Naujienos

Vilniuje jau trečią kartą surengti Europos radiologijos mokyklos (ESOR) mokymai. Ankstesnės ESOR mokyklos Lietuvoje vyko 2011 ir 2014 metais, tad labai džiaugiamės po ilgos pertraukos vėl subūrę radiologijos bendruomenę tarptautiniams mokymams. Į kardiotorakalinio vaizdinimo mokyklą susirinko daugiau nei 100 dalyvių. Renginį pradėjo Nacionalinio vėžio centro direktorius ir Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Įžanginėje kalboje jis pabrėžė onkologinio paciento kelio, ankstyvos vėžio diagnostikos ir radiologijos vaidmens svarbą siekiant geresnių gydymo rezultatų. Savo žiniomis ir tarptautine patirtimi dalijosi trys iškilios kardiotorakalinės radiologijos ekspertės – prof. Marie-Pierre Revel, prof. Galit Aviram ir prof. Anna Rita Larici. Mokymuose daug dėmesio skirta plaučių vėžio patikrai, širdies ir kraujagyslių radiniams onkologinių pacientų KT tyrimuose, plaučių vėžio gydymo komplikacijoms, tarpuplaučio navikams, kraujagyslinėms komplikacijoms bei atsako į sisteminį gydymą vertinimui. „Džiaugiamės galėdami Vilniuje kurti erdvę, kurioje susitinka Europos ekspertų patirtis, naujausios radiologijos žinios ir klinikinė praktika. Ačiū lektorėms, dalyviams ir visiems, prisidėjusiems prie ESOR mokyklos sugrįžimo į Vilnių!”- sako Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Siekdamos atkreipti visuomenės dėmesį į krūties vėžio prevencijos svarbą VUL Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre (NVC) lankėsi pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Kara McDonald. Garbioms viešnioms pristatyta šiuolaikiška spindulinės terapijos įranga – naujos kartos, inovatyvus  linijinis greitintuvas. Viešnios dalyvavo tradiciniame Nacionalinio vėžio centro ir Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje (IWAV)  renginyje perduodant šiuolaikines krūties vėžio diagnostikos priemones – krūties žymeklius.  Į NVC prevencinei mamografijai autobusais taip pat atvyko moterys iš Alytaus ir Kupiškio. Tai tęstinė Nacionalinio vėžio centro ir Tarptautinė moterų asociacijos Vilniuje socialinė iniciatyva „Rožinė dovana moterims“. Sveikindamas didžiojoje prof. Kazimiero Pelčaro salėje susirinkusius NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pasidžiaugė, jog tradiciškai Rožinis mėnuo spalis prasideda Nacionaliniame vėžio centre. „Rožinio kaspino  iniciatyva kilo 1985 m.  JAV, turėdama tikslą paskatinti moteris ateiti ir pasitikrinti, kad būtų anksti nustatyta liga. Visos iniciatyvos yra labai svarbios, tačiau yra dar viena būtina sąlyga – moterys turi ateiti pasitikrinti. Šalyje turi veikti gerai organizuota ir prieinama programa, o nustačius diagnozę – skiriamas modernus gydymas. Moteris neturi likti viena, kiekviena moterimi turi būti pasirūpinta per visą jos ligos kelią. Šiandien krūties vėžio gydymas labai pasikeitęs. Turime geresnę, tikslesnę, labiau personalizuotą diagnostiką ir efektyvesnį gydymą, pasitaiko mažiau komplikacijų, išvengiame perteklinio gydymo. Svarbiausias dalykas – nustačius krūties vėžį anksti, mes jį galime išgydyti, galime moteriai padėti iš esmės.  Čia susirinkę žmonės Rožinio kaspino simbolį pavertė veiksmu. Jūsų nuolatinė parama yra labai svarbi visai Lietuvai. Kiekvienas krūtų žymeklis, kurį šiandien gauname dovanų iš tradicinės labdaros akcijos „Sužydėjusi viltis“ – tai pagalba kiekvienai konkrečiai moteriai, kuriai to reikia. Labai džiugu, kad šiandien atvyko moterys iš Alytaus ir Kupiškio prevencinei mamogramai – tai puikus pavyzdys kitoms, kurios vis nedrįsta profilaktiškai pasitikrinti“, – pasakė doc. dr.  