Naujienos

NVC vyko trečioji Nacionalinė paliatyviosios pagalbos tarptautinė konferencija. Joje diskutuota apie paliatyvios pagalbos situaciją Lietuvoje, diskutuota apie tarptautines patirtis, pacientų priežiūros planavimo strategijas. Taip pat kalbėta apie paliatyvią chemoterapiją, psichologinę pagalbą pacientams ir jų artimiesiems, kitas aktualias temas. Konferencijoje pranešimus skaitė Paliatyviosios medicinos konsultantas ir pacientų priežiūros planavimo strategijos grupės pirmininkas prof. Mark Taubert – Paliatyviosios medicinos konsultantas ir pacientų priežiūros planavimo strategijos grupės pirmininkas (Velsas), edukologė, dirbanti Birmingham universitete, nagrinėjanti sveikatos netolygumus ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą namuose prof. Lorna Hollowood – (Jungtinė Karalystė), Vokietijos paliatyvios pagalbos ekspertas Boris Knopf. Pranešimus taip pat skaitė NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinatorius Marius Čiurlionis, NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė, NVC Priėmimo skyriaus vedėjas dr. Marius Perminas, NVC medicinos psichologė Sandra Birbilaitė, VIKO sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė dr. Jurgita Kazlauskienė. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas kalbėjo, kad ši konferencija atspindi ne tik paliatyviosios pagalbos aktualijas, bet ir iššūkius, su kuriais susiduria sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje. „Labai noriu padėkoti organizatoriams, pirmiausia – Mariui Čiurlioniui už tai, kad mes turime šį renginį, ačiū už labai aktualią programą, kuri atspindi mūsų kasdienius iššūkius. Kaip Nacionalinis vėžio centras yra susijęs su paliatyviąja pagalba? Ši tema aktuali nuolat – tai viena esminių mūsų užduočių. Mes siekiame tapti visapusišku vėžio centru ir viena iš pagrindinių mūsų užduočių yra užtikrinti sklandų paciento kelią. Neretai tame kelyje yra ir paliatyviosios pagalbos etapas. Žinoma, jo gali ir nebūti, tačiau šis etapas yra labai svarbus. Nacionaliniu mastu paskutinius trejus metus mes statome savo paliatyviosios pagalbos sistemą. Paliatyvioji pagalba didžiąja dalimi steigiama regionuose, bendradarbiavimas numatomas su pirmine grandimi. Onkologiniams pacientams, kurie pereina į paliatyviąją pagalbą, labai reikia ekstrinės pagalbos ir aukštųjų technologijų. Tokiems pacientams prireikia pagalbos valdant skausmą, simptomus. Čia labai svarbios aukštosios technologijos. Mes, kaip institucija, iniciavome procesus tam, kad sukurtume paliatyviosios pagalbos paslaugų sistemą. Nebūsime institucija, kuri taikys ilgalaikę gydymo politiką. Norime būti institucija, kuri suteiks konsultacijas, paslaugas tam, kad palengvintume šių pacientų gyvenimą, padėsime kontroliuoti simptomus. Mes planuojame šiuos pacientus priimti, užtikrinti aiškų atsakymą, ar galima radikali pagalba. Tam reikalingi visi specialistai, kurie dirba pas mus. Antra, mes tokiam pacientui galime užtikrinti simptomų kontrolę. Mūsų misija taip pat yra bendradarbiavimas su regionų paliatyviosios pagalbos įstaigomis, kad specialistai galėtų dalintis žiniomis, patirtimis, tendencijomis.   Pasakysiu skaudžią situaciją. Nėra kodo, pagal kurį apmokamos paliatyviosios pagalbos paslaugos. Kai pacientui reikia skubios pagalbos ir jis atvyksta į tretinio lygio gydymo įstaigą, personalas turi švelniai pasakyt, kad šioje įstaigoje pacientui ne vieta.  