Naujienos

Nenuostabu, jog sužinojęs diagnozę onkologinės ligos, nuo kurios priklauso jo gyvenimas, žmogus dažniausiai nori išgirsti ir kito specialisto nuomonę. „Antros nuomonės poreikis visada buvo ir yra. Paciento noras išgirsti antrą nuomonę yra absoliučiai klasikinis dalykas, kylantis iš žmogiškos prigimties“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.  NVC direktoriaus pavaduotojo medicinai gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus nuomone, praėjo laikai, kai žmogus absoliučiai pasitikėjo gydytoju, šiandien sprendimą turi padaryti pats pacientas, o tam prireikia daugiau informacijos.  NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pastebi, jog dėl didėjančių gydymo metodų pasirinkimo galimybių bei skirtingų gydymo įstaigų kompetencijų pacientai vis dažniau teiraujasi antros specialistų nuomonės. Gavęs antrą nuomonę pacientas geriau įvertina savo situaciją Anot doc. dr. V. Pečeliūno, šiuolaikinė medicina pasižymi dideliu tempu, siekia būti efektyvi, be to turi būti užtikrintas prieinamumas. „Būtent dėl šių priežasčių pacientai mato gydytoją ne taip ilgai, kaip norėtų, o psichologinio pasitikėjimo per trumpą konsultaciją tikrai negali atsirasti. Tad iš kito gydytojo gaudamas antrą nuomonę, žmogus gauna informaciją apie savo būklę, ligą. Čia svarbus psichologinis aspektas – gavęs antrą nuomonę žmogus geriau priima blogąją žinią, gali greičiau padaryti racionalius sprendimus dėl savo ateities. Jeigu pacientas abejoja, jis dažnai blaškosi, priima sprendimus, kurie nėra jam naudingi. Tarkim, gydytojas siūlo gydymą, o pacientas neturi supratimo apie savo situaciją, nevisiškai pasitiki gydytoju, tada dalis tablečių gali keliauti į stalčių, į klozetą, žmogus gali pradėti ieškoti alternatyvių sprendimų, nuomonių“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Antra nuomonė padeda pasiekti geresnį rezultatą vien dėl to, kad pacientui padeda priimti žinią, rasti pasitikėjimą gydytoju ir toliau dalyvauti savo gydyme. „Juk visas gydymas vyksta tik su paciento sutikimu. Labai teigiamai vertinu antros nuomonės teikimą, nes gydytojui su geriau su savo situacija susipažinusiu pacientu bus žymiai lengviau rasti bendrą kalbą ir pasiekti geresnių rezultatų.  Gydytojui nereikėtų turėti neigiamų emocijų, o priimti tą faktą, kad pacientas eina pasiklausti kitos nuomonės, kaip visiškai normalų dalyką“, – vertina antros nuomonės poreikį doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasitikėjimas gydytoju negali atsirasti iš karto Anot doc. dr. V. Pečeliūno, pirmą kartą pas gydytoją ateinantys pacientai neturi jokio pagrindo juo pasitikėti. „Be abejo, žmonės būna paskaitę, matę gydytojo pavardę, bet pasitikėjimui reikia sukurti pagrindą. Žmogus turi matyti, kad gydytojas įsiklauso į jo žodžius, įsigilina į jo problemą, atsako į jo keliamus klausimus. Turi būti normalus žmogiškas kontaktas, žmogus turi matyti atjautą, ne vien mechaninį sprendimų pateikimą. Kiekviena konsultacija kuria santykį tarp gydytojo ir paciento, tačiau daugelis žmonių jaučia didelį nerimą, kai kalbame apie onkologines ligas, o stresinėje pacientui situacijoje kurti pasitikėjimą yra iš tiesų sunku. Kartais tai pavyksta natūraliai, dalis žmonių yra ramesni, tačiau daugeliu atvejų sukurti pasitikėjimą per 20 minučių sudėtinga, gal net neįmanoma. Mano vertinimu, apie 30 proc. pacientų aktyviai naudotųsi galimybe gauti antros nuomonės konsultaciją. Jeigu antra nuomonė būtų lengviau prieinama, procentas manyčiau būtų didesnis“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Teigiamas