Naujienos

Vasario 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė  2025 metų Lietuvos mokslo premijos laureatus. Gamtos mokslų srities laureatais tapo Ričardas Rotomskis ir Vitalijus Karabanovas už darbų ciklą „Inovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai (2010–2024)“. Nuoširdžiai sveikiname kolegas! Lietuvos mokslo premijai gauti pateiktame mokslo darbų cikle pristatomi nanotechnologiniai sprendimai yra skirti vėžio diagnostikai ir terapijai bei sudaro galimybes ankstyvam ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimui bei veiksmingam gydymui. Ypatingas dėmesys skiriamas teranostikai – naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją. Mokslinių tyrimų diegimas į praktiką „Vėžys išlieka viena iš sunkiausiai gydomų ir daugiausiai mirčių pasaulyje lemiančių ligų. Nanomedicina leidžia sukurti inovatyvius nanodarinius, įgalinančius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei bei tolimesniam jos gydymui. Tokia strategija palengvina onkologinių pacientų priežiūrą, nes suteikia galimybę nuolatos stebėti ligos eigą ir personalizuoti gydymo procesą. Mokslinių tyrimų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką yra esminis žingsnis, sudarant prielaidas didesniam terapiniam efektyvumui ir pacientų išgijimo procentui bei naujos kartos nanotechnologinių priešvėžinių vaistų ir metodų taikymui“, – rašoma darbų teikime premijai gauti. Vien 2023 m. ši onkologinė liga pasaulyje buvo diagnozuota beveik 19 milijonų žmonių ir nusinešė 10 milijonų gyvybių. Onkologinių susirgimų daugiaveidiškumas, imuninės sistemos nesugebėjimas sukontroliuoti ligos bei greitai įgyjamas atsparumas gydymui apsunkina sėkmingą kovą su vėžiu. Vieni iš pagrindinių šiuolaikinės onkologijos iššūkių – ankstyvosios diagnostikos ir efektyvių gydymo metodų stoka. Šiuo metu klinikoje naudojami chemoterapiniai vaistai nėra selektyvūs naviko atžvilgiu ir neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, o spindulinė terapija, nors ir veiksminga, dažnai pažeidžia ir aplinkinius sveikus audinius. Chirurginis gydymas taip pat sudėtingas, ypač, kai navikas yra arti gyvybiškai svarbių ar pažeidimams jautrių vietų. Todėl mokslininkų, onkologų ir kitų sričių specialistų tyrimų objektu ir toliau išlieka naujų veiksmingų priešvėžinių vaistų bei metodų paieška. Mokslininkai mato problemos sprendimą Į pagalbą medikams ateina naujausios technologijos, iš kurių perspektyvios atrodo nanotechnologijos. Nors daugelis hipotezių dar visai neseniai galėjo pasirodyti fantastiškos ir nelabai realios, pastaraisiais metais publikuotų mokslinių straipsnių autoriai jau siūlo realius nanotechnologijų taikymo sprendimus medicinoje. Nanodalelės gali padėti išspręsti daugelį gydytojams kylančių vėžio diagnostikos ir terapijos problemų. Ankstyva diagnostika, naudojant nanodaleles kaip jautrius ir specifiškus kontrastinius žymenis, o taip pat selektyviai inkorporuojant klasikinius priešvėžinius preparatus į teranostines nanoplatformas, gali užtikrinti greitesnį ir veiksmingesnį gydymą bei paskatinti vidinius organizmo gijimo mechanizmus. Tobulėjant nanotechnologijoms, fotovaistų kompleksai su nanodalelėmis gali tapti veiksmingu terapiniu metodu sprendžiant dabartines navikų gydymo problemas. Be to, tai sudaro prielaidas ir galimybes diagnostikos ir terapijos metodų apjungimui į vieningą teranostinę platformą, kuri padidintų terapijos efektyvumą, užtikrintų ankstyvą navikinių darinių vaizdinimą ir sudarytų sąlygas sėkmingam onkologinių pacientų gydymui.

