Naujienos

Motinos dienos proga Nacionalinis vėžio centras tradiciškai pakvietė pasikalbėti apie moterų onkologinę sveikatą. Gyvenimo kokybės išsaugojimas – vienas iš itin svarbių šiuolaikiniam onkologiniam pacientui kylančių klausimų. Todėl Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijos ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Jaunų moterų sveikatos išsaugojimas po onkologinių ligų gydymo“ dėmesys buvo skiriamas ne tik onkoginekologinio vėžio gydymui, bet ir tokioms temoms, kaip lytiškumo, vaisingumo, hormoninės funkcijos išsaugojimui sergant šiomis ligomis.   Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, ši konferencija yra itin prasminga savo temomis – kalbame ne tik apie ginekologinio vėžio gydymą, bet ir pacienčių gyvenimo kokybę, vaisingumo išsaugojimą. „Kaip ir girdėjote, Santaros slėnyje įvyko pokyčiai. Konsolidavus Nacionalinio vėžio instituto ir Santaros klinikų onkologijos klinikinę veiklą turime Nacionalinį vėžio centrą. Turime ir Nacionalinį vėžio institutą, kuris yra onkologijos mokslinė įstaiga ir su kuria mes bendradarbiaujame. Nuo pat metų pradžios pagrindinis mūsų tikslas buvo veiklos tęstinumas. Viena iš tęstinumo sričių buvo mūsų organizuojamų konferencijų kiekis. Jų anksčiau būdavo apie 15 per metus ir labai džiaugiuosi, kad šiemet skaičius išliko panašus. Labai dėkoju šios konferencijos organizatoriams iš Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijai, Lietuvos akušerių ginekologų draugijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Klaipėdos universiteto ligoninei ir kolegoms iš kitų institucijų, kurie dalyvauja šiame renginyje, prisideda prie jo organizavimo ir padeda kartu skleisti informaciją apie onkologiją. Pats esu hematologas. Nuo pat 2004 metų, kai dirbu šioje srityje, susidurdavau su daugybe klausimų iš pacienčių, jų artimųjų, šeimos narių, kaip išsaugoti vaisingumą susirgus vėžiu. Antra tema – pakaitinė hormonų terapija. Esu labai dėkingas profesorei Žanai Bumbulienei, su kuria daug bendravome šiais klausimais, suteikėme pagalbą daugybei hematologijos pacienčių. Esu labai dėkingas Santaros klinikų Vaisingumo centrui už tai, kad žmonėms suteikia vilties po labai intensyvaus onkologinių ligų gydymo. Daugelis šalių šiuo metų tvirtina nacionalines vėžio strategijas. Vienas iš tikslų yra eliminuoti gimdos kaklelio vėžį. Nemanau, kad tai yra utopija – kai kurios šalys labai sėkmingai žengia šia kryptimi. Mes Lietuvoje šiuo metu taip pat ruošiame naują vėžio kontrolės programą. Neabejoju, kad gimdos kaklelio vėžio eliminacija bus iškelta kaip vienas iš tikslų. Taigi, ši konferencija turi labai daug prasmės. Joje kalbama ir daugybę kitų labai svarbių temų, kurios aktualios jums. Dar kartą labai dėkoju organizatoriams, lektoriams ir linkiu labai produktyvios dienos,“- apie šios konferencijos svarbą kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. Onkoginekologiniu vėžiu serga vis jaunesnės moterys Anot vienos iš konferencijos organizatorių, Nacionalinio vėžio centro gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič, konferencija organizuoti nuspręsta dėl jaunėjančio onkoginekologinių pacienčių amžiaus. Jos susiduria ir su daugybe kitų problemų – vaisingumo išsaugojjimu, gyvenimo kokybės užtikrinimu. „Mintis organizuoti šią konferenciją kilo iš poreikio – ginekologinio