Naujienos

Nacionaliniame vėžio centre pradėjo veikti nauja fotoparoda: savo kūrybą įstaigai dovanoja fotomenininkas Raimondas Malaiška. Parodos autorius tikisi, kad jo įamžinti kadrai kitiems pacientams sukels teigiamų emocijų, įkvėps optimizmo. „Daug vaikščiojau po įvairius Nacionalinio vėžio centro aukštus, mačiau įvairių dailininkų, fotografų puikius darbus. Spindulinio gydymo skyriuje pamačiau tuštokas sienas. Sakau: na, čia netvarka, reikia kažką pakabinti. (juokiasi) Labai ačiū Nacionaliniam vėžio centrui, kuris sutiko priimti mano darbus. Taip pat labai dėkoju už personalo rūpestį, šilumą, gydymą. Čia gydausi jau 10 metų, per visą laiką negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio. Visi tokie rūpestingi. Labai tikiuosi, kad mano darbai pacientams sukels teigiamų emocijų. Kažkas gal pamatys lieptelio fotografiją ir pagalvos „kaip gražu“. Daugybė žmonių čia ateina su tamsiomis mintimis. Ir jeigu mano nuotraukos nors trumpam išblaškys tas niūrias mintis, labai džiaugčiausi. Tikiuosi, kad taip ir bus. Mano pirmasis fotografijos mokytojas buvo žinomas televizijos operatorius Jonas Gurskas. Jis mane išmokė džiaugtis kūrybiniu procesu. Rezultatas labai svarbus, jis turi būti apčiuopiamas. Dabartiniais skaitmeniniais laikais mus pasiekia milijardai nuotraukų, mes jas pamatome ir jos dingsta skaitmeninėse platybėse. O spausdintos nuotraukos išlieka. Man labai svarbu, kad darbai gyventų. Dar kartą labai jums ačiū, kad priėmėte mano darbus ir jie gyvens Nacionaliniame vėžio centre,“- mintimis dalinasi R. Malaiška.  Apie autorių: Raimondas Malaiška gimė 1958 m. Vilniuje. Fotografuoti pradėjo Vilniaus moksleivių namų foto būrelyje. 1983-1984 m. dirbo Lietuvos televizijoje, Telefilmo kūrybinėje grupėje. 1994-1988 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų fotografu, nuo 2000 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje įgyvendinant kultūros paveldo skaitmeninimo projektą. Nuo 2005 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, tais pačiais metais R. Malaiškai suteiktas Meno kūrėjo statusas. Personalinės parodos: „Sugrįžimas“, Vilniaus universitetas, 2001 m. „Vilniaus atvirukas“, Šofar galerija, 2019 m. Grupinės parodos: „Viena Pasvalio diena“, Pasvalys, 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos paroda „Kolegos“, Vilnius, 2014 m. R. Malaiška yra nuolatinis tarptautinių parodų meninės fotografijos salonuose (daugiau kaip 20-tyje šalių) dalyvis. Jo darbai buvo eksponuotai Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Kroatijoje ir kitose šalyse.Kūriniai kolekcijose: LFS (17 fotografijų), LMA Vrublevskių biblioteka

NVC vyko trečioji Nacionalinė paliatyviosios pagalbos tarptautinė konferencija. Joje diskutuota apie paliatyvios pagalbos situaciją Lietuvoje, diskutuota apie tarptautines patirtis, pacientų priežiūros planavimo strategijas. Taip pat kalbėta apie paliatyvią chemoterapiją, psichologinę pagalbą pacientams ir jų artimiesiems, kitas aktualias temas. Konferencijoje pranešimus skaitė Paliatyviosios medicinos konsultantas ir pacientų priežiūros planavimo strategijos grupės pirmininkas prof. Mark Taubert – Paliatyviosios medicinos konsultantas ir pacientų priežiūros planavimo strategijos grupės pirmininkas (Velsas), edukologė, dirbanti Birmingham universitete, nagrinėjanti sveikatos netolygumus ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą namuose prof. Lorna Hollowood – (Jungtinė Karalystė), Vokietijos paliatyvios pagalbos ekspertas Boris Knopf. Pranešimus taip pat skaitė NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinatorius Marius Čiurlionis, NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė, NVC Priėmimo skyriaus vedėjas dr. Marius Perminas, NVC medicinos psichologė Sandra Birbilaitė, VIKO sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė dr. Jurgita Kazlauskienė. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas kalbėjo, kad ši konferencija atspindi ne tik paliatyviosios pagalbos aktualijas, bet ir iššūkius, su kuriais susiduria sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje. „Labai noriu padėkoti organizatoriams, pirmiausia – Mariui Čiurlioniui už tai, kad mes turime šį renginį, ačiū už labai aktualią programą, kuri atspindi mūsų kasdienius iššūkius. Kaip Nacionalinis vėžio centras yra susijęs su paliatyviąja pagalba? Ši tema aktuali nuolat – tai viena esminių mūsų užduočių. Mes siekiame tapti visapusišku vėžio centru ir viena iš pagrindinių mūsų užduočių yra užtikrinti sklandų paciento kelią. Neretai tame kelyje yra ir paliatyviosios pagalbos etapas. Žinoma, jo gali ir nebūti, tačiau šis etapas yra labai svarbus. Nacionaliniu mastu paskutinius trejus metus mes statome savo paliatyviosios pagalbos sistemą. Paliatyvioji pagalba didžiąja dalimi steigiama regionuose, bendradarbiavimas numatomas su pirmine grandimi. Onkologiniams pacientams, kurie pereina į paliatyviąją pagalbą, labai reikia ekstrinės pagalbos ir aukštųjų technologijų. Tokiems pacientams prireikia pagalbos valdant skausmą, simptomus. Čia labai svarbios aukštosios technologijos. Mes, kaip institucija, iniciavome procesus tam, kad sukurtume paliatyviosios pagalbos paslaugų sistemą. Nebūsime institucija, kuri taikys ilgalaikę gydymo politiką. Norime būti institucija, kuri suteiks konsultacijas, paslaugas tam, kad palengvintume šių pacientų gyvenimą, padėsime kontroliuoti simptomus. Mes planuojame šiuos pacientus priimti, užtikrinti aiškų atsakymą, ar galima radikali pagalba. Tam reikalingi visi specialistai, kurie dirba pas mus. Antra, mes tokiam pacientui galime užtikrinti simptomų kontrolę. Mūsų misija taip pat yra bendradarbiavimas su regionų paliatyviosios pagalbos įstaigomis, kad specialistai galėtų dalintis žiniomis, patirtimis, tendencijomis.   Pasakysiu skaudžią situaciją. Nėra kodo, pagal kurį apmokamos paliatyviosios pagalbos paslaugos. Kai pacientui reikia skubios pagalbos ir jis atvyksta į tretinio lygio gydymo įstaigą, personalas turi švelniai pasakyt, kad šioje įstaigoje pacientui ne vieta.  Artimieji ir pacientas supranta, kad jie šiai sistemai nereikalingi. Mes turime jam užtikrinti pagalbą, simptomų kontrolę ir su aiškiomis tolimesnio gydymo išvadomis ligonį atiduoti ilgalaikei priežiūrai. Vilniuje per metus tokios pagalbos prireikia 800 pacientų. Mūsų tikslas yra galėti teikti paslaugas tokiam skaičiui ligonių, žinoma, nekalbu apie ilgalaikės priežiūros paslaugas. Dar kartą ačiū Mariui Čiurlioniui, kuris didelę dalį dalykų jau padarė. NVC Paliatyvios pagalbos poskyris dar tik pradeda veikti pilnu pajėgumu, bet labai tikiuosi, kad šiemet įvyks proveržis. Todėl iš visų sistemos dalyvių mums labai svarbu gauti grįžtamąjį ryšį – ką darome gerai ir ką darome blogai,“ – kalba doc. dr. V. Pečeliūnas. „Džiugu matyti, kaip sparčiai auga paliatyviosios pagalbos bendruomenė Lietuvoje – III Nacionalinė paliatyviosios pagalbos konferencija Vilniuje tapo išskirtiniu įvykiu, subūrusiu sveikatos priežiūros specialistus, socialinius darbuotojus ir sielovadininkus bendrai diskusijai bei žinių mainams. Vis didėjantis susidomėjimas paliatyviąja pagalba rodo, kad ši sritis tampa vis aktualesnė ir reikalingesnė, o kartu stiprėja ir noras tobulinti pacientų priežiūrą, diegti pažangiausius metodus bei dalintis vertingomis praktikomis iš viso pasaulio.  Ypatingai džiugina, kad konferencijoje dalyvavo ir tarptautiniai pranešėjai – žinomi visame pasaulyje ekspertai, nusipelnę paliatyviosios pagalbos srityje. Tai – puiki proga semtis žinių, plėsti akiratį ir užmegzti reikšmingus tarptautinius ryšius. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Nacionalinio vėžio centro teikiamomis paslaugomis, aptarti aktualius teisinio reguliavimo klausimus bei rasti naujų bendradarbiavimo galimybių. Tokie renginiai ne tik stiprina profesinę bendruomenę, bet ir skatina nuolatinį tobulėjimą, siekiant kuo geresnės gyvenimo kokybės paliatyviosios pagalbos pacientams,“ – įspūdžiais dalinasi konferencijos organizatorius, NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinatorius Marius Čiurlionis. Konferenciją organizavo Baltic Palliative Care Association ir Nacionalinis vėžio centras.

