Ponia Viktorija (vardas pakeistas) visiems pataria: „Jeigu pastebėsite iškilimą ar bet kokį naują, ilgai negyjantį darinuką, nekrapštinėkite, netepkite niekuo. Nedelsdami skubėkite pas specialistus. Susikaupkite ir atlikite viską tiksliai, kaip jums pasakys gydytojai.“ Nacionalinio vėžio centro chemoterapeutas doc. dr. V. Urbonas pabrėžia, jog atsakas į inovatyvų melanomos gydymą – imunoterapiją gali išlikti ilgus metus, net ir baigus gydymą. „Tai susiję su viena svarbiausių imuninės sistemos savybių – atmintimi. Melanoma imunologiniu požiūriu yra ypatingas navikas“, – sako Nacionalinio vėžio instituto imunologė dr. Agata Mlynska.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų melanomos atvejų. Moterys serga pusantro karto dažniau nei vyrai. Šviesiaplaukiai, blyškios odos žmonės labiau rizikuoja susirgti melanoma, nei kiti. Žinotina yra tai, jog melanoma gali išsivystyti bet kur jūsų kūne, tačiau vyrams dažniausia vieta – nugara ir liemuo, moterims – blauzdos ir šlaunys.
Dėkinga už nuoširdumą ir atsidavimą pacientui
Apie ligos pradžią p. Viktorija sako paprastai – atsirado ant kojos iškilimas. „Paspaudinėjau, jodu padeginau, spiritu. Lyg ir apgijo. Dar saulėje palaikiau. Stebėjęs mano pastangas vyras sako: „Nejuokauk. Kreipkis į daktarą.“ Nuėjau pas odos gydytoją, kuri išrašė tepaliuką. Nepadėjo. Po mėnesio nusiuntė į Santaros klinikų Dermatovenerologijos centrą. Kol patekau pas specialistus praėjo nemažai laiko – reikia registruotis, visur eilės. Santaros klinikų dermatologė paėmė biopsiją ir atėjus atsakymui, jog įtariama melanoma, skubiai nusiuntė pas onkologus.
Kalėdų išvakarėse, Kūčių dieną kreipiausi į Nacionalinio vėžio instituto registratūrą. Registratorei paaiškinau, koks reikalas, ir, ačiū jai, mane konsultuoti „ekstra“ tvarka sutiko gydytojas Kęstutis Barštys. Jis pasakė, jog reikia operuoti skubiai. Operacija buvo paskirta iš karto po Naujųjų metų, reikėjo gultis į skyrių. Po operacijos per perrišimą išsigandau – labai daug išimta audinių. Ką gi – teks gyventi su tuo.
Po trejų metų plaudama kojas užčiuopiau guziukus. Greitai kreipiausi į K. Barštį ir buvo paskirta antra operacija, po kurios paaiškėjo, jog liga išplito, reikalingas ir medikamentinis gydymas.
Patekau pas chemoterapeutą doc. dr. Vincą Urboną. Man buvo paskirta imunoterapija. Sutarėme, jog viską, kas vyks su manimi, turėsiu jam pranešti – visus nurodymus vykdžiau. Tokio nuoširdaus, norinčio žmogui padėti daktaro tikrai reikia paieškoti. Bendravome penkerius metus. Neblogai atlaikiau gydymą, tik vieną kartą buvo negerai su širdimi.
Iš pradžių kiekvieną mėnesį atvykdavau susilašinti vaistų, po to – kas trys mėnesiai. Dabar – kas pusė metų. Labai esu dėkinga abiem daktarams už nuoširdumą, atsidavimą pacientui. Dėkinga visam Nacionalinio vėžio centro personalui: malonus bendravimas prasideda rūbinėje ir baigiasi daktaro kabinete. Eidavau kaip į svečius. Nebijojau, žinojau, kad seselės gražiai paims kraujo, sulašins vaistus. Visoms sesutėms didžiulis dėkui.
Dabar kas pusė metų bus atliekama kompiuterinė tomografija. Susikaupiu ir galvoju, kad viską reikia atlikti tiksliai. Noriu pasakyti visiems: jeigu pastebėsite iškilimą ar bet kokį naują, ilgai negyjantį darinuką, – nekrapštinėkite, netepkite niekuo. Nedelsdami skubėkite pas specialistus,“ – pasidalijo savo patirtimi p. Viktorija.
Apie melanomos gydymo aktualijas kalba Nacionalinio vėžio centro specialistai: Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Jolita Gibavičienė, Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė, šio centro gydytojas chemoterapeutas doc. dr. Vincas Urbonas ir Nacionalinio vėžio instituto imunologė dr. Agata Mlynska.
Patariame gydytis specializuotoje gydymo įstaigoje
Kiekvieną pavasarį onkologai, primindami melanomos grėsmes, ragina gyventojus būti budrius, nedelsti pastebėjus keistus darinius odoje ar gleivinėje ir nebijoti kreiptis į specialistus. „Visada kartoju, jog chirurginis gydymas yra pagrindinis ir efektyviausias ankstyvos stadijos melanomos gydymo būdas, kurio tikslas pašalinti piktybinį odos darinį, kol vėžinės ląstelės nespėjo išplisti. Jeigu kreipiatės laiku ir diagnozuojama ankstyvos stadijos liga, tikrai sutaupote savo nervų, laiko, o valstybė – gydymo kaštų. Ir visi drauge galime pasidžiaugti gerais melanomos gydymo rezultatais“, – sako J. Gibavičienė.