gydymo efektas atsvers reliatyvų minusą Doc. dr. V. Pečeliūnas mano, jog, pirmiausia, reikėtų antrą nuomonę normalizuoti, kad ji būtų vertinama kaip įprastas dalykas, o, antra, reikėtų institucinio reglamentavimo. „Antros nuomonės paslauga konkrečiai dar nėra įvardyta, bet jos gavimo mechanizmas veikia, pas tos pačios specialybės gydytoją žmogus gali nuvykti konsultacijos į kitą instituciją. Tam reikia siuntimo, paslaugą apmoka Valstybinė ligonių kasa. Gal šiek tiek eilės ir didėja, bet antra nuomonė padidina ir paslaugų kokybę, ir gydymo rezultatus. Egzistuojanti tvarka yra priimtina, bet dar nėra specifinės tvarkos, kuri reguliuotų antros nuomonės gavimą. Manau, kad tvarkos aprašo atsiradimas paspartintų šį procesą, padidintų besikreipiančių žmonių mastą, gyventojų pasitikėjimą medicina, gydytojais. Net ir bendradarbiavimą tarp specialistų padidintų. Paminėjau daug pliusų, o minusas – susikuria nemažas papildomų konsultacijų poreikis. Tačiau šis minusas reliatyvus. Sklandžiai su pacientu priimami sprendimai dėl gydymo galiausiai duos daug teigiamų efektų, kurie atsvers tam tikrą padidėjusių konsultacijų kiekį. Apie tai, kokiu mastu galėtų būti įteisinama antros nuomonės konsultacija, reikėtų diskutuoti su kolegomis ir aš asmeniškai palaikyčiau teigiamą sprendimą“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Praėjo absoliutaus pasitikėjimo gydytoju laikai: žmogus apsispręsti turi pats Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius atkreipia dėmesį, jog mūsų visuomenė keičiasi, o begaliniame informacijos lauke žmonės pasimeta. „Juk dažniausiai nėra vienos tiesos. Kartais, paskaitę apie gydymo variantus, žmonės nori pasitikslinti, bando ieškoti ne tik antros, bet ir trečios bei ketvirtos nuomonės. Nori pasitvirtinti, ką išgirdo pirmą kartą. Ir tai nenuostabu – juk gyvename globaliame pasaulyje. Mūsų pacientai važiuoja kitos nuomonės į Klaipėda, Kauną ir atvirkščiai – kolegų pacientai atvažiuoja pas mus. Dar ir sostinės sindromas gyvas – galvoja, kad Vilniuje ras kažką geriau. Nuvyksta į užsienį. Tai yra mūsų realybė, o prisimenant patarlę „Septynis kartus pamatuok, aštuntą – kirpk“, kaip ir nieko naujo. Šiuolaikiniai apsišvietę žmonės ieško ir galimų kitų variantų, ir patvirtinimo pirmai nuomonei. Juk praėjo laikai, kai žmogus absoliučiai pasitikėjo gydytoju: kaip gydytojas pasakys, taip ir darysiu. Dabar pacientas susirenka visą informaciją ir pats turi padaryti sprendimą. Žinoma, yra klinikinių situacijų, kai galimas tik vienintelis kelias“, – sako dr. M. Kinčius.  Anot dr. M. Kinčiaus, žmogus turi viską smulkiai išsiaiškinti: kas jo laukia gydymo metu, kaip bus po gydymo, kokios galimos komplikacijos, ar jos lydės visą gyvenimą, ar po tam tikro laiko praeis. „Nacionalinis vėžio centras yra į pacientą orientuota gydymo įstaiga. Šiandien kalbame ne apie tai, kad paskyrus gydymą gyvenimo trukmė pailgės, tarkim, penkiais mėnesiais. Svarbesnis klausimas – kokia gyvenimo kokybė? Nustačius onkologinę ligą, konsultacija yra 20 min. Išaiškinti žmogui viską detaliai per tokį trumpą laiką yra neįmanoma. Jis turi klausimų, jį lydintys giminaičiai dažnai nori paklausti. Vakarų šalyse gydytojo konsultacija trunka 1 val., o po to specializuota bendrosios praktikos slaugytoja su pacientu bendrauja dar apie 1–1,5 valandos.   Savo pacientams, kurie ką tik išgirdo diagnozę,  neretai pasakau: „Dabar gausite labai daug informacijos, per vieną ausį įeis, per kitą – išeis. Sprendimo šiandien nepriiminėkite ir užsiregistruokite pas mane antrai konsultacijai“. Žmogus, be abejo, naršys internete, ieškos informacijos. Rekomenduoju visus klausimus užsirašyti prieš atvykstant antrai konsultacijai ir turėti tą lapą per konsultaciją“, – sako dr. M. Kinčius. Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovės gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės paklausėme, ar dažnai tenka iš savo pacientų išgirsti apie antros nuomonės poreikį, o gal patys gydytojai

