Baigiamojoje konferencijoje „Nuo PSA iki PRAISE-U+ – tvarios aplinkos kūrimas ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai“ Nacionaliniame vėžio centre (NVC) rugsėjo 24 d. pristatyti pilotinio tyrimo rezultatai ir siūlymas modernizuoti Lietuvos Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą individualia rizika grįstu algoritmu.
Siūlymą į valstybės finansuojamą programą įtraukti MRT tyrimą rugsėjo 25 d. svarstys Privalomojo sveikatos draudimo taryba.
PRAISE-U projektas baigiasi rugsėjo 30 d., tačiau jo veiklos nenutrūksta. Rugsėjo 1 d. prasidėjo tęstinis projektas PRAISE-U+, kuriame NVI tęs pradėtus darbus.
Lietuvoje vyrams skirta prostatos vėžio patikra gali iš esmės pasikeisti. Siūloma pereiti prie organizuotos, individualia rizika grįstos patikros, kurioje svarbų vaidmenį atliktų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šio pokyčio pagrindus padėjo tarptautinis projektas PRAISE-U, kurį Lietuvoje vykdė Nacionalinis vėžio institutas (NVI).
PRAISE-U tyrė, kaip rizika grindžiamą prostatos vėžio patikrą galima įdiegti skirtingose Europos sveikatos sistemose. Lietuvos pilotiniame tyrime dalyvavo 2 359 vyrai nuo 50 iki 69 metų. Vyrams, kurių PSA rodiklis buvo padidėjęs, pirmiausia įvertinta individuali rizika. Magnetinio rezonanso tyrimas atliktas tik esant didesnei rizikai, o biopsija – tik tada, kai MRT rezultatai to reikalavo. Penkiose Europos pilotinėse vietose iš viso dalyvavo apie 15 tūkst. vyrų. Pasak projekto partnerių, tokia pakopinė patikra leido sumažinti MRT tyrimų ir biopsijų skaičių.
Vėžio prevencija – Lietuvos sveikatos politikos prioritetas
NVI ir NVC vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, sveikindamas konferencijos dalyvius, atkreipė dėmesį į didžiulį priešinės liaukos vėžio mastą Europoje. „Europoje kasmet prostatos vėžio diagnozė nustatoma daugiau 300 000 vyrų, o su šia diagnoze gyvena apie 4 mln. Lietuvoje kasmet nustatome apie 2 tūkst. naujų atvejų, o su liga gyvena 30 tūkst. vyrų. Tai 1 proc. Lietuvos populiacijos, turime vieną iš didžiausių sergamumo priešinės liaukos vėžiu rodiklių pasaulyje.
2022 m. Europos taryba paragino šalis nares pakeisti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nuo oportunistinio modelio į sisteminį ankstyvos diagnostikos valdymo. Lietuva su savo partneriais iš Ispanijos, Airijos, Lenkijos pradėjo projektą PRAISE-U, kuriame išbandyta naujoji programa, naujasis algoritmas. Mes, Lietuva, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą įsidiegėme vieni anksčiausiai Europoje 2006 m., bet mūsų programa yra oportunistinė – mes vėžio diagnozę nustatome šiek tiek dažniau, nei reikėtų. Daliai vyrų ši liga neturi pasekmių, būtent dėl to atsiranda poreikis rizika grįstos atrankos arba rizika grįstos ankstyvos diagnostikos. Mes esame šalis, turinti lyderystę šiuo klausimu, turėtume testuoti daugiau ir tiksliau.
Tačiau net ir pats tobuliausias algoritmas neveiks, jeigu vyrai neateis tikrintis. Labai svarbu būsima viešinimo programa. Viešinimui būtina skirti ne tik dėmesio, bet ir lėšų, aiškinti, kad žmonės suprastų, kodėl reikia tikrintis profilaktiškai, kokia to nauda. O tikslus algoritmas mums padės išvengti perteklinių procedūrų, perteklinio gydymo.