V. Pečeliūnas.  Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, dėkodama visiems, dalyvaujantiems krūties vėžio prevencijos skatinime, pabrėžė bendrų pastangų prasmę. „Šiandien mes vienijame jėgas, kad galėtume plačiau paskleisti rožinio solidarumo žinią per visą Lietuvą. Siekiame visoms moterims priminti, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, – juk beveik ketvirtadalio krūties vėžio atvejų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų ir reguliariai tikrinantis“, – pasakė D. Nausėdienė. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Kara McDonald pasidžiaugė bendruomeniškumu darant viltį nešančius darbus. „Kai mes šių metų gegužę šventėme „Sužydėjusią viltį“, visi džiaugiamės labdaros renginio  sėkme, bendruomeniškumu. Šiandien tą viltį realizavome veiksmu ir atgabenome į Nacionalinį vėžio centrą už surinktas labdaros lėšas priemones, būtinas kovoje su krūties vėžiu. Ši kova paliečia daugelį šeimų ir namų, tarp jų ir mano asmeninius. Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje jau daug metų  atlieka labai prasmingą darbą, skatindama visuomenę atviromis akcijomis pasirūpinti moterų sveikatos patikra“, – pasakė Kara McDonald. IWAV iniciatyvos „Sužydėjusi viltis” pirmininkė Ilona Skardinskienė kalbėjo apie žmones, kurie savanoriavo, aukojo savo asmeninį laiką. „Didžiausia prasmė ateina tada, kai žmonių gerumas tampa konkrečia pagalba. Šiandien mūsų surinkta parama virsta krūties audinio žymekliais, kurie bus naudojami gydant moteris. Už kiekvieno jų yra daugybė žmonių, kurie aukojo, savanoriavo, palaikė ir tikėjo tuo, ką darome. O priešakyje – moteris, dėl kurios visa tai ir darome. Man tai ir yra „Sužydėjusi viltis“ – kai bendrystė tampa realia pagalba, o viltis – veiksmu“, – kalbėjo „Sužydėjusios vilties“ komiteto pirmininkė Ilona Skardinskienė. Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje vadovė Aušra Mikulytė įteikdama NVC Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjui dr. Mantui Trakymui labdarą – krūties žymeklius, pasidžiaugė ilgamete tradicija.  “Per 18 metų Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje IWAV “Sužydėjusi viltis” iniciatyva išaugo į ilgalaikę partnerystę su NVC, kurios centre – ne tik gydymas, bet ir prevencija, ankstyva diagnostika bei reali pagalba moterims visoje Lietuvoje. Mūsų stiprybė – gebėjimas veikti kartu: kai visuomenė, medikai, savivalda, verslas ir savanoriai susitelkia dėl vieno tikslo, kai konkretūs darbai tampa išgelbėtomis gyvybėmis”, – pasakė A. Mikulytė.  Dr. Mantas Trakymas, dėkodamas už kasdieniniame radiologų darbe labai reikalingas priemones – krūties žymeklius, palinkėjo Lietuvos moterims aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje. „Šiuos žymeklius mes naudojame būtent žymėti mažiems nečiuopiamiems navikams, kuriuos galime nustatyti tik atlikdami radiologinį tyrimą – mamogramą“, – pasakė dr. M. Trakymas. Pirmoji ponia apsilankė NVC Spindulinės terapijos skyriuje Pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Nacionalinio vėžio centro Spindulinės terapijos skyriuje, kuriame bendravo su čia dirbančiais gydytojais radioterapeutais, radiologijos technologais, medicinos fizikais, pacientėmis. D. Nausėdienė apžiūrėjo naują spindulinės terapijos įrangą – naujos kartos linijinį greitintuvą. Spindulinė