Kaip vyksta vėžio diagnostika? Kokia tam naudojama įranga? Kaip atliekamas chirurginis vėžio gydymas? Kas yra spindulinė terapija ir kaip ji taikoma vėžiui gydyti? Į šiuos ir kitus klausimus Nacionalinio vėžio centro specialistai atsakė svečiuose apsilankiusioms būsimoms dvyliktokėms. Liepa Rudzinskaitė iš Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos ir Emilija Dudėnaitė iš Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos – projekto Moksleiviai į Vyriausybę dalyvės, kurios susipažino su Nacionalinio vėžio centro medikų darbu iš arti. Būsimos dvyliktokės taip pat lankėsi Nacionaliniame transplantacijos biure prie SAM, Radiacinės saugos centre, Nacionaliniame kraujo centre, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Taip pat Liepa ir Emilija ministerijoje bendravo su specialistais ir domėjosi naujų medikamentų patekimu į Lietuvą, paauglių psichikos sveikata ir priklausomybių pavojais, visuomenės sveikatos prevencijos projektais, slaugytojų darbo specifika. O viešnagę vainikavo susitikimas su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene. Kodėl gyventojų lūkesčiai sveikatos sistemai nuolat auga ir kaip įtaigiai šviesti visuomenę dėl sveikos gyvensenos? Tokius ir kitus klausimus su ministre aptarė Liepa ir Emilija. Pasak Liepos, didžiausią įspūdį jai paliko operacija, kurią stebėjo Nacionaliniame vėžio centre ir išaugintos bakterijos Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Jai pritarė ir Emilija, kuriai įsiminė pokalbis apie slaugytojus ir bakterijų Escherichia coli vaizdas. Nacionalinis vėžio centras džiaugiasi galėdamas prisidėti prie projekto Moksleiviai į Vyriausybę įgyvendinimo!

/2025 m. liepos 28 – rugpjūčio 1 d. Vilniuje vyko Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) kartu su Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų filialu Nacionalinio vėžio centru (NVC) organizuota „Vilniaus tarptautinė onkologijos vasaros mokykla 2025“ (angl. Vilnius International Oncology Summer School (VIOSS)). Į VU MF Medicinos mokslo centrą susirinko per trisdešimt vėžio tyrimuose besispecializuojančių doktorantų, susidomėjusių studentų ir mokslininkų iš Lietuvos, Sakartvelo, Norvegijos, Italijos, Latvijos, Slovėnijos ir Suomijos. VIOSS vasaros mokykla subūrė būsimus specialistus intensyvaus mokymosi, bendradarbiavimo ir nepamirštamų kultūrinių įspūdžių savaitei. Jos metu dalyviai dalinosi patirtimi ir naujausių tyrimų duomenimis onkologijos temomis, mezgė profesinius ryšius bei dalyvavo komandinėse užduotyse, sprendė realias „atvejo“ problemas. Kiekvieną dieną dalyviai turėjo teorinių žinių pasidalinimo ir grupinio darbo sesijas, per kurias aptarė savo tyrimų idėjas, taip pat lankėsi VUL Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, VUL Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre bei Valstybiniame patologijos centre ir dalyvavo kultūrinėje programoje kartu su bendraminčiais atrasdami Vilnių. Pasak vieno iš VIOSS iniciatorių, VU MF mokslo ir inovacijų prodekano doc. dr. Karolio Ažukaičio, ši tarptautinė vasaros mokykla yra ne tik mokslo mainų platforma, bet ir ilgalaikių bendradarbiavimų pradžia. „Džiaugiamės, kad Medicinos fakultetas tampa erdve, kurioje susitinka skirtingų karjeros etapų, institucijų, disciplinų ir šalių jauni tyrėjai, dalijasi žiniomis, užmezga profesinius ryšius ir drauge ieško sprendimų vienam didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Tikiu, kad ši savaitė įkvėps dalyvius tolimesniems tyrimams ir idėjoms, kurios prisidės prie onkologijos mokslo ir praktikos pažangos tarptautiniu mastu. Ypatingą įspūdį paliko renginio dalyvių motyvacija įsitraukti į mokslo ir inovacijų veiklas, ypač tas, kurios sprendžia pacientams aktualias problemas. Ne ką menkesnį – renginio metu paruoštos ir pristatytos mokslinių tyrimų idėjos, kurios parodė išskirtinius jaunosios tyrėjų kartos gebėjimus. Ši savaitė rodo didžiules dar neatrastas galimybes mokslo srityje: mes ne tik galime pritraukti užsienio protus, esame jiems įdomūs, tačiau turime išskirtinius žmones, kurie yra motyvuoti semtis žinių ir jomis dalintis. Trumpai tariant, mes atvėrėme galimybių duris ir stebėjome, kiek jauni žmonės gali padaryti ir išmokti per savaitę. O padaryti gali daug!“, – mintimis dalinosi docentas. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas užsienio svečiams pristatė Lietuvos vėžio gydymo centrų infrastruktūrą ir siekiamybę mūsų šalyje turėti pasauliniu mastu įvertintą kompleksinių vėžio tyrimų ir gydymo centrą (ang. Comprehensive Cancer Center), dedikuotą onkologijai, kurioje būtų įgyvendintas sklandus pažangiausių tyrimų integravimas su klinikine pacientų priežiūra. Jis pabrėžė, jog ši mokykla – viena iš onkologijos profesionalų misijų: „Norime padėti jauniems tyrėjams organizuoti jų karjerą, prisidėti prie onkologijos krypties mokslo tyrimų plėtojimo. Dažnai medicinines profesijas pasirinkę žmonės lieka grynai klinikinėse veiklose ir nebūtinai po pradinio etapo tęsia mokslininko karjerą. Turime tikslą skatinti gydytojo profesiją pasirinkusius žmones tam ryžtis, o kitų profesijų atstovus, kurie yra susidomėję onkologijos klausimais, – įsitraukti į bendrus darbus.“ VIOSS dalyvius sveikino Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centroPaliatyviosios onkologijos poskyrio vyriausiasis koordinatorius, VU MF lektorius Marius Čiurlionis, kuris akcentavo galimybę megzti naudingas pažintis. „Ši mokykla yra ne dėl universiteto, ir ne dėl dėstytojų ar mokslininkų, visa tai yra dėl jūsų. Mokyklos tikslas – padėti būsimiems doktorantams užmegzti ryšius, kad ir kokį savo projektą kurtumėte ateityje“. Jis linkėjo dalyviams visokeriopos sėkmės ne tik darbinėse veiklose, bet ir susirandant naujų draugų šioje vasaros mokykloje. Jau pirmąją renginio dieną dalyviai klausėsi svečių iš užsienio institucijų pranešimų. Oslo universiteto Onkologijos skyriaus vadovas prof. Stein Kaasa pristatė įžvalgas apie svarbiausius paliatyviosios priežiūros ir onkologijos pasiekimus, tyrimų spragas ir tendencijas šioje srityje. Jis pasakojo apie ketinamą diegti naujovę – specialią vėžiu sergančių pacientų savistabos programėlę, kuri ateityje padės gydytojui geriau suprasti kasdienį paciento gyvenimą kontroliuojant ligos simptomus. Akcentuota būtinybė didesnį dėmesį skirti paciento savijautai, vertybėms, poreikiams, ir keisti požiūrį į jo priežiūrą. Nors įprasta matyti paciento gydymo kelią kaip etapinę tiesę, kurioje reikia tam tikra seka atlikti žingsnius, jis šį procesą metaforiškai prilygino Londono traukinių tinklui: „Šis kelias panašesnis į daugybės susikertančių galimų keliavimo trasų žemėlapį: žvelgiant individualiai į kiekvieną pacientą, turime būti lankstūs