vėžio daugėja tarp jaunų moterų. Susirgusios jaunos moterys susiduria su dar daugiau iššūkių. Žinome, kad pasaulyje moterys pradėjo gimdyti vėliau. Neretai onkologiniai susirgimai diagnozuojami moterims, kurios dar nėra gimdžiusios. Tada turime spręsti ir šią problemą. Turime taikyti nestandartinį gydymą, kad išsaugotume vaisingumą. Po tam tikro gydymo atsiranda hormoninių sutrikimų. Pašalinus kiaušides, moteris netenka hormoninės funkcijos. O tai yra didelė problema. Tai turi įtakos ne tik lytiniam gyvenimui, bet ir kaulų retėjimui, širdies-kraujagyslių ligų išsivystymui, ankstyvai menopauzei Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Vienas mūsų pagrindinių tikslų yra pasiekti ligos remisiją. Tačiau labai svarbu atsižvelgti ir į pacientės gyvenimo kokybės išsaugojimą, moters lūkesčius. O gyvenimo kokybė kiekvienai moteriai yra skirtinga. Tai gali būti pakankamas fizinis aktyvumas, lytinis gyvenimas, kita moteris, nors ir turėdama vaikų, ateityje norėtų susilaukti daugiau palikuonių. Todėl gydymas tampa vis labiau individualizuotas. Be abejo, visada turime išaiškinti pacientei, kokios yra galimos nestandartinio gydymo rizikos. Ir suteikti pasirinkimo teisę. Mano manymu, labai svarbu, kad pacientė būtų informuota apie galimas gydymo galimybes. Be galo svarbi yra emocinė, psichologinė parama – tiek nustačius diagnozę, tiek gydymo eigoje. Labai svarbu, kad ligos kelyje kartu su moterimi dalyvautų jos šeima, artimieji ar draugai. Sužinojus onkologinės ligos diagnozę, labai sudėtinga tai priimti, kyla daug įvairių minčių, jausmų. Juk visi žinome, kol tai nepaliečia mūsų, negali būti 100 procentų empatiškas. Niekada nepamiršiu mano jaunos pacientės frazės: „Galima išoperuoti naviką, bet kaip visa tai išmesti iš savo minčių?“ Šios pacientės atvejis buvo labai sėkmingas, nes navikas buvo aptiktas tik kelių milimetrų. Ši moteris išsaugojo vaisingumą, turi galimybių susilaukti vaikų, šiandien nėra ligos atkryčio, ji jaučiasi puikiai. Bet psichologiškai jai dar sunku. Todėl pacientei labai svarbu kalbėtis su gydytojais, psichologais, artimais žmonėmis. Viena iš priežasčių, kodėl daugėja jaunų, ginekologiniu vėžiu sergančių pacienčių, yra pagerėjusi ligos diagnostika. Tuo mes džiaugiamės, anksčiau aptinkame navikus. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, kita priežastis yra nutukimas. Tai rizikos faktorius, kuris tikimybę susirgti šia liga padidina iki 4 kartų. Šiuo metu pasaulyje turime nutukimo pandemiją. Manoma, kad iki 2050 metų su nutukimu ar antsvoriu susidurs apie 60 proc. visos populiacijos. Esant nutukimui, organizme atsiranda per daug estrogenų ir tada užsiveda mechanizmai, kurie gali lemti gimdos kūno vėžio išsivystymą. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, Lietuvos statistika nėra gera. Sergamumas ir mirtingumas vis dar yra labai aukštas. Prevencinėje patikros programoje dalyvauja per mažai moterų, nuo ŽPV skiepijamasi per mažai. Visa laimė, kad prieš kelis metus pradėti skiepyti ir berniukai. Todėl reikalinga visuotinė, lyčiai neutrali vakcinacija. Kiaušidžių vėžį lemia genetiniai faktoriai. Šią ligą dažniau nustatome jaunoms moterims, kadangi sirgo jų mamos. Todėl šią ligą galime aptikti jauname amžiuje. Gali būti atliekamos profilaktinės operacijos,“ – apie konferencijos svarbą ir dabartines onkoginekologinio