Naujienos

Pirmasis Personalizuotos medicinos akademijos 2025 renginys „Personalizuota medicina onkologijoje: diagnostikos ir gydymo naujienos“ sulaukė didelio šioje srityje dirbančių profesionalų – mokslininkų, analitikų, medikų, bei sveikatos politikų dėmesio. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pasakė, jog šios vyriausybės prioritetas – inovacijos. „Inovacijos gali reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė. Ateities vizija tampa mūsų kasdienybės dalimi „Man didelė garbė ir malonumas pasveikinti jus konferencijoje – matyti pažįstamus ir dar nepažįstamus veidus. Šiandien atstovauju Sveikatos apsaugos ministeriją pirmojoje konferencijoje, kaip prof. Sonata Jarmalaitė pasakė, liejančioje pamatus personalizuotai medicinai onkologijoje. Jūsų darbas ir atsidavimas iš tiesų lemia, kad tai, kas prieš keletą metų atrodė tik kaip ateities vizija, šiandien tampa mūsų kasdienybės dalimi. Vyriausybėje mes turime labai aiškų prioritetą – inovacijos yra pagrindinis mūsų veiksnys ir veiklos baras. Ypač sveikatos srityje, kur inovacijos gali tiesiogiai reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema. Personalizuota medicina keičia ne tik tai, kaip mes diagnozuojame ir gydome ligas, bet ir pačią sveikatos sistemos filosofiją. Pereinant nuo generinių sprendimų prie tikslių individualizuotų sprendimų kiekvienam pacientui. Ir tai, be abejonės, neįmanoma be kokybiškų duomenų, be jų struktūrizavimo, standartizavimo ir, svarbu pabrėžti, atsakingo jų naudojimo. Turime sukurti patikimą ir tvarią ekosistemą, kurioje duomenys tarnautų pacientui, gydytojui ir mokslui. Didelį vaidmenį šiame kelyje atlieka genomika, proteomika, ir kiti omikų mokslai, atveriantys naujas galimybes suprasti onkologinių ligų kilmę, vystymąsi bei kurti tikslingą personalizuotą jų gydymą. Sveikatos politikų planai gerinti sąlygas inovacijoms Noriu pasidalinti konkrečiu žingsniu – planuojame finansuoti taikomuosius mokslinius projektus, orientuotus į personalizuotą mediciną. Tai reiškia ne tik idėjas, bet ir realius sprendimus, kurie pasieks pacientą. Skirsime ypatingą dėmesį pažangiai terapijai, įskaitant genų, ląstelių terapijas, kuriančias naujas gydymo paradigmas ypač sunkiais atvejais. Biobankai, kaip pagrindas tyrimams ir inovacijoms, bus viena iš mūsų stipriai remiamų sričių, nes būtent kokybiškas biologinis bankas leidžia vykdyti tarptautinio lygio tyrimus. Suprantame, kad stipri klinikinių tyrimų ekosistema yra tikrai labai svarbi ir būtina sąlyga atsirasti ir įsitvirtinti inovacijoms. Todėl dirbame siekdami gerinti reguliacinę aplinką, trumpinti leidimų gavimo terminus, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir kurti Lietuvą, kaip patrauklią šalį tarptautiniams klinikiniams tyrimams. Ir tai ne tik paspartins naujų gydymo metodų prieinamumą, bet sustiprins Lietuvos mokslinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje. Gerėja gydymo prieinamumas Nuo šių metų žengtas dar vienas labai svarbus žingsnis – pradėtas kompensuoti inovatyvių vaistų modelis ir prieinamumas pacientams, sergantiems prostatos, krūties, gimdos kaklelio, stemplės, gastroezofaginės jungties vėžiu. Tai labai aiškus mūsų įsipareigojimas – užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų pasiekiamas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai visiems, kuriems to gydymo reikia. Visgi net ir pažangiausios technologijos yra bejėgės ar nepilnavertės be profesionalų – mokslininkų, gydytojų, analitikų. Ir jūsų visų, čia susirinkusių, kurie