Naujienos

LR Seime vykusioje konferencijoje „Kaip pakviesti profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio: ketvirtadalis miesto gyventojų bijo blogo rezultato“ diskutavo medikai, sveikatos politikai, visuomenininkai ir pedagogai. Nacionalinė krūties ligų asociacija (NKLA) drauge su pedagogais siūlo krūties vėžio profilaktikos komunikaciją pradėti gimnazijose – išugdytume jaunąją kartą, kuri būtų budri ir atsakinga už savo sveikatą. Tam pritaria ir Nacionalinis vėžio centras, dalyvaudamas edukaciniame projekte „Onkologai pas gimnazistus“. Diskusijoje dalyvavo LR Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas, Nacionalinio vėžio centro komanda, vadovaujama direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, „Baltijos tyrimų” vadovė dr. Rasa Ališauskienė, Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, krūties vėžio prevencinės programos koordinatoriai, onkologai, taip pat regionine patirtimi pasidalijo širvintiškiai.   Ar teisinga ir pakankama krūties vėžio profilaktikos komunikacija? Kokią žinutę siųsti moterims kviečiant jas profilaktiškai tikrintis? Ar reikia integruoti onkologinę edukaciją ugdymo programose? Ar pasiteisino patikros programos pokyčiai? Šie ir kiti klausimai buvo kelti ir bandyta rasti atsakymus bei numatyti veiklos kryptis. Kasmet šalyje miršta apie penkis šimtus moterų nuo krūties vėžio – ligos, kurios įmanoma išvengti, o kai kuriais atvejais suvaldyti ir padaryti viską, kad gyvenimo kokybė nenukentėtų. Prof. Saulius Čaplinskas pripažino, kad jei nebus taikomos priemonės, kurios padėtų žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems ir darbingiems, o kai kuriais atvejais laiku diagnozuoti ankstyvąsias stadijos vėžio, visuomenės sveikata bus prasta. „Mokesčių mokėtojų lėšomis yra sudarytos visos sąlygos laiku pasitikrinti ir nustatyti ankstyvąsias krūties vėžio stadijas, kai dar įmanoma išgydyti ligą ar sustabdyti jos progresavimą. Bet to nedarome.  Kaip įmanoma šią situaciją pakeisti?“, – kalbėjo S. Čaplinskas. Visuomenės apklausos rezultatai nedžiugina NKLA  kvietimu, ieškodama atsakymo, kodėl moterys nesinaudoja nemokama profilaktine krūties vėžio patikra, bendrovės „Baltijos tyrimai“  vadovė Rasa Ališauskienė konferencijoje aptarė visuomenės apklausos rezultatus.  Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 45-74 metų amžiaus moterys  tikrinasi sveikatą pagal krūties vėžio programą. „Kai gavome rezultatus, paaiškėjo, kad net 83 proc. bent kartą tai padarė, toks rodiklis atitinka oficialią statistiką, tai nemažas rodiklis. Tik klausimas, kada tai įvyko – ar prieš dvidešimt metų, ar prieš keletą metų. Reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę – beveik 14 proc. moterų atsakė, kad to niekada nedarė, o tai reiškia, kad iš net 14 iš 100 moterų  nesitikrino nemokamai”, – pasakojo  R. Ališauskienė. Tyrimas atskleidė, kad  noras tikrinti sveikatą yra susijęs su moterų išsilavinimu, gyvenimo būdu, finansiniu saugumu. „Mažesniuose miesteliuose ir atokiuose šalies regionuose gyvenančios moterys, kurios nesitikrina sveikatos, dažniau minėjo objektyvias sąlygos, o didmiesčiuose gyvenančios moterys delsia tikrintis krūtis kur kas dažniau dėl emocinių priežasčių –  dėl baimės, kad išgirs vėžio diagnozę, dėl galimų onkologinio gydymo pasekmių. Dar vienas klausimas,  kuris buvo pateiktas nesitikrinusioms moterims, buvo apie tai, ar ateityje ketina pasinaudoti nemokama krūties vėžio patikros programa, paaiškėjo, kad kas ketvirta nesitikrinusių moterų ateityje neketina to daryti“ – pasakė R. Ališauskienė.  Šios moterys  dažnai yra vyresnio amžiaus, jos nėra socialinių tinklų dalyvės ir jų nepaveiks influencerių nuomonė, kad tikrintis sveikatą yra būtina.  