vėžio tendencijas pasakoja dr. D. Žilovič. Konferencijoje daug diskutuota apie pacienčių lytiškumo ir vaisingumo išsaugojimą Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės radioterapeutės Violetos Nevulis-Obuchovskos teigimu, labai svarbu, kad gydytojai su paciente atvirai kalbėtų apie tokius svarbius gyvenimo kokybės klausimus, kaip lytiškumo ir hormoninės funkcijos išsaugojimą. „Kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžio gydymą – spindulinė terapija yra gydymo standartas. Nors nauji vaistai, imunoterapija ženkliai gerina rezultatus, medikamentinį gydymą būtina derinti su spinduline terapija. Kai pacientė atvyksta pirmai gydytojo onkologo radioterapeuto konsultacijai ir planuojame gydymą, paaiškiname pacientei gydymo eigą, trukmę, kam reikia pasiruošti. Tai labai svarbu, kad pacientė galėtų planuoti asmeninį gyvenimą. Taip pat detaliai paaiškiname apie ūmines ir vėlyvąsias reakcijas po chemospindulinio gydymo. Jei pacientę nuramini per pirmą konsultaciją, tai yra didelė investicija į tolimesnį bendradarbiavimą su paciente. Tai lemia gerus gydymo rezultatus. Kartu su paciente per ligos kelią einame su lūkesčiu, kad ji pasveiks. Tai

Į penktąją tradicinę konferenciją „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijos“ susirinkę beveik trys šimtai dalyvių ir pagrindiniai šios srities ekspertai iš didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų aptarė naujienas, įdomesnius klinikinius atvejus, pasidalijo patirtimi. Mokslo pažangos atnešamų inovacijų odos vėžio ir melanomos srityje yra daug, dėl esminio proveržio gydyme ženkliai ilgėja onkologinių pacientų gyvenimo trukmė, gydant išplitusį vėžį skiriama imunoterapija bei biologinė terapija, labai ištobulėjo lokalūs gydymai, taip pat ateina daug kitų svarbių inovacijų. Vienas iš prioritetinių sveikatos priežiūros vadybos uždavinių – sklandus paciento kelias ir gydymo prieinamumas. Visų pastangų tikslas – užtikrinti sklandų pacientų kelią Sveikindamas tradicinės konferencijos „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijos“ dalyvius Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas priminė, jog odos vėžys yra dažniausias vėžys statistinėje lentelėje. „Vertinant odos vėžio statistikos duomenis ir skaičiuojant  kartu su melanomos atvejais, šie vežiai yra patys dažniausi visame pasaulyje. Daugiadalykiškumas šioje vėžio diagnostikos ir gydymo srityje taip pat yra labai svarbus: pacientų gydyme dalyvauja iš tiesų labai daug specialistų. Pradedant nuo šeimos gydytojų ir dermatologų, paslaugas teikia chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai, prie šių pacientų gydymo prisideda skubios pagalbos specialistai. Šiandien atsiranda dar vienas terminas – visapusiškumas. Mes, kaip Nacionalinis vėžio centras drauge su NVI ir kartu su Santaros klinikomis ir Vilniaus universitetu siekiame tapti visapusišku vėžio centru ir kalbėdami apie medicinos įstaigą, technologijas, mokymą, gydymą, turime prioritetinį tikslą – užtikrinti sklandų paciento kelią. Integravimas visų specialistų, visos daugiadalykės komandos siekiant suteikti aukščiausios kokybės paslaugas yra šiandien esminis uždavinys. Labai svarbus uždavinys sveikatos priežiūros vadybai – prieinamumas. Daug kalbame apie ateinančias svarbias inovacijas, jau turime ląstelinių terapijų patvirtinimą