savo profesine veikla ir darbu sujungiate pastangas ir tomis bendromis pastangomis personalizuota medicina tampa realybe pacientų naudai, visuomenės sveikatai ir mūsų visų gerovei. Pasinaudodama proga nuoširdžiai dėkoju jums už jūsų darbą, atsidavimą ir partnerystę. Linkiu, kad šios konferencijos metu rastos naujos įžvalgos sustiprintų bendradarbiavimą ir daugiau priartintų personalizuotą mediciną prie kiekvieno žmogaus gyvenimo“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Galimybės realiai prisidėti prie ateities mokslo VU Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus, sveikindamas personalizuotos medicinos konferenciją naujame, už kelių savaičių pirmųjų metų sukaktį minėsiančiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centre, pakvietė dalyvius savo asmeniniu indėliu prisidėti ne tik prie personalizuotos medicinos vystymo, bet ir prie mokslo raidos. „Praktiškai tą galima padaryti šiandien. Lietuvos populiacinio banko darbuotojai pasiūlys jums tapti biobanko dalyviais, paims jūsų kraujo mėginius tyrimams – tokiu būdu visi kartu mes kursime Lietuvos sveikos gyvensenos sistemą“, – maloniai pakvietė prof. Tomas Poškus. Vieno iš personalizuotos medicinos plėtojimo Lietuvoje rėmėjų Ateities biomedicinos (AB) fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė pristatė jau trečius metus veikiantį AB fondą ir priminė, jog AB fondas kveičia bendradarbiauti tyrėjus, kurie norėtų savo mokslinės karjeros kelią susieti su tyrimais personalizuotos medicinos tematikoje, taip prisidedant prie šios srities pažangos Lietuvoje. „Tai pirmas renginys, kuriame matome besikuriančios bendruomenės realius veiksmus kartu. Tikiuosi, kad tai labai graži pradžia, o toliau eisimne ranka rankon bendradarbiaudami viešojoje ir privačioje partnerystėje“, – pasakė dr. E. Radzevičienė. Personalizuotos medicinos patirtys Nacionaliniame vėžio centre Viena iš konferencijos organizatorių doc. dr. B. Brasiūnienė pasidžiaugė, jog personalizuotos medicinos vystymas Lietuvoje pastaruoju metu juda į priekį. „Ženkliausi pokyčiai stebimi nuo praeitų metų rudens, kai padidėjo kiekis kompesuojamų priešvėžinių vaistų, kurių laukėme keletą metų, bei nuo š. m. vasario 1 d. kompensuojamų vėžio genetinių, molekulinių žymenų tyrimai. Jaučiame realius pokyčius klinikoje, daugėja gydymo galimybių, o sudėtingais atvejais turime galimybę tirti genetinį profilį ir genomikos MDK  ieškoti naujų gydymo sprendimų. Svarbu, kad tokie naujų priešvėžinių vaistų kompensavimo tempai nesustotų, nes išlieka naujų pažangių terapijų klinikinių tyrimų poreikis. Idėja organizuoti Personalizuotos medicinos akademiją su mokymais medikams ir pacientams užgimė dėl dviejų pagrindinių priežasčių: mokslo pažangos, naujų technologijų ir naujų vaistų atėjimo į kliniką, t. y. personalizuotos medicinos vystymo, bei šių dienų pacientų poreikių, kurie siekia gyventi su liga ilgiau ir kokybiškiau. Esu dėkinga, kad šioje konferencijoje galėjau pasidalinti savo įžvalgomis iš Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro patirčių. Personalizuotos medicinos kryptimi realiau mūsų centras pradėjo dirbti nuo 2018 m., kai padaugėjo pažangių vaistų, žinių ir pradėjome aktyviau jungtis prie tarptautinių organizacijų tyrimų ir aptarimų. Vienas pirmųjų Lietuvoje vykdytas EORTC biobanko onkologijos srities tyrimas, kurį koordinuoju nuo 2018 m., leido mums tirti pacientų patologinę medžiagą: ją siųsdavome ištyrimui ir gaudavome atsakymus apie vėžio genetinius radinius bei rekomendacijas