Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius, sveikindamas gausią, ginekologijos klausimams skirtą konferenciją “Nematoma rizika: hormonai, genetika ir ginekologiniai navikai”, priminė, jog medicina kas septyneri metai keičiasi, tad atnaujinti savo žinias būtina. „Tylioji onkologijos pusė, apie kurią diskutuosite, mumyse rusena. Onkologinių ligų užuomazgos atsiranda pakankamai jauname amžiuje, o sulaukus 50-ties jau diagnozuojame vėžį. Paveldimos genų mutacijos tikrai ne iš karto lemia, kad išsivystytų onkologinė liga. Mūsų genetika sudaro 20 proc. mūsų sveikatos, o 50-60 proc. priklauso nuo mūsų gyvensenos. Endokrinologiniai pokyčiai, kurie lemia metabolinį sindromą – nutukimą, hormonų disbalansą, aterosklerozę, visa tai daro įtaką mūsų sveikatai. Visi po vandeniu esantys procesai organizme pasireiškia vyresniame amžiuje, trumpindami pacientų ir visuomenės gyvenimą. Bendradarbiavimas tarp skirtingų specialybių yra mūsų darbo esmė ateityje, linkiu diskutuoti užmegzti ar atnaujinti ryšius“, – pasakė dr. M. Kinčius.
Personalizuota diagnostika ir individualus gydymo parinkimas
Nacionalinio vėžio centro onkoginekologijos skyriaus vedėja dr. Daiva Kanopienė, pritardama dr. M. Kinčiui, konferencijos tikslą įvardino, kaip galimybę pasidalyti patirtimi ir padidinti kompetencijas. „Tema intriguojanti ir vertinant iš onkoginekologijos srities, ypač skiriant gimdos kūno, kiaušidžių piktybinių navikų gydymą, vykdoma labai specializuota ir individualizuota žmonių priežiūra. Keičiasi gimdos kūno vėžio diagnostikos algoritmai, atliekami molekuliniai tyrimai, kurie parodo ir naviko genų mutacijas, ir paveldimas genų mutacijas. Tai labai svarbu parenkant gydymo taktiką – visų pacientų gydymo taktika šiandien yra individuali ir nustatoma daugiadalykės specialistų komandos aptarime. Šios pacientės, be abejonės, turėtų būti gydomos specializuotame centre. Kodėl? Todėl, kad jos yra nukreipiamos genetiko konsultacijai. Genetiko išvada bus remiamasi skiriant adjuvantinį medikamentinį gydymą po operacijos, taip pat bus sprendžiama, ar reikia spindulinio gydymo. Noriu pabrėžti, kad molekuliniai ir genetiniai tyrimai yra apmokami ligonių kasų“, – sako dr. D. Kanopienė.
Pasak specialistės, šiandien ypač aktuali tema – kiaušidžių navikų diagnostika. „Labai svarbu, kad pirminiame ir antriniame lygyje dirbantys ginekologai laiku pastebėtų pokytį ir žinotų, kada nusiųsti pacientę specializuotai pagalbai – kada atliekant ultragarsinį tyrimą reikia įžvelgti onkologinę problemą, kada radiologiniai vaizdai rodo, kad reikalinga specialisto konsultacija. Ne visada pakanka įprastinio vėžio žymenų tyrimo, reikalinga skirti visą eilę kitų naviko tyrimų“, – sako dr. D. Kanopienė.
Pasak gydytojos onkoginekologės, nebūtinai genetiniai faktoriai, bet ir gyvensenos fonas – nutukimas, policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus mėnesinių ciklas gali turėti įtakos piktybiniams procesams išsivystyti ir tikrai didina vėžio riziką. „Būtent endometriumo, kiaušidžių vėžio riziką. Tokiais atvejais turi būti budrūs ginekologai“, – sako dr. D. Kanopienė.
Neįvertintas rizikos veiksnys
Dr. Diana Žilovič, viena iš konferencijos organizatorių, pažymi, jog dažniausia onkoginekologinė liga yra gimdos kūno vėžys. „Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 550 naujų gimdos kūno (endometriumo) vėžio atvejų. Sergamumas šia liga kasmet vis didėja. Nutukimas yra vienas svarbiausių, tačiau dažnai neįvertinamų gimdos kūno vėžio rizikos veiksnių. Ši sąsaja slypi ne tik gyvenimo būde, bet ir sudėtinguose biologiniuose procesuose. Riebalinis audinys žmogaus organizme veikia kaip aktyvus hormonų šaltinis – jis didina estrogenų kiekį kraujyje, o kai šių hormonų poveikis nėra subalansuotas progesteronu, gimdos gleivinė nuolat stimuliuojama. Ilgainiui tai gali sukelti endometriumo hiperplaziją, kuri laikoma priešvėžine būkle, galinčia progresuoti į piktybinį procesą“, – sako dr. D. Žilovič.