Balandžio 1-2 dienomis NVI ir NVC delegacija lankėsi dviejuose aukčiausio lygio vėžio centruose – Europos onkologijos institute ir Milano nacionaliniame vėžio institute. Vizitus į šiuos Italijos vėžio centrus, turinčius Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) visapusiškų vėžio centrų akreditaciją, organizavo Lietuvos ambasada Italijoje, vadovaujama ambasadorės Dalios Kreivienės. Vizituose į Milano vėžio centrus dalyvavo ambasadorė Dalia Kreivienė, ambasados pirmoji sekretorė Jurgita Laurinėnaitė, NVI ir NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. Sonata Jarmalaitė, NVC centrų bei skyrių vadovai – doc. dr.  Audrius Dulskas, dr. Jurgita Ušinskienė, dr. Jonas Venius, Vaida Gedvilaitė, NVI biobanko vadovė dr. Daiva Dabkevičienė ir NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis. „Esame labai dėkingi Lietuvos Ambasadai, asmeniškai ambasadorei Daliai Kreivienei už susitikimų su Italijos vėžio centrais organizavimą. Užmegzti kontaktai sukuria pagrindą būsimam bendradarbiavimui gydymo ir diagnostikos inovacijų, mokslo tyrimų srityse, įgalina dalijimąsi žiniomis ir abipusį mokymąsi. Italijos visapusiškų vėžio centrų patirtis mums taip pat labai svarbi siekiant visapusiško vėžio centro akreditacijos“, – sako NVI ir NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Pirmiausia NVI ir NVC delegacija aplankė Europos Onkologijos institutą (IEO). Tai -privačiomis lėšomis įsteigtas, puikiai įrengtas vėžio centras, OECI akredituotas visapusiškas vėžio centras. IEO ligoninėje naujausiomis priemonėmis diagnozuojamas ir gydomas vėžys, vykdoma vėžio prevencija, atliekami klinikiniai tyrimai, kasmet joje gydosi apie 18 tūkst. pacientų. Įstaigoje veikia 3 chirurginiai robotai, kuriais kasmet atliekama virš tūkstančio operacijų. Radioterapija atliekama 6 linijiniais greitintuvais, taikoma protonų terapija. Ligoninėje vyksta virš 700 klinikinių tyrimų, įtraukiančių 6–9 tūkst pacientų. IEO įdiegti vadybiniai sprendimai, optimizuojantys paciento kelią nuo ligos diagnozės iki gydymo, o mokslo padalinyje veikia šiuolaikine įranga aprūpintos įvairaus profilio vėžio tyrimų laboratorijos. Susitikime su NVI ir NVC delegacija bei Lietuvos ambasados Italijoje atstovais dalyvavo IEO mokslo direktorius prof. Roberto Orecchia, marketingo ir tarptautinių ryšių centro vadovė Barbara Cossetto, marketingo ir tarptautinių ryšių centro direktorius Marco Vianello, hematologijos padalinio vadovas prof. Enrico Derenzini, eksperimentinės onkologijos padalinio vadovas prof. Pier Giuseppe Pelicci ir kiti IEO padalinių vadovai ir darbuotojai. Po bendro IEO pristatymo, kurį padarė prof. Roberto Orecchia, Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė aplankyti pagrindinius IEO padalinius – vaizdinės diagnostikos, klinikinių tyrimų, radioterapijos, robotinės chirurgijos, mokslo laboratorijas ir biobanką. Aptarta galimybė bendradarbiauti gerinant vėžio centrų vadybą, rengiant mokslinių projektų paraiškas geresniam vėžio biologijos supratimui, įgalinančiam naujas onkologijos pacientų gydymo personalizavimo kryptis, vykdyti specialistų mainus. IEO atstovai pakviesti atvykti į Lietuvą. Kitą dieną NVI ir NVC delegacija kartu su Lietuvos ambasados Italijoje atstovais lankėsi Milano Nacionaliniame vėžio institute. Institutas įkurtas 1929 metais ir yra lyderiaujantis vėžio centras Italijoje, OECI akredituotas visapusiškas vėžio centras. Institute kasmet gydoma beveik 7 tūkst. pacientų, suteikiama per 12 tūkst. chemoterapijos ir 3 tūkst. radioterapijos paslaugų, vykdoma daugiau nei 700 klinikinių tyrimų, parengiama daugiau nei 800 mokslinių publikacijų. Susitikime dalyvavo Instituto prezidentas dr. Gustavo Galmozzi, generalinė direktorė dr. Maria Teresa Montella, direktorius mokslui prof. dr. Giovani Appolone, skaitmeninės patologijos centro vadovas dr. Biagio Paolini, biobanko vadovė dr. Laura Cattaneo. Vizitus į medikamentinės onkologijos, branduolinės medicinos ir onkochirurgijos centrus organizavo Dr. Marco Platania, Dr. Alessandro Gronchi ir Dr. Marco Maccauro. Aptarta galimybė bendradarbiauti vykdant klinikinius tyrimus, organizuoti bendrus daugiadalykius aptarimus, perimti patirtį robotinėje chirurgijoje, retų navikų diagnostikoje ir gydyme, bendrai rengti paraiškas tarptautinėse tyrimų programose. Su institutu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, numatanti partnerystę gerinant vėžio kompetencijos centrų valdyseną, rengiant bendrus biomedicininius ir klinikinius tyrimus, kvalifikacijos kėlimo seminarus, specialistų mainus, bendras mokslines publikacijas ir projektines paraiškas. Planuojamas Instituto atstovų vizitas į Lietuvą.

