Naujienos

    Vasario 13 d. įvykusi prof. Laimos Liudvikos Griciūtės vardo konferencija „Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo aktualijos” buvo jau 8-oji, kurią organizavo Nacionalinis vėžio centras (NVC) ir Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Prof. L. L. Griciūtė – viena iš žinomiausių onkologijos autoritetų, prevencinės medicinos pradininkė Lietuvoje, kurios moksliniai darbai buvo skirti vėžio prevencijai ir ankstyvajai vėžio diagnostikai. Konferencijos dalyvius sveikino SAM viceministras Daniel Naumovas, pabrėždamas tokių susitikimų, skirtų vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui svarbą ir sklaidą įvairių profesijų medikų bendruomenėse.  NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas savo sveikinimo žodyje apžvelgė  konferencijos aktualias temas ir palinkėjo visiems ir toliau aktyviai bendradarbiauti dėl onkologinio ligonio. NVC direktorius doc. dr. V. Pečeliūnas pabrėžė du dalykus, kodėl konferencija Nacionaliniam vėžio institutui ir Nacionaliniam vėžio centrui yra viena iš esminių ir labai svarbi. „Pirmiausia, dėl žmogaus, kurio vardu pavadinta ši tradicinė konferencija – tai profesorė Laima Liudvika Gričiūtė, eksperimentinės onkologijos pradininkė Lietuvoje. Profesorė padarė labai daug mokslinių darbų ankstyvosios vėžio diagnostikos ir vėžio prevencijos srityse. Šios konferencijos pagrindinė tema – vėžio prevencija ir ankstyvoji vėžio diagnostika. Trys dalykai šioje srityje yra svarbūs: anksti nustatę vėžį pacientui galime suteikti nuo 5 iki 10 metų gyvenimo. Tai yra įrodyta.  Skirtumas tarp ankstyvosios ir vėlyvosios diagnostikos – 10 metų žmogaus gyvenimo. Antras dalykas – anksti nustatytą vėžį gydyti yra pigu. Ir labai efektyvu. Gydyti vėlyvųjų stadijų vėžį šiais laikais labai brangu, ir, deja, neturime labai gerų rezultatų.  Pasižiūrėjus į Vėžio registro duomenis, kurie jau prieinami visiems, mes matome, jog II ir III stadijos vėžio išgyvenamumas per pastaruosius dvidešimt metų iš esmės gerėja.  I stadijos vėžio išgyvenamumas buvo ir išlieka puikus. Tačiau IV stadijos vėžio išgyvenamumo gerėjimas nėra didelis – 5–10 metų išgyvenamumas išlieka apie 10 proc. Trečias dalykas – anksti nustačius vėžį mes ne tik laimime 5–10 metų. Šie metai būna kokybiški, nereikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, nereikia gydytis. Didžiulis privalumas – anksti nustatytas vėžys. Ankstyvoje vėžio diagnostikoje dalyvaujame mes visi – ne specializuoti vėžio centrai, ne gydytojai onkologai. Labai svarbus yra dalyvavimas vėžio patikros programose. Dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programose, kolegoms, kurie rūpinasi šių programų metodologijomis, kurie rūpinasi gyventojų įtraukimu, viešinimu.  Konferencija yra viena iš priemonių, kaip padidinti Lietuvos piliečių dalyvavimą šiose programose,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. SAM viceministro Daniel Naumovo nuomone, vėžys – labai svarbi tema, kuria reikia nuolatos diskutuoti. „Atrodo, kad  ir Europos Sąjungoje pamiršome visas kitas ligas ir kalbame tik apie vėžį. Žinoma, tai toli gražu nėra tiesa, kalbame apie visas ligas. Tačiau vėžiui turėtume skirti daugiau dėmesio, nes šioje srityje akivaizdi pažanga. Mes naudojamės geriausia diagnostika, galime kalbėti apie žmogaus gydymą, apie prevenciją, apie tai, kas vyksta po gydymo, kai žmogus pasveiksta ir vėl tampa visaverčiu piliečiu. Ši konferencija yra labai svarbi, kadangi auditorijoje – skirtingų specialybių gydytojai, pacientai ir jų atstovai, mokslo žmonės. Labai svarbus dalykas, kai susirenka skirtingas žinias turintys žmonės, kurie gali pasidalinti savo žiniomis, pasidalinti gerąja  praktika ir pasakyti mums, sprendimų priėmėjams, kaip mes turėtume dirbti toliau. Diskutuoti labai svarbu – paskatinčiau