Naujienos

Vasario 4-oji –  Pasaulinė kovos su vėžiu diena Pasaulinę kovos su vėžiu dieną geroji žinia yra ta, kad su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo beveik tris kartus, o naujų susirgimų skaičius stabilizavosi. Tai objektyvus įrodymas, kad šiuolaikinė medicina efektyviai padeda vėžiu susirgusiems žmonėms, o inovacijos pasiekia Lietuvos pacientus.  Vėžys vis dažniau tampa ne mirties nuosprendžiu, o lėtine liga. Vasario 4-ąją dera prisiminti, jog kova su vėžiu nėra vien gydytojų ar pacientų atsakomybė,  tai ir politinės valios bei valstybės prioritetų klausimas. „Minėdami Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, kalbame apie ligą, kuri Lietuvoje vis dar per dažnai reiškia ne tik diagnozę, bet ir baimę, laukimą bei netikrumą. Vėžys – tai ne tik statistika, tai konkretūs žmonės ir jų šeimos, tai paciento kelias, kuris dažnai yra per ilgas, per sudėtingas ir per sunkus.Kova su vėžiu nėra vien gydytojų ar pacientų atsakomybė. Tai – politinės valios ir valstybės prioritetų klausimas. Ką šiandien realiai patiria onkologinis pacientas Lietuvoje – nuo diagnozės iki gydymo?  Onkologija labai tiksliai parodo, ar mūsų sveikatos sistema orientuota į žmogų, ar tik į procesus“, – sako LR Seimo narys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas. Vejamės Europos vėžio gydymo standartus Pasak Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. V. Pečeliūno, kasmet vasario 4-ąją visas pasaulis susivienija paminėti kovos su vėžiu dieną. „Ši diena – tai ne tik priminimas apie sunkią ligą, bet ir galimybė įvertinti, kur mes, Lietuva, esame šiame kelyje, lyginant su mūsų kaimynais Europoje. Žvelgiant į skaičius, situacija Lietuvoje yra dvilypė. Viena vertus, statistika gali gąsdinti: mes vis dar viršijame Europos Sąjungos vidurkį pagal sergamumą tam tikromis onkologinėmis ligomis, o mirtingumas, ypač vyrų nors ir mažėjantis, išlieka vienas aukštesnių regione. Tačiau šiandien aš noriu kalbėti apie tai, kas slypi už šių sausų skaičių – apie akivaizdžią pažangą. Leiskite pasidalinti viena statistine įžvalga, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali, bet iš tiesų yra pati geriausia žinia: Nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje vėžio ligotumas – t. y. žmonių, gyvenančių su šia diagnoze, skaičius – padidėjo beveik tris kartus. Tuo tarpu naujų susirgimų skaičius (sergamumas) stabilizavosi. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vėžys vis dažniau tampa ne mirties nuosprendžiu, o lėtine liga. Tai reiškia, kad mūsų seneliai, tėvai, broliai ir seserys, išgirdę diagnozę, išgyvena. Tai objektyvus įrodymas, kad šiuolaikinė medicina vis daugiau padeda žmonėms susirgusiems vėžiu ir, kad inovacijos pasiekia Lietuvos pacientus. Susirgę vėžiu lieka su mumis penkerius, dešimt ar dvidešimt metų ilgiau nei būtų likę praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Tai – trigubai daugiau laiko su artimaisiais, trigubai daugiau pasveikimo istorijų. Lietuva sparčiai vejasi Vakarų Europą diegdama inovatyvius gydymo metodus, personalizuotą mediciną ir molekulinius tyrimus. Mes jau dabar matome proveržį gydant kraujo, prostatos ar krūties vėžį, kur ankstyva diagnostika leidžia pasiekti beveik 100 proc. išgyvenamumą. Tačiau mūsų kelyje į Europinį standartą vis dar stovi viena