Savaitgalį LITEXPO centre vykusioje grožio industrijos parodoje „Pelenė“ Nacionalinio vėžio centro onkologai apie grožį pakvietė pasikalbėti kitu kampu. Žinoti apie vėžį ir mitybą, krūties vėžio prevenciją, atpažinti melanomos požymius ir žmogaus papilomos viruso riziką, domėtis savo apgamais, nebijoti tikrintis prevenciškai – visa tai – taip pat yra grožis. Šiomis temomis diskutuota interaktyvioje konferencijoje visuomenei „Žinok, nebijok, pasirūpink savimi“. Renginį organizavo Nacionalinė krūties ligų asociacija, bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio centru. Konferenciją moderavo NVC gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė. Konferencijoje minėtomis temomis diskutavo Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Algė Leveckytė, medicinos psichologė Sandra Birbilaitė, gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič, gydytojas onkologas Ignas Karnas, gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dietologė dr. Edita Gavelienė. Diskusijos moderatorius, NVC gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas džiaugiasi gausios auditorijos įsitraukimu į diskusiją. „Labai geri įspūdžiai. Per visą konferenciją jaučiau auditorijos palaikymą, susidomėjimą, kuris neišblėso iki pat paskutinės minutės. O konferencija užtruko kelias valandas. Aptarėme visus pagrindinius aspektus, kurie susiję su onkologine sveikata. Kalbėjome apie mitybos svarbą, krūties, gimdos kaklelio vėžį,  apgamus, melanomą. Diskutavome apie fizinės veiklos, kokybiško miego, gerų emocijų būtinybę vėžio profilaktikai. Per mūsų medicinos psichologės paskaitą buvo iškelta daugybė klausimų, kaip elgtis gyvenime, kad būtum sveikas, nesirgtum, kaip puoselėti savo psichinę sveikatą. Kalbėjome apie prevencines, moterims skirtas vėžio prevencijos programas – krūties vėžio ir gimdos kaklelio. Akcentavome žmogaus papilomos viruso įtaką gimdos kaklelio vėžio atsiradimui, kalbėjome, kaip šio viruso išvengti, kodėl svarbu profilaktiškai tikrintis, skiepytis nuo ŽPV pačioms, skiepyti mergaites ir berniukus. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, kurią galime sėkmingai gydyti, svarbiausia ją diagnozuoti laiku. Prevencinės melanomos programos nėra, bet kalbėjome apie tai, kad apgamus reikia periodiškai parodyti gydytojui dermatologui. Manau, tokių interaktyvių diskusijų reikia organizuoti daugiau,“ – įspūdžiais dalinasi dr. M. Trakymas. Gydytojui antrina ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė: ji sako, kad didžiausias įvertinimas – žmonių susidomėjimas aktualiomis vėžio prevencijos temomis. „Mano įspūdis pirmiausia tas, kad kai užsipildė visos auditorijos kėdės, užsipildė ir mano širdis. Labiausiai buvo džiugu tai, kad į diskusiją atėjo jauni žmonės. Kelios merginos buvo mano pagrandukų amžiaus. Jos išbuvo nuo renginio pradžios iki pabaigos, uždavinėjo aktualius klausimus mūsų onkologams.  Manau, reikia nesustoti – gretinti grožį ir sveikatą. Čia žemas startas ir labai tikiuosi, kad jis išsivystys į maratoną,“ – sako A. Bružienė.