Pasak gydytojos onkoginekologės, per pastaruosius 30 metų sergamumas gimdos kūno vėžiu padidėjo apie 15 proc., ir prognozės rodo, kad sergamumo skaičiai tik augs dėl nutukimo epidemijos, metabolinių susirgimų (cukrinis diabetas, rezistencija insulinui, policistinių kiaušidžių sindromas) bei visuomenės senėjimo.
Nutukimas – lėtinė, recidyvuojanti liga
Gydytoja endokrinologė Kristina Švaikevičienė pabrėžė, jog nutukimas yra ne valios trūkumas. „Tai, be abejo, lėtinė, recidyvuojanti liga, kuriai būdingas perteklinis riebalų kaupimasis organizme, sutrikdantis paciento sveikatą. Nutukusių žmonių skaičius visame pasaulyje didėja, nutukimas tampa pandemija, tai ne tik Lietuvos gyventojų problema. Deja, Lietuvoje dažnai gydomos nutukimo pasekmės, o ne pati liga. Du trečdaliai moterų, vyresnių nei 55 m., yra nutukusios, vyrai – nuo 45 m. amžiaus turi įvairaus laipsnio nutukimą. Nutukimas susijęs su daugiau nei 230 lėtinių ligų arba blogina šių ligų eigą. Žinoma, jog didina krūties, kiaušidžių, kasos, endometriumo vėžio riziką. Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dėl didėjančio kūno masės indekso didėja onkologinių susirgimų dažnis visame pasaulyje“, – sako K. Švaikevičienė.
Gydytoja endokrinologė priminė, jog pacientams, sergantiems nutukimu (KMI daugiau nei 35 kg/m2) operacijos trunka ilgiau ir jiems dažniau pasireiškia pooperacinės komplikacijos.
Dirba neformali specialistų komanda
Prof. dr. Žana Bumbulienė pabrėžė, jog šiandien ginekologijoje labai svarbus komandinis sutartinis darbas. „Nepaprastai daug aspektų diagnozuojant ir gydant ginekologines ligas, kiekvienas iš mūsų dabar yra specialistas savo srityje. Šiuolaikinėje medicinoje tiek daug specifikos kiekviename žingsnyje, kad įsigilinti į visas detales, viskuo domėtis paprasčiausiai nebeįmanoma. Kiekvienas turime savo sritį, kurioje iš tikrųjų esame nepaprastai aukštos kvalifikacijos specialistai, ypač tai galioja trečio lygio ligoninėse dirbantiems. Ir todėl, kai susiduriame su rimtesniu klinikiniu atveju, dėl pacientės reikia atsižvelgti ir iš onkologinės pusės, ir iš hormoninio statuso, ir įvertinti gydymo naudą bei ilgalaikę perspektyvą. Tam reikalinga didelė komanda. O kur dar psichologinės problemos, kitų specialybių sritys. Jeigu reikia iš esmės padėti pacientei, vieno specialisto nepakanka. Mūsų komanda neformali – dažnai bendradarbiaujame geranoriškumo pagrindu, grynai iš profesinio solidarumo. Bendradarbiaujame tarp įvairių įstaigų. Štai todėl ir reikalingos tokios konferencijos, kad mes susitiktume, kad suprastume, ką ir kaip reikia daryti, kokie naujausių klinikinių tyrimų rezultatai, mokslo įrodymai. Iš kur, pavyzdžiui, ateina tokios legendos, kaip hormonofobija. Pacientė sako, kad onkologai draudžia naudoti. O gal onkologas nedraudžia, tiesiog pacientė ne visai tiksliai suprato, apie hormonus buvo kalbėta kitame kontekste… Štai, daktaras Artūras Dobilas iš Klaipėdos universiteto ligoninės pristatė klinikinius atvejus, dėl kurių išsiskiria specialistų nuomonės. Na, ir balsuodami pamatėme, kaip skiriasi mūsų konferencijos dalyvių nuomonės dėl gydymo taktikos. Kiekvienos žiūri ir sprendžia iš savo taško – patirties, mokslinių tyrimų“, – pasidalijo įspūdžiais po konferencijos prof. dr. Žana Bumbulienė.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-05-11