didžiausių kliūčių – delsimas. Nors medicina Lietuvoje daro stebuklus, ji negali padėti tam, kuris neateina pasitikrinti. Europos šalių užsibrėžtas tikslas, kad ankstyvos diagnostikos programomis pasinaudotų 80 proc. gyventojų Lietuvoje dar nepasiektas. Ankstyva diagnostika, pats efektyviausias būdas kovoti su vėžiu. Norėčiau akcentuoti, kad kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį. Šiandien, minėdami Vėžio dieną, pasidžiaukime, kad vis daugiau žmonių išgyvena su šia sunkia liga ir tai yra akivaizdus mūsų medicinos progreso ženklas. Tai ženklas, kad gebame išgelbėti vis daugiau gyvybių. Būkime atsakingi, tikrinkimės laiku ir nebijokime. Nes šiandien vėžys – tai tik diagnozė, o ne pabaiga“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Paslaugos orientuojamos į pacientą Pasak NVC direktoriaus pavaduotojo medicinai dr. Mariaus Kinčiaus, organizuojant onkologijos klasterį Lietuvoje prioritetu išlieka paciento kelias. „Kelio pradžioje stovi žmogus, kuriam pirmą kartą įtariama arba diagnozuota onkologinė liga, tačiau jos gydymas dar nepradėtas. Prieš žmogų, dabar jau vadinamą pacientu, atsiveria „Žaliojo koridoriaus“ sistema – naujo paciento atvejo vadybos dalis, apimanti veiksmus, atliekamus siekiant jam suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas per trumpiausią numatomą terminą. Šiame etape onkologijos atvejo vadybininkas atlieka svarbias užduotis – atrenka pacientus, paskiria pirmas konsultacijas, organizuoja reikalingus tyrimus ir kitų specialistų konsultacijas. Labai svarbi dalis – psichosocialinės pagalbos organizavimas“, – sako dr. M. Kinčius. Svarbiausia klasterio užduotis – teikti į pacientą orientuotas paslaugas. „Ne pacientas turi ieškoti, kur jam toliau kreiptis ar registruotis, o pačios klasterio gydymo įstaigos, kuriose buvo suteikta savalaikė pagalba pirmajame ligos etape, turi nurodyti tolimesnį kelią pacientui. Paslaugos kokybės kriterijus šiame kelyje išlieka svarbiausiu rodikliu. Šiandien siekiama užtikrinti sklandų onkologijos pacientų srauto valdymą. Pacientai dar neretai pasimeta bendrose eilėse, dėl įvairių priežasčių uždelsiami diagnostiniai tyrimai ir dėl to vėluoja gydymas. Prarandant brangų laiką ir  pacientams negaunant kompleksinių paslaugų laiku, gali pablogėti ligos prognozė“, – sako dr. M. Kinčius.   Personalizuotos medicinos eroje – vis geresnis gydymas NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr.  Birutė Brasiūnienė nurodo, jog toliau aktyviai dirbama keliomis kryptimis, kurios labiausiai atliepia šių dienų onkologinio paciento lūkesčius. „Norime pasidžiaugti, kad priešvėžinių vaistų prieinamumas per pastaruosius metus ženkliai pagerėjo bei nuo praeitų metų dar pasipildė vėžio genetinių žymenų kompensavimu. Tai reiškia vis geresnes sąlygas gydyti pacientus personalizuotos medicinos eroje. Didesnis vaistų prieinamumas reiškia efektyvesnį gydymą ir ilgesnius sergančiųjų gyvenimus. Šiandien pacientų, sergančių keliais vėžiais, aptarimai tampa kasdiene mūsų praktika. Nuo 2024 metų NVC Medikamentinės onkologijos centre vykdome genomikos daugiadalykius aptarimus, kuriuose kartu su onkologų ir genetikų, kitų specialistų pagalba analizuojame konkretaus ligonio biologiją, ieškome efektyviausių gydymo galimybių. Taip pat aktyviai dirbame ieškodami naujų