R.Ališauskienės nuomone, mažesniuose miesteliuose gyvenančias moteris labiau pasieks tokios tradicinės komunikacijos priemonės kaip laikraščiai, skelbimai. NVC psichologė Dovilė Karečkaitė paminėjo paradoksą – moterys žino apie vėžio prevencijos galimybes, bet reguliariai nesitikrina dėl emocinių ir psichologinių priežasčių. Psichologės nuomone, vėžio baimė gali būti susijusi tiek su pačia liga, tiek su profilaktine patikra bei galimomis pasekmėmis ateityje.  Onkologai – pas gimnazistus Tai, kad visuomeninės organizacijos gali prisidėti prie onkologinio budrumo ugdymo, rodo  Nacionalinės krūties ligų asociacijos pavyzdys. Neabejodama tuo,  kad moksleiviai turi gauti daugiau žinių apie piktybines ligas, NKLA prezidentė A. Bružienė sulaukė ir onkologų, ir pedagogų pritarimo. Taip gimė asociacijos ir partnerių projektas gimnazijoms,  kuriose vyresnių klasių moksleivius onkologai supažindina su piktybinių ligų prevencija,  ankstyvaisiais vėžio požymiais, sveikos gyvensenos reikšme.  2024-2025 metais  su paskaitomis buvo apsilankyta septyniose gimnazijose įvairiuose Lietuvos miestuose. Antakalnio gimnazija buvo viena pirmųjų, kurioje startavo moksleiviams skirtas projektas apie onkologines ligas.  Šios gimnazijos direktorė  Anželika Keršinskienė neabejojo, kad baimė dalyvauti vėžio patikros programose turi išnykti,  jei  žinios apie šią ligą bus įtraukiamos į ugdymo programą. Pavyzdžiui,  9-12 klasių moksleiviams per biologijos pamokas  yra svarbu sužinoti, kaip vystosi piktybinės ląstelės, kaip susidaro genų mutacijos, kokia yra gyventojų profilaktinių tyrimų reikšmė. Tokiu būdu visuomenės sveikatos stiprinimas prasidėtų dar mokyklos suole, ugdant  gimnazistų sveikatos raštingumą. Prevencinės programos tikslas dar nepasiektas  NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas apgailestavo, jog pastaruoju metu patikros programoje dalyvauja vos 50 proc. tikslinio amžiaus moterų, o kad turėtume gerą patikros programos dalyvavimo rodiklį, šį skaičių reikėtų padidinti dar 30-40 procentų. „Išplėtus patikros programos amžiaus intervalą, nemokamai pasitikrinti gali papildomai daugiau kaip 100 tūkstančių Lietuvos moterų.   Tyrimai rodo, kad krūties vėžio vystymasis nuo ankstyvosios iki ketvirtos stadijos yra susijęs su vėžio biologija, piktybiškumo rodikliais. Kuo piktybinės ligos stadija yra didesnė, tuo daugiau reikia gydymo,  o jei dėl išplitusio vėžio taikomas intensyvus gydymas, žmogaus gyvenimo kokybė būna prasta. Nors investicijos į ankstyvąją diagnostiką  greičiausiai atsiperka, bet Lietuvoje yra pernelyg daug moterų, kurios nepasitikrina. Kasmet  šalyje nustatoma daugiau kaip 150 atvejų ketvirtos stadijos, o jei tai būtų ankstyvosios stadijos – tai būtų didelis palengvėjimas ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir pačioms pacientėms bei ir jų šeimų artimiesiems. Ankstyvosios stadijos yra sėkmingai gydomos, tačiau jų neįmanoma pajusti – jas galima nustatyti  tik atliekant profilaktinius tyrimus”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak NVC vadovo, Europos šalių užsibrėžtas tikslas, kad ankstyvos diagnostikos programomis pasinaudotų 80 proc. gyventojų, Lietuvoje dar nepasiektas. „Ankstyvoji diagnostika yra efektyviausias būdas kovoti su vėžiu. Todėl kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Seimo diskusijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė apgailestavo, kad dalies moterų širdžių nepasiekia informacija apie krūties vėžio patikros programą, o tai rodo, kad protas ne visada yra geriausias patarėjas. L. Vaidelienė pripažino, kad norint tobulinti visuomenės komunikaciją, susijusią su krūties vėžiu, būtini nauji finansavimo šaltiniai, o ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.

NVC Ėjimo klubas, buriantis ėjimą mylinčius ir praktikuojančius kolegas iš NVC ir NVI, tradiciškai dalyvauja sostinės ėjimo turnyruose pavasarį ir rudenį. Šio sekmadienio ėjimas buvo trijų lygių: 5, 10 ir 25 kilometrų. Taigi, kiekvienas einantis galėjo pasirinkti savo trasą pagal norą ir sveikatą. „Ypač džiugu, kad eiti kartu jau kelintą sykį labai aktyviai jungiasi ir pacientų organizacija POLA. Apie onkologų komandos ir paciento ryšį žinome išties daug, nuolat diskutuojame, kaip jį tobulinti, kad geriau atlieptume sergančiųjų  poreikius. Todėl ėjimas arba judėjimas gamtoje visiems kartu yra ta vieta, kuri mažina atskirtis, baimes, galime padiskutuoti, kartu pasijuokti ar nusifotografuoti, net rasti netikėtų temų pokalbiui, žingsniuojant tuos ilgus kilometrus kai eini. Anonsuoju artimiausią rudeninį ėjimą  – jis vyks rugsėjo 27 d.,“- įspūdžiais dalijasi ir į būsimus renginius kviečia NVC ėjikų komandą subūrusi  entuziastė doc. dr. Birutė Brasiūnienė. B. Brasiūnienės nuotraukos.

Vakar Vilniuje įvyko kasmetinė Higienos instituto organizuojama hospitalinių infekcijų konferencija „Veiksminga infekcijų kontrolė: patirtys ir sprendimai“. Infekcijų kontrolės profesionalai iš visos Lietuvos dalijosi praktine patirtimi ir sprendimais, padedančiais stiprinti hospitalinių infekcijų prevenciją kasdienėje veikloje. Nacionalinis vėžio centras tapo 2026 m. rankų higienos lyderiu ir pelnė apdovanojimą. Konferencijoje pristatyti naujausi nacionalinės hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros duomenys bei kasdienėje praktikoje taikomi sprendimai ir inovacijos. Konferencijos metu taip pat aptartas projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ infekcijų prevencijos ir valdymo modelių bandomasis diegimas 10-yje stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Ligoninių atstovai pasidalijo modelio diegimo metu įgyvendintomis intervencijomis, iniciatyvomis, praktiniais sprendimais bei iššūkiais, su kuriais susidūrė diegimo eigoje. Džiaugiamės, kad modelio bandomasis diegimas davė aiškiai pamatuojamų rezultatų infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje – pristatyti konkretūs rodikliai parodė teigiamus pokyčius bei intervencijų efektyvumą. Užfiksuoti rezultatai atskleidė gerėjančius infekcijų kontrolės procesus, didesnį rekomendacijų laikymąsi bei sustiprėjusią prevencinių priemonių taikymo praktiką gydymo įstaigose. Be to, modelio bandomasis diegimas prisidėjo prie glaudesnio bendradarbiavimo ne tik tarp infekcijų kontrolės specialistų, bet ir ligoninių tarpdisciplininėse komandose, sustiprino infekcijų prevencijos svarbos supratimą įstaigose bei padidino infekcijų kontrolės specialistų matomumą. Taip pat džiugu matyti, kad įgyvendinti pokyčiai yra tvarūs, o pradėtos intervencijos ligoninėse bus tęsiamos ir toliau. Šis renginys jau tapo svarbia kasmetine profesine platforma, vienijančia infekcijų kontrolės srities darbuotojus. Pirmą kartą apdovanoti ir „Rankų higienos lyderiai 2026“. Šiuo apdovanojimu siekiama įvertinti įstaigas, kurios demonstruoja išskirtinį dėmesį rankų higienai ir tvariems infekcijų kontrolės sprendimams. 2026 m. Rankų higienos lyderiais tapo: Sveikiname lyderius ir dėkojame visiems, kurie kasdien savo darbu stiprina pacientų saugą! Ačiū visiems konferencijos dalyviams, pranešėjams ir partneriams – jūsų patirtis ir įžvalgos kuria pokytį ten, kur jis svarbiausias.

Tarptautinės slaugytojų dienos proga vakar popietę į didžiąją prof. Kazimiero Pelčaro salę susirinko Nacionalinio vėžio centro slaugos bendruomenė. Tai mūsų darbuotojai, kuriems dėkingi ir kolegos gydytojai, ir pacientai. Slaugos bendruomenę pasveikino vyriausioji slaugos administratorė Rūta Balasevičienė ir NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas: „Ši diena apie tai, kaip reikia Jūsų mūsų pacientams. Per 27 metų savo asmeninę patirtį dirbant su slaugytojomis turiu tik geriausius įspūdžius. Kai buvau rezidentas ir griežtesnį žodį išgirsdavau, po to bendroje komandoje kūrėme naujas paslaugas. Dirbdamas su slaugytojomis visada jaučiuosi prižiūrėtas. Tai ir yra, greičiausiai, slaugytojų profesinis įprotis – prižiūrėti. Jautiesi saugus, jauti, kad ši komanda pasistengs, kad tau nebūtų blogai. Neabejoju, kad mūsų pacientai jaučiasi prižiūrėti. Šios dienos proga labai noriu Jums padėkoti už Jūsų darbą, už apsisprendimą daryti šį darbą. Noriu pasakyti, kad mūsų įstaigoje nėra mažų darbų – ar dirbate poliklinikoje, kur Jūsų žvilgsnis, judesys, prisilietimas pacientui gali pakeisti jo dieną, įspūdį, ar opracinėje, kur kiekviena sekundė yra svarbi, ar skyriuje, kur naktys tikrai yra ilgos. Nepriklausomai nuo to, kur Jūsų darbo vieta, Jūsų veikla yra svarbi, veiksmai lieka žmonių atmintyje ir taip kuriamas bendras įspūdis. Posakis, kad  slaugytojas yra sistemos stuburas yra tikrai teisingas. Sveikindamas su Jūsų diena, noriu palinkėti – kad eitumėte į darbą su džiaugsmu, kad turėtumėte motyvacijos kiekvieną dieną ir stiprybės, nes Jūsų darbas labai sunkus, ypač emocine prasme, darbo apimtimi. Taip pat noriu palinkėti bendrystės, nes kai darbe gera palaikanti  komanda, norisi į darbą eiti“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Profesinės slaugytojų šventės proga buvo įteiktos keturios nominacijos: „Už atsidavimą specialybei ir dalinimąsi praktinėmis žiniomis“ – Onkourologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Daivai Bajerčienei, Konsultacinės poliklinikos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Danutei Butėnienei,  Infekcijų kontrolės skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Danguolei Navikienei; „Už daugiausiai praleistų valandų rengiant ateities kartos specialistus“ – Galvos-kaklo ir odos navikų skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Žanai Mažulienei; „Nenuilstančios auksinės rankos“ (daugiausiai kraujo tyrimų iš venos) – Konsultacinės poliklinikos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojoms Editai Stasiūnienei ir Reginai Kim-Taisan; „Komandos siela“ – Chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Yurhitai Puzanaitse ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Janei Navikienei. Apdovanojimas „Už puikų startą“ atiteko Paliatyvios onkologijos poskyrio bendrosios praktikos slaugytojų komandai,  įvertinimas „Už pokytį ir dėmesį sveikatos priežiūros saugai“ – Galvos-kaklo ir odos navikų skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų komandai.  Vyriausioji slaugos administratorė Rūta Balasevičienė, linkėdama sutartinio ir produktyvaus darbo, pasveikino naujai išrinktos Slaugos tarybos narius: operacinės slaugytoją Ingridą Sutkienę, bendrosios praktikos slaugytoją Ievą Bogdanavičiūtę, slaugytojo padėjėją Vitą Burokaitę, radiologijos technologę Aušrą Virganavičienę, bendrosios praktikos slaugytoją Anželiką Vasilevskają, radiologijos technologę Karoliną Burbaitę, radiologijos technologę Živilę Šimašiūtę, bendrosios praktikos slaugytoją Ievą Pivorienę, bendrosios praktikos slaugytoją Justą Narbutaitį.  Po gausybės šiltų žodžių, sveikinimų ir apsikabinimų visi drauge žiūrėjome kino filmą „Naktinė pamaina“, kuriame pagrindinė herojė – vienos Vakarų šalies ligoninės slaugytoja, profesionaliai atlikdama savo darbą per naktinę pamainą susiduria su daugybę nenumatytų iššūkių, spręstinų situacijų, kur pririeikia žmogiškumo, didžiulės empatijos ir psichologinės ištvermės.