Artimieji ir pacientas supranta, kad jie šiai sistemai nereikalingi. Mes turime jam užtikrinti pagalbą, simptomų kontrolę ir su aiškiomis tolimesnio gydymo išvadomis ligonį atiduoti ilgalaikei priežiūrai. Vilniuje per metus tokios pagalbos prireikia 800 pacientų. Mūsų tikslas yra galėti teikti paslaugas tokiam skaičiui ligonių, žinoma, nekalbu apie ilgalaikės priežiūros paslaugas. Dar kartą ačiū Mariui Čiurlioniui, kuris didelę dalį dalykų jau padarė. NVC Paliatyvios pagalbos poskyris dar tik pradeda veikti pilnu pajėgumu, bet labai tikiuosi, kad šiemet įvyks proveržis. Todėl iš visų sistemos dalyvių mums labai svarbu gauti grįžtamąjį ryšį – ką darome gerai ir ką darome blogai,“ – kalba doc. dr. V. Pečeliūnas. „Džiugu matyti, kaip sparčiai auga paliatyviosios pagalbos bendruomenė Lietuvoje – III Nacionalinė paliatyviosios pagalbos konferencija Vilniuje tapo išskirtiniu įvykiu, subūrusiu sveikatos priežiūros specialistus, socialinius darbuotojus ir sielovadininkus bendrai diskusijai bei žinių mainams. Vis didėjantis susidomėjimas paliatyviąja pagalba rodo, kad ši sritis tampa vis aktualesnė ir reikalingesnė, o kartu stiprėja ir noras tobulinti pacientų priežiūrą, diegti pažangiausius metodus bei dalintis vertingomis praktikomis iš viso pasaulio.  Ypatingai džiugina, kad konferencijoje dalyvavo ir tarptautiniai pranešėjai – žinomi visame pasaulyje ekspertai, nusipelnę paliatyviosios pagalbos srityje. Tai – puiki proga semtis žinių, plėsti akiratį ir užmegzti reikšmingus tarptautinius ryšius. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Nacionalinio vėžio centro teikiamomis paslaugomis, aptarti aktualius teisinio reguliavimo klausimus bei rasti naujų bendradarbiavimo galimybių. Tokie renginiai ne tik stiprina profesinę bendruomenę, bet ir skatina nuolatinį tobulėjimą, siekiant kuo geresnės gyvenimo kokybės paliatyviosios pagalbos pacientams,“ – įspūdžiais dalinasi konferencijos organizatorius, NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinatorius Marius Čiurlionis. Konferenciją organizavo Baltic Palliative Care Association ir Nacionalinis vėžio centras.

Balandžio 1-2 dienomis NVI ir NVC delegacija lankėsi dviejuose aukčiausio lygio vėžio centruose – Europos onkologijos institute ir Milano nacionaliniame vėžio institute. Vizitus į šiuos Italijos vėžio centrus, turinčius Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) visapusiškų vėžio centrų akreditaciją, organizavo Lietuvos ambasada Italijoje, vadovaujama ambasadorės Dalios Kreivienės. Vizituose į Milano vėžio centrus dalyvavo ambasadorė Dalia Kreivienė, ambasados pirmoji sekretorė Jurgita Laurinėnaitė, NVI ir NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. Sonata Jarmalaitė, NVC centrų bei skyrių vadovai – doc. dr.  Audrius Dulskas, dr. Jurgita Ušinskienė, dr. Jonas Venius, Vaida Gedvilaitė, NVI biobanko vadovė dr. Daiva Dabkevičienė ir NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis. „Esame labai dėkingi Lietuvos Ambasadai, asmeniškai ambasadorei Daliai Kreivienei už susitikimų su Italijos vėžio centrais organizavimą. Užmegzti kontaktai sukuria pagrindą būsimam bendradarbiavimui gydymo ir diagnostikos inovacijų, mokslo tyrimų srityse, įgalina dalijimąsi žiniomis ir abipusį mokymąsi. Italijos visapusiškų vėžio centrų patirtis mums taip pat labai svarbi siekiant visapusiško vėžio centro akreditacijos“, – sako