terapija yra labai svarbus krūties vėžiu sergančiųjų gydymo būdas. Jis taikomas daugiau nei pusei krūties vėžio pacientų. Praėjusiais metais NVC Spindulinės terapijos skyriuje buvo gydyta apie 700 krūties vėžiu sergančiųjų. NVC Spindulinio gydymo skyriaus vedėjas dr. Juras Kišonas pristatė naujojo linijinio greitintuvo privalumus. „Skirtumas yra esminis. Naujuoju linijiniu greitintuvu (Varian Ethos) pradėsime taikyti adaptyvų spindulinį gydymą (Online Adaptive Radiotherapy). Bus atliekamas įprastas spindulinio gydymo planavimas, o procedūros metu ruošiamas naujas adaptyvus (pritaikytas dabartinei anatomijai) spindulinio gydymo planas, kuris pritaikomas šiai minutei. Vaizdinimas procedūros metu atliekamas per kelias sekundes, DI pagalba atliekamas struktūrų kontūravimas, gydytojas per keletą minučių atlieka reikiamus pakeitimus ir patvirtina struktūrų apibrėžimą, tuomet per keletą minučių paruošiamas naujas planas pagal šiuo metu stebimą organų padėtį ir atliekamas švitinimas. Visa trukmė 30-40 min. Tai ypač naudinga, kai gydymo metu keičiasi naviko ar aplinkinių organų padėtis. Daugiausiai naudos šis greitintuvas suteiks gydant dubens ir pilvo sričių piktybinius navikus, nes čia daugiausiai organų, kurių padėtis nuolat keičiasi dėl žarnyno peristaltikos, šlapimo pūslės prisipildymo ar natūralių organų padėties pokyčių (pvz. gimda).  Ethos išskirtinumas, kad jis prisitaikys prie esamos anatomijos, kai tuo tarpu gydant kitais greitintuvais mes stengiamės kuo tiksliau pakartoti pasiruošimą, kuris buvo planuojant gydymą. Kartu atnaujinama visa mūsų gydyme naudojama programinė įranga, kuri leis greičiau atlikti vaizdinimą procedūros metu, o gaunami vaizdai bus daug geresnės kokybės ir mes galėsime plačiau taikyti stereotaksinę spindulinę terapiją pilvo ir dubens srities navikams.   Pagrindinė nauda pacientui, kad gydymas taps dar tikslesnis ir turės dar mažiau šalutinių poveikių, todėl gerės gyvenimo kokybė gydymo metu. Taip pat bus galimybė plačiau taikyti sudėtingas spindulinės terapijos metodikas. Su nauju greitintuvu yra pilnai renovuojamas ir jo bunkeris bei darbo vietos, be to, su nauju ir moderniu prietaisu visada smagu dirbti. Žinoma, jog adaptyvios radioterapijos taikymas reikalaus dar didesnės darbuotojų kompetencijos, todėl visi bus mokomi tam skirtuose kursuose/mokymuose, kuriuose įprastai dalyvauja visa komanda: radiologijos technologas, medicinos fizikas ir gydytojas onkologas radioterapeutas,“ –

Baigiamojoje konferencijoje „Nuo PSA iki PRAISE-U+ – tvarios aplinkos kūrimas ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai“ Nacionaliniame vėžio centre (NVC) rugsėjo 24 d. pristatyti pilotinio tyrimo rezultatai ir siūlymas modernizuoti Lietuvos Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą individualia rizika grįstu algoritmu.  Siūlymą į valstybės finansuojamą programą įtraukti MRT tyrimą rugsėjo 25 d. svarstys Privalomojo sveikatos draudimo taryba. PRAISE-U projektas baigiasi rugsėjo 30 d., tačiau jo veiklos nenutrūksta. Rugsėjo 1 d. prasidėjo tęstinis projektas PRAISE-U+, kuriame NVI tęs pradėtus darbus. Lietuvoje vyrams skirta prostatos vėžio patikra gali iš esmės pasikeisti. Siūloma pereiti prie organizuotos, individualia rizika grįstos patikros, kurioje svarbų vaidmenį atliktų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šio pokyčio pagrindus padėjo tarptautinis projektas PRAISE-U, kurį Lietuvoje vykdė Nacionalinis vėžio