Einant onkologinės ligos gydymo keliu neretai pacientams tenka kreiptis į psichologą. VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro medicinos psichologė Dovilė Karečkaitė pabrėžia, kad psichologo vaidmuo yra padėti žmogui geriau pažvelgti į savo patirtį, pastebėti sunkiau matomus dalykus ir kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų.
Šiuolaikiniame vėžio centre pacientą gydo specialistų komanda, o psichologinė pagalba yra viena iš visapusiškos paciento priežiūros dalių. „Bendradarbiaudami su kitais paciento gydyme dalyvaujančiais specialistais geriau suprantame žmogaus situaciją, galime atliepti skirtingus jo poreikius ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į psichologinę žmogaus būseną. Žinoma, visada laikomasi konfidencialumo principų, o susidūręs su onkologine liga asmuo vertinamas ne tik kaip pacientas, bet ir kaip žmogus, išgyvenantis sudėtingą gyvenimo etapą“, – sako D. Karečkaitė, sutikusi atsakyti į klausimus apie psichologo darbo kasdienybę.
Kaip žmogus patenka į psichologo kabinetą?
Pacientą pas psichologą nukreipia gydantis gydytojas, rekomendavęs psichologinę pagalbą susidūrus su naujai diagnozuota onkologine liga ar išgyvenant su ja susijusius sunkumus. Kreipiasi žmonės ir savarankiškai, kai jaučia, kad būtų naudinga pasikalbėti, geriau suprasti savo išgyvenimus ar rasti būdų lengviau susidoroti su pasikeitusia situacija.
Specializuotai psichologinei konsultacijai onkologinės ligos kontekste reikalingas siuntimas. Šiuo metu Lietuvoje su siuntimu teikiamos 6 nemokamos psichologinės konsultacijos, o esant poreikiui ir gavus papildomą siuntimą, gali būti suteiktos dar 6 konsultacijos (iš viso iki 12 paslaugų per kalendorinius metus). Į šį skaičių gali būti įtraukiama ir iki 4 konsultacijų paciento artimiesiems. Gavus siuntimą lieka tik užsiregistruoti ir atvykti sutartu metu.
Kaip vyksta psichologo konsultacija?
Dažniausiai pradedame nuo pokalbio ir siekiame susipažinti su žmogumi, išgirsti jo patirtį ir suprasti, su kokiais klausimais ar sunkumais jis tuo metu susiduria. Daug dėmesio skiriame tam, kaip žmogus išgyvena ligos ir gydymo patirtį, kokius pokyčius liga atneša į kasdienį gyvenimą, tarpasmeninius santykius bei santykį su savimi. Kartais pagalbos gali prireikti ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems – jiems gali būti svarbu turėti erdvę išsakyti savo išgyvenimus, klausimus ir atrasti būdus, kaip palaikyti šalia esantį žmogų.
Ar turi psichologas savo darbo algoritmą?
Psichologo darbe nėra vieno universalaus algoritmo, pagal kurį būtų dirbama su kiekvienu žmogumi. Nors konsultavimo procesas turi tam tikrą struktūrą, pavyzdžiui, dažnai pradedama nuo žmogaus situacijos supratimo, sunkumų įvertinimo ir tinkamiausių pagalbos būdų pasirinkimo, tačiau pats procesas visuomet pritaikomas individualiai.
Nuolat stebime, kaip žmogus reaguoja į taikomą pagalbą, kas jam yra naudinga, ir pagal tai koreguojame konsultavimo procesą.
Onkologinėje srityje ypač svarbus individualus požiūris, nes nors ligos patirtis gali turėti bendrų bruožų, kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai. Todėl psichologo darbe susijungia mokslu grįsti metodai ir jautrus dėmesys konkretaus žmogaus situacijai.
Ar visada pavyksta greitai surasti kontaktą su pacientu?
Žmogiškasis santykis yra viena esminių psichologinės pagalbos sąlygų. Be pasitikėjimo, saugumo jausmo ir patyrimo, kad esi išgirstas bei priimtas, žmogui gali būti sunku atsiverti ir kalbėti apie tai, kas jam iš tiesų svarbu.
Tiesa, kontaktas su žmogumi ne visada užsimezga iš karto. Kiekvienas į konsultaciją ateina su savo patirtimi, lūkesčiais, kartais ir abejonėmis ar baime kalbėti apie jautrius dalykus. Todėl santykis kuriamas palaipsniui – per nuoširdų domėjimąsi žmogumi, pagarbą jo patirčiai ir gebėjimą būti šalia jo tokiame etape, kuriame jis yra.
Tenka susidurti su labai skirtingomis žmogaus patirtimis. Į pagalbą kreipiasi tiek žmonės, patiriantys ryškesnius emocinius sunkumus – stiprų nerimą, prislėgtą nuotaiką, didelį bejėgiškumo ar nevilties jausmą, tiek tie, kuriems kyla daugiau kasdienių klausimų, susijusių su ligos priėmimu, pasikeitusia situacija ar prisitaikymu prie naujos realybės.
