2026 liepos

Nacionalinis vėžio centras (NVC), Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kuria įsipareigoja kartu siekti pažangesnės onkologinės pagalbos Lietuvoje. Partnerystė orientuota į pacientų gerovę, mokslo pažangą, inovatyvių gydymo sprendimų diegimą, personalizuotos medicinos plėtrą ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos stiprinimą. Partnerystė leis inovacijoms greičiau pasiekti onkologinį pacientą Partneriai glaudžiai bendradarbiaus diegiant personalizuotos medicinos principus Lietuvos sveikatos sistemoje. „Tai – unikalus startas, kai sukuriama stipri trišalė mokslo–klinikos–farmacijos pramonės partnerystė, kurios tikslas – paspartinti personalizuotos medicinos diegimą Lietuvoje. Kiti tikslai – bendrų projektų metu bus gerinamas sveikatos duomenų valdymas, skaitmeninių sprendimų ir biobankų infrastruktūros vystymas. Ilgalaikiai tikslai – stiprinti Lietuvos žinomumą ir konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu (OECI, BBMRI-ERIC ir kt.) bei prisidėti prie tvarios ir inovatyvios sveikatos sistemos kūrimo. Bendradarbiavimas su IFPA leidžia NVI ir NVC ne tik generuoti naujas žinias, bet ir greičiau bei efektyviau paversti jas realia nauda pacientams,“ – partnerystės svarbą pabrėžia NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. NVI mokslinė sekretorė, vykdanti direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas dr. Živilė Gudlevičienė priduria, kad tokia partnerystė padės inovacijoms greičiau pasiekti onkologinį pacientą. „Tai neabejotina nauda mokslui ir visam NVI, nes taip bus stiprinamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) potencialas per bendrus projektus su inovatyvia farmacijos pramone. Mokslui ir klinikai bendradarbiaujant su verslu lengviau bus pritraukiamas papildomas finansavimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir kompetencijos kuriant naujus diagnostinius bei terapinius sprendimus, įskaitant radiofarmacijos tyrimus, dirbtinio intelekto (DI) įrankių kūrimą ir taikymą, panaudojant biobankų infrastruktūrą farmacijos pramonės vystymui. Esant tokiam trišaliam mokslo, verslo ir praktikos bendradarbiavimui, mokslinių tyrimų rezultatai greičiau pereis iš fundamentinių į taikomuosius, o sukurtos naujos technologijos ar vaistai greičiau pasieks pacientą,“ – sako dr. Ž. Gudlevičienė. Didelis dėmesys- personalizuotai medicinai Taip pat bus skatinamas pacientų įtraukimas į klinikinius tyrimus ir ankstyvojo prieinamumo programas, prisidedama prie pažangios kainodaros ir kompensavimo politikos formavimo, ieškoma inovatyvių sprendimų, didinančių sveikatos sistemos efektyvumą ir mažinančių finansinę naštą visuomenei. „Personalizuota medicina yra viena svarbiausių šiuolaikinės onkologijos krypčių, keičianti požiūrį į vėžio diagnostiką ir gydymą. Ji suteikia galimybę kiekvienam pacientui parinkti individualiomis biologinėmis ligos savybėmis pagrįstą gydymą, didinti jo veiksmingumą, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sparčiau diegti mokslo pasiekimus į kasdienę klinikinę praktiką. Siekiant, kad personalizuota medicina taptų prieinama kuo platesniam pacientų ratui, būtinas glaudus sveikatos priežiūros specialistų, mokslo bendruomenės, pacientų organizacijų, politikos formuotojų ir verslo atstovų bendradarbiavimas. Partnerystė su IFPA yra svarbus žingsnis įgyvendinant šiuos tikslus – ji stiprins ekspertinį dialogą, skatins keitimąsi tarptautine