybe ir priimti sprendimus, kurie kuria didesnę vertę pacientams. Tokios iniciatyvos padeda stiprinti vidinę organizacijos lyderystę ir užtikrina, kad pokyčiai vyktų kryptingai, atsakingai ir įtraukiant visą komandą.

Nacionalinio vėžio centro padalinių vadovai dirbo išvykstamoje sesijoje: iškelti uždaviniai įstaigos strategijai įgyvendinti ir organizacijos lyderystei stiprinti Read More »

Lietuvoje taikomi inovatyviausi vaistai prieš kraujo vėžį

2025 m. spalio 24 d. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino naujausią ir itin veiksmingą taikinių terapijos vaistą revumenibą ūminės mieloleukemijos gydymui, kai leukeminėse ląstelėse nustatoma specifinė genetinė pažaida. Dėl klinikinių tyrimų ir vilties programos revumenibas Lietuvos pacientams, sergantiems gydymui atsparia ūmine mieloleukemija, skiriamas jau nuo 2021 m. Šis inovatyvus vaistas daugeliui pacientų, kuriems jau buvo išnaudotos visos įmanomos gydymo galimybės, leido pasiekti ligos remisiją ir net atlikti kaulų čiulpų transplantaciją pasveikimo tikslu. Lietuva yra vienintelė valstybė regione, kurioje vyksta revumenibo klinikinis tyrimas ir vilties programa (pagrindinis tyrėjas – dr. Andrius Žučenka). Kadangi vaisto prieinamumas labai ribotas, į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą (VULSK NVC HOTC) atvyksta pacientai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos. Revumenibas – moderniausias ginklas ūminių leukemijų gydymo arsenale Revumenibas yra taikinių terapijos preparatas. Taikinių terapija, veikdama labai konkretų, pakitusį vėžinės ląstelės mechanizmą (taikinį), naikina vėžines ląsteles ir tuo iš esmės skiriasi nuo klasikinės chemoterapijos, kuri naikina visas greitai besidauginančias organizmo ląsteles.Tai lemia mažesnį šalutinių reiškinių skaičių ir geresnį efektyvumą, tačiau būtina sąlyga taikinių terapijai – vėžinė ląstelė turi turėti konkretų taikinį. Tokie taikiniai – NPM1 ir KMT2A genų mutacijos – pakankamai dažnai nustatomi ūminės mieloleukemijos ląstelėse. Šių genų pokyčiai, tarsi kompiuterinė programa, pasitelkdami baltymą meniną, paleidžia nestabdomą procesą, dėl kurio ląstelės nuolat dauginasi ir sukelia leukemiją. Revumenibas blokuoja baltymą meniną, todėl ši „kompiuterinė programa“ sustabdoma ir leukeminės ląstelės miršta. Ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose gydymas revumenibu pasižymėjo aukštu efektyvumu, mažu šalutinių reiškinių skaičiumi ir ypač daug žada šio vaisto deriniai su chemoterapija arba kita taikinių terapija. Šių metų vasarą revumenibo gydymo rezultatai buvo paskelbti aukščiausią cituojamumo indeksą turinčiame hematologijos leidinyje „Blood“, straipsnio bendraautorius – dr. Andrius Žučenka. Kas yra ūminė mieloleukemija, kodėl ja susergama ir kaip ji pasireiškia? Ūminė mieloleukemija (ŪML) – viena agresyviausių kraujo vėžio formų. Jos metu kaulų čiulpuose vietoj sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės (blastai), todėl nebegaminamos visos gyvybiškai būtinos kraujo ląstelės. Ligos atsiradimą lemia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Laimei, ŪML yra reta liga – Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų. Vidutinis susirgusiųjų amžius – 65–70 metų, šiek tiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir jaunesni žmonės ar net vaikai. Paprastai ligos eiga ūmi – ji trunka keletą savaičių ar mėnesių, o paciento būklė greitai blogėja. Pasireiškia simptomai, susiję su sveikų kraujo ląstelių trūkumu: dėl eritrocitų stokos atsiranda didelis silpnumas, galvos svaigimas, dusulys; dėl leukocitų trūkumo – bakterinės, grybelinės ar virusinės infekcijos; o dėl mažo trombocitų skaičiaus – savaiminės mėlynės, kraujavimai iš nosies, dantenų ar net gyvybei pavojingi vidiniai kraujavimai. Maksimaliai personalizuotas ūminės mieloleukemijos gydymas Dėl išsamių leukemijos ląstelių genetinių tyrimų ir vis didėjančio modernių vaistų skaičiaus ūminė mieloleukemija tapo pagrindiniu individualizuoto vėžio gydymo ir personalizuotos medicinos pavyzdžiu. Leukemijos ląstelių genetiniai tyrimai ne tik parodo, kokie mechanizmai sutrikę vėžinėse ląstelėse ir kodėl jos dauginasi nekontroliuojamai, bet ir sudaro itin detalų paciento ligos genetinį paveikslą. Šis „paveikslas“ leidžia tiksliai diagnozuoti ūminės mieloleukemijos variantą, prognozuoti ligos eigą ir pritaikyti taikinių terapiją, kai nustatomos specifinės genetinės pažaidos, taip pat padeda apsispręsti, ar pacientui būtina kaulų čiulpų transplantacija. Nustatytos genetinės pažaidos naudojamos ir itin jautriam likutinių leukemijos ląstelių sekimui, leidžiančiam dar tiksliau individualizuoti gydymą. Labai džiaugiamės, kad VULSK NVC HOTC turime visą moderniausią genetinio ištyrimo bei gydymo arsenalą, skirtą ūminės mieloleukemijos pacientams. Tačiau, nepaisant genetinių ypatumų, paciento amžius, bendra būklė, organų veikla ir gretutinės ligos taip pat vaidina svarbų vaidmenį nustatant optimalią gydymo taktiką – sprendžiant, ar galima taikyti intensyvų chemoterapinį gydymą bei kaulų čiulpų transplantaciją, ar reikėtų rinktis mažesnio intensyvumo taikinių terapiją. Tik įvertinę visus šiuos veiksnius, galime parinkti kiekvienam pacientui individualiai tinkamiausią gydymo planą. Klinikiniai tyrimai ir vilties programos Dėl sėkmingų klinikinių tyrimų ūminės mieloleukemijos gydyme per pastaruosius 5–6 metus įvyko didžiulis proveržis – keliolika naujų taikinių terapijos vaistų buvo registruota ir pradėta taikyti klinikinėje praktikoje. Klinikiniai tyrimai leidžia pacientams gauti moderniausius vaistus, kurie Lietuvoje dar nėra kompensuojami arba net nėra registruoti Europos vaistų agentūroje – kaip revumenibo atveju. Tai gyvybiškai svarbu pacientams, kurių liga nepasiduoda standartiniam gydymui ir kai visos turimos galimybės jau išnaudotos. Vilties (ankstyvojo prieinamumo) programos taip pat suteikia galimybę ūmine mieloleukemija sergantiems pacientams gauti moderniausius vaistus, jei jie negali būti įtraukti į klinikinius tyrimus. Labai džiaugiamės, kad dėl didelių pastangų ir ilgalaikio darbo VULSK NVC HOTC vyksta daug klinikinių tyrimų ir vilties programų, skirtų ūmine mieloleukemija sergantiems pacientams. Kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija Viena pagrindinių ūminės mieloleukemijos gydymo dalių – alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Jos metu pacientui perpilamos sveiko donoro (giminingo arba negiminingo) ląstelės, iš kurių organizme formuojasi nauja, sveika kraujodara ir imuninė sistema, kovojanti su likutinėmis leukemijos ląstelėmis, taip mažindama ligos atkryčio tikimybę. Didžiuojamės, kad praėjusiais metais VULSK NVC HOTC atliko net 103 tokias transplantacijas – tai visų laikų rekordas, o pagal transplantacijų aktyvumą Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių Europoje. Pastaraisiais metais mūsų centre pradėtas taikyti modernus, taikinių terapija paremtas paruošimo prieš transplantaciją metodas. Svarbu paminėti, kad Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu yra tik kiek daugiau nei 14 000 žmonių – todėl kviečiame susipažinti su galimybe tapti donoru ir taip išgelbėti mirtinu vėžiu sergančio žmogaus gyvybę (www.bukgeras.lt). Gydymo sėkmė ir pasveikimas Ūminė mieloleukemija vis dar išlieka viena agresyviausių ir sunkiausiai išgydomų piktybinių kraujo ligų. Tačiau dėl nuolatinių inovacijų, klinikinių tyrimų, taikinių terapijos, kaulų čiulpų transplantacijos ir gydymo individualizavimo ūminės mieloleukemijos gydymo rezultatai reikšmingai gerėja – ir vis dažniau galime džiaugtis pacientų pasveikimo istorijomis, kartais net prilygstančiomis stebuklams.

Lietuvoje taikomi inovatyviausi vaistai prieš kraujo vėžį Read More »

Kaip išmaniosios technologijos padeda stebėti paciento būklę realiu laiku: skaitmeninius sprendimus NVC onkologai pristatė „Sveikatos dienose 2025”

Nacionalinio vėžio centro onkologai doc. dr. Audrius Dulskas ir dr. Jonas Venius „Sveikatos parodoje 2025“, įvykusioje spalio 17–18 dienomis LITEXPO parodų ir kongresų centre, pristatė dėvimų išmaniųjų technologijų naudą pacientams. Diskusijoje dalyvavo NVC Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytojas Algirdas Konradas Liekis. Nacionalinio vėžio centro (NVC) specialistų pranešimas buvos pristatytas Sveikatos forume „Sveikata ir technologijos: kaip kasdien dėvimos technologijos padeda gyventi sveikiau“. „Kalbėjome apie tai, kaip ankstyvas fizinis aktyvumas, psichologinis pasirengimas ir mitybos korekcijos, pasitelkiant išmaniąsias dėvimas technologijas bei skaitmeninius sprendimus, leidžiančius realiuoju laiku stebėti paciento būklę ir pažangą, padeda pacientams geriau pasiruošti gydymui ir greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą po operacijos“, – sako NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr Audrius Dulskas, nuolat skatinantis tiek sveikus žmones, tiek jau susidūrusius su onkologine liga, suprasti, kiek pats žmogus, būdamas fiziškai aktyvus, gali padėti savo organizmui, pasidalijo įspūdžiu iš renginio. „Džiaugiamės matydami, kad visuomenėje auga supratimas, jog onkologijos sėkmė – tai ne tik operacijos ar vaistai, bet ir visapusiška paciento priežiūra, pagrįsta judėjimu, išmaniosiomis technologijomis ir švietimu“, – sako doc. dr. A. Dulskas. Pasak NVC kolegų, įkvėpė ir kitų dalyvių pranešimai. LSU docentė Kristina Poderienė pristatė, kaip paciento būklės vertinimą galima efektyviai atlikti naudojant išmaniuosius įrenginius. VIKO atstovės Kristina Žukienė ir Marija Gražienė kalbėjo apie asmeninių pratimų programų kūrimą ir surengė praktišką hands-on sesiją su savanoriais. Ypatingo susidomėjimo sulaukė prof. Alinos Pūrienės ir jos studenčių paskaita apie taisyklingą burnos higieną ir dantų priežiūrą, kuri sulaukė daugybės klausimų bei šypsenų. „Sveikatos dienose 2025“ buvo diskutuojama visapusiškos sveikatos temomis, o pagrindinis dėmesys skiriamas fizinės ir emocinės gerovės sąsajoms. Ši paroda pakvietė pažvelgti į sveikatą holistiškai – kaip į visumą, kur kūnas girdi mintis, o emocinė būsena tiesiogiai veikia mūsų fizinę savijautą – rašoma parodos pristatyme.

Kaip išmaniosios technologijos padeda stebėti paciento būklę realiu laiku: skaitmeninius sprendimus NVC onkologai pristatė „Sveikatos dienose 2025” Read More »

Svarbiausia – Nacionalinio vėžio centro ir Panevėžio ligoninės bendradarbiavimas dėl sklandaus onkologinio paciento kelio

Spalio 16 d. Nacionaliniame vėžio centre viešėjo Panevėžio ligoninės direktorius dr. Mindaugas Vaitkus ir direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Darius Kriukas. Susitikime su kolegomis iš Panevėžio dalyvavo VUL Santaros klinikų generalinis direktorius dr. Tomas Jovaiša,  NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius, direktoriaus patarėja ekonomikai ir analitikai Vaida Morkvėnienė, direktoriaus pavaduotoja administravimui Vilma Srogė, NVC padalinių vadovai.   „Ne be reikalo atvažiavome, kadangi daug turime papasakoti vieni kitiems. Tikrai mažai vieni apie kitus žinome. Devyni metai vadovauju ligoninei ir pirmą kartą atvykau pas jus į Jūsų įstaigą“, – pasakė Panevėžio ligoninės direktorius dr. M. Vaitkus.   NVC vadovas doc. dr. V. Pečeliūnas pristatė Nacionalinio vėžio centro struktūrą, veiklą, vystymosi kryptis, papasakojo apie vykdomą plėtrą ir ateities viziją – pasiekti Visapusiško vėžio centro statusą. „Mes esame stambiausia onkologijos įstaiga mūsų šalyje – drauge su hematologais suteikiame apie pusę onkologinių paslaugų Lietuvoje. Palaikome glaudų ryšį su mokslu – Nacionaliniu vėžio institutu, VU medicinos mokslo centru, Inovatyvios medicinos centru“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasitarime buvo aktyviai aptartos visos bendradarbiavimo galimybės akcentuojant naudą pacientui: suteikiant jam geriausią gydymą, sudarant galimybes pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, galvojant ne tik, kaip pacientas žaliaisiais koridoriais be trukdžių pateks į NVC, bet ir aptariant paciento kelią atgal – namo, atsižvelgiant į žmonių mobilumą, jų skirtingus norus gydytis arčiau namų ar gauti inovatyvų gydymą.   „Kadangi Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, suprantama, jog augs ir onkologinių paslaugų poreikis. Tam reikia ruoštis jau dabar, nes paciento kelias turi būti sklandus. Lietuvoje turi atsirasti trys gydymo įstaigos, kuriose yra vėžio centrai. Jie turės akredituotis, kaip aukščiausios kokybės paslaugas teikiantys centrai. Akivaizdu, jog jau šiandien būtinas sisteminis požiūris sprendžiant kasdienines problemas“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.  „Labai svarbus šis susitikimas, būtina žinoti daugiau vieni apie kitus. Mūsų pagrindinė vizija yra Visapusiškas vėžio centras. Viena ar kita gatvės pusė – tai iš esmės nebeturi reikšmės. Klausimas vienas – pacientas turi gauti viską, kas jam šiuo metu yra reikalinga, ir nesvarbu, kurioje gydymo įstaigoje jis yra. Pacientas, kurį, sakykime, operuojate Panevėžyje turės turėti tą patį kelią, kaip ir pacientas, išsioperavęs Vilniuje. Pacientas turi sklandžiai gauti jam būtiną adjuvantinę terapiją, tam reikalingas mūsų įstaigų tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas“, – pasakė VUL SK generalinis direktorius dr. T. Jovaiša. Panevėžio ligoninės vadovai apsilankė NVC Medikamentinės onkologijos centre, Diagnostinės onkologijos centre, Radiacinės onkologijos centre, kalbėjosi su čia dirbančiais specialistais.

Svarbiausia – Nacionalinio vėžio centro ir Panevėžio ligoninės bendradarbiavimas dėl sklandaus onkologinio paciento kelio Read More »