klinikinių tyrimų, ankstyvojo prieinamumo programų. NVC onkologai kartu su pacientų organizacijomis ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame ES personalizuotos medicinos, klinikinių tyrimų plėtros ir jų efektyvinimo projektuose“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė. Doc. dr. B. Brasiūnienė įvardija ir kitą svarbią darbų kryptį – pacientų gyvenimo kokybės užtikrinimą sergant ar gydantis nuo vėžio. „Vėžio gydymo toksiškumo valdymas, ypatingai gerėjant vaistų prieinamumo situacijai Lietuvoje, dabartiniu metu tampa mūsų prioritetu. Tęsiame aktyvų bendradarbiabimą su kolegomis, kitų specialybių gydytojais vėžio toksiškumo srityje, tai apima daugiadalykes konferencijas, mokymus, adaptuojame savo centro struktūrą, dedikuodami specialistus vėžio gydymo toksiškumo valdymui, gydymo rekomendacijų ruošimui bei daug iniciatyvų pacientams: mokymai, paskaitos ir diskusijos apie pašalinius gydymo reiškinius“, – vardija doc. dr. B. Brasiūnienė. Teranostika – labiau tausojantis ir pagrįstas gydymas NVC Radiacinės onkologijos centro vadovo dr.

Vasario 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė  2025 metų Lietuvos mokslo premijos laureatus. Gamtos mokslų srities laureatais tapo Ričardas Rotomskis ir Vitalijus Karabanovas už darbų ciklą „Inovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai (2010–2024)“. Nuoširdžiai sveikiname kolegas! Lietuvos mokslo premijai gauti pateiktame mokslo darbų cikle pristatomi nanotechnologiniai sprendimai yra skirti vėžio diagnostikai ir terapijai bei sudaro galimybes ankstyvam ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimui bei veiksmingam gydymui. Ypatingas dėmesys skiriamas teranostikai – naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją. Mokslinių tyrimų diegimas į praktiką „Vėžys išlieka viena iš sunkiausiai gydomų ir daugiausiai mirčių pasaulyje lemiančių ligų. Nanomedicina leidžia sukurti inovatyvius nanodarinius, įgalinančius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei bei tolimesniam jos gydymui. Tokia strategija palengvina onkologinių pacientų priežiūrą, nes suteikia galimybę nuolatos stebėti ligos eigą ir personalizuoti gydymo procesą. Mokslinių tyrimų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką yra esminis žingsnis, sudarant prielaidas didesniam terapiniam efektyvumui ir pacientų išgijimo procentui bei naujos kartos nanotechnologinių priešvėžinių vaistų ir metodų taikymui“, – rašoma darbų teikime premijai gauti. Vien 2023 m. ši onkologinė liga pasaulyje buvo diagnozuota beveik 19 milijonų žmonių ir nusinešė 10 milijonų gyvybių. Onkologinių susirgimų daugiaveidiškumas, imuninės sistemos nesugebėjimas sukontroliuoti ligos bei greitai įgyjamas atsparumas gydymui apsunkina sėkmingą kovą su vėžiu. Vieni iš pagrindinių šiuolaikinės onkologijos iššūkių – ankstyvosios diagnostikos ir efektyvių gydymo metodų stoka. Šiuo metu klinikoje naudojami chemoterapiniai vaistai nėra selektyvūs naviko atžvilgiu ir neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, o spindulinė terapija, nors ir veiksminga, dažnai pažeidžia ir aplinkinius sveikus audinius. Chirurginis gydymas taip pat sudėtingas, ypač, kai navikas yra arti gyvybiškai svarbių ar pažeidimams jautrių vietų. Todėl mokslininkų, onkologų ir kitų sričių specialistų