patirtimi, prisidės prie personalizuotos medicinos prieinamumo didinimo ir sudarys palankesnes sąlygas klinikinių tyrimų plėtrai bei inovatyvių diagnostikos ir gydymo sprendimų diegimui. Tik veikdami kartu galime užtikrinti, kad pažangūs mokslo pasiekimai kuo greičiau pasiektų pacientus. Esame įsitikinę, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir bendros iniciatyvos leis kurti pažangią, į pacientą orientuotą onkologinės priežiūros sistemą, kurioje inovacijos tampa ne ateities vizija, o kasdiene klinikine praktika,“ – sako NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė. NVC vadovas priduria, kad trišalis bendradarbiavimas leis mokslo žinias greičiau integruoti į klinikinę praktiką. „Klinikoje labai svarbu išlaikyti glaudų ryšį su mokslo institucijomis bei glaudžiai bendradarbiauti su farmacijos pramone, diegiant pažangius metodus ir siekiant kuo geresnių prevencijos, diagnostikos ir gydymo rezultatų mūsų pacientams. Šiuo bendradarbiavimu sieksime greitesnio inovatyvių vaistų, diagnostikos metodų ir personalizuotos medicinos sprendimų diegimo į kasdienę klinikinę praktiką. Vykdant bendrus projektus bus sudarytos geresnės galimybės pacientams dalyvauti ankstyvojo prieinamumo programose ir klinikiniuose tyrimuose, vyks spartesnis mokslo žinių perkėlimas į klinikinę praktiką, pacientų gydymas taps efektyvesnis, o gerinant gydymo rezultatus bus mažinamos sveikatos sistemos išlaidos,“- sako NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Stiprinamas bendradarbiavimas radiofarmacijos ir teranostikos srityse Partneriai taip pat stiprins bendradarbiavimą radiofarmacijos srityje. Bus vykdomos bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, skirtos naujų diagnostinių ir terapinių radiofarmacinių preparatų kūrimui, naudojama NVI turima infrastruktūra ir molekulinio vaizdinimo įranga bendriems projektams, taip pat bendradarbiaujama rengiant radiofarmacinių preparatų taikymo metodikas ir indikacijų sąrašus.  „Ypač reikšminga bendradarbiavimo kryptis – radiofarmacija ir teranostika, kurioje personalizuotos medicinos principai atsiskleidžia itin apčiuopiamai: diagnostikos ir gydymo derinys tame pačiame radiofarmaciniame preparate leidžia tiksliai pritaikyti terapiją kiekvieno paciento naviko biologinėms savybėms. Bendradarbiavimo deklaracijoje šalys įsipareigojo vykdyti bendras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas naujų diagnostinių ir terapinių radiofarmacinių preparatų kūrimui, bendriems projektams bei bendradarbiauti rengiant šių preparatų taikymo metodikas ir indikacijų sąrašus. Toks bendradarbiavimas tiesiogiai papildo Baltijos regione kuriamo teranostikos ir radiofarmacijos kompetencijų centro THERA-BALT tikslus – stiprinti mokslinę ir klinikinę infrastruktūrą, spartinti naujų vaistų kelią nuo tyrimų iki pacientų ir kurti tvarią pagrindą personalizuotos onkologijos plėtrai Lietuvoje ir regione,“- apie bendradarbiavimo svarbą kalba NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. Ši partnerystė atspindi bendrą siekį stiprinti Lietuvos onkologijos paslaugas, skatinti mokslo ir klinikinės praktikos integraciją, užtikrinti, kad naujausi mokslo pasiekimai kuo greičiau pasiektų onkologinius pacientus ir prisidėtų prie geresnių vėžio gydymo rezultatų. IFPA direktorė Jūra Smilgaitė pabrėžia, kad inovacijų atėjimas į klinikinę praktiką yra būtinas, siekiant geresnių rezultatų vėžio gydyme.  „Inovatyvūs vaistai, personalizuota medicina ir radiofarmacija atveria naujas onkologinių ligų gydymo galimybes. Tačiau tam, kad mokslo pasiekimai greičiau pasiektų pacientus, būtinos ilgalaikės partnerystės. Apjungus IFPA, NVI ir NVC žinias, patirtį bei išteklius, galėsime efektyviau spręsti iššūkius ir siekti geresnių sveikatos rezultatų kuo didesnei visuomenės daliai”, – sako J. Smilgaitė. IFPA atstovauja inovatyvios farmacijos pramonės kūrėjams ir gamintojams, remiantiems modernią ir tvarią sveikatos apsaugos sistemą. Asociacijos vizija – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, didinant inovatyvių gydymo sprendimų prieinamumą. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-07-02

Nacionaliniame vėžio centre lankėsi Europos vėžio institutų organizacijos (OECI)  ekspertai:  Nacionalinis vėžio centras akreditacijos procese artėja prie siekiamo tikslo – tapti Visapusišku vėžio centru (Comprehensive Cancer Centre). Vizito metu ekspertai susipažino su Centro veikla, gydymo, mokslo ir švietimo procesais, aptarė akreditacijos eigą bei pasidalijo naudinga ekspertine patirtimi. Simon Oberst, OECI  kokybės ir akreditacijos direktorius, kalbėdamas Nacionalinio vėžio centro, Nacionalinio vėžio instituto, VU ir VU ligoninės Santaros klinikos bendruomenės atstovams pabrėžė, jog vizito tikslas padėti Nacionaliniam vėžio centrui realiai ir tikslingai pasirengti OECI akreditacijai. „Tai nėra formalus auditas, šiandien mūsų vizito tikslas – realiai susipažinti su pasirinktomis NVC veiklos sritimis, pateikti savo įžvalgas ir konsultacijas, nesiekiant  vertinti ar oficialiai audituoti. Mūsų pastabos skirtos padėti stiprinti valdymo suderinamumą ir įgyvendinimą, tobulinti klinikinės ir mokslinės veiklos integraciją, dokumentacijos kokybę ir išsamumą, bendrą organizacijos pasirengimą akreditacijai, numatant protingus realiai įgyvendinamus terminus“, – pasakė S. Oberst. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dėkodamas OECI ekspertų komandai, NVC bendruomenei ir ypač Informacinių sistemų ir duomenų valdymo skyriui už intensyvų darbą vizito dieną, pabrėžė, jog NVC bendruomenei  labai svarbi nuomonė kolegų, kurie lankėsi daugelyje Europos vėžio centrų ir mato, kokiame etape šiandien yra NVC siekdamas europinės akreditacijos. „Jūs, kaip ir mes, tai gerai suprantame. Jūsų patarimai, įžvalgos, pastabos mums labai svarbios. Atvirai pasakysiu, svarbesnės yra kritinės pastabos, nes jos parodo mums kelią, atkreipia didesnį dėmesį į spręstinas problemas ir identifikuoja kryptis, kuriomis judėsime į priekį. Jau šiandien mes pradedame galvoti, diskutuoti  ir tartis, kaip koreguosime procesus, kurie mus ves į priekį. Ir mes jau šiandien turime pozityvios informacijos dėl Jūsų pastabų. Dėkoju už sunkią ir darbingą dieną“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-07-03

Dalyvaudamas klinikiniame tyrime žmogus gali gauti patį naujausią gydymą, kuris įprastoje praktikoje galbūt bus prieinamas tik po kelerių metų, o kompensuojamas – dar vėliau. Pasak Rolando, svarbiausia – pozityviai mąstyti ir turėti drąsos priimti naujausius gydymo metodus, kuriuos pasiūlo gydytojai. „Į klausimą, kaip sekasi, visada atsakau: jeigu kalbamės, vadinasi, neblogai“, – su šypsena sako vyras, jau daugiau nei dešimtmetį gyvenantis su skrandžio vėžio diagnoze. Šiandien jis džiaugiasi galėdamas gyventi visavertį gyvenimą ir atvirai kalba apie sprendimą, kuris, jo įsitikinimu, iš esmės pakeitė ligos eigą – dalyvavimą klinikiniame tyrime. „Svarbiausia – pozityvi mąstysena ir drąsa priimti naujausius gydymo metodus“, – sako Rolandas. Ligos pradžia buvo ilga ir sudėtinga „Dėl skrandžio negalavimų gydžiausi trejus metus. Nustatė skrandžio opą, skyrė vaistų. Skausmas praeidavo, bet po kurio laiko vėl sugrįždavo. Kreipiausi į kitą gydytoją, kuris iš karto paėmė biopsiją. O juk skrandį gydžiausi trejus metus… Tuomet ir paaiškėjo onkologinės ligos diagnozė – skrandžio vėžys jau buvo išplitęs.