ir prisitaikantys prie paciento poreikių, nes jo kelyje bus daug taškų, kur jam teks išlipti iš vieno traukinio, ir keisti kryptį, keliauti kitu“. Pasak jo, nuolatinė paciento savistaba ir kasdienis skausmo, pojūčių fiksavimas programėlėje galėtų pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento bei lemti tikslingą gydymo atitaikymą bei reagavimą į būtinus pokyčius gydymo eigoje. Profesorė Maria Grazia De Marinis iš Romos biomedicinos universiteto slėnio savo pranešimą taip pat dedikavo paliatyviosios pacientų priežiūros temai. Ji akcentavo būtinybę keisti požiūrį į mirštantį žmogų nepaisant jo būklės ir kelti šios srities tyrimų svarbą. Pasak jos, šioje paciento kelionėje dalyvauja ir artimieji, ir priežiūrą teikiantis personalas, ir gydytojai, todėl labai svarbus visų jų įsitraukimas ir supratimas. „Turime holistiškai žvelgti į sergantį žmogų, integruoti jo unikalią kančios patirtį, teikti paramą šeimoms ir apskritai gilinti žmogiškuosius santykius. Paliatyviojoje slaugoje labai svarbu prisitaikyti prie ligos eigos ir bendradarbiauti.“ Prof. M. Grazia De Marinis pateikė naujausius statistinius duomenis pabrėždama, kad, nors pasaulyje kasmet paliatyvios priežiūros prireikia beveik 57 milijonams žmonių, tik apie 14% jų iš tiesų sulaukia kokybiškos pagalbos laiku. Remdamasi Cicely Saunders, hospiso idėjos pradininkės, mintimis, ji savo pranešime pabrėžė, jog gydytojai ir mokslininkai turi mokytis iš savo pacientų ir jų unikalių istorijų. VIOSS vasaros mokyklos metu dalyviai taip pat išgirdo gydytojo vaikų nefrologo doc. dr. Karolio Ažukaičio (VU MF), genetikės prof. Sonatos Jarmalaitės (VU GMC), gydytojo Richard Cervin (Medicine General), dr. Giorgia Petrucci (Romos biomedicinos universiteto slėnis), virusologo dr. Gyčio Dudo (VU Gyvybės mokslų centras), gydytojos hematologės Dr. Skirmantės Černiauskienės (VU, VUL Santaros klinikos), gydytojo hematologo dr. Adomo Bukausko (VUL Santaros klinikos), gydytojo hematologo doc. dr. Andriaus Žučenkos (VUL Santaros klinikos), gydytojo urologo (onkologo) dr. Aušvydo Patašiaus (NVC), gydytojo patologo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus (VU, Valstybinis patologijos centras), vėžio biologijos mokslininko prof. Jukka Westermarck (Turku universitetas) bei vaikų onkohematologės prof. dr. Jelenos Rascon (VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras) paskaitas. Renginį moderavęs M. Čiurlionis akcentavo, jog VIOSS mokykla startavo išties sėkmingai sujungdama doktorantus iš įvairių šalių.„Šiemet pirmas kartas, tačiau norime, kad mokykla augtų, plėtotųsi. Matėme didelį susidomėjimą ja tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio studentų, tačiau vietų skaičius buvo ribotas. Galbūt kitais metais turėsime dvi studentų grupes, nes pirmų metų sėkmė akivaizdi – jau pirmosiose paskaitose kilo studentų rankos, auditorija turėjo daug klausimų, tad, manau, šis renginys pretenduoja tapti

Vienuolika metų sarkomą besigydantis uteniškis sako, jog kreipėsi į gydytojus tik tada, kai auglys ėmė trukdyti ir blauzda nebetilpo kelnių klešnėje. „Jei navikas formuojasi galūnėse, pacientai dažnai jį aptinka patys, dar ankstyvos stadijos. Tokiems paviršiniams navikams įvertinti pakanka ultragarso tyrimo: svarbu, kad žmogus nedelstų ir ateitų pas gydytoją. Laiku nustačius sarkomą žymiai geresni gydymo rezultatai“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas pilvo chirugas dr. Rimantas Baušys. NVC gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga ragina nebijoti kreiptis į gydytoją be reikalo ir išgirsti, kad nereikia jaudintis, čia – lipoma. Liepa – sarkomų žinomumo mėnesį onkologai skatina gyventojus nenumoti ranka į organizmo pokyčius. „Esu kaimo vaikas, neprisižiūrintis, nekreipiantis dėmesio į save – pakinklyje atsiradusį guzelį turėjau keletą metų. Žmona juokaudama sakydavo, kad „vėžį“ nešiojuosi. 