Nacionaliniame vėžio centre veiklą pradėjo pirmoji Pacientų taryba. Tai – kolegialus patariamasis NVC organas, kuris įstaigos direktoriui teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus gerinant įstaigos veiklą, pacientų patirtis. NVC Pacientų tarybos kadencija – 3 metai, taryboje veiks šie nariai: Neringa Čiakienė, Ieva Drėgvienė, Emilija Gimžauskaitė-Česlevičienė, Aušrinė Asanavičienė, Rima Perednienė, Sergej Šerstinskij, Gediminas Vezbergas ir Laimonas Šiaulys. Vasario 2 d. NVC vyko jaukus susitikimas, skirtas pacientų tarybų kaitai. Kadenciją baigė NVI Pacientų taryba, o veiklą pradėjo naujos sudėties NVC Pacientų taryba. Po balsavimo NVC Pacientų tarybos pirmininke išrinkta Neringa Čiakienė, o jos pavaduotoja – Ieva Drėgvienė. Kartu apžvelgtas nueitas kelias, aptarti ateities planai. Ankstesnės sudėties Pacientų taryba iniciavo onkologiniams pacientams aktualių patogumų: šiuolaikišką transporto privažiavimo kontrolės sistemą „STOP and GO“, kai kurių klinikinių padalinių infrastruktūros pagerinimą, tylos kambarius, kuriuose pacientai ir jų artimieji gali atsipalaiduoti, laukti procedūrų ar dirbti nuotoliu. Nacionalinio vėžio centro direktorius džiaugiasi praėjusios kadencijos tarybos nuveiktais darbais ir akcentuoja šio patariamojo organo svarbą gerinant pacientų patirtis. „Man labai patiko bendradarbiavimas, malonu pamatyti buvusius tarybos narius – turėjome gerą santykį. Manau, visi jaučiamės, kad gerai padirbėjome. Mūsų pacientų įtraukimo politiką nustato visapusiškų vėžio priežiūros centrų reglamentai. Bet aš manau, kad didžioji dalis mūsų įstaigoje dirbančių žmonių kasdienėje savo veikloje pacientui teikia aukščiausią svarbą. NVC veiklos principuose esame įsirašę orientaciją į pacientą. Ne tam, kad tai būtų formalu, o tam, kad realiai dirbtume su pacientais, sudarytume progą patiems pamatyti vieną ar kitą problemą iš paciento perspektyvos. Būtent ši perspektyva atspindi tai, ką gali Pacientų taryba. Kai dirbi gydytoju, koks bebūtum empatiškas, niekada taip gerai negali įsijausti į paciento vidų. Todėl paciento perspektyvos atėjimas per mūsų Pacientų tarybą būtų pats geriausias būdas siekti bendrų tikslų,“ – bendradarbiavimo su Pacientų taryba svarbą akcentuoja doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC Pacientų tarybos pirmininke išrinkta, NVI Pacientų taryboje veiklą pradėjusi POLA direktorė Neringa Čiakienė  antrina, kad norint gerinti paciento patirtis, pirmiausia reikia gerai suvokti paciento perspektyvą. „Iš pradžių į Pacientų tarybą žiūrėjau skeptiškai. Esu turėjusi patirties, kai taryba atrodė skirta tik įstaigos formai, kad įstaiga atrodytų stipresnė. Bet po dvejų metų veiklos taryboje įrodėme, kad dirbdami kartu, įsivesdami pastovų ritmą, iš paciento perspektyvos bandydami suprasti, kokia kalba šneka gydytojai ir struktūros, galime pasiekti gerų rezultatų. Linkiu, kad taip tęstųsi ir toliau,“ – kalbėjo naujosios NVC pacientų tarybos pirmininkė N. Čiakienė. NVI Pacientų taryboje dirbusi ir veiklą NVC Pacientų taryboje tęsianti asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė džiaugiasi, kad taryboje esančių žmonių patirtys padeda įgyvendinti pacientams aktualius pokyčius. „Turėjome partnerystę, bendrystę, bendrą gražų darbą. Labai tikiuosi, kad jis tęsis ir toliau. Kiekvienas, atėjęs į Pacientų tarybą ateina su tam tikromis žiniomis, įgūdžiais. Tikiuosi, kad ir toliau remsimės tuo vardan pacientų,“ – kalbėjo naujos NVC Pacientų tarybos pirmininkės pavaduotoja I. Drėgvienė. Anot NVC direktoriaus, itin svarbu – abipusis atviras dialogas – tai leidžia ne tik matyti kylančias problemas, bet ir jas spręsti. „Problemos iškėlimas yra labai svarbus, jei norime tobulėti. Jeigu nenorime jų girdėti ar kritiką priimame gynybiškai, tai jau yra paralyžius. Problemų iškėlimas yra pozityvas ir pirmas žingsnis į pagerėjimą, pirmas žingsnis, kad padarytume kažką geriau. Jeigu Pacientų taryba sako, kad yra problema, susėdame, kalbamės ir ieškome sprendimų,“ – apie tolimesnį bendradarbiavimą kalbėjo doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Pasiūlymų ir pastebėjimų turintys pacientai, su NVC Pacientų ir jų artimųjų taryba gali susisiekti el. paštu  pacientu.taryba@nvc.santa.lt

Kiekviena konfrencija turi idėją – šį kartą renginio „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ organizatoriai sukvietė įvairių sričių specialistus bendram pasitarimui, diskusijai, bandymui drauge įprasminti svarbius dalykus ir po konferencijos išeiti kitame lygmenyje. „Svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui“, – sako viena iš konferencijos organizatorių NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė. „Konferencijos,  kurią suorganizavo Nacionalinis vėžio centras, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos endoskopuotojų draugija, Lietuvos gastroenterologų draugija, formatas visiškai naujas, to mes nesame bandę – kalba du lektoriai vienu metu apie tą pačią iššūkių keliančią būklę. Tikslas – parodyti visapusišką požiūrį į ligą,   komplikaciją ar būklę  tam, kad mes sugebėtume pasiūlyti ne tik maksimalų savo srities sprendimą, bet žinoti, ką gali pasiūlyti kolega. Kad susėdę kartu kalbėtume viena kalba, kad rezultatas duotų maksimalią vertę pacientui. Kad būtų ne konkurencija ar savo metodo fanatiškas propagavimas, bet, atsižvelgiant į žmogaus individualią situaciją, jo amžių, gretutines ligas, gyvenamąją aplinką, būtų parinktas maksimalus, komfortiškas, efektyvus ir, aišku, šiuolaikiškas gydymo būdas. Be abejonės, tai lemia dialogas tarp specialistų. Mes turime būti komandoje, pasitikėti vieni kitų sprendimais, bet, pirmiausia, mes turime žinoti, ką gali pasiūlyti kolega – kokiu metodu jis gydo tokias patologijas, gal kitas metodas bus saugesnis geresnis, patikimesnis. Bet jei tu nežinai dirbdamas pirmame aukšte, kaip dirba kolegos septintame aukšte, net ir negali pacientui pasiūlyti, nes nepažįsti kitų metodų. Visoje Europoje formuojasi naujos onkologinio gydymo strategijos, grindžiamos daugiadalykiu požiūriu, kuriame dėmesio centre atsiduria visas žmogus – akcentas perkeliamas nuo pačios ligos į pacientą kaip asmenybę. Komandoje dirba ne tik įvairių sričių gydytojai, bet ir slaugytoja, koordinuojanti slaugytoja, socialinis darbuotojas, psichologas, atvejo vadybininkas. Dėmesys krypsta ne tik į ligos eigą, bet ir į platesnius paciento sveikatos aspektus, pradedame vertinti, kaip liga gali paveikti ne tik žmogaus fizinį kūną, bet ir gyvenimą. Neabejotini komandinio darbo privalumai Šiuolaikinė onkologija akcentuoja personalizuotą, individualizuotą mediciną. Kaip profesionalai esame pasiekę aukštą lygį savo srityje, gebėjimuose. Mūsų centro gydytojai, asistentai, slaugytojos yra tikri savo srities profesionalai, tačiau žinių, kokius naujausius gydymo būdus gali pasiūlyti kitos srities kolega, vis dar trūksta. Šiame procese