JAV, nepaprastai reikšmingos radioterapijos inovacijos, į diagnostiką plačiu mastu ateina dirbtinis intelektas. Linkėdamas produktyvios konferencijos tikiu, jos šiandien gautos žinios užtikrins sklandesnį darbą, aukštesnę kokybę, padės įgyvendinti pagrindinius mums tenkančius iššūkius,“ – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Konferencija dedikuota akies melanomai Konferencijos organizatorė Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, jog konferencija svarbi keliais aspektais. „Tai jau penktoji šios tematikos konferencija per pastarąjį dešimtmetį, organizuojama kas dveji metai. Kai pradėjome, turėjome tikslą sukviesti visus specialistus, kurie dalyvauja diagnozuojant ir gydant  odos vėžį bei visų rūšių melanomas ir pasidalinti patirtimi. Lyderystės tada ėmėsi Nacionalinis vėžio institutas, šiuo metu organizatoriai – Nacionalinis vėžio centras su Santaros klinikomis, Kauno klinikos, Vilniaus universitetas, jungiasi Klaipėdos universiteto klinikos gydytojai. Konferencija skirta pasidalinti naujienomis ir patirtimi. Labai džiugu pabrėžti, kad ši konferencija yra multidiscipliniška“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė. Pasak konferencijos organizatorės, šių konferencijų proveržį paskatino ir mokslo pažanga, ir ateinančios naujos gydymo  galimybės. „Prieš 20 metų mes turėjome labai ribotas šių vėžių gydymo galimybes, tik senoji chemoterapija buvo taikoma išplitusiai ligai gydyti.  Dabar turime ženklų proveržį gydyme, kalbu apie išplitusio vėžio medikamentinį gydymą, imunoterapijos bei biologinės terapijos atėjimą, labai ištobulėjo lokalūs gydymai. Tad natūralu, kad šios konferencijos sutraukia visus specialistus – dermatologus, chirurgus, oftalmologus, chemoterapeutus, radioterapeutus, radiologus, patologus. Šių metų konferencija dedikuota vienai problemai – aktyviau kalbėjome apie uvealinės, akies dangalų melanomos diagnostikos ir gydymo naujienas, aptartos retos ligos istorijos. Dalyvavo gausi oftalmologų komanda tiek iš Santaros klinikų, tiek iš Kauno klinikų. Kitos  sesijos buvo skirtos odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijoms, klinikinių tyrimų klausimams“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė. Konferenciją pagyvino Klinikinių atvejų ir dermatoskopijos vaizdų viktorina, kurią vedė VUL Santaros klinikų gydytojas J. Arasimavičius. Aktyviai vyko Pacientų forumas Per konferenciją įvyko specialus forumas pacientams – „Oda ir liga per vasarą“. Aktyviai dalyvavo POLA ir draugijos „Kraujas“ atstovai: sergantieji ir jų artimieji. „Stovime ant vasaros slenksčio, tad gausu aktualių klausimų ne tik odos vėžio ir melanomos aspektu, bet ir gyvensenos požiūriu kitomis onkologinėmis ligomis ir kraujo ligomis sergantiems pacientams. Labai svarbu, kad ateinant vasarai pacientai išgirstų atsakymus iš pirmų lūpų. Mes juk pradedame gyventi keičiantis klimatui, saulės aktyvumas didėja ir mes turime mokyti pacientus visais įmanomais kanalais, kaip apsisaugoti nuo UVS. Vasarą reikia būtinai žiūrėti UVS indeksą, ne tik oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Ką daryti su bėrimais? Ir daugybė kitų klausimų. Turime pacientų, kurie gydomi dėl kitų lokalizacijų vėžio ir kuriems kaip šalutinis gydymo poveikis atsiranda odos pakitimų“ – sako Pacientų forumą moderavusi doc. dr. B. Brasiūnienė. Pacientai