institutas (NVI). PRAISE-U tyrė, kaip rizika grindžiamą prostatos vėžio patikrą galima įdiegti skirtingose Europos sveikatos sistemose. Lietuvos pilotiniame tyrime dalyvavo 2 359 vyrai nuo 50 iki 69 metų. Vyrams, kurių PSA rodiklis buvo padidėjęs, pirmiausia įvertinta individuali rizika. Magnetinio rezonanso tyrimas atliktas tik esant didesnei rizikai, o biopsija – tik tada, kai MRT rezultatai to reikalavo. Penkiose Europos pilotinėse vietose iš viso dalyvavo apie 15 tūkst. vyrų. Pasak projekto partnerių, tokia pakopinė patikra leido sumažinti MRT tyrimų ir biopsijų skaičių. Vėžio prevencija – Lietuvos sveikatos politikos prioritetas NVI ir NVC vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, sveikindamas konferencijos dalyvius, atkreipė dėmesį į didžiulį priešinės liaukos vėžio mastą Europoje. „Europoje kasmet prostatos vėžio diagnozė nustatoma daugiau 300 000 vyrų, o su šia diagnoze gyvena apie 4 mln. Lietuvoje kasmet nustatome apie 2 tūkst. naujų atvejų, o su liga gyvena 30 tūkst. vyrų. Tai 1 proc. Lietuvos populiacijos, turime vieną iš didžiausių sergamumo priešinės liaukos vėžiu rodiklių pasaulyje. 2022 m. Europos taryba paragino šalis nares pakeisti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nuo oportunistinio modelio į sisteminį ankstyvos diagnostikos valdymo. Lietuva su savo partneriais iš Ispanijos, Airijos, Lenkijos pradėjo projektą PRAISE-U, kuriame išbandyta naujoji programa, naujasis algoritmas. Mes, Lietuva, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą įsidiegėme vieni anksčiausiai Europoje 2006 m., bet mūsų programa yra oportunistinė – mes vėžio diagnozę nustatome šiek tiek dažniau, nei reikėtų. Daliai vyrų ši liga neturi pasekmių, būtent dėl to atsiranda poreikis rizika grįstos atrankos arba rizika grįstos ankstyvos diagnostikos. Mes esame šalis, turinti lyderystę šiuo klausimu,  turėtume testuoti daugiau ir tiksliau. Tačiau net ir pats tobuliausias algoritmas neveiks, jeigu vyrai neateis tikrintis. Labai svarbu būsima viešinimo programa. Viešinimui būtina skirti ne tik dėmesio, bet ir lėšų, aiškinti, kad žmonės suprastų, kodėl reikia tikrintis profilaktiškai, kokia to nauda. O tikslus algoritmas mums padės išvengti perteklinių procedūrų, perteklinio gydymo. Labai noriu padėkoti Europos Tarybai už šią iniciatyvą, Europos urologų asociacijai, kuri palaikė šią iniciatyvą, mūsų partneriams iš Airijos, Ipanijos, Lenkijos. Didžiausia padėka mūsų specialistų komandai ir asmeniškai docentui Aušvydui Patašiui už iniciatyvumą, už tai, kad mes įgyvendinome šitą projektą“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Konferencijoje kalbėjęs LR Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog  anksčiau nustatę diagnozę, galime iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę ir gydymo rezultatą. „Kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą ir gavome pirmąją paramą, galvojome, kur ją panaudoti. Pradėjome nuo vėžio profilaktikos programų, supratome, jog investuodami galime sulaukti ir tam tikrų rezultatų.  