labai svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui. Žinoti viską šiuolaikinėje medicinoje yra neįmanoma, nes tai didžiuliai informacijos kiekiai – medicina, metodai tobulėja, mes savo srityje stengiamės išlaikyti maksimumą žinių, o kita sritis – lieka daugiau pažintinė. Taigi ši konferencija – tai pažintinė kelionė į kitokius metodus. Pasidalinimas, pabendravimas, diskusija vardan to, kad gimtų naujos pažintys, žinios, nauji bendradarbiavimo keliai. Einame į tą situaciją, kai galėsi paskambinti kolegai ir pasiūlyti: „O gal mes štai taip pabandykime…“. Į daugiadalykiškumą orientuojasi visa onkologija.  Mes mūsų įstaigoje jau daug metų dirbame komandose, visada turėjome daugiadalykės komandos aptarimus, konsiliumus, sunkių atvejų bendrus aptarimus. Darbas bendradarbiaujant mums nėra naujiena. Bet  siekdami akademinio nuoseklumo šioje konferencijoje bandom savo pranešimuose akcentuoti gilesnę analizę ir teorinį pagrįstumą, kartu nepamiršdami praktinio šių žinių taikymo klinikinėje veikloje. Liga mus orientuoja į bendradarbiavimą su chirurgais, chemoterapeutais, gastroenterologais. Tačiau oficialaus atviro diskusinio pobūdžio darbo dar nebuvo“, – sako gydytoja I. Kildušienė. NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus sėkmės pagrindas – profesionalų komanda Į klausimą, kuo NVC Endoskopinių tyrimų skyrius yra išskirtinis, kas atliekama geriausiai, I. Kildušienė atsakė, jog rezultatus vertinti turėtų kiti. „Mūsų stiprioji pusė – storosios žarnos ikivėžinių būklių gydymas. Storosios žarnos vėžys dažniausiai vystosi iš polipų, gerybinės patologijos. Tad esame labai stiprus polipų šalinimo centras. Endoskopu šalinami polipai visame virškinimo trakte: net tik visoje storojoje žarnoje, bet ir skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Endoskopinės procedūros metu atliekame itin didelių ir plačių darinių šalinimą. Esame sukaupę patirties, kadangi tokių procedūrų atliekame pakankamai daug. Atliekame  polipų šalinimą endoskopinėm kilpom, taip pat atliekame ir endoskopines submukozines disekcijas, kai specialiais įrankiais išimame gleivinę iš organo vidaus, t. y. iš storosios žarnos arba iš skrandžio, išlukštename aparatais kaip graikišką riešutą ir lieka tik kevalas. Pacientas neturi pjūvio nei žarnoje, nei pilvo sienoje, visa tai atliekama endoskopu iš vidaus. Tokio tipo procedūrų  atliekame daugiausiai. Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuva nedidelė šalis, tad sukaupti patirtį visada yra sudėtinga, nes pacientų skaičiai nedideli, be to turime ir kitų stiprių centrų, į kuriuos gali kreiptis pacientai. Kalbant apie storosios žarnos polipų ir ankstyvųjų vėžių šalinimą endoskopiškai, manau, kad tai mūsų labai stipri sritis, kur mes stovime tvirtai ant kojų ir turime labai patyrusią gydytojų ir slaugytojų komandą. Tai irgi labai svarbu – profesionalus asistentas daro įtaką darbo greičiui, kokybei ir galutiniam rezultatui. Gera dirbti tokiomis sąlygomis. Antra mūsų stiprybė – mūsų labai tvirtas užnugaris chirurgai, kurie mums gali padėti, įvykus komplikacijai: jie greitai perima pacientą net tos pačios nejautros metu ir komplikacijos yra išgydomos“, – sako gydytoja Inga Kildušienė. Slaugos sesijoje – platus turinys, darantis įtaką paslaugų efektyvumui “Įvykusi konferencija „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ – tai tradicija tampantis renginys, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir slaugos personalui, ne tik kvalifikacijos tobulinimui – dalyvaujant, bet ir įtraukimui į programos turinio rengimą ir jo pristatymą, –  sako Slaugos sesijos moderatorė bendrosios praktikos slaugytoja Rita Karpičiūtė. –  Organizuojama slaugos sesija leidžia pajusti sparčią mokslinę ir klinikinę pažangą, o kartu ir pristatyti kasdieninę veiklą, pasiekimus, atkreipti dėmesį į vis aktualesnius ir daugiau dėmesio reikalaujančius darbo komandoje aspektus – lyderystės įtaką procesams bei dialogo tarp gydytojo ir slaugytojo vertę paslaugų saugumui ir kokybei.“  Pasak R. Karpičiūtės, Slaugos sesijoje pranešimai apėmė platų turinį nuo pasiruošimo endoskopinėms diagnostininėms ir gydomosioms procedūroms, svarbių tyrimų kabineto paviršių priežiūros akcentų – lemiančių diagnostikos kokybę, iki slaugytojo ir gydytojo dialogo vertės bei lyderystės vaidmens svarbos komandoje  – darančių įtaką sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumui. „Šio renginio tematika – tai ne sprendimų ateitis, o jau dabartis, nes aukštos specialistų kvalifikacijos dėka žinios integruojasi į praktiką ir priartėjo prie paciento, o arčiausiai paciento yra slaugos personalas“, – teigia R. Karpičiūtė. Profesionalus asistavimas – tai kito gydytojo žingsnio matymas Viena iš konferencijos lektorių Endoskopinių tyrimų skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jūratė Vilkelienė sako, jog profesionalus asistavimas reiškia, kad sekdamas procedūrą asistuojantis gali numatyti kitą gydytojo žingsnį. „O tai reikalauja klinikinio mąstymo ir patirties. Skyriaus slaugytojos yra tikros profesionalės, suprantančios

“AIMED 2026, dirbtinis intelektas onkologijoje – nuo diagnostikos iki gydymo” – tai unikalus renginys ir vienintelė galimybė Lietuvoje iš arti susipažinti su naujausiomis dirbtinio intelekto taikymo kryptimis onkologijoje. Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi žymiausi šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Europos bei pasaulio. VU Medicinos fakulteto Mokslo centre 2026 m. sausio 23 d. drauge su tarptautiniais ekspertais buvo diskutuojama  aktualiomis dirbtinio intelekto panaudojimo temomis. Konferencijoje, kurią suorganizavo Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio centras ir Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, buvo paliesti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai,  pakankamai siauriai sričiai aktualūs dalykai. Prof. Niklas Lidströmer plenarinė paskaita su integruotu „workshopu“ suvienijo auditoriją, bandant iš aukštesnio taško pažvelgti į dirbtinio intelekto vietą visuomenėje ir medicinoje, kad galėtume geriau suvokti visumą. Prof. Niklas Lidströmer, tarptautinis dirbtinio intelekto diegimo medicinoje ekspertas, turintis dviejų dešimtmečių patirtį dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų medicinos inovacijų, klinikinės medicinos ir strateginių investicijų srityse, keleto knygų autorius, Karolio instituto ir Kopenhagos universiteto profesorius, teigia, jog dirbtinio intelekto atėjimas – tai Gutenbergo momentas medicinoje. Analogiškas istorinis perversmas įvyko XV a., kai Johanas Gutenbergas išrado spaudos mašiną. „Šiandien nėra nei vienos specialybės ar srities, kuriai nedarytų įtakos dirbtinis intelektas. Visoje klinikinėje praktikoje dirbtinis intelektas bus galingas asistentas. Jis gali būti tas įrenginys, kuris fiksuos visus ištartus žodžius aplinkoje ir juos apibendrins, darys įrašus. Jis padės interpretuoti vaizdus ir padės atlikti praktines procedūras. Jis netgi sukurs naujas specialybes. Žmogus gydytojas turi pasiūlyti kažką gilesnio, reikšmingesnio, empatiškesnio, ir jei gydytoją gali visiškai ir lengvai pakeisti dirbtinis intelektas, tuomet jis nusipelno būti pakeistas“, – sako prof. Niklas Lidströmer. Profesorius neslepia, jog dalyvaujant diskusijose įvairiose šalyse tenka susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl dirbtinio intelekto diegimo klinikinėje praktikoje. „Nuomonė, kad dirbtinis intelektas atneša „pražūtį“, dominuoja net tarp ekspertų. Rizika yra reali, o grėsmės didėja, ir mes turime tai suprasti. Tačiau užuot tik įspėjęs apie dirbtinio intelekto atnešamą katastrofą, norėčiau pasiūlyti veiksmingą viziją, kaip užtikrinti, kad dirbtinis intelektas stiprintų demokratiją, etiką ir žmogaus orumą“, – aiškina ekspertas. Paklaustas, kuriose medicinos bei onkologijos srityse bus geriausiai pritaikytos dirbtinio intelekto galimybės, prof. N. Lidströmer vardija: „Ankstyvoji diagnostika, stebint pacientą realiu laiku, paciento nuomonės aktyvinimas, orientacija į pacientą, gilioji medicina, kuri apims genetiką, mikrobiomą ir kitus „omikus“, sveikatos įrašai, skaidrus informuoto paciento įtraukimas ir, žinoma, precizinė medicina. Dirbtinis instelektas taip pat bus labai svarbus kuriant naujus vaistus nuo vėžio“, – sako prof. N. Lidströmer. Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, atėjo metas sutartinai galvoti, kaip išnaudoti naujas dirbtinio intelekto galimybes. „AIMED 2026“ konferencija atspindi Nacionalinio vėžio centro kryptingą siekį taikyti moderniausius, mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus ir nuosekliai plėtoti ne tik teikiamų paslaugų kokybę, bet ir onkologinės diagnostikos bei gydymo raidą, ypatingą dėmesį skiriant personalizuotai medicinai. Tokie renginiai skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą su mokslo ir technologijų ekspertais, sudaro prielaidas atsakingam inovacijų diegimui klinikinėje praktikoje ir prisideda prie dar tikslesnio, individualiems pacientų poreikiams pritaikyto onkologinio gydymo. Medicinoje dirbtinio intelekto modeliai jau naudojami, pastaruoju metu jie ateina į naujas sritis. Šiuo metu  lūkesčiai ir supratimas dėl dirbtinio intelekto panaudojimo pradeda sutapti ir atsiradus bendram matymui iš esmės galvojama, kaip išnaudoti naujas galimybes.  Ši konferencija – viena iš galimybių aptarti, ką mes turime padarę, išbandę ir kur tie didieji iššūkiai ir didžiosios galimybės“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas, atidarydamas konferenciją. Marius Čiurlionis, Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyr. koordinatorius ir vienas iš konferencijos organizatorių pabrėžia, jog III tarptautinė konferencija „AIMED 2026“ kviečia apie ateitį kalbėti jau šiandien, suburdama tarptautinę gydytojų, mokslininkų, duomenų analitikų ir technologijų ekspertų bendruomenę. „Tai erdvė tarpdisciplininiam dialogui, kuriame susitinka klinikinė patirtis, moksliniai tyrimai ir inovatyvūs technologiniai sprendimai. Konferencija aiškiai parodo, kokią esminę reikšmę dirbtinis intelektas turi ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai, tikslesniems klinikiniams sprendimams ir personalizuotam gydymui, atverdamas naujas galimybes šiuolaikinei, duomenimis grįstai medicinai“, – sako M. Čiurlionis.