tikrai turėjo klausimų, pora valandų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dermatologai atsakinėjo į pacientų klausimus – Tadas Raudonis iš VUL Santaros klinikų, Jolanta Česienė iš Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Rūta Gencevičienė iš Lietuvos dermatologų draugijos. Dalyvavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos išvakarėse paskanauti tradicinio musulmonų plovo susirinko Nacionalinio vėžio centro bendruomenė. Prie gražios, ilgametės tradicijos šiemet pirmą kartą prisijungė ir kolegos iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų. Pasibūti drauge ir pabendrauti prie plovo lėkštės pakvietė Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba ir jos primininkas, muftijus Aleksandras Beganskas. Šią padėką medikams už sunkų kasdienį darbą Lietuvos musulmonai organizuoja jau šeštą kartą. Medikus su profesine švente taip pat sveikino garbus svečias – Turkijos respublikos ambasadoriaus patarėjas p. Cengiz Güneş. Kolegas taip pat sveikino Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė medicinai doc. Donata Ringaitienė. Turkijos respublikos ambasadoriaus patarėjas p. Cengiz Güneş akcentavo, kad mediko profesija -herojiška ir nusipelniusi išskirtinės pagarbos. „Gerbiamas direktoriaus pavaduotojau, gerbiama direktore medicinai, gerbiamas muftijau Beganskai, gerbiami sveikatos priežiūros specialistai, pirmiausia noriu su visa pagarba jus pasveikinti. Kaip Lietuvos draugės ir sąjungininkės valstybės Turkijos Respublikos ambasados atstovas noriu išreikšti malonumą dalyvauti šiame renginyje, organizuojamame tokia prasminga Medicinos darbuotojų dienos proga. Sveikatos priežiūros specialistai mums yra nepakeičiami visuomenės herojai, saugantys ir stiprinantys pacientų sveikatą. Kiekviena profesija yra svarbi ir vertinga, tačiau didelis sveikatos priežiūros specialistų pasiaukojimas nusipelnė ypatingos pagarbos. Medicinos darbuotojų diena primena mūsų dėkingumą tiems, kurie dirbate sunkiomis sąlygomis rūpindamiesi mūsų sveikata. Noriu iš visos širdies padėkoti už jūsų neįkainojamas pastangas ir atsidavimą. Dar kartą reiškiu pagarbą ir linkiu sėkmės. Galiausiai, noriu padėkoti Nacionaliniam vėžio institutui, Santaros klinikoms ir muftijui Beganskui, kad suorganizavo šį jau tradiciniu tapusį renginį, leidžiantį išreikšti nuoširdžią padėką sveikatos priežiūros specialistams,“ – sveikino p. Cengiz Güneş. VUL SK direktorė medicinai doc. Donata Ringaitienė pabrėžė, kad dirbdami kasdienį darbą medikai ne tik gydo, bet ir suteikia viltį, kurios taip reikia pacientams. „Norėčiau labai pasidžiaugti, kad pagaliau mus skiria tik Santariškių gatvė. O visumoje esame bendras kolektyvas. Tikiuosi, tokių susitikimų turėsime daugiau. O šia gražia proga norėčiau padėkoti visiems už jūsų nuoširdų darbą, atsakingumą, atkaklumą ir, aišku, už jūsų profesionalumą. Kalbant apie pacientus, tai, turbūt, vienas prasmingiausių darbų. Visos profesijos svarbios, bet mediko profesija, be abejo, ne tik gydo, bet ir suteikia viltį, kurios daugeliui mūsų pacientų labai reikia. Tegul ši diena dar kartą primena, kokia svarbi ir prasminga yra mūsų specialybė. Norėčiau, kad sulauktume daugiau padėkų – gražių šypsenų ir žodžių. O ši tradicija ir parodo, kad mus pastebi, vertina. Linkiu šią gražią tradicinę šventę išsaugoti ir susitikti dažniau šiame NVC sodelyje,“ – kalbėjo doc. D. Ringaitienė.  NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius pabrėžė, kad medikų tarpusavio bendrystė ir artimas ryšys su pacientais kuria visuomenės gerovę. „Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad mūsų – gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbas yra labai prasmingas. Ir kartu labai sudėtingas. Antra, ši proga sustiprina bendrą mūsų pojūtį, kad mes esame bendra medikų komanda, bendra dvasia, net jei susiduriame su įvairiomis problemomis. Trečia, mes nuolatos tobulėjame. Mediko darbe kas 7 metus didžioji dalis informacijos pasikeičia, o valstybė tam skiria tikrai per mažai dėmesio. Todėl labai svarbu, kad medikų bendruomenė kuo artimiau bendradarbiautų su pacientais. Skatindami šį ryšį, mes kartu skatinsime pacientus rūpintis savo sveikata. Dar kartą sveikinu visus su Lietuvos medicinos darbuotojų diena. O vaišindamiesi šiuo plovu pagalvokime apie save, kad mes esame didelė jėga, kuri padeda kurti visuomenės gerovę. Dar kartą visiems ačiū už jūsų sunkų kasdienį darbą,“ – dėkojo dr. M. Kinčius. Padėkos plovo iniciatyvos sumanytojas Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos primininkas, muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad didžiausia dovana – medikų išgelbėtos gyvybės. „Tai yra mūsų tradicija. Ją mes tęsiame kartu – draugiškai, broliškai. Lietuvos musulmonų bendruomenė labai džiaugiasi galėdama padėkoti medikams už jų kasdienį sunkų darbą, atsidavimą ir rūpestį pacientui. Mes jums dėkingi ir mes jums sakome ačiū. Mes pasistengsime, kad kasmet galėtume atvažiuoti čia ir pavaišinti jus skaniu plovu. Dėkojame jums visos musulmonų bendruomenės vardu už išgelbėtas gyvybes – tai didžiausia dovana, kokią tik įmanoma suteikti kitam žmogui. Jau šeštą kartą esame čia. Turime galimybę susipažinti, pabendrauti ir būti draugais. Linkiu medikams dirbti savo darbą – pavyks, kartais gal nepavyks, bet tai suteiks viltį. Su jūsų švente,“- sveikino A. Beganskas. NVC IR VUL SK bendruomenė nuoširdžiai dėkoja organizatoriams už šią akciją ir be galo skanų plovą!

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė, „Lietuvos sveikata” Ryšys su regionais, kompleksinė pagalba ir sklandus paciento kelias – tokios temos dominavo Nacionalinio vėžio centro (NVC) organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Onkologų diena“ Utenoje. Renginyje dalyvavo gausus būrys įvairaus profilio gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Onkologai vyksta į regionus Nacionalinis vėžio centras grįžo prie senos tradicijos – išvažiuojamųjų konferencijų regionuose. Pirmoji tokia konferencija po ilgos pertraukos surengta Utenoje.  „Paciento kelias prasideda ne tretinio lygio įstaigoje. Žmogus pas mus atvyksta iš antrinio lygio įstaigos ar atsiųstas šeimos gydytojo, o po gydymo vėl grįžta į tas pačias grandis ir galiausiai – į namus. Nepakanka turėti tvarkingą tik vieną fragmentą – turime matyti platesnį vaizdą ir bendradarbiauti su visomis sveikatos priežiūros grandimis. Labai svarbu užtikrinti, kad visas paciento kelias būtų sklandus“, – apie šios konferencijos svarbą kalbėjo centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Utena pasirinkta neatsitiktinai – Utenos ligoninė yra didžiausia partnerė regione po sostinės gydymo įstaigų. „Susitikimas