2014 m. guzelis staiga pradėjo augti, cepelino dydžio auglys ėmė trukdyti, blauzda nebetilpo kelnių klešnėje. Nuvažiavau Utenoje pas chirurgą, padarė biopsiją. Kai atėjo atsakymas, išrašė siuntimą pas onkologus. Taip atsidūriau Vilniuje, pas onkologus Joną Reklaitį, Gintautą Barštį, kurie pasakė – piktas tavo navikas, reikia šalinti. Po operacijos paskyrė chemoterapiją – kas savaitę važinėjau pas onkologus į Vilnių, 50 kartų buvau. Viskas sugijo, visus gydymus pakėliau gerai. Tiesą sakant, nesu pratęs skųstis, tad kai šalutiniai chemoterapijos poveikiai darydavosi sunkiai pakeliami, galvodavau pozityviai, kad netrukus pagerės. O bendrosios praktikos slaugytojos visada patardavo paprastų dalykų, kurie pagerindavo savijautą“, – pasakoja Edmundas Leišis (61 m.). Rūpinantis profesionalių medikų komandai gyventi galima „Pasakysiu paprastai – visoms Chemoterapijos skyriaus slaugytojoms, o ypač toms dviems sesėms skyriaus registratūroje Jelenai ir Galinai, kurios pasitinka pacientus kiekvieną dieną, reikia medalius kabinti. Be jų šypsenų, rūpesčio, gero žodžio ir dėmesio pacientams skyriuje, kur tiek žmonių per dieną prasisuka, nežinau, kaip būtų. Nuostabios gydytojos chemoterapeutės doc. dr. Birutė Brasiūnienė ir dr. Nadežda Lachej, pasakiško gerumo ir empatijos gydytoja radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė, su kuria teko bendrauti vėliau, kai tarp chemoterapijos kursų įsiterpdavo spindulinė terapija. Man pasiskundus, kad vargina spindulinio gydymo komplikacija, gydytoja tiesiog padavė puikaus tepalo ir netrukus oda nurimo. Ramiai gyvenau toliau, žinoma, tikrinausi. Po pusantrų metų – tyrimai geri, dar po dviejų metų onkologų išvada buvo – sveikas“, – dalijasi prisiminimais ponas Edmundas. Liga atsinaujino – gydymas tęsiamas „Po septynerių metų, pasibaigus pandemijai 2022 m., pradėjau jausti keistą šaltį sėdmenyse. Nedelsdamas nuvažiavau tirtis: atliko kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, padarė biopsiją. Tyrimų rezultatai parodė, kad liga atsinaujino kauluose, išplito po visą organizmą, metastazės praktiškai visuose vidaus organuose. Vėl atsidūriau pas chemoterapeutus Nacionaliniame vėžio centre, kur ir dabar tęsiu gydymą. Bandėme „raudoną“ chemiją, guldė į stacionarą – dieną naktį lašėjo. Jaučiausi psichologiškai puikiai, juk visi pažįstami, visi savi, bet fiziškai buvo prastai, esama sveikata mažėjo, o po kurio laiko ir vėl atsigavau. Mano gydymas tęsiamas toliau – kai nėra pakankamo gydymo rezultato su vienais vaistais, paskiriami kiti. Susipažinau ir su paliatyviosios pagalbos gydytojomis, nuostabiomis specialistėmis. Pasakė – padėsim. Ir visi vaistai buvo suderinti, atrinktos dozės, skausmas suvaldytas. Trumpai tariant – galima gyventi. Juk jau vienuolika metų gydausi. Žinoma, ne visus darbus galiu dirbti, jau reikia įvertinti savo jėgas, bet kaulai netrupa, skausmai valdomi. Visada galvoju, kad tik būtų pas mus daugiau tokių gydytojų, kuriems rūpi pacientas“, – papasakojo savo ligos istoriją Edmundas Leišis. Kiekvienas guzelis – sarkoma? Pasak dr. Rimanto Baušio, sarkomos dažniausiai atsiranda rankose ir kojose. „Antroje vietoje pagal dažnį – pilvo sritis, kur navikai gali formuotis skrandyje ar žarnyne. Rečiau