tyrimų objektu ir toliau išlieka naujų veiksmingų priešvėžinių vaistų bei metodų paieška. Mokslininkai mato problemos sprendimą Į pagalbą medikams ateina naujausios technologijos, iš kurių perspektyvios atrodo nanotechnologijos. Nors daugelis hipotezių dar visai neseniai galėjo pasirodyti fantastiškos ir nelabai realios, pastaraisiais metais publikuotų mokslinių straipsnių autoriai jau siūlo realius nanotechnologijų taikymo sprendimus medicinoje. Nanodalelės gali padėti išspręsti daugelį gydytojams kylančių vėžio diagnostikos ir terapijos problemų. Ankstyva diagnostika, naudojant nanodaleles kaip jautrius ir specifiškus kontrastinius žymenis, o taip pat selektyviai inkorporuojant klasikinius priešvėžinius preparatus į teranostines nanoplatformas, gali užtikrinti greitesnį ir veiksmingesnį gydymą bei paskatinti vidinius organizmo gijimo mechanizmus. Tobulėjant nanotechnologijoms, fotovaistų kompleksai su nanodalelėmis gali tapti veiksmingu terapiniu metodu sprendžiant dabartines navikų gydymo problemas. Be to, tai sudaro prielaidas ir galimybes diagnostikos ir terapijos metodų apjungimui į vieningą teranostinę platformą, kuri padidintų terapijos efektyvumą, užtikrintų ankstyvą navikinių darinių vaizdinimą ir sudarytų sąlygas sėkmingam onkologinių pacientų gydymui.

Nacionaliniame vėžio centre veiklą pradėjo pirmoji Pacientų taryba. Tai – kolegialus patariamasis NVC organas, kuris įstaigos direktoriui teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus gerinant įstaigos veiklą, pacientų patirtis. NVC Pacientų tarybos kadencija – 3 metai, taryboje veiks šie nariai: Neringa Čiakienė, Ieva Drėgvienė, Emilija Gimžauskaitė-Česlevičienė, Aušrinė Asanavičienė, Rima Perednienė, Sergej Šerstinskij, Gediminas Vezbergas ir Laimonas Šiaulys. Vasario 2 d. NVC vyko jaukus susitikimas, skirtas pacientų tarybų kaitai. Kadenciją baigė NVI Pacientų taryba, o veiklą pradėjo naujos sudėties NVC Pacientų taryba. Po balsavimo NVC Pacientų tarybos pirmininke išrinkta Neringa Čiakienė, o jos pavaduotoja – Ieva Drėgvienė. Kartu apžvelgtas nueitas kelias, aptarti ateities planai. Ankstesnės sudėties Pacientų taryba iniciavo onkologiniams pacientams aktualių patogumų: šiuolaikišką transporto privažiavimo kontrolės sistemą „STOP and GO“, kai kurių klinikinių padalinių infrastruktūros pagerinimą, tylos kambarius, kuriuose pacientai ir jų artimieji gali atsipalaiduoti, laukti procedūrų ar dirbti nuotoliu. Nacionalinio vėžio centro direktorius džiaugiasi praėjusios kadencijos tarybos nuveiktais darbais ir akcentuoja šio patariamojo organo svarbą gerinant pacientų patirtis. „Man labai patiko bendradarbiavimas, malonu pamatyti buvusius tarybos narius – turėjome gerą santykį. Manau, visi jaučiamės, kad gerai padirbėjome. Mūsų pacientų įtraukimo politiką nustato visapusiškų vėžio priežiūros centrų reglamentai. Bet aš manau, kad didžioji dalis mūsų įstaigoje dirbančių žmonių kasdienėje savo veikloje pacientui teikia aukščiausią svarbą. NVC veiklos principuose esame įsirašę orientaciją į pacientą. Ne tam, kad tai būtų formalu, o tam, kad realiai dirbtume su pacientais, sudarytume progą patiems pamatyti vieną ar kitą problemą iš paciento perspektyvos. Būtent ši perspektyva atspindi tai, ką gali Pacientų taryba. Kai dirbi gydytoju, koks bebūtum empatiškas, niekada