su šio miesto specialistais – tik pirmasis žingsnis. Utena yra didžiausia mūsų regiono ligoninė, todėl nuo jos ir pradedame, tačiau planuojame aplankyti visas regiono įstaigas. Šie periodiniai susitikimai leis mums geriau suprasti partnerių poreikius ir užtikrinti sklandesnį pacientų kelią. Gydymo rezultatai visada geresni, kai sulauki grįžtamojo ryšio ir ieškai bendrų sprendimų“, – pabrėžė doc. dr. V.Pečeliūnas. Konferencijoje medikai diskutavo, kaip pagreitinti diagnostiką, padėti regionų gydytojams atpažinti onkologinės ligos požymius ir nuosekliai siųsti pacientą specializuotam gydymui. Taip pat ieškojo sprendimų, kaip geriau prižiūrėti pacientus, kai jie po gydymo grįžta į savo regioną. „Mums svarbu, kad Utenos pacientai, kurie sudaro apie du procentus visų mūsų pacientų, būtų aptarnaujami ne prasčiau nei Vilniaus gyventojai, – kalbėjo centro vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad NVC ir regionų įstaigos turi daug bendradarbiavimo galimybių. – Kalbėjome su Utenos ligoninės vadovybe ir suradome nemažai sričių, kur galime efektyviai vieni kitiems padėti. Tai apima paliatyviąją priežiūrą, reabilitaciją ir net radiologinius tyrimus. Įdomu tai, kad kai kuriais atvejais Utenos ligoninė turi pranašumų – pavyzdžiui, radiologinius tyrimus jie gali atlikti greičiau nei mes.“ NVC didina pajėgumus Sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas, įsteigtas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos yra viena didžiausių pagal dydį organizacijų Lietuvoje – joje dirba per 8 tūkst. darbuotojų. Iš jų 1,2 tūkst. specialistų tiesiogiai dirba su vėžiu sergančiais pacientais. „Per metus sulaukiame daugiau kaip 50 tūkst. unikalių pacientų. Tai mastas, kuris pasiekiamas nedaugelis Europos centrų, – skaičiais dalijosi doc. dr. V.Pečeliūnas. – Pagrindiniai mūsų pacientai yra 60-69 metų. Tokio amžiaus žmonių ateityje tik daugės – tai asmenys, gimę 1960-1970 metais, kai Lietuvoje gimstamumas buvo didelis. Kitas aspektas – mūsų gydymo rezultatai nuolat gerėja, ir mes dažnai galime ilgai kontroliuoti ligą. Žvelgiant į ateitį, medikų bendruomenės rūpestis bus susitvarkyti su šiuo didėjančiu pacientų srautu.“ Kad pasirengtų augančiam pacientų srautui, NVC jau pradėjo esminius struktūrinius pokyčius. Vienas pagrindinių – po konsolidacijos visa Vilniaus onkologija sutelkta vienoje vietoje. „Viskas, kas susiję su onkologija, iš esmės yra mūsų centre. Tai leidžia mums efektyviau išnaudoti turimus resursus, greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti kompleksinę pagalbą pacientams“, – kalbėjo centro vadovas. Per artimiausius dvejus metus NVC siekia tapti visapusišku, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančiu vėžio centru. Tiesa, reikalavimai – ypač aukšti: centre turi būti taikomi visi diagnostikos ir gydymo metodai, gydomi absoliučiai visi onkologiniai pacientai, ne tik tam tikros grupės; būtina atlikti mokslinius bei klinikinius tyrimus ir vykdyti akredituotą švietimą. „Mūsų ambicija – 2028 metais tapti visapusišku vėžio centru, bet tam nepakanka būti gerais tik savo ligoninėje. Turime tarnauti visam regionui, centralizuotai sutvarkyti onkologinę priežiūrą visoje atsakomybės teritorijoje. Mes greičiausiai būsime pirmieji Baltijos šalyse ir galbūt net visame Rytų Europos regione“, – ambicingus planus pristatė