Su kiekvienu mokslo pažangos etapu ateina naujos žinios, naujos programos. Akivaizdu, jog bendras susiėjimas, pasikeitimas žiniomis, perėmimas gerųjų patirčių, bendras pacientų, medikų, politikų veikimas duoda labai didelę vertę. Tad Jūsų šiandien aptariama programa yra bendras, labai savalaikis veikimas“, – pasakė LR Seimo pirmininkas J. Olekas. LR Vyriausybės Ministro pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė pabrėžė, jog sveikatos politikos darbotvarkėje ankstyvosios diagnostikos programos ir prevencija yra labai svarbi tema. „Šiandien ant Premjero stalo yra skaičiai apie prevencinėmis ir klinikinės medicinos priemonėmis išvengiamą mirtingumą. Visuomenės sveikatos perspektyvoje atsiskleidžia milžiniškas galimybių laukas. Tai ir svarbi politinė žinutė, kad bus daugiau bendraujama su SAM. Nepaisant ankstyvųjų pastangų, įdirbio, profesionalumo, kuris yra sukauptas čia ir pacientų organizacijose, POLA veikloje, partnerystėje Lietuvos mastu, visuomenės aktyvumas dalyvaujant profilaktinėse programose galėtų būti didesnis. Atsakomybę dėl šios problemos perkelti vien tik žmonėms nebūtų sąžininga. Pokyčiai, kurie šiandien vyksta programų valdyme, kaip pakviečiami žmonės, kaip prižiūrimas paciento kelias ir sekimas, be jokios abejonės, susiję su inovacijomis. Vienas iš sprendimų, kurį matome ir vyriausybės lygmenyje, yra išnaudoti DI, kaip didelį pagalbininką, gerinant prevencinių programų koordinavimą ir valdymą. Net neabejoju, jog ši bendruomenė, kuri yra šiandien šioje salėje, bus pagrindiniai konsultantai ir pagalbininkai valstybei“, – pasakė M. Jakubauskienė. Lietuvoje išbandytas visas paciento kelias PRAISE-U yra Europos Urologų Asociacijos inicijuotas konsorciumas, kuriuo siekiama pereiti prie organizuotos, individualia rizika grįstos prostatos vėžio patikros. Pilotiniai tyrimai vyko penkiuose Europos Sąjungos regionuose: Lenkijoje, Airijoje, Lietuvoje ir dviejose Ispanijos regionuose – Galicijoje ir Manresoje. NVI vykdytame pilotiniame tyrime išbandytas visas paciento kelias: Projekto vadovas doc. dr. Aušvydas Patašius pabrėžė, kad naujos kartos patikrai nepakanka pakeisti vien diagnostikos algoritmo. Taip pat reikia centralizuotos kvietimų sistemos, duomenų infrastruktūros, kokybės užtikrinimo ir parengtų specialistų. Lietuvos pilotiniame tyrime į kvietimą atsiliepė apie 23 proc. pakviestų vyrų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atsiliepė apie 37 proc., Šeškinės poliklinikoje – apie 21 proc. pakviestųjų. „Baigdami projektą jo pagrindu sukūrėme ir pateikėme reikalavimus bei prašymą naujam atnaujintam modelio finansavimui ir gavome patvirtinimą. Metų eigoje turėsime atnaujintą, saugią, be hiperdiagnostikos programą. Kitaip tariant, iš mokslo pasukome į realybę. Profilaktiškai pasitikrinti kviesime daugiau vyrų. Turime atsižvelgti į bendrą Lietuvos politiką – eiti į regionus, kviesti ir skatinti gyventojus dalyvauti prevencinėje programoje aiškinant jos naudą kiekvienam. Neatsvers bendro skaičiaus aktyvūs sostinės miestiečiai, kuriems labiau prieinama paslauga“, – sako doc. dr. Aušvydas Patašius. Patikra prasideda nuo žmogaus sprendimo „Tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. Pasak jos, patikra prasideda ne nuo PSA tyrimo, o nuo vyro sprendimo atsiliepti į kvietimą. Toks sprendimas ne visada lengvas, nes reikalauja sąžiningumo prieš save. Todėl žmogui turi būti aišku, kodėl jis kviečiamas, ką reiškia tyrimo rezultatas ir kas vyks toliau. Gydytoja, Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Ugnė Mickevičiūtė pristatė duomenis, rodančius dalyvavimo netolygumą visoje šalyje. 2024 m. dalyvavimas valstybinėje programoje skirtingose Lietuvos savivaldybėse svyravo nuo 15,3 iki 29,1 proc. Ji taip pat pristatė trišalių patariamųjų tarybų patirtį. Šios tarybos PRAISE-U pilotiniuose regionuose sujungė