taip gerai negali įsijausti į paciento vidų. Todėl paciento perspektyvos atėjimas per mūsų Pacientų tarybą būtų pats geriausias būdas siekti bendrų tikslų,“ – bendradarbiavimo su Pacientų taryba svarbą akcentuoja doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC Pacientų tarybos pirmininke išrinkta, NVI Pacientų taryboje veiklą pradėjusi POLA direktorė Neringa Čiakienė  antrina, kad norint gerinti paciento patirtis, pirmiausia reikia gerai suvokti paciento perspektyvą. „Iš pradžių į Pacientų tarybą žiūrėjau skeptiškai. Esu turėjusi patirties, kai taryba atrodė skirta tik įstaigos formai, kad įstaiga atrodytų stipresnė. Bet po dvejų metų veiklos taryboje įrodėme, kad dirbdami kartu, įsivesdami pastovų ritmą, iš paciento perspektyvos bandydami suprasti, kokia kalba šneka gydytojai ir struktūros, galime pasiekti gerų rezultatų. Linkiu, kad taip tęstųsi ir toliau,“ – kalbėjo naujosios NVC pacientų tarybos pirmininkė N. Čiakienė. NVI Pacientų taryboje dirbusi ir veiklą NVC Pacientų taryboje tęsianti asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė džiaugiasi, kad taryboje esančių žmonių patirtys padeda įgyvendinti pacientams aktualius pokyčius. „Turėjome partnerystę, bendrystę, bendrą gražų darbą. Labai tikiuosi, kad jis tęsis ir toliau. Kiekvienas, atėjęs į Pacientų tarybą ateina su tam tikromis žiniomis, įgūdžiais. Tikiuosi, kad ir toliau remsimės tuo vardan pacientų,“ – kalbėjo naujos NVC Pacientų tarybos pirmininkės pavaduotoja I. Drėgvienė. Anot NVC direktoriaus, itin svarbu – abipusis atviras dialogas – tai leidžia ne tik matyti kylančias problemas, bet ir jas spręsti. „Problemos iškėlimas yra labai svarbus, jei norime tobulėti. Jeigu nenorime jų girdėti ar kritiką priimame gynybiškai, tai jau yra paralyžius. Problemų iškėlimas yra pozityvas ir pirmas žingsnis į pagerėjimą, pirmas žingsnis, kad padarytume kažką geriau. Jeigu Pacientų taryba sako, kad yra problema, susėdame, kalbamės ir ieškome sprendimų,“ – apie tolimesnį bendradarbiavimą kalbėjo doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Pasiūlymų ir pastebėjimų turintys pacientai, su NVC Pacientų ir jų artimųjų taryba gali susisiekti el. paštu  pacientu.taryba@nvc.santa.lt

Kiekviena konfrencija turi idėją – šį kartą renginio „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ organizatoriai sukvietė įvairių sričių specialistus bendram pasitarimui, diskusijai, bandymui drauge įprasminti svarbius dalykus ir po konferencijos išeiti kitame lygmenyje. „Svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui“, – sako viena iš konferencijos organizatorių NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė. „Konferencijos,  kurią suorganizavo Nacionalinis vėžio centras, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos endoskopuotojų draugija, Lietuvos gastroenterologų draugija, formatas visiškai naujas, to mes nesame bandę – kalba du lektoriai vienu metu apie tą pačią iššūkių keliančią būklę. Tikslas – parodyti visapusišką požiūrį į ligą,   komplikaciją ar būklę  tam, kad mes sugebėtume pasiūlyti ne tik maksimalų savo srities sprendimą, bet žinoti, ką gali pasiūlyti kolega. Kad susėdę kartu kalbėtume viena kalba, kad rezultatas duotų maksimalią vertę pacientui. Kad būtų ne konkurencija ar savo metodo fanatiškas