pasitaiko retroperitoninės, liemens, galvos ar kaklo srities sarkomos. Jei navikas formuojasi galūnėse, pacientai dažnai jį aptinka patys, dar ankstyvos stadijos. Tuo tarpu pilvo ertmės navikai dažniausiai diagnozuojami vėliau – kai pradeda spausti aplinkinius organus, sukelia skausmus ar žarnyno nepraeinamumą. Minkštųjų audinių sarkomos skirstomos į daugybę tipų, o tai apsunkina tiek jų nustatymą, tiek gydymą. Geriausias diagnostinis metodas – magnetinio rezonanso tomografija, leidžianti tiksliai įvertinti naviko dydį, jo lokalizaciją bei santykį su aplinkiniais organais, kraujagyslėmis ir nervais. Jei reikia, papildomai atliekama kompiuterinė tomografija, o tam tikrais atvejais – pozitronų emisijos tomografija, ypač kai įtariamas mažas arba išplitęs navikas. Paviršinių navikų įvertinimui dažnai pakanka ir ultragarso tyrimo. Patarčiau labai paprastai – jeigu atsirado ir neišnyksta darinys, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytojas pilvo chirugas dr. Rimantas Baušys. Lietuvoje kasmet nustatoma iki 150 naujų sarkomų atvejų. Žinoma daugiau nei 20 genetinių sindromų, susijusių su padidėjusia sarkomos rizika. Tačiau manoma, kad paveldimi atvejai sudaro mažiau nei 3 proc. visų sarkomų. Suaugusiems dažniau nustatomos liposarkomos, lejomiosarkomos ir nediferencijuotos pleomorfinės sarkomos, o vaikams – rabdomiosarkomos. Operacija – pagrindinis gydymo metodas „Sarkomų gydymas skiriasi priklausomai nuo jų tipo. Chirurginis gydymas – pagrindinis ir dažnai vienintelis potencialiai išgydantis metodas. Jei naviką galima pašalinti techniškai, chirurgija laikoma standartiniu suaugusiųjų minkštųjų audinių sarkomų gydymo metodu. Laiku nustatyta diagnozė žymiai padidina sėkmingo gydymo tikimybę. Navikai, ypač galūnėse, dažnai pastebimi dar neturint jokių kitų simptomų. Visgi pasitaiko atvejų, kai pacientai delsia kreiptis, net kai navikas jau matomas ar apčiuopiamas, ir į gydytojus kreipiasi tik atsiradus stipriam skausmui ar komplikacijoms. Kartais dėl vėlavimo prireikia net galūnės amputacijos. Nors pradžioje navikas gali būti vos kelių milimetrų dydžio, jis gali išaugti iki 20 cm ir daugiau, jei laiku nesiimama veiksmų“, – sako dr. R. Baušys. Sarkomos riziką didina ir aplinkos veiksniai, ir genetika Dauguma sarkomų atsiranda atsitiktinai, tačiau tam tikri aplinkos veiksniai ir genetiniai sindromai gali padidinti jų atsiradimo tikimybę. „Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – jonizuojanti spinduliuotė. Nors išorinė radioterapija gali padidinti minkštųjų audinių sarkomos riziką, bendra rizika išlieka nedidelė. Ypač svarbu žinoti, kad vaikystėje taikyta radioterapija, ypač turint genetinių polinkių, ženkliai didina riziką. Sarkomos gali išsivystyti po spindulinio gydymo dėl krūties ar galvos-kaklo navikų“, – sako dr. R. Baušys. Ar turime sarkomos, agresyvaus piktybinio naviko, medikamentinio gydymo proveržį, teiraujamės Nacionalinio vėžio centro gydytojo onkologo chemoterapeuto dr. Mariaus Striogos. „Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog sarkomos – tai grupė navikų, kurių vieni geriau pasiduoda sisteminiam gydymui, pavyzdžiui, gimdos lejomiosarkomos, o kiti yra labai atsparūs įvairiam gydymui. Kalbant apie sarkomas, deja, kol kas tokio revoliucinio proveržio, kaip plaučių ar inkstų vėžio gydyme, nėra. Pirma, tai yra retas navikas, antra – jo formų įvairovė apsunkina ir klinikinių tyrimų organizavimą. Jeigu tiriame visas formas vienoje grupėje – gali rezultatai neišryškėti, jeigu pradedi vykdyti atskiros formos sarkomos klinikinį