Einant onkologinės ligos gydymo keliu neretai pacientams tenka kreiptis į psichologą. VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro medicinos psichologė Dovilė Karečkaitė pabrėžia, kad psichologo vaidmuo yra padėti žmogui geriau pažvelgti į savo patirtį, pastebėti sunkiau matomus dalykus ir kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų. Šiuolaikiniame vėžio centre pacientą gydo specialistų komanda, o psichologinė pagalba yra viena iš visapusiškos paciento priežiūros dalių. „Bendradarbiaudami su kitais paciento gydyme dalyvaujančiais specialistais geriau suprantame žmogaus situaciją, galime atliepti skirtingus jo poreikius ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į psichologinę žmogaus būseną. Žinoma, visada laikomasi konfidencialumo principų, o susidūręs su onkologine liga asmuo vertinamas ne tik kaip pacientas, bet ir kaip žmogus, išgyvenantis sudėtingą gyvenimo etapą“, – sako D. Karečkaitė, sutikusi atsakyti į klausimus apie psichologo darbo kasdienybę. Kaip žmogus patenka į psichologo kabinetą? Pacientą pas psichologą nukreipia gydantis gydytojas, rekomendavęs psichologinę pagalbą susidūrus su naujai diagnozuota onkologine liga ar išgyvenant su ja susijusius sunkumus. Kreipiasi žmonės ir savarankiškai, kai jaučia, kad būtų naudinga pasikalbėti, geriau suprasti savo išgyvenimus ar rasti būdų lengviau susidoroti su pasikeitusia situacija. Specializuotai psichologinei konsultacijai onkologinės ligos kontekste reikalingas siuntimas. Šiuo metu Lietuvoje su siuntimu teikiamos 6 nemokamos psichologinės konsultacijos, o esant poreikiui ir gavus papildomą siuntimą, gali būti suteiktos dar 6 konsultacijos (iš viso iki 12 paslaugų per kalendorinius metus). Į šį skaičių gali būti įtraukiama ir iki 4 konsultacijų paciento artimiesiems. Gavus siuntimą lieka tik užsiregistruoti ir atvykti sutartu metu. Kaip vyksta psichologo konsultacija? Dažniausiai pradedame nuo pokalbio ir siekiame susipažinti su žmogumi, išgirsti jo patirtį ir suprasti, su kokiais klausimais ar sunkumais jis tuo metu susiduria. Daug dėmesio skiriame tam, kaip žmogus išgyvena ligos ir gydymo patirtį, kokius pokyčius liga atneša į kasdienį gyvenimą, tarpasmeninius santykius bei santykį su savimi. Kartais pagalbos gali prireikti ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems – jiems gali būti svarbu turėti erdvę išsakyti savo išgyvenimus, klausimus ir atrasti būdus, kaip palaikyti šalia esantį žmogų. Ar turi psichologas savo darbo algoritmą? Psichologo darbe nėra vieno universalaus algoritmo, pagal kurį būtų dirbama su kiekvienu žmogumi. Nors konsultavimo procesas turi tam tikrą struktūrą, pavyzdžiui, dažnai pradedama nuo žmogaus situacijos supratimo, sunkumų įvertinimo ir tinkamiausių pagalbos būdų pasirinkimo, tačiau pats procesas visuomet pritaikomas individualiai. Nuolat stebime, kaip žmogus reaguoja į taikomą pagalbą, kas jam yra naudinga, ir pagal tai koreguojame konsultavimo procesą. Onkologinėje srityje ypač svarbus individualus požiūris, nes nors ligos patirtis gali turėti bendrų bruožų, kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai. Todėl psichologo darbe susijungia mokslu grįsti metodai ir jautrus dėmesys konkretaus žmogaus situacijai. Ar visada pavyksta greitai surasti kontaktą su pacientu? Žmogiškasis santykis yra viena esminių psichologinės pagalbos sąlygų. Be pasitikėjimo, saugumo jausmo ir patyrimo, kad esi išgirstas bei priimtas, žmogui