propagavimas, bet, atsižvelgiant į žmogaus individualią situaciją, jo amžių, gretutines ligas, gyvenamąją aplinką, būtų parinktas maksimalus, komfortiškas, efektyvus ir, aišku, šiuolaikiškas gydymo būdas. Be abejonės, tai lemia dialogas tarp specialistų. Mes turime būti komandoje, pasitikėti vieni kitų sprendimais, bet, pirmiausia, mes turime žinoti, ką gali pasiūlyti kolega – kokiu metodu jis gydo tokias patologijas, gal kitas metodas bus saugesnis geresnis, patikimesnis. Bet jei tu nežinai dirbdamas pirmame aukšte, kaip dirba kolegos septintame aukšte, net ir negali pacientui pasiūlyti, nes nepažįsti kitų metodų. Visoje Europoje formuojasi naujos onkologinio gydymo strategijos, grindžiamos daugiadalykiu požiūriu, kuriame dėmesio centre atsiduria visas žmogus – akcentas perkeliamas nuo pačios ligos į pacientą kaip asmenybę. Komandoje dirba ne tik įvairių sričių gydytojai, bet ir slaugytoja, koordinuojanti slaugytoja, socialinis darbuotojas, psichologas, atvejo vadybininkas. Dėmesys krypsta ne tik į ligos eigą, bet ir į platesnius paciento sveikatos aspektus, pradedame vertinti, kaip liga gali paveikti ne tik žmogaus fizinį kūną, bet ir gyvenimą. Neabejotini komandinio darbo privalumai Šiuolaikinė onkologija akcentuoja personalizuotą, individualizuotą mediciną. Kaip profesionalai esame pasiekę aukštą lygį savo srityje, gebėjimuose. Mūsų centro gydytojai, asistentai, slaugytojos yra tikri savo srities profesionalai, tačiau žinių, kokius naujausius gydymo būdus gali pasiūlyti kitos srities kolega, vis dar trūksta. Šiame procese labai svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui. Žinoti viską šiuolaikinėje medicinoje yra neįmanoma, nes tai didžiuliai informacijos kiekiai – medicina, metodai tobulėja, mes savo srityje stengiamės išlaikyti maksimumą žinių, o kita sritis – lieka daugiau pažintinė. Taigi ši konferencija – tai pažintinė kelionė į kitokius metodus. Pasidalinimas, pabendravimas, diskusija vardan to, kad gimtų naujos pažintys, žinios, nauji bendradarbiavimo keliai. Einame į tą situaciją, kai galėsi paskambinti kolegai ir pasiūlyti: „O gal mes štai taip pabandykime…“. Į daugiadalykiškumą orientuojasi visa onkologija.  Mes mūsų įstaigoje jau daug metų dirbame komandose, visada turėjome daugiadalykės komandos aptarimus, konsiliumus, sunkių atvejų bendrus aptarimus. Darbas bendradarbiaujant mums nėra naujiena. Bet  siekdami akademinio nuoseklumo šioje konferencijoje bandom savo pranešimuose akcentuoti gilesnę analizę ir teorinį pagrįstumą, kartu nepamiršdami praktinio šių žinių taikymo klinikinėje veikloje. Liga mus orientuoja į bendradarbiavimą su chirurgais, chemoterapeutais, gastroenterologais. Tačiau oficialaus atviro diskusinio pobūdžio darbo dar nebuvo“, – sako gydytoja I. Kildušienė. NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus sėkmės pagrindas – profesionalų komanda Į klausimą, kuo NVC Endoskopinių tyrimų skyrius yra išskirtinis, kas atliekama geriausiai, I. Kildušienė atsakė, jog rezultatus vertinti turėtų kiti. „Mūsų stiprioji pusė – storosios žarnos ikivėžinių būklių gydymas. Storosios žarnos vėžys dažniausiai vystosi iš polipų, gerybinės patologijos. Tad esame labai stiprus polipų šalinimo centras. Endoskopu šalinami polipai visame virškinimo trakte: net tik visoje storojoje žarnoje, bet ir skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Endoskopinės procedūros metu atliekame itin didelių ir plačių darinių šalinimą. Esame sukaupę patirties, kadangi tokių procedūrų atliekame pakankamai daug. Atliekame  polipų šalinimą endoskopinėm kilpom, taip pat atliekame ir endoskopines submukozines disekcijas, kai specialiais įrankiais išimame gleivinę iš organo vidaus, t. y. iš storosios žarnos arba iš skrandžio, išlukštename aparatais kaip graikišką riešutą ir lieka tik kevalas. Pacientas neturi pjūvio nei žarnoje, nei pilvo sienoje, visa tai atliekama endoskopu iš vidaus. Tokio tipo procedūrų  atliekame daugiausiai. Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuva nedidelė šalis, tad sukaupti patirtį visada yra sudėtinga, nes pacientų skaičiai nedideli, be to turime ir kitų stiprių centrų, į kuriuos gali kreiptis pacientai. Kalbant apie storosios žarnos polipų ir ankstyvųjų vėžių šalinimą endoskopiškai, manau, kad tai mūsų labai stipri sritis, kur mes stovime tvirtai ant kojų ir turime labai patyrusią gydytojų ir slaugytojų komandą. Tai irgi labai svarbu – profesionalus asistentas daro įtaką darbo greičiui, kokybei ir galutiniam rezultatui. Gera dirbti tokiomis sąlygomis. Antra mūsų stiprybė – mūsų labai tvirtas užnugaris chirurgai, kurie mums gali padėti, įvykus komplikacijai: jie greitai perima pacientą net tos pačios nejautros metu ir komplikacijos yra išgydomos“, – sako gydytoja Inga Kildušienė. Slaugos sesijoje – platus turinys, darantis įtaką paslaugų efektyvumui „Įvykusi konferencija „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ – tai tradicija tampantis renginys, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir slaugos personalui, ne tik kvalifikacijos tobulinimui – dalyvaujant, bet ir įtraukimui į programos turinio rengimą ir jo pristatymą, –  sako Slaugos sesijos moderatorė bendrosios praktikos slaugytoja Rita Karpičiūtė. –  Organizuojama slaugos sesija leidžia pajusti sparčią mokslinę ir klinikinę pažangą, o kartu ir pristatyti kasdieninę veiklą, pasiekimus, atkreipti dėmesį į vis aktualesnius ir daugiau dėmesio reikalaujančius darbo komandoje aspektus – lyderystės įtaką procesams bei dialogo tarp gydytojo ir slaugytojo vertę paslaugų saugumui ir kokybei.“  Pasak R. Karpičiūtės, Slaugos sesijoje pranešimai apėmė platų turinį nuo pasiruošimo endoskopinėms diagnostininėms ir gydomosioms procedūroms, svarbių tyrimų kabineto paviršių priežiūros akcentų – lemiančių diagnostikos kokybę, iki slaugytojo ir gydytojo dialogo vertės bei lyderystės vaidmens svarbos komandoje  – darančių įtaką sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumui. „Šio renginio tematika – tai ne sprendimų ateitis, o jau dabartis, nes aukštos specialistų kvalifikacijos dėka žinios integruojasi į praktiką ir priartėjo prie paciento, o arčiausiai paciento yra slaugos personalas“, – teigia R. Karpičiūtė. Profesionalus asistavimas – tai kito gydytojo žingsnio matymas Viena iš konferencijos lektorių Endoskopinių tyrimų skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jūratė Vilkelienė sako, jog profesionalus asistavimas reiškia, kad sekdamas procedūrą asistuojantis gali numatyti kitą gydytojo žingsnį. „O tai reikalauja klinikinio mąstymo ir patirties. Skyriaus slaugytojos yra tikros profesionalės, suprantančios