Naujienos

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre veikiantis Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyrius padeda onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms susigaudyti informacijos gausoje, atsakyti į praktinius klausimus, įveikti nepagrįstas baimes ir, svarbiausia, suteikia galimybę pasikalbėti ir nurimti. „Pacientui reikia ne tik, kad būtų paskirtas gydymas, bet kad jis galėtų išsikalbėti“, – sako skyriaus vedėja, visuomenės sveikatos specialistė Veronika Mickevičienė. Labai dažnai pacientams, išėjusiems iš gydytojo kabineto, kyla daugybė klausimų. Gydymo metu žmogus gauna daug medicininės informacijos, kurią ne visada lengva iš karto suprasti ir įsiminti. Be to, susidūrus su onkologine liga, nerimas ir nežinomybė gali trukdyti susigaudyti informacijos gausoje. Prieš kelerius metus Nacionaliniame vėžio centre (NVC) įkurto Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriaus tikslas – padėti pacientui susiorientuoti jo ligos kelyje. Čia pacientai gali ateiti su klausimais, kurie iškyla jau išėjus iš gydytojo kabineto, pasitikslinti informaciją apie gydymą, pasitarti dėl praktinių kasdienybės klausimų ar tiesiog būti išklausyti. Į pacientų klausimus padeda atsakyti skyriaus vedėja, visuomenės sveikatos specialistė V. Mickevičienė, NVC dirbanti jau virš 30 metų ir sukaupusi didelį žinių bagažą apie onkologines ligas, jų gydymą ir praktinius aspektus, aktualius pacientui. Tačiau, pasak V. Mickevičienės, ne mažiau svarbu yra tai, kad žmogus, susidūręs su onkologine liga, turėtų patogią erdvę, kurioje galėtų ramiai išsakyti savo nerimą, abejones ir klausimus. Kas labiausiai rūpi pacientams? Į Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyrių pacientai ateina patys arba yra atsiunčiami gydytojo. Pasak V. Mickevičienės, bene dažniausiai pacientai ateina su klausimu, kokį papildomą gydymą ar kitas priemones dar būtų galima pritaikyti. „Sveikintina, kai pacientas ateina pasitarti dėl alternatyvių metodų. Gydytojas neskirs alternatyvios medicinos priemonių gydymo metu, o pacientai labai dažnai nori gydytis iškart visais metodais. Tačiau taikyti metodus, girdėtus iš kaimynų ar pasiskaičius internete, yra rizikinga. Kai kurias priemones galima taikyti, tačiau tam tikri metodai gali padaryti žalos ir yra nerekomenduojami. Todėl būtina išsiaiškinti, ką pacientas ketina daryti ir įtikinti, kad reikia pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokią priemonę“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, pacientams taip pat neretai tenka padėti atsikratyti nepagrįstų baimių. „Pacientas su ta baime gyvena kiekvieną dieną, pavyzdžiui, kažkur išgirdęs, kad onkologinės ligos gydymo metu negalima valgyti cukraus. Kai pacientai ateina pasikalbėti, jiems ženkliai lengviau pasidaro gyventi“, – sako V. Mickevičienė. Pasak specialistės, į tam tikrus klausimus galima atsakyti ir be gydytojo pagalbos, o NVC Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyrius ir yra ta vieta, kur pacientas gali ateiti ir pasikalbėti. „Kad ir kokie empatiški būtų gydytojai, jų pirminė užduotis – suvaldyti ligą, o dėl įtempto grafiko jie negali skirti laiko ilgiems pokalbiams. Onkologinė liga pacientui dažniausiai yra visiškai nauja ir bauginanti patirtis, todėl net ir gavus gydytojo atsakymus ar ieškant informacijos savarankiškai, neaiškumų ir nerimo vis tiek lieka. Mes padedame užpildyti šią spragą – pokalbių metu išryškėja, kokios dar pagalbos pacientui reikia šiame etape. Kai visi specialistai yra vienodos nuomonės paciento gydymo ir priežiūros atžvilgiu – tuomet ir pacientas jaučiasi drąsiau“, – pabrėžia skyriaus vedėja. Praktinė informacija – nuo gydymo iki nedarbingumo V. Mickevičienė padeda pacientams susiorientuoti, ar jie teisingai suprato gydytojo pateiktą informaciją apie ligą ir gydymą. Pastebėjus neatitikimus, patariama dar kartą aptarti su gydytoju tam tikrą aspektą. Dažnai aptariami ir su kasdieniu gyvenimu susiję klausimai: pacientams rūpi, kaip suderinti darbą ir ligos gydymą, kaip pratęsti nedarbingumą, kokios išmokos priklauso. NVC Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriaus darbuotojos padeda spręsti ir kitus praktinius klausimus. Turime savanores siuvėjas, kurios ne pirmus metus neatlygintinai siuva galvos apdangalus. Pacientėms, netekusioms plaukų, padedame parinkti ir padovanojame tinkamą kepuraitę. Paciento patirtis – ne mažiau svarbi už patį procesą Kartais į skyrių žmonės ateina todėl, kad liko nepatenkinti gydytojų ar kitų specialistų suteiktomis paslaugomis. „Mūsų tikslas – kokybiškos paslaugos ir patenkintas pacientas. Identifikuojame neigiamus pacientų patirties aspektus, trikdžius, svarstome, kaip galime padėti ir pakoreguoti paciento kelią. Tarpininkavimo funkcija labai svarbi siekiant gerinti pacientų patirtis“, – sako V. Mickevičienė. Pasak specialistės, paciento išklausymas pats savaime gali tapti savotiška psichologine parama. „Kiekvienam pacientui būtina išsikalbėti. Ko dažniausiai sveikatos paslaugų organizavime nėra numatyta, bet ko dažniausiai pacientui reikia, tai ne tik kad jam būtų paskirtas gydymas, bet ir kad pacientas būtų išgirstas“, – pabrėžia ji. Pagalba teikiama ir nuotoliniu būdu Pagalba pacientams NVC teikiama ne tik gyvai. Į užklausas atsakoma elektroniniu paštu pagalba@nvc.santa.lt, taip pat tiesioginio pokalbio lange pagrindiniame www.nvc.lt puslapyje. Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriuje galima nemokamai pasiimti informacinių leidinių apie onkologines ligas, jų gydymo būdus, gyvenimą po gydymo ir su juo susijusius liekamuosius reiškinius. NVC nuosekliai gerina pacientų patirtį Pacientų patirties gerinimas yra vienas strateginių NVC tikslų, kad žmogus, susidūręs su onkologine liga, gautų ne tik gydymą, bet visame gydymo kelyje jaustųsi geriau ir patogiau. Pastaraisiais metais įdiegtos įvairios naujovės, skirtos pacientų ir jų artimųjų patogumui. Prie NVC įėjimo įrengta šiuolaikiška transporto privažiavimo kontrolės sistema „STOP and GO“, leidžianti patogiai kartu atvykusiems asmenims išlaipinti pacientą prie NVC įėjimo ir jį palydėti, o vėliau išvažiuoti per 15 minučių. Supaprastinta ir vežimėlių naudojimo tvarka – juos galima tiesiog pasiimti NVC centrinio įėjimo stikliniame prieangyje, o pasinaudojus grąžinti be papildomų procedūrų. Pacientų ir jų artimųjų patogumui taip pat įrengti tylos kambariai. Juose galima ramiai laukti procedūrų ar, esant poreikiui, dirbti nuotoliniu būdu. Gerėja ir padalinių infrastruktūra – atnaujinta kineziterapijos salė, psichologo kabinetas. Pagrindiniame hole įrengtos aiškesnės nuorodos, padedančios pacientams ir jų artimiesiems lengviau rasti reikiamas paslaugas. Netrukus bus įrengta dar viena patogi zona pacientams.

Ekspertai pabrėžia: svarbu ligą ne tik nustatyti laiku, bet ir išvengti nereikalingų procedūrų bei gydymo, išsaugant žmogaus gyvenimo kokybę. POLA pranešimas spaudai, Ūlos Liškevičiūtės nuotr. Rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje Prostatos vėžio žinomumo dienai skirtoje spaudos konferencijoje „Prostatos vėžys: nustatyti laiku, gydyti tiksliau, išsaugoti gyvenimo kokybę“ pristatyta, kaip keičiasi požiūris į prostatos vėžio patikrą, diagnostiką ir gydymą bei ką šie pokyčiai reiškia pačiam žmogui. Nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tvarka – pagal programą tikrintis kviečiami 50–69 metų vyrai, o pakartotinių PSA tyrimų dažnis labiau priklausys nuo ankstesnio tyrimo rezultato: kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau tyrimą reikės kartoti, o daliai vyrų pakartotinės patikros pagal programą nebereikės. Tačiau konferencijoje apie šiuos pokyčius kalbėta gerokai plačiau – nuo to, kodėl vyrams vis dar svarbu priminti apie patikrą, iki tikslesnės diagnostikos, individualių gydymo sprendimų ir gyvenimo kokybės po gydymo. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų – ši liga sudaro apie penktadalį visų vyrams diagnozuojamų piktybinių navikų. Kasmet dėl jos miršta apie 500 vyrų, o šiuo metu su prostatos vėžio diagnoze šalyje gyvena maždaug 30 tūkst. žmonių. Svarbu ne tik nustatyti ligą, bet ir matyti žmogų Konferencijai pirmininkavęs Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad medicinai žengiant į priekį keičiasi ir supratimas, kas yra kokybiška prostatos vėžio diagnostika bei gydymas. „Svarbu ne tik prostatos vėžį nustatyti laiku. Svarbu nustatyti jį kuo tiksliau ir gydyti tiek, kiek konkrečiam žmogui iš tiesų reikia“, – sakė prof. S. Čaplinskas. Pasak jo, šiandienos tikslas nėra tiesiog atlikti kuo daugiau PSA tyrimų ar nustatyti kuo daugiau prostatos navikų. Būtina kuo anksčiau aptikti tuos navikus, kurie iš tiesų kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau kartu mažinti perteklinę diagnostiką, nereikalingas invazines procedūras bei gydymą. „Turime diagnozuoti laiku, bet neperdiagnozuoti, gydyti veiksmingai, bet nepergydyti. Kovodami su vėžiu, turime matyti ne tik ligą, bet ir žmogų“, – pažymėjo prof. S. Čaplinskas. Patikra prasideda nuo vyro sprendimo pasirūpinti savimi Asociacijos „Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys pabrėžė visuomenės, ypač jaunimo, švietimo ir pacientų organizacijų bendradarbiavimo svarbą. Pasak jo, apie vyrų sveikatą ir prostatos ligas reikia kalbėti ne tik vyresniame amžiuje – sveikatos raštingumas ir atsakingas požiūris į savo kūną turėtų būti ugdomi nuo jaunystės. Jis ragino vyrus neatidėlioti patikros, o jų artimuosius – paskatinti tėčius, vyrus, brolius ir senelius pasirūpinti savo sveikata. Anksti nustačius ligą atsiveria daugiau gydymo pasirinkimų, galima taikyti mažiau invazyvius metodus ir geriau išsaugoti gyvenimo kokybę. Tačiau konferencijoje kalbėta ir apie tai, kodėl vyrams kartais nėra lengva ryžtis patikrai ar vėliau kalbėti apie gydymo pasekmes. Prostatos vėžys paliečia itin jautrias kūno, savivertės, intymumo ir santykių sritis. Žmogui svarbu ne tik išgyventi, bet ir vėl gyventi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad apie kūno slėpinius kalbėti nėra lengva, tačiau kai kurios vėžio diagnozės ir jų gydymas paliečia žmogų būtent ten, kur jis yra ypač pažeidžiamas – savivertę, patrauklumo jausmą, artumą, baimę būti pamatytam kitokiam. Prostatos vėžys yra viena iš diagnozių, kuri šiuos klausimus iškelia ypač ryškiai. „Kai kurios vėžio diagnozės labiau nei kitos paliečia tas kūno vietas ir gyvenimo sritis, apie kurias žmonės dažniausiai nutyli. O tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam: ateiti į apžiūrą, atidengti tai, kas paprastai slepiama, priimti savo pažeidžiamumą prieš gydytoją, prieš save, o kartais ir prieš žmogų, prieš kurį labiausiai norisi būti stipriam“, – kalbėjo N. Čiakienė. Pasak POLA direktorės, suprantama, kad vyrams gali būti sunku klausti, kalbėti apie kūno pokyčius ar ryžtis patikrai. Tačiau problemų nutylėjimas nepadeda jų išspręsti. „Tyla čia neapsaugo – ji dažnai palieka žmogų vieną su baime, gėda ir klaidingomis prielaidomis“, – pabrėžė N. Čiakienė. Svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems. Partnerė, žmona, dukra ar kitas artimas žmogus neretai pirmiausia pastebi, kad vyras kažką atidėlioja arba kad pasikeitė jo savijauta. Postūmiu kreiptis į gydytoją gali tapti ne spaudimas ar gąsdinimas, o paprastai išsakytas rūpestis: „Man svarbu, kad būtum šalia, man svarbu, kad pasirūpintum savimi.“ Tačiau gyvenimo kokybės klausimas tampa dar svarbesnis jau nustačius ligą ir priimant sprendimus dėl gydymo. Vyrai nerimauja ne tik dėl pačios diagnozės, bet ir dėl galimo šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų, kūno pokyčių ir to, kaip gydymas paveiks jų intymų gyvenimą bei santykius. „Kitoks ligos ar gydymo paveiktas kūnas nereiškia, kad intymumas baigiasi. Jis gali keistis. Gali prireikti daugiau laiko, jautrumo, kalbėjimosi, vaistų, priemonių ar specialisto patarimo“, – sakė POLA direktorė. Ji pasidalijo ir prostatos vėžį išgyvenusio vyro patirtimi. Pacientas rašė, kad prieš gydymą daug girdėjo apie šlapimo nelaikymą ir erekcijos sutrikimus, tačiau beveik niekas su juo nekalbėjo apie malonumą, pasikeitusį kūno atsaką ir tai, kaip po gydymo iš naujo prisijaukinti artumą. „Ši patirtis primena labai paprastą dalyką: žmogui svarbu ne tik išgyventi, bet ir vėl gyventi oriai – kūne, santykyje, artume“, – teigė N. Čiakienė. Todėl pacientui ir jo artimiesiems turi būti suteikta ne tik medicininė informacija. Jiems svarbu suprantamai paaiškinti, kaip po gydymo gali keistis kūnas ir intymus gyvenimas, kokia pagalba prieinama, kokios reabilitacijos, gydymo priemonių ir kompensavimo galimybės gali būti pasiūlytos. Apie diagnozę sužinojusiam žmogui taip pat turi būti laiku ir aktyviai pasiūlyta profesionali psichologinė pagalba. Nuo vieno PSA skaičiaus – prie individualios rizikos vertinimo Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas Marius Kinčius pristatė esminį pokytį prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos srityje – perėjimą nuo vien PSA tyrimu pagrįstos patikros prie individualia rizika paremto modelio. „Tai nėra kosmetinis atnaujinimas. Tai iš esmės kitoks mąstymo būdas apie tai, ką reiškia gera diagnostika“, – pabrėžė M. Kinčius. PSA tyrimas išlieka pirmuoju žingsniu, tačiau vien jo rezultato nebepakanka sprendžiant, ar vyrui reikia tolesnių tyrimų. „Tikslas nėra atlikti kuo daugiau tyrimų. Tikslas – tiksliau atrinkti tuos vyrus, kuriems tolesnis ištyrimas iš tiesų reikalingas“, – sakė gydytojas urologas. Vertinant individualią riziką, be PSA reikšmės, atsižvelgiama į vyro amžių, šeiminę ligos anamnezę, prostatos dydį, ankstesnių biopsijų rezultatus ir kitus klinikinius duomenis. Papildomos informacijos suteikia ir PSA tankis – PSA reikšmės santykis su prostatos tūriu. Vienas svarbiausių tolesnės diagnostikos etapų – daugiaparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas prieš biopsiją. Jis leidžia tiksliau pamatyti įtartinus prostatos audinio pakitimus ir nuspręsti, ar biopsija iš tiesų reikalinga. Jei magnetinio rezonanso tyrimas reikšmingų pakitimų nerodo,

NVC bėgimo entuziastų klubas šiltą rugsėjo savaitgalį pasitiko su sportine apranga ir gera nuotaika. Į Sostinės gatvės leidosi tūkstančiai bėgikų – čia tradiciškai vyko Vilniaus maratonas. NVC kartu su socialiniais partneriais – „Tarptautine moterų asociacija Vilniuje“ (IWAV) taip pat tęsė tradiciją šviesti visuomenę. Vilniaus Katedros aikštėje NVC specialistai ir IWAV savanorės pasakojo apie krūties vėžio prevenciją ir krūtų savityrą. Šių metų Vilniaus maratone buvo toliau tęsėme Nacionalinio vėžio centro, Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje, iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ socialinę kampaniją „Netempk gumos!“. Jos tikslas – paskatinti 45-74 m. moteris nedvejoti ir atvykti prevencinei mamografijai. Tam per 2 metus tereikia atrasti kruopelytę laiko. Juk kone kiekviena moteris randa laiko pasidaryti manikiūrą, šukuoseną ar nueiti į sporto klubą. Bet tikrasis grožis prasideda nuo sveikatos! NVC bėgimo entuziastai jėgas išbandė bėgdami maratoną, pusmaratonį, leidosi 5 km ir 10 km trasomis. Valentinas Kūgis sėkmingai įveikė maratoną, Aligridas Kondradas Liekis, Monika Rudienė, Mindaugas Žilinskis ir dr. Juras Kišonas finišavo pusmaratonyje.

Pacientai, jų artimieji, pacientų bendruomenės, žmonės, jau praėję ligos keliu, sveikos gyvensenos šalininkai, specialistai,  gydytojai, institucijų komandos – Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) iniciatyva platus sveikatos sąjūdis susibūrė edukacijos, palaikymo ir vilties ėjimui. „EIKIME KARTU: žingsniai sujungia širdis!” trasose penkiose  stotelėse įsikūrę Nacionalinio vėžio centro (NVC) medikai aiškino vėžio prevencinių programų naudą, demonstravo, kaip atliekami tyrimai, skatino žmones pasitikrinti profilaktiškai, atsakė į klausimus. Šeštadienį Druskininkuose visai sveikatos sistemai buvo neeilinė diena, sako NKLA prezidentė Aušra Bružienė. „Gydytojai atėjo pas žmones ir pristatė prevencines programas ne tik lankstinukuose, bet ir gyvai. Gyvas bendravimas daug prasmingesnis, nei perskaityta žinutė.  Didelis ačiū Nacionalinio vėžio centro medikams ir vadovams, kurie priima ir palaiko Nacionalinės krūties ligų asociacijos idėjas“. NVC medikų komandoms, dirbusioms stotelėse, talkino Druskininkų moksleiviai: motyvuoti, darbštūs ir geranoriškai nusiteikę savanoriai padėjo įsikurti specialistams stotelėse, dalijo informacinius lankstinukus. Svarios pagalbos sulaukta iš Vilniaus Antakalnio gimnazijos, su kuria bendradarbiaujama jau ne pirmus metus. Antroje renginio dalyje, kai abu maršrutus – 7 ir 15 km – įveikė visi ėjimo dalyviai ir kiekvienam buvo įteiktas atminimo medalis, Druskonio amfiteatre koncertavo populiarieji BIPLAN. Tikslas – bendruomeniškumas ir sveikata  Lietuvoje šiandien gyvena beveik 150 tūkst. žmonių, kuriems yra diagnozuotas vėžys – maždaug tiek gyventojų turi Klaipėda. Kasmet prisideda dar beveik 20 tūkst. naujų atvejų. Tai reiškia, kad reta šeima Lietuvoje nėra šios ligos paliesta ir vėžys nebėra kažkieno svetima istorija. „Nacionaliniame vėžio centre siekiame, kad onkologinė pagalba nesitelktų vien didmiesčiuose. Kuriame onkologijos klasterį – bendrą tinklą, kuriame regionų ligoninės, šeimos gydytojai, savivaldybės ir bendruomenės dirba išvien su nacionaliniais centrais, kad žmogus pagalbą ir patikimą informaciją gautų arčiau namų. Druskininkai šiandien – kaip tik toks bendro darbo pavyzdys. Ėjimas čia pasirinktas neatsitiktinai. Reguliarus judėjimas yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių apsisaugojimo nuo vėžio priemonių – sveikai gyvendami galime išvengti apie 40 proc. atvejų. Antras žingsnis – laiku pasitikrinti. Valstybė finansuoja keturias nemokamas patikros programas, bet jose dalyvauja tik apie pusę pakviestųjų, nors anksti nustatytas vėžys dažniausiai yra išgydomas. Todėl šiandien ėjome visi kartu – vaikai, šeimos, gydytojai, pacientai ir tie, kurie ligą jau nugalėjo. Žingsniai sujungė širdis, o judėjimas ir puikus vasariškas oras– tai gera nuotaika šiandien ir geresnė sveikata rytoj“, – pasakė NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Pasak Aušros Bružienės, kilus šiai sveikatos sąjūdžio idėjai ir pristačius ją Druskininkų savivaldybėje, gautas didžiulis palaikymas iš mero ir jį supančios aplinkos, visų geros valios žmonių ir įmonių. „Vėžys vis dažniau įvardijamas ir kaip socialinė, ir kaip sveikatos  problema. Jis paliečia daugelį iš mūsų – vieni keliauja paciento keliu, kiti eina šalia. Šiandien ėjome vienu ritmu, galėjome laikytis už rankų, galėjome prilaikyti vienas kitą arba tyliai ėjome šalia – ir mūsų širdys plakė išvien”, – pasakė A. Bružienė. Feisbuko paskyroje Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pasidžiaugė prasmingu renginiu. „Naujas startas. Šiandien Druskininkuose startavo pirmasis vėžio prevencijai skirtas ėjimas. Simboliška, kad šis prasmingas renginys savo istoriją pradeda Druskininkuose – kurorte, turinčiame ilgametes sveikatinimo tradicijas. Dėkoju žygio organizatoriams – Nacionaliniam vėžio centrui ir jo vadovui Valdui Pečeliūnui, Nacionalinei krūties ligų asociacijai, medikams ir visiems dalyviams, kurių – beveik 900. Ėjimas kartu – tai žinia visiems, su onkologine liga susidūrusiems žmonėms ir jų artimiesiems, kad jie ne vieni. O tai labai svarbu ir reikalinga. Linkiu visiems, kurie eina sunkų kelią, kovodami su vėžiu, stiprybės. Linkiu vilties. Linkiu būti sveikiems“, – rašė jis. Gyvi susitikimai motyvuoja medikus Pasibaigus renginiui stotelėse dirbę NVC medikai, kurie išdalijo tūkstančius skrajučių, informacinių lapelių, specialiai ėjimui parengtų vizualų. atsakė į šimtus klausimų, negailėdami rimtų ir šmaikščių paaiškinimų, pasidalijo įspūdžiais. Gydytoja Inga Kildušienė: „Sveiki žmonės pas mus negrįžta, jie gyvena savo normalų gyvenimą. Mes nematome savo sėkmės atvejų, neturime galimybės su jais susitikti pasisveikinti, paklausti, kaip jie dabar jaučiasi. Ir štai renginyje prieina moteris ir sako: „Jūs man prieš daug metų radote vėžį, kuris buvo sėkmingai išgydytas pas jus, Nacionaliniame vėžio centre. Dabar aš einu 15 kilometrų, kad galėčiau parodyti sau ir aplinkiniams, kad aš gyva ir man viskas labai gerai.“ Tokie susitikimai tikrai labai motyvuoja, tai žinojimas, kad mūsų darbas yra ne veltui ir turi prasmę. Juk mūsų visų, atėjusių į mediciną, tikslas yra vienas – padėti žmonėms. Antras svarbus dalykas. Buvo žmonių, kurie sakė: man reikia, bet aš labai bijau. Tokių žmonių mes NVC nematome – skyriuje sutinkame tuos, kurie jau išdrįso ateiti. Tad mūsų stotelė buvo ta vieta, kur galėjome žmones paskatinti, nuraminti, sumažinti baimę, motyvuoti pasitikrinti, atsakyti į jo klausimus. Ir tai buvo kompetentingas atsakymas – ne pokalbis su kaimynu prie arbatos puodelio. Po tokio renginio, tikiuosi, ne vienas pagalvos, nugalės baimę ir atvyks tyrimams.“ Gydytoja Šarūnė Liukpetrytė Kuosienė:  „Druskininkuose renginyje „Eikime kartu” neturėjau galimybės eiti kartu su visais. Su kolegių komanda stovėjome stotelėje, kur kvietėme moteris pasitikrinti krūtis. Tos kelios valandos buvo vertos daugiau nei vienas pranešimas konferencijoje. Priėjo daug moterų, vyrų. Klausė, abejojo, juokėsi, kai kurios prisipažino, kad vis atidėlioja. Ne viena išėjo pasiryžusi užsirašyti profilaktinei patikrai.“ Radiologijos technologė Aušra Virganavičienė:  „Suvėriau beveik tris šimtus karolių vėrinukų šiam renginiui. Neabejoju, jog pamačiusios ir pačiupinėjusios, kokio dydžio navikus galima pamatyti tik atlikus mamografiją, moterys nebebijos ir nedels. Tikiu, kad vizualus mamografijos metodo pristatymas padrąsins ir paskatins moteris aktyviau dalyvauti krūtų patikroje. Pasitikrink šiandien – būk rami rytoj! Tai šūkis, kurį galiu kartoti ir kartoti, nes sveikata yra brangiausia, ką turime. Kiekvienas mano suvertas ir padovanotas aksesuaras pagamintas su meile ir viltimi, kad moterys būtų aktyvesnės ir pasitikrintų krūtis.“