Nebūtina laukti, kol sunkumai taps labai intensyvūs. Kartais žmogui tiesiog reikia erdvės pasikalbėti, geriau suprasti savo reakcijas, pasiruošti artėjantiems pokyčiams ar atrasti būdų, kaip pasirūpinti savo emocine savijauta. Pagalbos gali prireikti skirtingais ligos etapais – išgirdus diagnozę ar jau esant remisijoje, t. y., praėjus aktyviam ligos laikotarpiui.
Džiugu, kad šiuo metu tiek gydytojai, tiek patys pacientai vis dažniau psichologinę pagalbą vertina kaip neatsiejamą visapusiškos onkologinės pagalbos dalį – svarbią ne tik esant ryškiems emociniams sunkumams, bet ir siekiant geresnės emocinės savijautos bei prisitaikymo prie ligos.
Ar pats pacientas gali save objektyviai vertinti?
Žmogus dažnai geriausiai pažįsta savo vidinę būseną – jis pats gali įvardyti, ką jaučia, kas jam sunku ir kaip liga paveikė jo kasdienybę. Todėl jo patirtis ir savęs vertinimas yra labai svarbi psichologinio konsultavimo dalis.
Vis dėlto gali būti sunkiau objektyviai įvertinti savo emocinę būseną, ypač patiriant daug streso, nerimo ar nežinomybės. Kartais žmogus gali nuvertinti savo sunkumus, manyti, kad „turi susitvarkyti pats“, arba priešingai – matyti situaciją tik per baimės ir nerimo prizmę.
Psichologo vaidmuo nėra vertinti žmogų vietoje jo, bet padėti geriau pažvelgti į savo patirtį, pastebėti tai, kas gali būti sunkiau matoma pačiam, ir kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų.
Ar turite galimybių įvertinti savo darbo rezultatą?
Grįžtamasis ryšys psichologo darbe yra labai svarbi konsultavimo proceso dalis. Jis dažniausiai vyksta pokalbio metu – žmogus dalijasi, kaip jaučiasi, kas jam padeda, kas keičiasi ir kaip jis pats vertina savo situaciją. Kartu aptariame, ar pasirinkta pagalbos kryptis yra tinkama ir ar reikia ką nors keisti.
Psichologinės pagalbos rezultatas ne visada matuojamas tuo, kad visi sunkumai visiškai išnyksta. Svarbus darbo rezultatas – kai žmogus pradeda jaustis labiau suprantantis save, turintis daugiau pasirinkimų ir gebantis aktyviau dalyvauti savo gyvenime nepaisant ligos aplinkybių. Todėl psichologo darbo įvertinimas remiasi ne tik specialisto stebėjimu, bet ir paties žmogaus patirtimi bei jo matomais pokyčiais.
Tikslas – sukurti psichikos sveikatai skirtą platformą
Šiuo metu Nacionaliniame vėžio centre vykdomas projektas „Althea“ siekia sukurti ir įdiegti internetinę platformą, kuri padėtų lengviau atlikti psichikos sveikatos patikrą vėžiu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems ir padėtų teikti individualizuotą psichologinę paramą.
Projekto metu buvo apklausiami pacientai ir jų šeimos nariai. Preliminariai jau dabar galima pastebėti kelias svarbias tendencijas:
- Vėžio diagnozė pacientams ir jų artimiesiems tampa reikšmingu emociniu išbandymu. Ryškiausi sunkumai susiję su baime, nerimu, nežinomybe dėl ateities ir kontrolės praradimo jausmu.
- Šalia emocinių sunkumų išryškėja ir kognityviniai sunkumai. Pacientai dažniausiai mini užmaršumą, atminties ir dėmesio koncentracijos problemas bei sunkumus apdorojant informaciją. Artimiesiems didesnę kognityvinę naštą sukelia informacijos gausa ir sunkumai orientuojantis sveikatos priežiūros sistemoje.
- Psichologinė pagalba turėtų būti teikiama ir artimiesiems, kurie patiria baimę dėl ligos ir mirties, emocinį išsekimą, globos naštą, vienišumą ir dažnai jaučia pareigą slėpti savo emocijas, kad apsaugotų sergantįjį ar vaikus.
- Tiek pacientai, tiek jų artimieji psichologinę pagalbą vertina palankiai ir yra motyvuoti tokią paslaugą gauti. Visgi dažnai jie nežino apie tokią galimybę. Aiški ir lengvai suprantama informacija apie psichologinę pagalbą turėtų būti suteikiama jau diagnozės metu, o pagalbos kelias – kuo paprastesnis.
- Psichologinės pagalbos poreikis atsiranda ne tik krizės metu. Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausias emocinis krūvis dažnai patiriamas jau diagnozės pradžioje – laukimo, nežinomybės ir sprendimų priėmimo laikotarpiu.
- Kartais kliūtimi tampa ir pats žmogaus santykis su pagalba. Pacientai gali neigti ar sumenkinti savo sunkumus, bandyti „susimobilizuoti“, išlikti stiprūs dėl šeimos ir tikėtis, kad susitvarkys patys. Todėl vien tik klausimas „ar jums reikia psichologo?“ ne visada leidžia atpažinti realų poreikį.
- Reikalinga ne viena pagalbos forma, o pasirinkimų įvairovė: individualus pokalbis su specialistu, grupė, kurioje galima sutikti panašią patirtį turinčių žmonių, relaksacijos, fizinio aktyvumo, kūrybinės ar savipagalbos priemonės.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-09-21