visus galvoti apie tai, kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau. Kiekvieno iš mūsų idėja yra labai svarbi, dalinkimės idėjomis, kiekviena iš jų gali tapti geru produktu“, – pasakė SAN viceministras Daniel Naumovas. Pasak doc. dr. Birutės Brasiūnienės, konferencija šiemet turėjo du svarbius akcentus. „Ji buvo skirta paminėti 95-osioms Vėžio instituto steigimo metinėms su doc. dr. Giedrės  Smailytės istorine apžvalga bei ES PRAISE-U projekto, skirto prostatos vėžio prevencijos tyrimų Lietuvoje pristatymui, kuriuos analizavo doc. dr. Aušvydas Patašius su savo Lietuvos ir užsienio tyrėjų komanda. Konferencijoje vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo tema paskaitas skaitė ir savo patirtimis dalijosi Lietuvos gydymo įstaigų – Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, kolegos iš užsienio. Atskira paskaita buvo skirta pacientų patirtims, kurias pristatė NVC pacientų tarybos pirmininkė ir POLA vadovė N. Čiakienė. Organizuodami šią konferenciją jau 8-us metus, didžiuojamės, kad nuolat pavyksta sutelkti tiek kolegas, patyrusius specialistus, dirbančius onkologijoje, tiek aktyvų klausytojų įsitraukimą. Prof. L. L. Griciūtės vardo konferencija turi istoriją, tradiciją ir savą bendrosios praktikos specialistų auditoriją, kas ją daro išskirtine Lietuvoje, o jos temų aktualumą patvirtina 500 užsiregistravusių dalyvių ir sėdimų vietų trūkumas salėje,” – pasakė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Onkologinė liga paliečia žmogų ir jo aplinką – šeimą, artimuosius, draugus. Jie tampa ne tik kelionės per ligą bendrakeleiviais, bet ir tais, kurie palaiko, stiprina viltį. Jie tampa stiprybės šaltiniu, iš naujo suvienija šeimas, leidžia visapusiškai pažinti draugus, artimuosius. Apie 30 proc. pagerėja išgyvenamumas tų onkologinių pacientų, kurie turi artimųjų palaikymą. Pasaulinės ligonių dienos išvakarėse LR Seime atidarytos fotoparodos „Drauge kelyje“ dalyviai mano, jog pasitikėjimas, palaikymas ir parama yra labai svarbu.  Fotoprojekte „Drauge kelyje“ įsiamžino žmonės, perėję per onkologinę ligą ir toliau sėkmingai gyvenantys savo įprastus gyvenimus. Vieniems – tai jau sena kelių dešimtmečių istorija, kiti – dar tik eina šiuo keliu. Fotoprojekte sutikę dalyvauti žmonės tikisi, jog jų pavyzdys gali tapti palaikymu kitiems, susiduriantiems su onkologine liga. Fotoprojektas – tai vilties ženklas, jog liga yra įveikiama.  Gyventi taip, kad onkologinė liga prisitaikytų prie paciento LR Seimo narys, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog onkologinės ligos diagnozė šiuo metu yra visai ne tai, ko mokėsi medicinos studijose. „Šiandien – Anos Skorik paroda. Kiekvienas iš mūsų pažįstame žmonių, kurie yra susidūrę su onkologine liga. Prieš kelis mėnesius susitikime teko bendrauti su buvusia Didžiosios Britanijos ministre pirmininke baroniene Teresa May. Didelį įspūdį padarė jos pasakyti žodžiai, kai jai buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas: „Ne aš turiu išmokti gyventi su diabetu, o diabetas turi išmokti gyventi su manimi“. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų ne protu, o širdimi, kad visi galime gyventi taip, kad onkologinė liga prisitaikytų prie manęs, o ne aš, pacientas, prie ligos. Aišku, artimųjų parama yra be galo svarbi, todėl tiek gydytojai, tiek politikai turime padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtume žmonėms, kurie susidūrė su šia liga, gyventi visavertį gyvenimą, kaip ir yra pavaizduota šiose nuotraukose. Žmogus, kuriam diagnozuota bet kuri lėtinė liga, dažnai permąsto savo gyvenimą, faktiškai susigyvena su ja. Žmonės pakeičia savo prioritetus, pergalvoja juos. Kviečiu visus nešti tą žinią pirmiausia savo artimiausiems žmonėms“, – pasakė prof. dr. S. Čaplinskas. Paramos vertė – trečdaliu