Labai noriu padėkoti Europos Tarybai už šią iniciatyvą, Europos urologų asociacijai, kuri palaikė šią iniciatyvą, mūsų partneriams iš Airijos, Ipanijos, Lenkijos. Didžiausia padėka mūsų specialistų komandai ir asmeniškai docentui Aušvydui Patašiui už iniciatyvumą, už tai, kad mes įgyvendinome šitą projektą“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Konferencijoje kalbėjęs LR Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog anksčiau nustatę diagnozę, galime iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę ir gydymo rezultatą. „Kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą ir gavome pirmąją paramą, galvojome, kur ją panaudoti. Pradėjome nuo vėžio profilaktikos programų, supratome, jog investuodami galime sulaukti ir tam tikrų rezultatų. Su kiekvienu mokslo pažangos etapu ateina naujos žinios, naujos programos. Akivaizdu, jog bendras susiėjimas, pasikeitimas žiniomis, perėmimas gerųjų patirčių, bendras pacientų, medikų, politikų veikimas duoda labai didelę vertę. Tad Jūsų šiandien aptariama programa yra bendras, labai savalaikis veikimas“, – pasakė LR Seimo pirmininkas J. Olekas.
LR Vyriausybės Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė pabrėžė, jog sveikatos politikos darbotvarkėje ankstyvosios diagnostikos programos ir prevencija yra labai svarbi tema. „Šiandien ant Premjero stalo yra skaičiai apie prevencinėmis ir klinikinės medicinos priemonėmis išvengiamą mirtingumą. Visuomenės sveikatos perspektyvoje atsiskleidžia milžiniškas galimybių laukas. Tai ir svarbi politinė žinutė, kad bus daugiau bendraujama su SAM. Nepaisant ankstyvųjų pastangų, įdirbio, profesionalumo, kuris yra sukauptas čia ir pacientų organizacijose, POLA veikloje, partnerystėje Lietuvos mastu, visuomenės aktyvumas dalyvaujant profilaktinėse programose galėtų būti didesnis. Atsakomybę dėl šios problemos perkelti vien tik žmonėms nebūtų sąžininga. Pokyčiai, kurie šiandien vyksta programų valdyme, kaip pakviečiami žmonės, kaip prižiūrimas paciento kelias ir sekimas, be jokios abejonės, susiję su inovacijomis. Vienas iš sprendimų, kurį matome ir vyriausybės lygmenyje, yra išnaudoti DI, kaip didelį pagalbininką, gerinant prevencinių programų koordinavimą ir valdymą. Net neabejoju, jog ši bendruomenė, kuri yra šiandien šioje salėje, bus pagrindiniai konsultantai ir pagalbininkai valstybei“, – pasakė M. Jakubauskienė.
Lietuvoje išbandytas visas paciento kelias
PRAISE-U yra Europos Urologų Asociacijos inicijuotas konsorciumas, kuriuo siekiama pereiti prie organizuotos, individualia rizika grįstos prostatos vėžio patikros. Pilotiniai tyrimai vyko penkiuose Europos Sąjungos regionuose: Lenkijoje, Airijoje, Lietuvoje ir dviejose Ispanijos regionuose – Galicijoje ir Manresoje.
NVI vykdytame pilotiniame tyrime išbandytas visas paciento kelias:
- kvietimas dalyvauti;
- PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas;
- Pirminis individualios asmens rizikos sirgti kliniškai reikšmingu prostatos vėžiu vertinimas;
- MRT;
- esant poreikiui antrinis individualios asmens rizikos sirgti kliniškai reikšmingu prostatos vėžiu vertinimas;
- esant indikacijoms, biopsija.
Projekto vadovas doc. dr. Aušvydas Patašius pabrėžė, kad naujos kartos patikrai nepakanka pakeisti vien diagnostikos algoritmo. Taip pat reikia centralizuotos kvietimų sistemos, duomenų infrastruktūros, kokybės užtikrinimo ir parengtų specialistų.
Lietuvos pilotiniame tyrime į kvietimą atsiliepė apie 23 proc. pakviestų vyrų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atsiliepė apie 37 proc., Šeškinės poliklinikoje – apie 21 proc. pakviestųjų.
„Baigdami projektą jo pagrindu sukūrėme ir pateikėme reikalavimus bei prašymą naujam atnaujintam modelio finansavimui ir gavome patvirtinimą. Metų eigoje turėsime atnaujintą, saugią, be hiperdiagnostikos programą. Kitaip tariant, iš mokslo pasukome į realybę. Profilaktiškai pasitikrinti kviesime daugiau vyrų. Turime atsižvelgti į bendrą Lietuvos politiką – eiti į regionus, kviesti ir skatinti gyventojus dalyvauti prevencinėje programoje aiškinant jos naudą kiekvienam. Neatsvers bendro skaičiaus aktyvūs sostinės miestiečiai, kuriems labiau prieinama paslauga“, – sako doc. dr. Aušvydas Patašius.
Patikra prasideda nuo žmogaus sprendimo
„Tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pasak jos, patikra prasideda ne nuo PSA tyrimo, o nuo vyro sprendimo atsiliepti į kvietimą. Toks sprendimas ne visada lengvas, nes reikalauja sąžiningumo prieš save. Todėl žmogui turi būti aišku, kodėl jis kviečiamas, ką reiškia tyrimo rezultatas ir kas vyks toliau.
Gydytoja, Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Ugnė Mickevičiūtė pristatė duomenis, rodančius dalyvavimo netolygumą visoje šalyje. 2024 m. dalyvavimas valstybinėje programoje skirtingose Lietuvos savivaldybėse svyravo nuo 15,3 iki 29,1 proc. Ji taip pat pristatė trišalių patariamųjų tarybų patirtį. Šios tarybos PRAISE-U pilotiniuose regionuose sujungė pacientus, gydytojus ir politikos formuotojus.
Tarptautinė MRT kokybės kontrolė
Naujajame diagnostikos algoritme MRT tampa vienu svarbiausių etapų, todėl konferencijoje daug dėmesio skirta tyrimų kokybei.
NVC gydytojas radiologas Audrius Untanas pristatė PRAISE-U MRT kokybės kontrolės rezultatus. Juos nepriklausomai įvertino du tarptautiniai recenzentai. Vertintojai pažymėjo, kad Lietuvos centro vaizdų kokybei įtakos turėjo įrangos amžius: tyrimai atlikti 2011 m. pagamintu magnetinio rezonanso tomografijos aparatu, seniausiu tarp visų projekto centrų.
Pranešėjas šias išvadas vertino kaip naudingą pamoką. Kokybės kontrolė leidžia greitai pastebėti su įranga ir tyrimo protokolu susijusias sistemines problemas. Todėl patikros programose įrangos atnaujinimą būtina planuoti iš anksto.
MRT poreikis išaugtų kelis kartus
Valstybinės ligonių kasos atstovė T. Golubajeva pristatė programos finansavimo ir įgyvendinimo duomenis:
- 2025 m. PSA koncentracija, ne mažesnė kaip 3 ng/ml, nustatyta 13 835 vyrams;
- MRT atliktas 26,9 proc. šių vyrų;
- biopsija atlikta maždaug kas dešimtam.
Taikant naująjį algoritmą, MRT poreikis programoje išaugtų kelis kartus.
Ar pasirengę gydytojai?
Tokiam pokyčiui turi pasirengti ir gydytojai. Lietuvos urologų draugijos prezidentas dr. Marius Kinčius kėlė klausimą, ar urologų bendruomenė pasirengusi naujos kartos patikrai. Pasak jo, tam reikia bendrų diagnostikos principų, kokybės standartų ir glaudesnio šeimos gydytojų, urologų bei radiologų bendradarbiavimo.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva įvardijo kasdienius šeimos gydytojų iššūkius:
- netikslius pacientų atrankos duomenis;
- pacientų baimes ir motyvaciją;
- ribotas komandos narių funkcijas.
Kaip sėkmingą pavyzdį ji pateikė hepatito C patikrą, per kurią šeimos gydytojų komandos patikrino apie 80 proc. tikslinės populiacijos.
Skaitmeniniai sprendimai ir mokslinis palikimas
Registrų centro E. sveikatos departamento vadovas Domantas Ozerenskis pristatė Ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programų informacinę sistemą (ADPP IS). Jau skaitmenizuotas pirmasis programos etapas: nuo dalyvių atrankos iki informavimo apie PSA tyrimo rezultatą. 2027 m. pavasarį šiomis funkcijomis galės naudotis visos sveikatos priežiūros įstaigos.
NVI Biobanko vedėja dr. Daiva Dabkevičienė atkreipė dėmesį, kad projektas baigiasi, tačiau tinkamai saugomi ir su klinikiniais duomenimis susieti biologiniai mėginiai išlieka vertingi ateities tyrimams.
PRAISE-U+ tęs pradėtus darbus
PRAISE-U projektas baigiasi 2026 m. rugsėjo 30 d. Jo metu sukaupta patirtis, sukurti sprendimai ir surinkti duomenys nebus prarasti. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. vykdomas tęstinis projektas PRAISE-U+, kuriame NVI tęs projekto veiklas.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-09-28
