Gintė Ambrazevičiūtė

Birželio 13 d. Nacionalinis vėžio institutas į antrąją Mokslo mugę pakvietė ne tik kolegas iš Lietuvos, bet ir partnerius iš užsienio – susitelkti ir parengti projektines paraiškas. Europos Horizonto programa paskelbė kvietimus teikti projektines paraiškas net 6 tematikose, susijusiose su vėžio tyrimais. „Europos Horizonto kvietimus pristatė LMT nacionaliniai HE atstovai, kuruojantys Vėžio ir Sveikatos tyrimų tematiką. Sulaukėme svečių iš Granados universiteto, Valencijos La Fe sveikatos tyrimų instituto, Oslo universitetinės ligoninės, Rygos Stradins universiteto Onkologijos ir molekulinės genetikos instituto. Visi atvykę kolegos dirba vėžio tyrimų srityje ir turi didelę Horizonto paraiškų rengimo patirtį“, – sako prof. Sonata Jarmalaitė. Renginys finansuojamas projekto „Tarptautinės partnerystės ES Vėžio misijos tematikoje stiprinimas Nacionaliniame vėžio institute“ lėšomis. Prieš tris mėnesius kovo 6 d. Nacionaliniame vėžio institute įvyko pirmoji Mokslo mugė “Tapkime partneriais įveikiant vėžį!”. Joje dalyvavo tyrėjai iš Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinio vėžio centro, VUL Santaros klinikų, Inovatyvios medicinos centro, VU Gyvybės mokslų centro. Buvo iškelta daug puikių bendrų tyrimų idėjų. Pasidalyti antrosios Mokslo mugės įspūdžiais maloniai sutiko keli renginio dalyviai. Vilniaus universiteto profesorė dr. Rūta Navakauskienė: „Renginys, skirtas programai Europos horizontas: partnerystės galimybės kovojant su vėžiu, yra itin svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp klinicistų ir mokslininkų. Kaip jau ne kartą esu pabrėžusi, universalių gydymo metodų šiandien nepakanka – turime pereiti prie individualizuotos medicinos, kai kiekvienas pacientas gauna gydymą, pritaikytą jo unikaliems molekuliniams rodikliams. Tai ypač aktualu gydant vėžį – ligą, kuri kiekviename žmoguje pasireiškia skirtingai. Šio renginio, kurį organizavo prof. Sonata Jarmalaitė, savalaikiškumas ir aktualumas nekelia abejonių. Jis svarbus ne tik rengiant naujus projektus pagal Europos horizontas programą, bet ir praktine klinikine prasme – siekiant realaus perėjimo prie personalizuoto gydymo modelio. Čia itin reikšmingas tampa glaudus gydytojų ir mokslininkų bendradarbiavimas, leidžiantis sujungti klinikinę patirtį su molekulinių tyrimų duomenimis. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad net esant tai pačiai ligai, kiekvieno paciento genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai gali labai skirtis. Tai reiškia, kad ta pati liga kiekviename žmoguje progresuoja unikaliu būdu – skirtingi genų mutacijų deriniai, genų raiškos lygiai ar epigenetiniai žymenys (pvz., DNR metilinimas, histonų modifikacijos) lemia, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Tradiciniai gydymo metodai dažnai remiasi modeliu, kai gydymo protokolai kuriami pagal tai, kas veikia daugumai tos pačios diagnozės pacientams. Tačiau toks požiūris ne visada teisingas ir efektyvus, ypač gydant sudėtingas ligas, tokias kaip vėžys. Vienam pacientui vaistas gali būti labai veiksmingas, o kitam – mažai ar visai neveiksmingas. Todėl būtina pereiti prie gydymo modelio, kuris remiasi konkretaus paciento biologiniais ir molekuliniais duomenimis. Ateities medicina grindžiama giliais molekuliniais duomenimis apie kiekvieną pacientą. Tai leis pereiti prie personalizuotos medicinos, efektyviau gydyti bei sumažinti šalutinį poveikį. Šis renginys – unikali galimybė suburti Lietuvos ir užsienio klinicistus bei mokslininkus bendram tikslui: dalijantis žiniomis, patirtimi ir naujausiais tyrimų duomenimis, rengti naujus projektus, kurti pažangius, individualizuotus sprendimus vėžio diagnostikai, gydymui ir prevencijai.“ Vilniaus universiteto profesorius dr. Kęstutis Sužiedėlis: „Sakyčiau šis renginys – ne visai pirmosios Mokslo mugės tęsinys. Anąkart buvo idėjų pasidalijimas, pokalbiai, diskusijos, hipotezių, patrauklių potencialiems partneriams, paieškos. Ši Mokslo mugė – tai bandymas surasti idėją, kuri būtų tinkama paskelbtiems Europos Horizonto programų „Vėžys“ (Cancer) ir „Sveikata“ (Health) kvietimams, tačiau kvietimai yra labai specifiniai. Tai ką pristatė svečiai, yra tai, ką  jie daro, ką galima daryti. Bet kaip tuos darbus pritaikyti paskelbtiems specifiniams kvietimams – dar nemažas klausimas. Mano idėja, kurią galėčiau vystyti, tinka labiau personalizuotos medicinos kvietimui, kuris dar nepaskelbtas. Tikimasi, kad bus paskelbtas metų gale ar kitų metų pradžioje. Pastarieji kvietimai būna labiau susiję su personalizuota medicina. Šį kartą mes matome  konkrečioms pakankamai siauroms sferoms skirtus kvietimus. Visgi tam, kad galėtum vystyti idėją, reikia susirasti partnerių. Bet bandysime prisiderinti prie kvietimų, įdirbio esame padarę. Labai pozityvu tai, kad jau matome papildomus partnerius, štai Latvija, Ispanija ir Lietuva – jau esame trys partneriai, kurių ir reikėtų. Tarptautiniai ryšiai būtini, norint įgyvendinti bet kokią idėją. Mokslo mugės formatas yra, be abejonės, geresnis, nei egzistuojantys pasiūlymai pasiskelbti viešojoje erdvėje ieškant partnerių. Čia turime realią galimybę pasišnekėti su žmonėmis, atsiranda galimybė neformaliems ryšiams užsimegzti. Tai geras pagrindas suburti tarptautinę komandą būsimiems darbams.“