geresnis išgyvenamumas Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas sako, jog per savo gyvenimą teko matyti labai daug žmonių, einančių per ligą, pacientams teikiamos paramos. „Vidumi priimu parodą, kuri atspindi realų gyvenimą – joje parodomas, atspindimas paciento kelias. Kiekvienoje nuotraukoje yra realus pacientas ir realūs artimieji, kurie lydi pacientą jo kelyje. O kelias yra pilnas emocijų, pirmiausiai – sunkių, neramių. Kelyje yra ir fizinių simptomų. Iš tiesų viskas gana nelengva, tačiau nuotraukose daug šviesos. O ta šviesa ir yra parama, apie kurios vertę onkologiniam pacientui turime daug įrodymų. Amerikos vėžio draugijos atliktas tyrimas parodė, kad pacientų, kurie turi stiprią artimųjų paramą, išgyvenamumas yra 30 proc. geresnis. Kiti tyrimai rodo, kad imuninė funkcija tų žmonių, kurie turi paramą, yra geresnė. Ir gyvenimo kokybė, be abejo, geresnė. Nacionaliniame vėžio centre darome daug, kad įtrauktume pacientą bei jo artimuosius  į gydymo kelią. Vyksta organizaciniai pokyčiai, kviečiame į viešuosius renginius – būtent ši paroda yra tų veiksmų dalis. Parodyti, kokia yra palaikymo galia, patraukliai ir aiškiai pavyko fotografei Ana Skorik. Tai svarbu ne tik žiūrintiems šią parodą, bet ir patiems pacientams, visuomenei, medikų bendruomenei. Mes, medikai, sėdėdami savo stalo pusėje, ne visada gerai suprantame kito perspektyvą. Tad menas leidžia labai aiškiai į tai pažiūrėti. Vienas iš chemoterapijos pradininkų Sidney Farber yra pasakęs, kad vėžio gydymas yra ne tik vaistai, procedūros, bet ir meilė, kuri sustiprina vėžio gydymo poveikį. Mes siekiame, kad iš PSDF lėšų būtų apmokama  paciento ir jo artimųjų konsultacija. Tokia konsultacija turėtų atsirasti kiekvieno sunkiai susirgusio paciento kelyje. Tai vienas iš pigiausių būdų pakelti gydymo efektyvumą. Jokie pinigai neatstos tos naudos, kurią mes gauname susitelkdami ir pajausdami to susitelkimo galią“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Su artimųjų parama matyti šviesą tunelio gale Fotografijų autorė Ana Skorik džiaugiasi turėjusi galimybę prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. „Visiems, esantiems kelyje per ligą, nėra lengva, juk artimieji negali parodyti savo emocijų, turi palaikyti savo artimą žmogų. O juk minčių einant nelengvu gydymosi keliu būna visokių.  Tad palaikymas padeda ne tik gydytis, bet ir psichologiškai išlikti stabiliems. Apie tai reikia kalbėti“, – pasakė A. Skorik. Pasak fotoprojekto dalyvės Ramintos Vilkevičienės, kiekviena diagnozė pristabdo gyvenimo tempą. „Tačiau, greičiausiai, niekas neprieštaraus, kad diagnozė vėžys – tikra to žodžio prasme apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Tuomet tu gali rinktis – neviltį, baimės gniaužtus. Arba gali ieškoti tame vilties, išeičių, dieviškosios palaimos, sveikatos. Ir – matyti šviesą tunelio gale. Aš prieš penkiolika metų pasirinkau pastarąją – matyti šviesą. Ir net tada, kai situacija buvo sudėtinga, kai kiekvieną dieną, laukdama diagnozės, kiekvieno tyrimo rezultatų, buvai viena su savimi. Tame laukimo kelyje draugų nėra. Tačiau draugai, artimieji, greta esantys žmonės yra ypatingai svarbūs einant sveikimo keliu. Kai tu turi drąsinančią žinią, kad turi paramos iš artimųjų, turi pasitikėjimą, turi šiltas slaugytojų rankas, pasitikėjimą gydytojais, jų išmintimi. Žinai, kad jie – sumaniausi gydytojai, gydantys šiuos ligonius, padarys patį geriausią sprendimą. Tai ir yra ta šviesa, kurią neši kaip vėliavą į sveikimą, į būtį. Ir vaikai – jų turiu tris, kurie prieš penkiolika metų buvo dar maži, dabar yra suaugę, stiprūs, savarankiški, drąsūs. Džiaugiuosi, kad mano diagnozė sugebėjo jų neišgąsdinti gyventi, galbūt net sugebėjo duoti daugiau supratimo, kad iš sunkios situacijos galima matyti išeitis, sprendimų galimybes. Visa tai suteikė platesnio suvokimo, kas yra gyvenimas, mokėjimo džiaugtis kasdienybe, kiekviena akimirka, kurią gali kasdienybėje įžvelgti. Problemos, kuriomis iki tol buvo gal ir skundžiamasi, nustumiamos į šalį, nes jos nėra svarbios“, – dalijosi savo patirtimi R. Vilkevičienė.  