gali būti sunku atsiverti ir kalbėti apie tai, kas jam iš tiesų svarbu. Tiesa, kontaktas su žmogumi ne visada užsimezga iš karto. Kiekvienas į konsultaciją ateina su savo patirtimi, lūkesčiais, kartais ir abejonėmis ar baime kalbėti apie jautrius dalykus. Todėl santykis kuriamas palaipsniui – per nuoširdų domėjimąsi žmogumi, pagarbą jo patirčiai ir gebėjimą būti šalia jo tokiame etape, kuriame jis yra. Tenka susidurti su labai skirtingomis žmogaus patirtimis. Į pagalbą kreipiasi tiek žmonės, patiriantys ryškesnius emocinius sunkumus – stiprų nerimą, prislėgtą nuotaiką, didelį bejėgiškumo ar nevilties jausmą, tiek tie, kuriems kyla daugiau kasdienių klausimų, susijusių su ligos priėmimu, pasikeitusia situacija ar prisitaikymu prie naujos realybės. Nebūtina laukti, kol sunkumai taps labai intensyvūs. Kartais žmogui tiesiog reikia erdvės pasikalbėti, geriau suprasti savo reakcijas, pasiruošti artėjantiems pokyčiams ar atrasti būdų, kaip pasirūpinti savo emocine savijauta. Pagalbos gali prireikti skirtingais ligos etapais – išgirdus diagnozę ar jau esant remisijoje, t. y., praėjus aktyviam ligos laikotarpiui. Džiugu, kad šiuo metu tiek gydytojai, tiek patys pacientai vis dažniau psichologinę pagalbą vertina kaip neatsiejamą visapusiškos onkologinės pagalbos dalį – svarbią ne tik esant ryškiems emociniams sunkumams, bet ir siekiant geresnės emocinės savijautos bei prisitaikymo prie ligos. Ar pats pacientas gali save objektyviai vertinti? Žmogus dažnai geriausiai pažįsta savo vidinę būseną – jis pats gali įvardyti, ką jaučia, kas jam sunku ir kaip liga paveikė jo kasdienybę. Todėl jo patirtis ir savęs vertinimas yra labai svarbi psichologinio konsultavimo dalis. Vis dėlto gali būti sunkiau objektyviai įvertinti savo emocinę būseną, ypač patiriant daug streso, nerimo ar nežinomybės. Kartais žmogus gali nuvertinti savo sunkumus, manyti, kad „turi susitvarkyti pats“, arba priešingai – matyti situaciją tik per baimės ir nerimo prizmę. Psichologo vaidmuo nėra vertinti žmogų vietoje jo, bet padėti geriau pažvelgti į savo patirtį, pastebėti tai, kas gali būti sunkiau matoma pačiam, ir kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų. Ar turite galimybių įvertinti savo darbo rezultatą? Grįžtamasis ryšys psichologo darbe yra labai svarbi konsultavimo proceso dalis. Jis dažniausiai vyksta pokalbio metu – žmogus dalijasi, kaip jaučiasi, kas jam padeda, kas keičiasi ir kaip jis pats vertina savo situaciją. Kartu aptariame, ar pasirinkta pagalbos kryptis yra tinkama ir ar reikia ką nors keisti. Psichologinės pagalbos rezultatas ne visada matuojamas tuo, kad visi sunkumai visiškai išnyksta. Svarbus darbo rezultatas – kai žmogus pradeda jaustis labiau suprantantis save, turintis daugiau pasirinkimų ir gebantis aktyviau dalyvauti savo gyvenime nepaisant ligos aplinkybių. Todėl psichologo darbo įvertinimas remiasi ne tik specialisto stebėjimu, bet ir paties žmogaus patirtimi bei jo matomais pokyčiais. Tikslas – sukurti psichikos sveikatai skirtą platformą Šiuo metu Nacionaliniame vėžio centre vykdomas projektas „Althea“ siekia sukurti ir įdiegti internetinę platformą, kuri padėtų lengviau atlikti psichikos sveikatos patikrą vėžiu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems ir padėtų teikti individualizuotą psichologinę paramą. Projekto metu buvo apklausiami pacientai ir jų šeimos nariai. Preliminariai jau dabar galima pastebėti kelias svarbias tendencijas: