Naujienos

Nacionaliniame vėžio centre lankėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto trečiakursiai studentai, studijuojantys sveikatos ekonomiką. Vizito metu jie susipažino su centro veikla, sveikatos priežiūros organizavimo principais, onkologinių paslaugų teikimo ypatumais. Studentams kursą dėsto buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) organizuota interaktyvi konferencija  „Ne tik graži, bet ir sveika” grožio industrijos mugėje PELENĖ  ir šiais metais sulaukė didelio mugės lankytojų susidomėjimo.  Bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio centru (NVC) Asociacija tęsia konferencijų ciklą „Onkologinė moterų sveikata“. Konferencijos partneriai: LITEXPO, Nacionalinis vėžio centras, VUL Santaros klinikų filialas, Vilniaus dailės akademija. Moderatoriai: gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė. Atiduota duoklė grožio mugės temai – konferenciją pradėjo VDA profesorė mados dizainerė Jolanta Talaikytė, kuri savo pranešime  „Spalvos ir nuotaika. Kurias spalvas rinktis?”  pateikė analizę apie spalvų poveikį mūsų emocijoms ir savijautai. “Juk kartais užtenka tik spalvos, kad diena pasisuktų šviesesne kryptimi“, – sako prof. J. Talaikytė. Onkologinės temos pradėtos nuo krūties vėžio prevencijos: NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė pabandė atsakyti į dažnai keliamą klausimą „Kaip įveikti mamogramos baimę?“ Bijau – tradicinis pasiteisinimas, kodėl moterys vengia mamografinės patikros. Apie krūties vėžio diagnostiką ir gydymą bei blogąsias emocijas, kurios nepadeda eiti gydymo keliu, ir jų įveikimo būdus kalbėjo NVC specialisčių duetas – gydytoja krūtų chirurgė Agota Škikė ir medicinos psichologė Dovilė Karečkaitė. Jau pats pranešimo pavadinimas „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera” neša informacinę žinutę, kad gyvenimas tęsiasi ir po ligos. Ši liaudies išmintis gali puikiai pasitarnauti įveikiant emocines krizes. NVC gydytoja akušerė-ginekologė dr. Diana Žilovič, kalbėdama apie profilaktinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio ir vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso, paragino, visgi, nepamiršti ir kelio pas ginekologą. Dr. D. Žilovič teko atsakyti ir į konkrečius konferencijos dalyvių klausimus dėl  vakcinacijos, gydymo taktikų skirtingose gydymo įstaigose.   NVC gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė pranešime „Radioaktyvioji spinduliuotė – ar žinome, kas tai? kalbėjo apie tai, kas yra jonizuojančioji spinduliuotė, ir kaip ji tarnauja medicinoje. Pabaigoje NVC Medikamentinės onkologijos centro gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga pateikė žinių apie mūsų imunitetą. Ar gali būti imunitetas blogas, geras arba įgimtas? Kas lemia žmogaus organizmo atsparumą, ką galime mes patys? NKLA vardu A. Bružienė dėkojo visiems dalyvavusiems ir profesionaliai lektorių komandai, paskyrusiai vieną savo savaitgalio dieną onkologinei visuomenės edukacijai. „Noriu tikėti, jog daugiau žinant apie krūties vėžį, žmogaus papilomos virusą ir vakcinacijos naudą išnyks baimės ir nepagrįsti įsitikinimai, bus paprasčiau gyventi savo kasdieninius gyvenimus, nekrūpčiojant dėl mažmožių ir žinant tuos paprastus dalykus, kuriuos reikėtų perprasti jaunystėje ir nepamiršti gyvenimo kelio vingiuose. O jei ištiks liga – gydymosi kelyje jus lydės profesionalūs Nacionalinio vėžio centro specialistai. Būkime gražios ir sveikos!“, – palinkėjo A. Bružienė.

70-metis vilnietis Povilas Broga pirmuosius simptomus pasakoja pajutęs staiga. Vyras pamena nebegalėjęs normaliai nuryti maisto, šie pojūčiai vis stiprėjo. Povilui buvo diagnozuotas III stadijos stemplės vėžys. Nacionaliniame vėžio centre vyrui pritaikytas sudėtingas gydymas. Šiandien Povilas sako grįžtantis į kasdienę rutiną ir yra stebimas gydytojų. Balandis – stemplės vėžio žinomumo mėnuo. „Viskas pasijuto gana staigiai. Bevalgydamas negalėdavau nuryti maisto. Bet po truputį dar pavykdavo. Po poros savaičių maisto praryti jau visai negalėjau. Tada kreipiausi į gydytoją, man buvo atlikti tyrimai. Paaiškėjo, kad stemplėje yra auglys. Tada kreipėmės  į Nacionalinį vėžio centrą. Ten man buvo taikyta chemoterapija, atlikta operacija, tuomet – vėl taikyta chemoterapija. Valgyti galėjau tik skystą maistą pro vamzdelį“ – pasakoja P. Broga. Vyrui buvo diagnozuota III stemplės vėžio stadija. Po gydymo P. Broga yra stebimas medikų: kas tris mėnesius jam atliekami tyrimai. Vyras sako po truputį grįžtantis į kasdienę rutiną. „Jaučiuosi visai normaliai, tik valgyti sunkoka, reikia labai gerai sukramtyti maistą. Miegoti galiu tik pusiau sėdėdamas, kitaip kyla skrandžio rūgštys. Visu kitu užsiimu, kaip ir iki ligos, tik gal kiek greičiau pavargstu. Dabar su žmona išvykome iš Vilniaus gyventi į sodybą, tai čia ir sukiojuosi, yra visokių darbų,“- sako vilnietis. Vyras taip pat pasakoja seniau daug rūkęs – sutraukdavo po du pakelius cigarečių per dieną. Prieš maždaug 15 metų vyras rūkyti metė. P. Broga dėkoja Nacionalinio vėžio centro specialistų komandai. „Esu labai patenkintas gydymu Nacionaliniame vėžio centre, man labai pasisekė, kad patekau pas daktarą Augustiną Baušį. Po operacijos gana greit atsigavau, po dviejų dienų jau pradėjau vaikščioti,“- pasakoja P. Broga. Anot Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Augustino Baušio, šio paciento atvejis buvo sudėtingas – jis atvyko jau nebegalėdamas valgyti, todėl pirmiausia reikėjo užtikrinti mitybą ir paruošti jį intensyviam gydymui. „Vėliau buvo pradėtas priešoperacinis gydymas, o galiausiai atlikta didelės apimties, tačiau minimaliai invazinė operacija. Visa tai reikėjo įgyvendinti per ribotą laiką, nes liga jau buvo pažengusi, o delsimas galėjo panaikinti galimybę taikyti radikalų gydymą. Džiugu, kad gydymas praėjo sklandžiai – tai visos komandos darbo rezultatas. Prie paciento priežiūros prisidėjo pilvo ir krūtinės chirurgai, tokias operacijas visuomet atlieka 4-5 chirurgų komanda, o ne pavieniai chirurgai, onkologai, dietologai, radiologai, patologai, reabilitacijos specialistai, slaugos personalas ir kiti specialistai. Šiuo metu pacientas sėkmingai stebimas po gydymo,“ – komentuoja dr. A. Baušys. Gydytojas ragina žmones būti atidžius savo sveikatai ir, pasireiškus simptomams, nedelsiant kreiptis į medikus. „Kadangi balandis yra stemplės vėžio žinomumo mėnuo, norėčiau paraginti žmones atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Jei pasireiškia rijimo sutrikimai, skausmas ar spaudimas krūtinėje, nepaaiškinamas svorio kritimas, virškinimo sutrikimai ar rėmuo, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba stiprėja, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Anksti nustatytas stemplės vėžys gali būti sėkmingai gydomas,“ – sako dr. A. Baušys. Plačiau apie stemplės vėžio simptomus, diagnostiką ir gydymą – interviu su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytoju dr. Augustinu Baušiu. Daktare, kokie yra ankstyvieji stemplės vėžio simptomai, į kuriuos žmonės turėtų atkreipti dėmesį? Stemplės vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais: rijimo sutrikimais – jaučiamu sunkumu ar skausmu ryjant tiek maistą, tiek skysčius, skausmu, spaudimo ar deginimo pojūčiu krūtinėje, nepaaiškinamu svorio kritimu, virškinimo sutrikimais ar rėmeniu, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba tapo intensyvesni, nei įprastai. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir kosulys ar balso prikimimas. Deja, ankstyvosiose stadijose ši liga gali nesukelti jokių simptomų. Kaip dažnai stemplės vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje? Deja, ankstyvosiose stadijose stemplės vėžys diagnozuojamas gana retai – gerokai dažniau liga nustatoma jau pažengusiose III–IV stadijose. Kokios pagrindinės priežastys, dėl ko stemplės vėžys gali būti diagnozuojamas vėlyvesnėse stadijose? Visų pirma, stemplės vėžys gali ilgą laiką vystytis, nesukeldamas jokių simptomų – jie dažniausiai išryškėja tik tuomet, kai navikas yra gerokai padidėjęs ir, pavyzdžiui, susiaurina stemplės spindį, sukeldamas rijimo sutrikimus. Diagnostiką apsunkina ir tai, kad šios ligos simptomai nėra specifiniai, todėl juos pajutę žmonės ne visada skuba kreiptis į gydytoją. Be to, nėra ankstyvos stemplės vėžio diagnostikos programos, tad liga dažniausiai nustatoma tik tada, kai simptomus pajutęs pacientas kreipiasi į medikus. Kokie yra pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai? Kaip galima maksimaliai juos sumažinti? Pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas ir gastroezofaginio refliukso liga (dažnai vadinama rėmeniu). Šiuos rizikos veiksnius turintys žmonės turėtų būti ypač atidūs ir stebėti galimus simptomus. Kaip matyti, daugelio šios ligos rizikos veiksnių galima išvengti sąmoningais pasirinkimais, jų atsisakant. Todėl sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti stemplės vėžio riziką. Daktare, kaip diagnozuojamas stemplės vėžys? Stemplės vėžys diagnozuojamas atlikus biopsiją, kuri paimama ezofagogastroduodenoskopijos, t. y. viršutinio virškinamojo trakto endoskopinio tyrimo, metu. Nustačius stemplės vėžį, papildomai atliekami įvairūs tyrimai ligos išplitimui įvertinti ir tinkamiausiam gydymo būdui parinkti – kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija, bronchoskopija, stemplės rentgeninis tyrimas, diagnostinė laparoskopija ir kiti. Kaip stemplės vėžio gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos? Stemplės vėžio gydymo kertiniu metodu išlieka chirurgija – neretai tai vienintelis būdas, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo. Kai kuriais atvejais alternatyva gali būti radikalus chemospindulinis gydymas, kai derinama radioterapija ir chemoterapija. Konkretus gydymo būdas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą (dažniausiai stemplėje diagnozuojamos adenokarcinomos ir plokščialąstelinės karcinomos), jo lokalizaciją bei bendrą paciento būklę. Šiuolaikinis stemplės vėžio gydymas yra kompleksinis. Chirurginis gydymas, kaip pirmasis pasirinkimas, taikomas tik labai ankstyvose ligos stadijose. Tokiais atvejais kartais sudėtingą, didelės apimties operaciją, atliekamą per pilvo, krūtinės, o kartais ir kaklo prieigas, gali pakeisti mažesnės apimties endoskopinė procedūra, kai navikas pašalinamas iš stemplės vidaus. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų vakarietiškų šalių, liga dažniau diagnozuojama jau lokaliai pažengusi. Tokiais atvejais prieš operaciją skiriamas chemoterapinis arba chemospindulinis gydymas, po kurio atliekama operacija. Kai kuriais atvejais chemoterapija taikoma ir po operacijos. Svarbu paminėti, kad stemplės vėžiu sergantys pacientai dažnai susiduria ne tik su pačia liga, bet ir su mitybos nepakankamumu, bendros fizinės būklės pablogėjimu bei gretutinėmis ligomis. Dėl šios priežasties gydymas planuojamas ir vykdomas daugiadalykėje komandoje, kurią sudaro ne tik pilvo ir krūtinės chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir dietologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai bei psichologai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka gydytojai radiologai, vertinantys ligos išplitimą, bei patologai, nustatantys naviko tipą ir savybes, padedančias parinkti tinkamiausią gydymą. Esant poreikiui, į gydymo komandą įtraukiami ir kitų sričių specialistai. Deja, ligai išplitus į kitus

Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centras ir Pagalbos onkologiniams pacientams asociacija (POLA) pradėjo pacientams ir jų artimiesiems skirtų mokymų ciklą „Toksiškumo mokykla“, kurios tikslas edukuoti pacientus, besigydančius medikamentine vėžio terapija, apie pašalinius reiškinius. Pirmuose mokymuose pacientams buvo pristatyta tema „Kraujo tyrimų ABC: kaip geriau suprasti savo kraujo tyrimo rezultatus?“ Apie kraujo tyrimus pasakojo ir į pacientų klausimus atsakė NVC Medikamentinės onkologijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė ir NVC gydytoja rezidentė Rūta Razvadovskė. Paskaita vyko gyvai, taip pat buvo transliuojama nuotoliu. „NVC Medikamentinės onkologijos centras veikia pagal dabartinius personalizuotos medicinos principus ir dirba keliomis kryptimis. Tai yra šiuolaikinių inovatyvių gydymo metodų taikymas, kuris leidžia prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę ir gyvenimo kokybės išlaikymas sudėtingų medikamentinio vėžio gydymų metu. Toksiškumo mokykla yra naujas mūsų centro projektas Lietuvai, skirtas onkologinio paciento edukacijai apie vėžio medikamentinį gydymą, toksiškumą ir jo valdymą. Kitas svarbus akcentas yra tai, kad šiuo projektu ypatingai norime didinti pacientų įtrauktį į gydymo etapus, kas yra šių dienų onkologijos standartas,“ – sako NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Pirmoji paskaita ir pasirinkta pagal dažniausiai pacientų keliamus klausimus. Kol, su onkologija susidūrusiam pacientui taikomas medikamentinis gydymas, reguliariai atliekami kraujo tyrimai. Visgi, daliai pacientų šių tyrimų atsakymai kelia daugybę klausimų. Paskaitoje NVC gydytojos paprastai ir suprantamai paaiškino, ką reiškia dažniausiai matomi rodikliai, kaip jie kinta gydymo metu ir kaip tai gali paveikti paciento savijautą, energiją ar gretutinių ligų riziką. Taip pat aptarta, kada rodikliai laikomi pavojingais, kada verta riboti socialinius kontaktus ar keisti kasdienę veiklą, kaip mityba ir gyvenimo būdas gali padėti sveikti ir atsistatyti, o kada būtina kreiptis į gydytoją. Lektorė Rūta Razvadovskė antrina, kad tokios paskaitos padeda su onkologine liga susidūrusiam pacientui jaustis ramiau ir aiškiau. „Tikiuosi, kad „Toksiškumo mokykla“ taps tiltu tarp gydytojo ir paciento, paprastai ir aiškiai padės pacientams nepaklysti gydymo labirintuose. Mūsų tikslas – sukurti jaukią informacijos platformą, iš kurios kiekvienas pacientas galės išsinešti praktines žinias, nes būtent jos padeda sukurti ramybę gydymo kelyje. Kiekvieną dieną girdime, kokios informacijos pacientams trūksta, ir labai norime padėti ją gauti iš profesionalių savo srities specialistų. Viliuosi, kad šis puikus projektas augs ir plėsis,“ – įspūdžiais po pirmosios paskaitos dalijasi NVC gydytoja rezidentė Rūta Razvadovskė. „Toksiškumo mokykla“ – tai erdvė, kurioje pacientas ne tik sužino apie gydymo šalutinius poveikius, bet ir išmoksta juos suprasti bei valdyti, kad kelias per ligą taptų aiškesnis, lengvesnis ir labiau kontroliuojamas. Tai tiltas tarp paciento ir gydytojo, stiprinantis jų bendradarbiavimą ir leidžiantis kartu siekti geriausio įmanomo gydymo rezultato,“ – sako NVC gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė. Anot POLA direktorės Neringos Čiakienės, tokios paskaitos labai reikalingos pacientams, nes jos padeda suteikti aiškumo. „Toksiškumo mokyklos“ iniciatyva labai tiksliai atliepia tai, ką šiandien girdime iš pacientų – didžiulį žinių poreikį apie simptomų ir šalutinių poveikių valdymą gydymo metu. Remiantis naujausia POLA apklausa, tai yra viena svarbiausių sričių, kur pacientai vis dar jaučiasi nepakankamai užtikrinti. Kartu ši iniciatyva kuria tai, ko dažnam pacientui pritrūksta – aiškumą. Paprastą, suprantamą atsakymą į klausimą „kas dabar bus“, kaip reaguoti ir kur kreiptis, kai atsiranda nepageidaujami gydymo reiškiniai ar simptomai. Aiškumas tiesiogiai veda į didesnį pasitikėjimą. Nes šiandien vis dar susiduriame su paradoksu: viena vertus, pacientai pasitiki gydytojais, tačiau kartu jaučiasi ne visiškai saugūs, nes trūksta gilesnio savo ligos ir gydymo proceso supratimo. Tokios iniciatyvos kaip „Toksiškumo mokykla“ padeda šį atotrūkį mažinti – jos ne tik suteikia žinių, bet ir įgalina pacientą tapti pilnaverčiu partneriu savo gydymo kelyje,“ – sako Neringa Čiakienė. „Toksiškumo mokykla“ vyks kiekvieną mėnesį. Artimiausia paskaita numatyta gegužės 9 d., 15 val. Nacionalinio vėžio centro prof. Kazimiero Pelčaro Didžiojoje salėje. Negalintys atvykti paskaitos pasiklausyti gyvai, maloniai kviečiami tiesioginę transliaciją stebėti Nacionalinio vėžio centro Facebook paskyroje.