Tylus palaikymas kasdieniniuose veiksmuose Rugilė Bružaitė, jauniausia fotoprojekto dalyvė, prisiminė, kaip ji, būdama trejų metų, buvo visiškai tikra, kad gyvenimo problemas galima išspręsti vienu sakiniu. „Tada aš labai rimtai pasakiau mamai:„Mamyte, tu pasveiksi. Aš žinau.“ Be medicininio išsilavinimo, be patirties, bet su absoliučiu tikėjimu. Ir šiandien galvoju – gal kartais mums visiems praverstų bent truputį to trejų metų vaiko tikrumo. Tuo metu dar nesupratau, kas yra vėžys. Man tai buvo tiesiog žodis, kurio suaugusieji nemėgo tarti garsiai. Tačiau labai greitai supratau, kad kai šeimoje kažkas suserga vėžiu, liga paliečia ne vieną žmogų – ji paliečia visą šeimą. Pasikeičia kasdienybė. Namai tampa tylesni. Pokalbiai – atsargesni. O stiprybė ima reikšti ne tai, kad niekada neverki, o tai, kad

Didžiausia pasaulyje didelės galios lazerių infrastruktūra ELI (Extreme Light Infrastructure) įvertino Lietuvos mokslininkų sukauptą kompetenciją ir patvirtino paraišką bendradarbiauti vykdant FLASH-RT tyrimus. FLASH-RT – tai naujos kartos radioterapija, kai vėžys gydomas itin didelio intensyvumo spinduliuote, kuri labai efektyviai naikina vėžines ląsteles, tačiau gerokai mažiau pažeidžia sveikus audinius. Lietuvos mokslininkai kartu su ELI-ALPS vykdys tyrimą „Multidisciplinary Study of Ultra-Short Laser-Driven Electron Induced FLASH at eSYLOS“. Eksperimentai bus atliekami eSYLOS spinduliuotės linijoje, naudojant lazeriu generuojamus labai didelės energijos elektronų pluoštus. Tyrimų tikslas – kompleksiškai ištirti itin trumpų ultra didelės dozės galios spinduliuotės impulsų poveikį fizikocheminiams ir biologiniams procesams, sudarant pagrindą būsimam klinikiniam FLASH radioterapijos taikymui. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu, Vilniaus universitetu, Fizinių ir technologijos mokslų centru bei ELI-ALPS partneriais, siekiant iš esmės praplėsti radioterapijos galimybes ir atverti naujas perspektyvas onkologijos gydyme.

Nacionaliniame vėžio centre (NVC) pradėti vykdyti du tarptautiniai III fazės klinikiniai tyrimai, skirti pacientams, sergantiems metastatiniu ar vietiškai progresuojančiu galvos ir kaklo vėžiu. Galvos ir kaklo vėžys dažnai pasižymi agresyvia eiga, o esami gydymo rezultatai ne visada yra pakankamai efektyvūs, todėl klinikiniai tyrimai ieškantys inovatyvių gydymo galimybių šioje srityje yra itin aktualūs. „Galvos ir kaklo navikų klinikinių tyrimų mūsų įstaigoje labai trūko, todėl džiaugiamės galimybe į juos įsitraukti,“ – teigia pagrindinė minėtų tyrimų tyrėja Nacionaliniame vėžio centre gydytoja onkologė chemoterapeutė G. Anglickienė. Pirmasis tyrimas – MCLA-158-CL03 – yra III fazės klinikinis tyrimas, skirtas pacientams, sergantiems histologiškai patvirtintu metastatiniu ar vietiškai progresuojančiu galvos ir kaklo vėžiu, kai radikalus gydymas nėra galimas. Tyrimo metu vertinamas inovatyvus gydymo derinys – petosemtamabas kartu su pembrolizumabu, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir pacientų išgyvenamumą. Antrasis tyrimas – MCLA-158-CL02 – taip pat III fazės klinikinis tyrimas, skirtas pacientams, kurių galvos ir kaklo navikai progresuoja ir kuriems planuojamas antros ar vėlesnės eilės gydymas. Šiame tyrime petosemtamabas lyginamas su standartiniais gydymo metodais, tokiais kaip docetakselis, cetuksimabas ar metotreksatas. Daugiau informacijos apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose pacientai gali gauti kreipdamiesi el. paštu klinikiniaityrimai@nvc.santa.lt