2026 vasario

2026 m. vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso vertinimo komisijų siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, paskyrė 2025 metų premijas konkurso nugalėtojams ir pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Tarp įvertintųjų – ir keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje LMA pagyrimo raštas bus įteiktas dr. Jonui Baniui (Fizikos fakultetas, FF) už mokslinį darbą „Mikrolazeriais pagrįsti parametriniai šviesos šaltiniai: derinamų subnanosekundinių impulsų link“. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dviem VU mokslininkams – dr. Andriui Žučenkai (Medicinos fakultetas, MF) už mokslinį darbą „Inovatyvus ir biožymenimis grįstas ūminės mieloleukemijos gydymas Lietuvoje“ ir dr. Andriui Sakalauskui (Gyvybės mokslų centras) už mokslinį darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“. Pagyrimo raštas taip pat bus įteiktas dr. Justinai Račaitei (MF) už mokslinį darbą „Paauglių, patyrusių tėvų emigraciją, emocinių ir elgesio sunkumų vertinimas naudojant ASEBA metodiką“. LMA vardinė Adolfo Jucio (teorinės fizikos) premija paskirta prof. Dariui Abramavičiui (FF) už mokslinį darbą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“. LMA kartu su Jaunąja akademija taip pat paskelbė 2025 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatus. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijos skirtos VU studentams: magistrantui Vidui Krušinskui (Teisės fakultetas) už darbą apie nepilnamečių baudžiamąją justiciją Lietuvoje, magistrei Viltei Stukaitei (Filologijos fakultetas, FlF) už tyrimą apie Žirovicų Dievo Motinos ikonos kultą LDK unitų Bažnyčioje, magistrei Eglei Navickaitei (FlF) už darbą apie oralumo ir rašto struktūrų sąveiką, bei vientisųjų studijų studentei Gabijai Beglecovaitei (TF) už tyrimą apie Europos Sąjungos sankcijų ir investuotojų apsaugos santykį. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje premijos skirtos magistrui Domantui Burbai (FF)  už darbą apie dvimates topologines tamsiąsias būsenas gardelėse ir magistrantui Rokui Lemežiui (FF) už kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premija skirta magistrei Elzei Buslavičiūtei (Chemijos ir geomokslų fakultetas) už pelkių vandens lygio svyravimų stebėsenos optimizavimą naudojant SAR palydovinius duomenis. Technikos mokslų skyriuje pagyrimo raštas bus įteiktas magistrantui Aristidui Lukui Končiui (Kauno fakultetas) už mokslo darbą apie finansinių dokumentų transformacijų autentiškumo tikrinimo prototipą. Konkurso nugalėtojams premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime 2026 m. balandžio mėnesį. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-02-20

Nacionaliniame vėžio centre pradedamas 2a fazės, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas ir atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kuriuo vertinamas eksperimentinio preparato LSTA1 veiksmingumas gydant naujai diagnozuotą multiforminę glioblastomą (GBM) – vieną agresyviausių galvos smegenų navikų. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar LSTA1, skiriamas kartu su standartiniu gydymu temozolomidu, gali pagerinti gydymo rezultatus, palyginti su temozolomidu ir atitinkamu placebu. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, o vertinant labai ribotas dabartines Glioblastomų gydymo galimybes, šis tyrimas gali atverti kelią efektyvesnėms terapinėms strategijoms ateityje. Šis estų kolegų inicijuotas tyrimas taip pat vykdomas didžiuosiuose Estijos ir Latvijos vėžio centruose. Tyrimo pagrindinė tyrėja – doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Tyrimą vykdys NVC Medikamentinės onkologijos centro ir Hematologijos onkologijos transfuziologijos centro gyd. onkologai chemoterapeutai, neurochirurgai, genetikai. Daugiau informacijos apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose pacientai gali gauti kreipdamiesi el. paštu klinikiniaityrimai@nvc.santa.lt Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-02-19