doc. dr. V.Pečeliūnas. Jis paaiškino, kad vienas visapusiškas vėžio centras paprastai prižiūri apie 2-5 milijonus gyventojų. Nors tokio centro akreditacija yra ypač griežta, NVC, turėdamas gilias tradicijas ir nuolat tobulindamas savo veiklą, turi galimybes šį tikslą pasiekti. „Šiandien esame kelio pradžioje. Ar kada nors pasieksime finišą? Tikiuosi, kad niekada, nes tikslai – „judantys“, turime daug noro tobulėti. Džiaugčiausi, jeigu kada nors jausčiau, kad pasiekėme kelio vidurį“, – sakė NVC vadovas. Prevencija gelbsti gyvybes Konferencijos iniciatorius, NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas pristatė storosios žarnos vėžio prevencijos ir gydymo galimybes. Pranešime „Kolorektalinis vėžys: prevencija, ankstyvoji diagnostika, gydymas, dilemos, naujienos“ chirurgas daug dėmesio skyrė storosios žarnos vėžio patikros programai. „Viskas prasideda nuo patikros programų. Tai kainuoja mažiau ir duoda geresnių rezultatų nei gydymas. Pavyzdžiui, chemoterapijos kursas, gydant ketvirtos stadijos vėžį, kainuoja 40 tūkstančių, chirurginis gydymas – dar 10-20 tūkstančių“, – ekonominę prevencijos naudą akcentavo NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas. Anot jo, kiekvienas profilaktikai skirtas euras leidžia sutaupyti keturis eurus, kurie būtų reikalingi gydymui. Chirurgas atkreipė dėmesį, jog išgyvenamumo rodikliai yra žymiai geresni, jei vėžys nustatomas anksti. „Pirmos stadijos storosios žarnos vėžys yra visiškai pagydomas – išgyvenamumas siekia iki 100 procentų. Ketvirtos stadijos atveju – jau tik 10-15 procentų“, – konstatavo NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas. Doc. dr. A.Dulskas apgailestavo, kad Lietuvoje storosios žarnos vėžio patikros programoje dalyvauja tik apie 50 procentų tikslinės grupės žmonių. Europiniai tikslai kur kas ambicingesni – pagal „Beating Cancer“ planą per penkerius metus dalyvumą programoje siekiama padidinti iki 90 procentų. Anot gydytojo chirurgo, ypač sunku į patikros programas įtraukti vyrus. „Vyrų statistika prasta – jų išgyvenamumas itin žemas. To priežastys slypi dar vaikystėje. Nuo mažų dienų mums kartojama, kad esame stiprioji lytis, negalime verkti, turime „būti vyrais“ ir galime iškęsti bet ką, – vyrams būdingą atidėliojimą kreiptis pagalbos išryškino doc. dr. A.Dulskas. – Dėl šios priežasties vėliau jiems tenka iškęsti tikrai labai daug.“ Patikros statistikai gerinti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose neseniai pradėtas pilotinis tyrimas. „Iki šiol patikra vykdavo oportunistiškai – šeimos gydytojas pacientą arba pakviesdavo pasitikrinti, arba ne. Dabar Vilniuje ir Kaune veikia specialūs koordinaciniai centrai, kurie siunčia pakvietimus ir testus tiesiogiai pacientams“, – pasakojo pranešėjas. Jis pabrėžė, kad baimės, susijusios su patikromis, nepagrįstos. „Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad patikra reiškia kolonoskopiją. Iš tiesų pradinis etapas yra paprastas slapto kraujo testas. Raginu nesibaiminti ir savo sveikata pasirūpinti laiku. Ankstyva patikra yra protingas žingsnis, leidžiantis laiku sužinoti ir veikti“, – kalbėjo doc. dr. A.Dulskas. Vėžį stabdo vakcinos Esminį patikros programų vaidmenį ankstyvoje vėžio diagnostikoje pabrėžė ir NVC gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič. Savo pranešime „Gimdos kaklelio vėžio