gydymui. Genetiniai tyrimai pacientams, kurie atitikdavo įtraukimo kriterijus, buvo nemokami. Lietuvoje šie tyrimai tada dar nebuvo kompensuojami. Šio bendradarbiavimo dėka mes jau keletą metų turime galimybę jungtis prie tarptautinių genomikos MDK, kur  pristatome savo atvejus, sužinome apie genetinius radinius ir diskutuojame dėl gydymo galimybių. Pirmosios tarptautinės genomikos MDK patirtys atvedė iki mūsų pačių Medicininės onkologijos centro organizuojamų genomikos MDK, kuriuos vykdome 1-2 per mėnesį nuo praėjusių metų rudens. Be mano minėto projekto, mūsų centro gydytojai aktyviai dalyvauja įvairiuose ES personalizuotos medicinos projektuose, vykdome pažangių terapijų klinikinius tyrimus, bei, žinoma, gydytojai chemoterapeutai aktyviai dalyvauja įvairiuose personalizuotos medicinos diskusijose, aptarimuose ir konferencijose. Tarptautiniu mastu personalizuotos medicinos dabartines tendencijas turbūt tiksliausiai atspindi ką tik pasibaigęs ASCO kongresas, kur su kolegomis dalyvavome ir galėjome

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiantis NVC pacientų ir jų draugų skaitytojų klubas baigė ketvirtąjį skaitymo sezoną. Kartu su klubo vadovėmis, biblioterapijos specialistėmis, Rasa Derenčiene ir Daiva Janavičiene gegužės pabaigoje dalyvės aptarė lietuvių rašytojos Kotrynos Zylės romaną “Mylimi kaulai”. Į maginę  realybę panardinantis tekstas daugelį  nuskraidino į savo vaikysčių kaimo vasaras su gražiausiais ir juokingiausias patyrimais. Keturis metus gyvuojantis NVC pacientų ir jų draugų Skaitytojų klubas savo veikloje taiko biblioterapijos metodus, leidžiančius pasitelkti tekstą kaip pagalbos sau priemonę, suteikiančią vilties, stiprinančią ieškant išeities, padedančią atsitraukti nuo negatyvių minčių ir tiesiog pasidžiaugti. Per 2024-2025 skaitymo metus Klubo narės perskaitė ir aptarė aštuonis romanus. Labiausiai patikęs daugeliui buvo Ingmaro Bergmano “Fani ir Aleksandras”, antrasis pagal terapinį poveikį – Claire Keegan “Tokie smulkūs dalykai”. Vasarai klubo narės išsirinko skaityti  Thomo Manno romaną “Užburtas kalnas” ir atsisveikino iki rugsėjo. Naujus narius klubas priims rugsėjo pradžioje, kvietimas registruotis bus paskelbtas Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Nacionalinio vėžio centro žinių kanaluose.

Lietuvoje opioidinių analgetikų vartojimas išlieka vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad šalyje vis dar susiduriama su reikšmingais iššūkiais valdant skausmą, ypač pacientams, sergantiems sunkia onkologine liga. Nepakankamas stiprių analgetikų taikymas gali reikšti, kad pacientai ne visada gauna atitinkamą pagalbą skausmo kontrolei, o tai turi įtakos jų gyvenimo kokybei. Efektyvus skausmo valdymas yra neatsiejama visapusiškos onkologinės priežiūros dalis. Tinkamai kontroliuojamas skausmas ne tik mažina fizinį diskomfortą, bet ir gerina paciento miegą, emocinę būklę, padeda išlaikyti savarankiškumą bei užtikrina glaudesnį ryšį su artimaisiais. Tai ypač svarbu paliatyviosios pagalbos etape, kai kiekviena diena įgyja ypatingą reikšmę. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas akcentuoja, kad pastaraisiais mėnesiais centras žengė reikšmingą žingsnį plečiant paliatyviosios pagalbos spektrą:„Nors pradėjome veiklą vos prieš pusmetį, šiandien mūsų paliatyviosios pagalbos poskyryje jau yra šešios lovos, vis didesnį pagreitį įgauna ir paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro paslaugos, sėkmingai dirba skausmo kabinetas. Dabar pacientams siūlome ir naują – skausmo valdymo bei diagnozavimo paslaugą namuose. Visa tai – naujas kokybės standartas, kurio labai trūko Lietuvos sveikatos sistemoje,“ – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Anot NVC vadovo, šios paslaugos būtų neįmanomos be stiprios ir profesionalios komandos:„Didžiuojamės, kad pavyko suburti vienus geriausių specialistų šalyje. Galiu drąsiai teigti, jog šiuo metu Nacionalinis vėžio centras turi stipriausią paliatyviosios pagalbos komandą Lietuvoje – nuo slaugytojo padėjėjo iki gydytojo. Tai patvirtina ir pacientų bei jų artimųjų atsiliepimai – o būtent jų pasitenkinimas yra vienas svarbiausių mūsų veiklos rodiklių,“ – džiaugiasi doc. dr. V. Pečeliūnas. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyvus skausmo valdymas padeda pagerinti bendrą gydymo eigą – pacientai tampa motyvuoti laikytis gydymo plano, aktyviau įsitraukia į priežiūros procesą. Nacionalinio vėžio centro Vyriausiasis koordinatorius onkologijai ir paliatyviajai medicinai Marius Čiurlionis pabrėžia: „Skausmas – viena dažniausių onkologinių pacientų problemų. Tikime, kad paslaugos namuose reikšmingai palengvins kasdienybę tiek patiems pacientams, tiek jų artimiesiems. Džiaugiamės, kad plečiasi skausmo paslaugų spektras, o Nacionalinis vėžio centras palaipsniui tampa kompetencijų centru skausmo valdymo srityje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad esame nacionalinė, o ne vien Vilniaus įstaiga – konsultacijas skausmo klausimais teikiame visos šalies gyventojams,“ – akcentuoja M. Čiurlionis. „Šias paslaugas teikiame tiek skausmo kabinete, tiek paliatyviosios pagalbos dienos stacionare. Aprūpiname pacientus skausmo pompomis, parenkame bei išrašome vaistus, mokome naudotis įranga ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius. Vėliau skausmo priežiūrą namuose užtikrina vietinės paliatyviosios pagalbos komandos, o mes, Nacionalinis vėžio centras, ir toliau konsultuojame pacientus bei specialistus visoje Lietuvoje,“ – sako M. Čiurlionis. NVC slaugytoja Vestina Vaitkevičiūtė priduria: „Kasdien bendraudama su pacientais matau, kokią didelę reikšmę turi galimybė gauti pagalbą savo namuose. Ši paslauga ne tik mažina fizinį skausmą, bet ir suteikia daugiau ramybės bei orumo pacientams ir jų artimiesiems. Neabejoju, kad tai – svarbus žingsnis į žmogų orientuotos sveikatos priežiūros link. Smagu matyti, kai numalšinus žmogaus jaučiamą skausmą pašviesėja akys, o veide atsiranda šypsena,“ – mintimis dalijasi V. Vaitkevičiūtė. Nacionalinis vėžio centras pradeda teikti skausmo valdymo paslaugą pacientų namuose. Ką svarbu žinoti? Paslauga teikiama darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio (išskyrus švenčių dienas).Dėl paslaugos galima kreiptis skausmo valdymo telefonu: +370 639 15295.

Nacionalinio vėžio centro įvyko pirmieji kaniterapijos užsiėmimai onkologiniams pacientams, kurie vienbalsiai pripažino patirtą realią kaniterapijos naudą, o medikų kolektyvui rytinėje penkiaminutėje prisistatė kaniterapinis šuo Argas su savo šeimininku Mindaugu Sėjūnu. „Apie tai, jog Nacionaliniame vėžio centre gera atmosfera, byloja Argo elgesys. Jau prieš pirmą susitikimą su pacientais Argas nenorėjo niekur vaikštinėti, nedelsdamas atvedė mane prie durų ir dūsaudamas reikalavo kuo greičiau jį įleisti į vidų, į susitikimą!” – sako  M. Sėjūnas. Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų magistrantu, neseniai pasirodžiusios knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ autoriumi Mindaugu Sėjūnu. Kas yra kaniterapija? Kaniterapija – tai kryptinga, tikslinga veikla, kuri atliekama naudojant gyvūno ir žmogaus bendravimą. Kaniterapijos nauda ta, jog tarp žmogaus ir gyvūno sukuriamas pozityvus ryšys, kuriuo siekiama pagerinti paciento psichologines, kognityvines, socialines, emocines ar fiziologines funkcijas, priklausomai nuo esamos situacijos. Taikant kaniterapiją dalyvauja specialiai tokiai veiklai paruoštas terapinis šuo. Taigi, kaniterapija, be šuns negalima. Taip pat būtinas ir kaniterapeutas, kuris privalo turėti licenciją. Kaniterapeutas, kartu su psichologu, psichiatru, kineziterapeutu ar kitu medicinos specialistu turi parengti kaniterapijos planą, kuris pritaikomas esamai negalios, sutrikimo, ligos ar reabilitacijos formai. Tuomet prasideda tiksliniai užsiėmimai, vyksta stebėsena, paciento būklės vertinimas. Tai pakankamai ilgas ir sudėtingas procesas. Kokią reikšmę kaniterapija turi onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms? Kaniterapija turi didžiulį poveikį onkologiniams pacientams. Vėžio diagnozė, chemoterapija, invazinis bei intensyvus gydymas yra didelio streso šaltinis. Yra įrodymų, jog ambulatorinių pacientų kliniškai reikšmingo emocinio distreso rodiklis siekia 42 %. Ne paslaptis, jog onkologiniai pacientai susiduria su didžiulėmis fiziologinėmis ir psichologinėmis problemomis. Ir štai čia atsiranda šuo, kuris jaučia stresą ir padeda su juo susidoroti bei nusiraminti. Šuo užuodžia streso hormonus, kraujo spaudimo, PH pakitimus ir imasi „darbo“. Konkretizuojant, galiu paminėti atvejį, kuomet mano šuo visą dieną globojo pacientę po sudėtingos onkologinės operacijos, buvo kartu – gulėjo lovoje, šildė, nesitraukė nei per žingsnį ir laižė skaudamas vietas. Po tokio „darbo“ šuo buvo labai pavargęs. Kitais atvejais šuo gali būti naudojamas sveikatos stiprinimui judesio, motyvacijos, kraujotakos gerinimo tikslams. Turėkime omeny, jog šuo veikia ir kaip „emocinis užkratas“ – toks terminas naudojamas moksliniuose tyrimuose. Pabendravus ilgesnį laiką su šunimi, gali sumažėti kortizolio lygis, kraujo spaudimas, padidėti, vadinamųjų, laimės hormonų kiekis organizme. Šios įtakos visuma gerina psichinę asmens savijautą, imuninę sistemą, motyvaciją, norą komunikuoti bei tapti aktyviu, skatina sveikimo procesus.  Šunys, beje, naudojami ir vėžio diagnozavimui. Moksliniai tyrimai rodo, jog specialiai apmokyti šunys uosdami iškvėpto oro mėginius gali atpažinti centriniu plaučių vėžiu sergančio paciento mėginį maždaug 80 % tikslumu. Tai yra labai svarbūs skaičiai, indikuojantys ateities tyrimų ir veiklų galimybes.  Jūsų manymu, kodėl atsirado poreikis kaniterapijai ligoninėse ir dabar jau – Nacionaliniame vėžio centre? Šias veiklas sieju su progresyviais Nacionalinio vėžio centro vadovais ir kolektyvu. Mes ne kartą lankėmės NVC su šunimis, ir visuomet buvome sutikti labai pozityviai. Absoliuti dauguma medikų žino ir suvokia kaniterapijos prasmę bei naudą. Niekam nieko nereikėjo įrodinėti, matėsi geranoriškumas ir tai nuteikė nepaprastai smagiai. Vienintelis dalykas dėl kurio diskutavome – teisinis kaniterapijos paslaugos reguliavimas ir įdiegimas Nacionaliniame vėžio centre. Pacientus įvairiose gydymo įstaigose lankote su kaniterapiniu šuniu, dobermanu Argu. Kokias pacientų reakcijas stebite? Mano ir kolegų, su kuriais atliekame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių ar magistro studijų kaniterapijos praktiką, pacientai turi autizmo spektro sutrikimus, judėjimo, klausos negalią, o vienas garbaus amžiaus ligonis yra itin sudėtingoje būklėje. Šiuo atveju stengiamės gerinti emocinę gyvenimo kokybę, džiugindami pasirodymais ir įvairiais triukais. Kitais atvejais atliekame veiklas, skirtas komunikacijai, judesiui ir smulkiajai motorikai gerinti. Pabrėšiu, jog kiekvienu atveju taikomos individualios priemonės, skirtos konkrečiam asmeniui. O pacientų reakcijos būna įvairios – nuo baimės iki empatijos ir visiškos bendrystės su šunimi. Sutikite, jog nepaprastai smagu, kai sutrikimų turintis vaikas pradeda reaguoti į aplinką, šypsotis ir net kalbėti. Tai yra didžiulė pergalė ir milžiniškas žingsnis pirmyn. Ir be abejo – kaniterapinio darbo prasmė. Pabrėšiu, jog progresas – tai ne vien tik šuns nuopelnas. Tai medikų, kaniterapeutų, asistentų grupinio darbo rezultatas. Teko girdėti apie nejuntamus bendravimo kanalus, kuriuos turi kaniterapiniai šunys. Kas tai yra ir kaip tai padeda užmegzti ryšį su pacientu? Kaip šuo „dirba“ su pacientais? Šunys, kaip žinduoliai mus suvokia ne tik per verbalinį bendravimą. Jie pasaulį mato ir jaučia intuityviai, naudodami konservatyviąsias smegenis. Mes, žmonės, vadovaujamės sąvokomis ir įgytomis žiniomis. Geras būtų klausimas, kas geriau, objektyviau suvokia aplinką – šuo ar žmogus? Kai kuriais atvejais, be abejo, šuo. Šuo, liaudiškai sakant, jaučia, moksliškai – tiria, užuodžia ir nustato sutrikimą. Nustatęs, kad žmogui kažkas ne taip, šuo ima veikti. Jis kviečia bendrauti, žaisti, asistuoja, globoja. Neverbalinių komunikacinių priemonių pagalba šuo išjudina įvairias negalias ar vystymosi sutrikimus turinčius asmenis. Dažnai žmonės pacientams, ypač vaikams nori padėti, naudodami tam tikrą, sąlyginę psichologinę prievartą: „ateik, nesėdėk vienas, netabaluok kojomis, nerėkauk, nesistumdyk, žiūrėk, kalbėk, žaisk, valgyk“. Juk panašius nurodymus gauna įvairius sutrikimus turintys asmenys, ypač vaikai. Tačiau, ką daryti, jei vaikas nenori nei žaisti, nei valgyti, nei kalbėti, nei gražiai sėdėti. Suaugusiųjų raginimai jam neįdomūs, atgrasūs, o  kai kuriais atvejais pacientą gali dar labiau užblokuoti. O šuo prisitaiko prie paciento ligos, jo dydžio, negalios. Jis ligonį myli ir toleruoja visokį. Atsiranda empatijos jausmas, kuris išjudina pacientą ir daro stebuklus. Gal galite papasakoti pavyzdžių, kai kaniterapija žmogui padeda dvasiškai ar fiziškai? Nenorėčiau girtis gausiais pavyzdžiais, nes ši PASP paslauga nauja, galima sakyti, atsirado pernai, o įsigaliojo šiemet. Tad turime būti tikslūs ir kalbėti kukliai. Kaniterapijos programa dėstoma Klaipėdos universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Šiuo metu licencijuotų kaniterapeutų yra vienetai, o poreikis jau dabar yra labai didelis. Tikiuosi, jog ši paslauga pirmiausiai atsiras progresyviausiose gydymo įstaigose, tokiose, kaip NVC. Iš savo patirties galiu paminėti atvejį, kuomet mano šuo Argas išjudino vystymosi sutrikimų turintį berniuką žaidimui. Kitas, cerebriniu paralyžiumi sergantis vaikas žaidė futbolą, o dėl šuns susijaudinęs nekalbantis paauglys netikėtai prabilo. Slaugos namuose Argas laižė aklai močiutei veidą, lyg siekdamas, kad ji imtų žiūrėti. Kolegos Italijoje pasakojo apie klinikinį atvejį, kuomet šuo pakėlė iš lovos sunkia depresijos forma sergantį vyriškį ir po kelių savaičių palaikė jam kompaniją geriant kavą kavinėje. Ar sudėtinga paruošti kaniterapinį šunį? Ir taip, ir ne. Manau, tam būtinos žinios. Tiek apie gyvūną, tiek apie žmogų. Noriu pabrėžti, jog gyvūno suvokimui, matymui iš vidaus ir gebėjimui komunikuoti reikia ne tik noro, bet ir daug darbo