    Vasario 13 d. įvykusi prof. Laimos Liudvikos Griciūtės vardo konferencija „Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo aktualijos” buvo jau 8-oji, kurią organizavo Nacionalinis vėžio centras (NVC) ir Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Prof. L. L. Griciūtė – viena iš žinomiausių onkologijos autoritetų, prevencinės medicinos pradininkė Lietuvoje, kurios moksliniai darbai buvo skirti vėžio prevencijai ir ankstyvajai vėžio diagnostikai. Konferencijos dalyvius sveikino SAM viceministras Daniel Naumovas, pabrėždamas tokių susitikimų, skirtų vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui svarbą ir sklaidą įvairių profesijų medikų bendruomenėse.  NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas savo sveikinimo žodyje apžvelgė  konferencijos aktualias temas ir palinkėjo visiems ir toliau aktyviai bendradarbiauti dėl onkologinio ligonio. NVC direktorius doc. dr. V. Pečeliūnas pabrėžė du dalykus, kodėl konferencija Nacionaliniam vėžio institutui ir Nacionaliniam vėžio centrui yra viena iš esminių ir labai svarbi. „Pirmiausia, dėl žmogaus, kurio vardu pavadinta ši tradicinė konferencija – tai profesorė Laima Liudvika Gričiūtė, eksperimentinės onkologijos pradininkė Lietuvoje. Profesorė padarė labai daug mokslinių darbų ankstyvosios vėžio diagnostikos ir vėžio prevencijos srityse. Šios konferencijos pagrindinė tema – vėžio prevencija ir ankstyvoji vėžio diagnostika. Trys dalykai šioje srityje yra svarbūs: anksti nustatę vėžį pacientui galime suteikti nuo 5 iki 10 metų gyvenimo. Tai yra įrodyta.  Skirtumas tarp ankstyvosios ir vėlyvosios diagnostikos – 10 metų žmogaus gyvenimo. Antras dalykas – anksti nustatytą vėžį gydyti yra pigu. Ir labai efektyvu. Gydyti vėlyvųjų stadijų vėžį šiais laikais labai brangu, ir, deja, neturime labai gerų rezultatų.  Pasižiūrėjus į Vėžio registro duomenis, kurie jau prieinami visiems, mes matome, jog II ir III stadijos vėžio išgyvenamumas per pastaruosius dvidešimt metų iš esmės gerėja.  I stadijos vėžio išgyvenamumas buvo ir išlieka puikus. Tačiau IV stadijos vėžio išgyvenamumo gerėjimas nėra didelis – 5–10 metų išgyvenamumas išlieka apie 10 proc. Trečias dalykas – anksti nustačius vėžį mes ne tik laimime 5–10 metų. Šie metai būna kokybiški, nereikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, nereikia gydytis. Didžiulis privalumas – anksti nustatytas vėžys. Ankstyvoje vėžio diagnostikoje dalyvaujame mes visi – ne specializuoti vėžio centrai, ne gydytojai onkologai. Labai svarbus yra dalyvavimas vėžio patikros programose. Dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programose, kolegoms, kurie rūpinasi šių programų metodologijomis, kurie rūpinasi gyventojų įtraukimu, viešinimu.  Konferencija yra viena iš priemonių, kaip padidinti Lietuvos piliečių dalyvavimą šiose programose,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. SAM viceministro Daniel Naumovo nuomone, vėžys – labai svarbi tema, kuria reikia nuolatos diskutuoti. „Atrodo, kad  ir Europos Sąjungoje pamiršome visas kitas ligas ir kalbame tik apie vėžį. Žinoma, tai toli gražu nėra tiesa, kalbame apie visas ligas. Tačiau vėžiui turėtume skirti daugiau dėmesio, nes šioje srityje akivaizdi pažanga. Mes naudojamės geriausia diagnostika, galime kalbėti apie žmogaus gydymą, apie prevenciją, apie tai, kas vyksta po gydymo, kai žmogus pasveiksta ir vėl tampa visaverčiu piliečiu. Ši konferencija yra labai svarbi, kadangi auditorijoje – skirtingų specialybių gydytojai, pacientai ir jų atstovai, mokslo žmonės. Labai svarbus dalykas, kai susirenka skirtingas žinias turintys žmonės, kurie gali pasidalinti savo žiniomis, pasidalinti gerąja  praktika ir pasakyti mums, sprendimų priėmėjams, kaip mes turėtume dirbti toliau. Diskutuoti labai svarbu – paskatinčiau visus galvoti apie tai, kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau. Kiekvieno iš mūsų idėja yra labai svarbi, dalinkimės idėjomis, kiekviena iš jų gali tapti geru produktu“, – pasakė SAN viceministras Daniel Naumovas. Pasak doc. dr. Birutės Brasiūnienės, konferencija šiemet turėjo du svarbius akcentus. „Ji buvo skirta paminėti 95-osioms Vėžio instituto steigimo metinėms su doc. dr. Giedrės  Smailytės istorine apžvalga bei ES PRAISE-U projekto, skirto prostatos vėžio prevencijos tyrimų Lietuvoje pristatymui, kuriuos analizavo doc. dr. Aušvydas Patašius su savo Lietuvos ir užsienio tyrėjų komanda. Konferencijoje vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo tema paskaitas skaitė ir savo patirtimis dalijosi Lietuvos gydymo įstaigų – Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, kolegos iš užsienio. Atskira paskaita buvo skirta pacientų patirtims, kurias pristatė NVC pacientų tarybos pirmininkė ir POLA vadovė N. Čiakienė. Organizuodami šią konferenciją jau 8-us metus, didžiuojamės, kad nuolat pavyksta sutelkti tiek kolegas, patyrusius specialistus, dirbančius onkologijoje, tiek aktyvų klausytojų įsitraukimą. Prof. L. L. Griciūtės vardo konferencija turi istoriją, tradiciją ir savą bendrosios praktikos specialistų auditoriją, kas ją daro išskirtine Lietuvoje, o jos temų aktualumą patvirtina 500 užsiregistravusių dalyvių ir sėdimų vietų trūkumas salėje,” – pasakė doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-02-20