Pasak gydytojos onkologės, labai svarbu žinoti, jog diagnozavus melanomą, chirurginis gydymas turėtų būti atliekamas specializuotoje gydymo įstaigoje, kurioje dirba kvalifikuoti specialistai ir sukaupta klinikinė patirtis. „Operuojant melanomą būtina laikytis 2 cm saugumo ribos, t. y. aplink ją 2 cm atstumu būtina pašalinti sveikus audinius. Taip pat būtina ištirti sarginį limfmazgį. Tai pirmasis limfmazgis, į kurį iš piktybinio naviko atiteka limfa, tad jeigu jame nenustatoma piktybinių ląstelių, kitų limfmazgių šalinti nereikia. Taip pat atliekamas molekulinis tyrimas, kurio tikslas nustatyti kitas melanomos charakteristikas, pagal kurias bus skiriamas sisteminis medikamentinis gydymas“, – sako J. Gibavičienė.
Dar viena priežastį įvardijo J. Gibavičienė, kodėl rekomenduojama kreiptis į patirtį turinčius kvalifikuotus specialistus. „Kartais melanoma išsivysto anatomiškai sudėtingoje srityje, pvz., veide, ausies kaušelyje, ant priekinio blauzdos paviršiaus, kulkšnelyje, pade. Tokiais atvejais reikalinga vienmomentė adekvati plastinės chirurgijos operacija. Kartais reikia persodinti odos lopą. Nacionaliniame vėžio centre atliekamos tokios precizinės, išmanymo ir patirties reikalaujančios operacijos“, – sako gydytoja J. Gibavičienė.
Imuninė sistema „išmokoma“ atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles
Chemoterapeutas doc. dr. V. Urbonas sako, jog esant poreikiui skiriamas sisteminis medikamentinis melanomos gydymas. „Jei melanoma išplitusi ir nustatyta genų mutacija (dažniausiai BRAF geno), skiriami taikinių terapijos vaistai, kurie blokuoja konkrečius vėžinių ląstelių augimo signalus. Kitas šiuolaikiškas gydymo būdas – imunoterapija, kurios veikimo principas remiasi tuo, kad paties paciento imuninė sistema „išmokoma“ atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles, kurios dažnai geba „pasislėpti“ nuo imuninės sistemos“, – sako chemoterapeutas.
Pasak doc. dr. V. Urbono, pastaraisiais metais imunoterapija iš esmės pakeitė metastazinės melanomos gydymo rezultatus. „Klinikiniai tyrimai parodė, kad gydymas PD-1 inhibitoriais gali ne tik sumažinti naviką ar sustabdyti ligos progresavimą, bet ir užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę daliai pacientų: objektyvus atsakas į gydymą pasiekiamas maždaug 40 proc. pacientų, o daliai pacientų pasiekiama visiška ligos remisija arba, kitais žodžiais tariant, yra pilnai išgydomi.
Doc. dr. V. Urbonas pabrėžia, jog nepaprastai svarbu tai, kad kai kuriems pacientams atsakas į imunoterapiją išlieka ilgus metus, net ir baigus gydymą. „Tokių rezultatų gydant metastazinę melanomą anksčiau pasiekdavome itin retai. Džiugu pastebėti, jog dažniausiai gydymą pacientai toleruoja gerai, nepatiria ženklesnių šalutinių reiškinių. Visada labai svarbu surasti bendrą kalbą su pacientu ir sutartinai siekti bendro tikslo – gerų gydymo rezultatų. Imunoterapija šiandien laikoma vienu svarbiausių ir efektyviausių metastazinės melanomos gydymo metodų“, – sako chemoterapeutas doc. dr. V. Urbonas.
Skiriami inovatyvūs vaistai ir daugiau dėmesio gyvenimo kokybei
Džiaugdamasi šiuolaikinio sisteminio medikamentinio melanomos gydymo rezultatais doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, jog odos melanoma išties galėtų būti geras pavyzdys, kaip veikia personalizuota medicinos sistema klinikoje. „Daug metų odos melanoma, ypač išplitusi, buvo nesėkmingai gydoma įprastine chemoterapija, kuri, kaip šiandien žinome, jau yra mažai efektyvi. Mokslo pažanga, melanomos vėžio žymenų išaiškinimas, taikinių vaistų sukūrimas ir šių vaistų prieinamumas Lietuvoje kardinaliai pakeitė odos melanomos prognozę. Šiandien, skiriant naujus inovatyvius vaistus net su išplitusia odos melanoma gyvenimo trukmės vidurkis skaičiuojamas metais. Inovatyviais vaistais Lietuvoje gydome išplitusią odos melanomą bei esant III stadijos ligai skiriame adjuvantinį gydymą šiais vaistais. Taip pat Nacionaliniame vėžio centre periodiškai atliekame klinikinius tyrimus, skirtus ankstyvesnių stadijų odos melanomai gydyti“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.
Pagerėjus vaistų prieinamumo situacijai Lietuvoje, daugiau dėmesio skiriama sergančiųjų gyvenimo kokybei, ypač gydantis ilgus metus medikamentine vėžio terapija. „Gyvenimo kokybės sąvoka onkologijoje yra labai plati ir ji reiškia, kad visų gydymų metu galima jaustis optimaliai gerai ir gyventi įprastinį savo gyvenimą. Mokytis, dirbti, atostogauti, auginti vaikus, anūkus. Siekiame, kad medikamentinis vėžio gydymas kuo mažiau neigiamai įtakotų žmonių kasdienybę. Gyvenimo kokybės užtikrinimui svarbu mokyti pacientą kaip suvaldyti pašalinius reiškinius, kad nereikėtų nutraukti gydymo ir nenukentėtų ar kuo mažiau nukentėtų kitos sveikos organų sistemos. NVC Medikamentinės onkologijos centre jau keletą metų dirbame šia kryptimi, organizuodami mokomąsias konferencijas personalui, edukacines popietes pacientams, pirmieji Lietuvoje įvedėme dienos stacionaro dienyną pacientui su kontaktine ir kita aktualiausia informacija, o nuo šių metų mūsų centras kartu su pacientų organizacija POLA inicijavo ir pradėjo Toksiškumo mokyklą. Jos metu įvairūs lektoriai kartą per mėnesį skaito paskaitą pacientams aktualia medikamentinio vėžio gydymo pašalinių reiškinių tema. Po paskaitos vyksta klausimų- atsakymų sesija. Paskaitos vyksta NVC salėje gyvai ir transliuojamos visoje Lietuvoje, kad onkologine liga sergantys ir toli gyvenantys pacientai galėtų gauti aktualią informaciją“, – papasakojo doc. dr. B. Brasiūnienė.
Imunoterapijos atsakas išlieka ilgai dėl imuninės sistemos atminties
Melanomos gydymo pažanga yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip imunologijos atradimai pakeitė onkologiją. „Svarbu suprasti, kad priešvėžinė imunoterapija nėra paprastas imuniteto stiprinimas. Ji veikia daug tiksliau ir padeda atkurti naviko susilpnintą priešvėžinį imuninį atsaką. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka T limfocitams – imuninės sistemos ląstelėms, gebančioms atpažinti pakitusius organizmo darinius, tarp jų ir vėžines ląsteles, ir juos sunaikinti“, – sako imunologė dr. Agata Mlynska.
Melanoma, pasak dr. A. Mlynskos, imunologiniu požiūriu yra ypatingas navikas. „Prie jos atsiradimo dažnai prisideda UV spindulių sukeltos DNR pažaidos. Dėl jų vėžinėse ląstelėse susikaupia daug genetinių pokyčių – mutacijų. Dalis šių mutacijų lemia pakitusių baltymų atsiradimą, kuriuos imuninė sistema gali atpažinti kaip neįprastus ar svetimus signalus. Todėl melanoma laikoma vienu imunogeniškiausių navikų. Kitaip tariant, imuninė sistema dažnai gali melanomą „pamatyti“ geriau nei daugelį kitų vėžių. Būtent dėl to melanoma tapo viena svarbiausių sričių, kurioje imunoterapija iš esmės pakeitė ligos kontrolės galimybes“, – pabrėžia imunologė.
Tačiau šiame matomume slypi ir paradoksas, sako dr. A. Mlynska. „Melanoma yra greitai kintantis, prisitaikantis navikas. Vėžinės ląstelės gali tapti matomos imuninei sistemai, bet kartu įgyti būdų nuo jos išsisukti: slopinti aplink esančias imunines ląsteles, neleisti joms patekti į naviką arba pasinaudoti vadinamaisiais imuninio atsako „stabdžiais”. Imunoterapinis gydymas PD-1 inhibitoriais padeda šiuos „stabdžius“ nuimti. Todėl T limfocitai gali vėl aktyviau veikti prieš naviką.
Tai, kad kai kuriems pacientams atsakas išlieka ilgai net baigus gydymą, susiję su viena svarbiausių imuninės sistemos savybių – atmintimi. Kai susiformuoja veiksmingas priešvėžinis T limfocitų atsakas, jis gali išlikti ilgus metus. Vis dėlto ne visos melanomos vienodai gerai atsako į imunoterapiją. Todėl šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne tik naviko mutacijų tyrimams, bet ir vietinio imuninio atsako vertinimui. Tai padeda suprasti, kuriems pacientams imunoterapija gali būti ypač veiksminga, o kuriems gali reikėti gydymo derinių ar kitų strategijų. Šia kryptimi pasaulyje vykdoma daug klinikinių tyrimų, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje gydymo galimybės dar labiau plėsis“, – dalijasi ateities mokslinių tyrimų tikslais imunologė dr. A. Mlynska.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-05-28