“ Po pirmojo chemoterapijos kurso Panevėžyje išgirdęs itin nepalankią prognozę, Rolandas nusprendė kreiptis į Nacionalinį vėžio centrą. „Pradžioje patekau pas vieną gydytoją, vėliau mane nukreipė pas gydytoją Editą Baltruškevičienę. Kai pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime, net nesudvejojau. Kas čia blogo dalyvauti? Kita vertus, alternatyvos nebuvo. Jeigu tik yra galimybių, būtinai reikia dalyvauti. Žinau, kad žmonėse dar yra abejonių, girdžiu sakant, kad kaip bandymų triušiai ten pacientai. Esu sutikęs žmonių, kurie iš viso gydymo atsisako išgirdę diagnozę. O juk reikia suprasti, kad neturime nei vieno vaisto, kad ir paprasčiausio, kuris nebūtų ištirtas klinikiniuose tyrimuose. Turėtų tas nepasitikėjimas keistis po truputį. Jauni žmonės tikrai, manau, sutinka dalyvauti. Man didžiausia problema buvo viduriavimas. Dozę sunkiai atitaikėme. Nesinorėjo mesti gydymo, todėl derinome vaistų dozę, viduriavimą stabdėme vaistais. Sunkiai, bet pavyko sureguliuoti. Esu 48-erių, gavau invalidumo lygį, bet prašiau, kad leistų dirbti, ir dirbau tiek, kiek leido sveikata. Nenorėjau savęs nusirašyti,“ – pasakoja Rolandas. Svarbu – artimųjų palaikymas Didžiausias išbandymas buvo ne tik pati liga, bet ir žinia, kurią teko priimti visai šeimai. „Pradžioje, kai išgirdau diagnozę, aišku, buvo didelis stresas. Visai šeimai – žmonai, vaikams, jie dar buvo paaugliai. Pasėdėjome, pasikalbėjome ir nusprendėme: verksi ar neverksi – situacijos nepakeisi. Kitaip nebus. Labai daug reiškė šeimos palaikymas. Kiekvieną dieną padrąsindavo. Juk būna, kad iš lovos negali išlipti, o bendromis jėgomis, pasikalbant, palaikant – įveikiama ir tai. Kol nesusiduri su liga, atrodo, kad jos tarsi nėra. O kai pats susiduri, pamatai, kiek daug žmonių ji paliečia. Atrodo, kokį kanalą įsijungtum, viskas apie vėžį. Daug informacijos viešojoje erdvėje,“ – dalijasi Rolandas. Paskirtas ir chirurginis gydymas Šiandien po operacijos praėjo jau aštuoneri metai. „Pašalino trečdalį skrandžio. Prieš operaciją chirurgas pasakė, kad viską pamatys tik operacijos metu, nes buvo metastazių kepenyse. Operacija pavyko gerai. Per tris–keturis mėnesius visiškai atsigavau. Šiek tiek užtruko, kol pripratau prie maisto – pradėjau nuo kelių šaukštų košės. Dabar valgau viską – ir lašinukų, ir dešros. Tyrimus darydavome kas pusmetį. Aišku, likus porai savaičių iki jų visada atsiranda nerimo. Tačiau kol kas visi rezultatai geri, skrandis apžiūrėtas ir iš vidaus. Noriu palinkėti viena – kad žmonės nustotų galvoti, jog jie yra bandymų triušiai. Juk nebe tie laikai. Patiems žmonėms reikia keistis,“ – sako Rolandas. Nacionalinio vėžio centro Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė sako, kad klinikiniai tyrimai šiandien yra viena svarbiausių šiuolaikinės onkologijos pažangos dalių: „Klinikiniai tyrimai yra inovacijų nešėjai. Onkologijoje kiekviena papildoma gydymo galimybė gali prisidėti prie ilgesnio ir kokybiškesnio paciento gyvenimo. Dalyvaudamas klinikiniame tyrime žmogus gali gauti patį naujausią gydymą, kuris įprastoje praktikoje galbūt bus prieinamas tik po kelerių metų, o kompensuojamas – dar vėliau. Tai galimybė išbandyti naujus gydymo metodus, inovatyvius vaistų derinius, pažangius dozavimo režimus. Visų klinikinių tyrimų tikslas – geriau suprasti ligą ir surasti veiksmingesnius gydymo būdus pacientams. Rolando istorija puikiai parodo, kad ryžtas, pasitikėjimas gydytoju ir siekis pasinaudoti visomis gydymo galimybėmis gali iš esmės pakeisti ligos eigą. Galimybė dalyvauti klinikiniame tyrime gali atsirasti įvairiais gydymo etapais – diagnostikos, chirurginio gydymo, radioterapijos, sisteminio gydymo ar stebėsenos metu. Aptardami kiekvieno paciento gydymo planą visuomet įvertiname, ar jis atitinka konkretaus klinikinio tyrimo kriterijus, ir, jei tokia galimybė yra, ją pasiūlome. Nacionalinis vėžio centras aktyviai bendradarbiauja su farmacijos kompanijomis ir akademiniais partneriais, siekdamas Lietuvos pacientams sudaryti kuo daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir gauti inovatyvų gydymą. Informacija apie vykdomus klinikinius tyrimus skelbiama Nacionalinio vėžio centro interneto svetainėje, tačiau svarbiausias informacijos šaltinis išlieka gydantis gydytojas. Jis geriausiai žino paciento situaciją ir gali įvertinti, ar konkretus tyrimas jam tinka. Klinikiniame tyrime dalyvaujantis pacientas laimi dvigubai – ne tik gali gauti naują gydymo metodą, bet ir yra kur kas atidžiau stebimas nei įprastai. Dažniau atliekami kraujo ir kiti diagnostiniai tyrimai, todėl sveikatos būklė vertinama itin kruopščiai. Žinoma, dalyvavimas klinikiniame tyrime reiškia ir didesnį įsitraukimą – gali tekti dažniau atvykti į gydymo įstaigą, atlikti daugiau tyrimų ar procedūrų. Todėl prieš priimdamas sprendimą kiekvienas pacientas išsamiai supažindinamas su tyrimo eiga, galima nauda ir rizikomis. Vienas dažniausių klausimų – ar klinikiniame tyrime pacientas gali negauti gydymo. Visuomet žiūrima saugumo ir naudos pacientui. Net jei tyrime naudojamas placebas, jis taikomas kartu su standartiniu gydymu, o ne vietoj jo. Kitas dažnas nuogąstavimas – galimas gydymo šalutinis poveikis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kiekvienas vaistas, tiek naujas, tiek daugelį metų vartojamas, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Klinikinių tyrimų metu pacientai yra labai atidžiai stebimi, todėl į bet kokius sveikatos pokyčius reaguojama nedelsiant. Svarbiausia laiku informuoti gydytoją ir vadovautis jo rekomendacijomis. Prieš dešimtmetį klinikiniai tyrimai daugeliui pacientų atrodė nepažįstami ir keliantys nerimą. Dažniausiai baimę keldavo ne pats tyrimas, o nežinojimas – kas laukia, ar gydymas bus saugus, ar jis tikrai gali padėti. Šiandien matome teigiamą pokytį – pacientai tampa aktyviais savo gydymo partneriais. Jie domisi galimybėmis, klausia apie klinikinius tyrimus ir nori suprasti, kokią naudą jie gali suteikti. Atviras pokalbis ir aiški informacija padeda priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka paciento situaciją ir lūkesčius. Mūsų tikslas – kad kiekvienas pacientas, prieš priimdamas sprendimą, gautų visą reikalingą informaciją apie klinikinio tyrimo eigą, galimą naudą ir rizikas. Tik gerai informuotas žmogus gali priimti sprendimą, kuris jam yra tinkamiausias.“ Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-07-01