NVI ir NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Pirmiausia NVI ir NVC delegacija aplankė Europos Onkologijos institutą (IEO). Tai -privačiomis lėšomis įsteigtas, puikiai įrengtas vėžio centras, OECI akredituotas visapusiškas vėžio centras. IEO ligoninėje naujausiomis priemonėmis diagnozuojamas ir gydomas vėžys, vykdoma vėžio prevencija, atliekami klinikiniai tyrimai, kasmet joje gydosi apie 18 tūkst. pacientų. Įstaigoje veikia 3 chirurginiai robotai, kuriais kasmet atliekama virš tūkstančio operacijų. Radioterapija atliekama 6 linijiniais greitintuvais, taikoma protonų terapija. Ligoninėje vyksta virš 700 klinikinių tyrimų, įtraukiančių 6–9 tūkst pacientų. IEO įdiegti vadybiniai sprendimai, optimizuojantys paciento kelią nuo ligos diagnozės iki gydymo, o mokslo padalinyje veikia šiuolaikine įranga aprūpintos įvairaus profilio vėžio tyrimų laboratorijos. Susitikime su NVI ir NVC delegacija bei Lietuvos ambasados Italijoje atstovais dalyvavo IEO mokslo direktorius prof. Roberto Orecchia, marketingo ir tarptautinių ryšių centro vadovė Barbara Cossetto, marketingo ir tarptautinių ryšių centro direktorius Marco Vianello, hematologijos padalinio vadovas prof. Enrico Derenzini, eksperimentinės onkologijos padalinio vadovas prof. Pier Giuseppe Pelicci ir kiti IEO padalinių vadovai ir darbuotojai. Po bendro IEO pristatymo, kurį padarė prof. Roberto Orecchia, Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė aplankyti pagrindinius IEO padalinius – vaizdinės diagnostikos, klinikinių tyrimų, radioterapijos, robotinės chirurgijos, mokslo laboratorijas ir biobanką. Aptarta galimybė bendradarbiauti gerinant vėžio centrų vadybą, rengiant mokslinių projektų paraiškas geresniam vėžio biologijos supratimui, įgalinančiam naujas onkologijos pacientų gydymo personalizavimo kryptis, vykdyti specialistų mainus. IEO atstovai pakviesti atvykti į Lietuvą. Kitą dieną NVI ir NVC delegacija kartu su Lietuvos ambasados Italijoje atstovais lankėsi Milano Nacionaliniame vėžio institute. Institutas įkurtas 1929 metais ir yra lyderiaujantis vėžio centras Italijoje, OECI akredituotas visapusiškas vėžio centras. Institute kasmet gydoma beveik 7 tūkst. pacientų, suteikiama per 12 tūkst. chemoterapijos ir 3 tūkst. radioterapijos paslaugų, vykdoma daugiau nei 700 klinikinių tyrimų, parengiama daugiau nei 800 mokslinių publikacijų. Susitikime dalyvavo Instituto prezidentas dr. Gustavo Galmozzi, generalinė direktorė dr. Maria Teresa Montella, direktorius mokslui prof. dr. Giovani Appolone, skaitmeninės patologijos centro vadovas dr. Biagio Paolini, biobanko vadovė dr. Laura Cattaneo. Vizitus į medikamentinės onkologijos, branduolinės medicinos ir onkochirurgijos centrus organizavo Dr. Marco Platania, Dr. Alessandro Gronchi ir Dr. Marco Maccauro. Aptarta galimybė bendradarbiauti vykdant klinikinius tyrimus, organizuoti bendrus daugiadalykius aptarimus, perimti patirtį robotinėje chirurgijoje, retų navikų diagnostikoje ir gydyme, bendrai rengti paraiškas tarptautinėse tyrimų programose. Su institutu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, numatanti partnerystę gerinant vėžio kompetencijos centrų valdyseną, rengiant bendrus biomedicininius ir klinikinius tyrimus, kvalifikacijos kėlimo seminarus, specialistų mainus, bendras mokslines publikacijas ir projektines paraiškas. Planuojamas Instituto atstovų vizitas į Lietuvą.

Savaitgalį LITEXPO centre vykusioje grožio industrijos parodoje „Pelenė“ Nacionalinio vėžio centro onkologai apie grožį pakvietė pasikalbėti kitu kampu. Žinoti apie vėžį ir mitybą, krūties vėžio prevenciją, atpažinti melanomos požymius ir žmogaus papilomos viruso riziką, domėtis savo apgamais, nebijoti tikrintis prevenciškai – visa tai – taip pat yra grožis. Šiomis temomis diskutuota interaktyvioje konferencijoje visuomenei „Žinok, nebijok, pasirūpink savimi“. Renginį organizavo Nacionalinė krūties ligų asociacija, bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio centru. Konferenciją moderavo NVC gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė. Konferencijoje minėtomis temomis diskutavo Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Algė Leveckytė, medicinos psichologė Sandra Birbilaitė, gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič, gydytojas onkologas Ignas Karnas, gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dietologė dr. Edita Gavelienė. Diskusijos moderatorius, NVC gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas džiaugiasi gausios auditorijos įsitraukimu į diskusiją. „Labai geri įspūdžiai. Per visą konferenciją jaučiau auditorijos palaikymą, susidomėjimą, kuris neišblėso iki pat paskutinės minutės. O konferencija užtruko kelias valandas. Aptarėme visus pagrindinius aspektus, kurie susiję su onkologine sveikata. Kalbėjome apie mitybos svarbą, krūties, gimdos kaklelio vėžį,  apgamus, melanomą. Diskutavome apie fizinės veiklos, kokybiško miego, gerų emocijų būtinybę vėžio profilaktikai. Per mūsų medicinos psichologės paskaitą buvo iškelta daugybė klausimų, kaip elgtis gyvenime, kad būtum sveikas, nesirgtum, kaip puoselėti savo psichinę sveikatą. Kalbėjome apie prevencines, moterims skirtas vėžio prevencijos programas – krūties vėžio ir gimdos kaklelio. Akcentavome žmogaus papilomos viruso įtaką gimdos kaklelio vėžio atsiradimui, kalbėjome, kaip šio viruso išvengti, kodėl svarbu profilaktiškai tikrintis, skiepytis nuo ŽPV pačioms, skiepyti mergaites ir berniukus. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, kurią galime sėkmingai gydyti, svarbiausia ją diagnozuoti laiku. Prevencinės melanomos programos nėra, bet kalbėjome apie tai, kad apgamus reikia periodiškai parodyti gydytojui dermatologui. Manau, tokių interaktyvių diskusijų reikia organizuoti daugiau,“ – įspūdžiais dalinasi dr. M. Trakymas. Gydytojui antrina ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė: ji sako, kad didžiausias įvertinimas – žmonių susidomėjimas aktualiomis vėžio prevencijos temomis. „Mano įspūdis pirmiausia tas, kad kai užsipildė visos auditorijos kėdės, užsipildė ir mano širdis. Labiausiai buvo džiugu tai, kad į diskusiją atėjo jauni žmonės. Kelios merginos buvo mano pagrandukų amžiaus. Jos išbuvo nuo renginio pradžios iki pabaigos, uždavinėjo aktualius klausimus mūsų onkologams.  Manau, reikia nesustoti – gretinti grožį ir sveikatą. Čia žemas startas ir labai tikiuosi, kad jis išsivystys į maratoną,“ – sako A. Bružienė.

Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai, o rimtos ligos simptomų nebuvo jokių ir nėra iki pat šiol.  Viskas prasidėjo nuo keistų skausmų. „Keliu kepurę prieš Šiaulių gydytojus, kurie įsigilino į mano situaciją ir pasiuntė į Vilnių, kur galiausiai patekau į Nacionalinį vėžio centrą“, – sako vyras. Anot gydytojos onkologės radioterapeutės Ritos Steponavičienės, svarbu yra gydytojo patirtis ir kartu su ja atsirandanti nuojauta. Vertinu kolegų, dirbančių visose sveikatos priežiūros įstaigose darbą bei patirtį, o esminis sprendimas ir patarimas – įtarus onkologinę ligą būtina nukreipti pacientą į specializuotą ligoninę“, –  sako gydytoja onkologė radioterapeutė. Skausmai privertė kreiptis į gydytojus Mindaugas prisimena, jog skrendant lėktuvu į komandiruotę jau truputį skaudėjo petį, o Belgijoje leidžiantis ir galvos skausmai prisidėjo. Leidžiantis grįžtant persimetė į klubo sąnarį. „Nuvykau tiesiai į Priėmimo skyrių, tačiau  pirmą kartą nieko nerado. Kai kreipiausi antrą kartą, Šiaulių respublikinės ligoninės vidaus ligų gydytojui Edgarui Klemanskiui įtarimų  sukėlė mano skausmų pobūdis – keliaujant lėktuvu. Neužteko klubo sąnario radiologinio vaizdo, paskyrė papildomų tyrimų. Atlikus bronchoskopiją rado darinį plaučiuose. Neišsigandau, net nebuvo įtarimo, kad gali kas blogo būti. Aš – nerūkantis, labai „užsikabinęs“ už sveikos gyvensenos taisyklių, esu vegetaras.  Visi ramino, kad nėra simptomų, klubo sąnarys tik bus surietęs. Ir visgi tuo metu Šiauliuose konsultavęs gydytojas krūtinės chirurgas iš Santaros klinikų Andrius Timpa, paklausinėjęs, ar esu daug rūkantis, ar kenksmingą darbą dirbantis, patarė atvykti į Santaros klinikas.   Avykau į Vilnių, į Santaros klinikas, kur ir buvo diagnozuotas piktybinis navikas. Reikėjo ir daugiau tyrimų atlikti – pozitronų emisijos tomografiją, galvos magnetinio rezonanso tomografiją.  Gruodžio 16 d. sužinojau, kad galvos smegenyse dvi metastazės. Tada jau ne nekokia nuotaika apėmė. Ištyrę limfmazgius Krūtinės chirurgijos skyriuje juos ir pašalino: juose nieko blogo nėra. Gydyta viena metastazė, o išnyko abi Santaros klinikose mano gydymas buvo baigtas, perėjau į Nacionalinį vėžio centrą, pas gydytoją pulmonologę Renatą Jakubauskienę. Per konsiliumą nuspręsta taikyti taikinių terapiją ir spindulinę terapiją metastazėms galvoje gydyti. Dabar jau galiu tvirtai pasakyti – didžiulė laimė, kad patekau pas gydytoją radioterapeutę Ritą Steponavičienę, kuri įsigilino į situaciją, neskubėjo ir pasakė: palaukim, jeigu vaistai suveiks per mėnesį, žiūrėsim. Spinduliavo vieną židinuką, kuris yra atokiau nuo svarbių centrų  smegenyse. Viskas gerai pavyko. Padarė tyrimus – pagrindinis darinys plaučiuose likęs vienintelis ir sumažėjęs geru trečdaliu, o metastazės galvos smegenyse išnyko. Vaistus geriu kiekvieną dieną, šalutinių poveikių neturiu, viskas gerai. Mane gydo gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Norkienė. Gyventi su vėžiu įmanoma Ir dar vieną svarbų dalyką noriu paminėti. Gydytojai labai atsargiai praneša geras naujienas, o mums, pacientams, tų gerųjų žinių labai reikia. Suprantu, jog pagerėjimas gali būti laikinas, o po to situacija gali ir prastėti. Bet mes taip pat protingi žmonės ir viską galime suprasti. Šiandien galiu gyventi pilnavertį gyvenimą gyventi, nejaučiu jokio vaistų šalutinio poveikio. Dažnai pagalvoju, kas būtų buvę, jeigu Šiaulių gydytojas nebūtų įsigilinęs į mano atvejį? Būtų pagydę antibiotikais klubo sąnarį. O po to?… Taigi, kaip gydytojas Andrius Timpa pasakė – keliu kepurę prieš šiauliečius. Tyrimus reikia kartoti, žinoma, gydytojai labai daug nežada, bet dabar galiu gyventi kokybišką gyvenimą ir tai – svarbiausia. Esu išsikraustęs iš miesto į kaimą, sportuoju, važinėju dviračiu, bėgioju. Šią vasarą planuoju kelionę motociklu. Labai palaiko artimieji – ypač sesuo, draugė, kuri pati yra medikė. Tėvelį esu palaidojęs, su šeima išsiskyrėme. Kodėl atsirado toks darinys, gydytojai pataria nesukti galvos. Taip ir darau, tikiu, kad tai nėra nuosprendis, domiuosi žmonių, praėjusių ligą, istorijomis, daug skaitau. Nesakau, kad įveiksiu vėžį, bet gyventi su juo įmanoma. Nesijaučiu fiziškai blogai, tik va, saulės reikės vengti. Pagalvosiu, kaip apsirengti, skrybėlę įsigysiu.“ Individualizuotas gydymas išsaugojo gyvenimo kokybę Gydytoja radioterapeutė Rita Steponavičienė sako, jog per daugiadalykį aptarimą dar kartą įsitikino tokio susirinkimo  būtinybe ir svarba. „Ištirtame navike buvo rasta aktyvinančioji mutacija ir, atsižvelgus į tai, buvo paskirtas individualizuotas gydymas. Šiam jaunam ir iš pažiūros sveikam pacientui paskirta taikinių terapija, kuri veikia ne tik ligą plaučiuose, bet  ir metastazes galvos smegenyse. Tačiau daugiadalykio aptarimo metu išdiskutavę visus šios ligos aspektus nusprendėme, jog tikslingas spindulinis gydymas į metastatinius židinius galvos smegenyse. Kaip ir buvo minėta, galvos smegenų magnetinio rezonanso ištyrimo metu buvo pastebėti du metastatiniai židiniai galvos smegenyse. Pacientui buvo ruošiama radiochirurgija HyperArc metodu. Noriu pabrėžti, jog radiochirurgija yra modernios spindulinės terapijos metodika, kurią naudojant  realizuojamos didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės į naviką. Įvertinus jau parengtą dozimetrinį švitinimo planą, t. y. abiejų metastazės židinių švitinimo planą, tapo aišku, jog tam tikra apšvitos dozė gali tekti Amono ragui (hippocampus). Kaip žinia, ši smegenų struktūra dalyvauja emocijų mechanizmo formavime ir atminties įtvirtinime. Geriausiai žinoma hipokampo funkcija – trumpalaikis informacijos išlaikymas (trumpalaikė atmintis) ir jos perkėlimas į ilgalaikę atmintį kitose galinių smegenų srityse. Svarbu atkreipti dėmesį, jog abipusis hipokampo ir gretimų žievės sričių pažeidimas sukelia anterogradinę amneziją, kai negali būti sukuriami nauji prisiminimai apie faktus ir įvykius. Atsižvelgus į tai, jog pacientui skirta taikinių terapija taip pat veikia metastazes galvos smegenyse, siekiant išvengti galimo jonizuojančiosios spinduliuotės šalutinio poveikio Amono ragui, gydytojų onkologų radioterapeutų aptarime nusprendėme, jog bus taikoma stereotaksinė radiochirurgija  tik į vieną židinį  kairio pusrutulio viršutiniame kaktiniame vingyje. Taip pat tikėjomės, kad antras metastatinis židinys patirs abskopinį spindulinės terapijos efektą, t.y. bus paveiktas imuninės sistemos, taip pat ir taikinių terapijos. Kitaip tariant, siekdami išnaudoti šiuolaikinės radioterapijos galimybes stengėmės maksimaliai išsaugoti paciento gyvenimo kokybę – nesutrikdyti normalios smegenų veiklos“, – apie šiuolaikinį spindulinį gydymą išsamiai papasakojo gydytoja radioterapeutė Rita Steponavičienė. Dirba daugiadalykė specialistų komanda Daugiadalykio aptarimo sprendimą  įgyvendino visa komanda: onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas ir radiologijos technologas. „Ambulatoriškai realizuota viena gydymo frakcija (vienas gydymo seansas) – paskirtoji vienkartinė dozė 24 Gy. Pacientui neprireikė hospitalizacijos, procedūros trukmė – iki 20 minučių, po procedūros žmogus išliko aktyvus, pajėgus tęsti savo rutinininę veiklą. Praėjus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po taikytos stereotaksinės radiochirurgijos buvo atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso ištyrimas ir  pateikta gydytojų radiologų išvada, jog metastatinių židinių nematyti.  Viena galima pasakyti – džiugu. Su šiuolaikiška stereotaksinės spindulinės terapijos – stereotaksinės radiochirurgijos – metodika ir gydymo įranga gydytojai onkologai radioterapeutai įgyvendina individualizuotą gydymą Nacionaliniame vėžio centre. Spindulinė terapija, neabejotinai, yra efektyvus ir ekonomiškai naudingas gydymo būdas“, – teigia R. Steponavičienė Anot Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės chemoterapeutės Lauros Norkienės, medicinos mokslas nestovi vietoje, pažangūs pasiekimai