Naujienos

Dalyvaudamas klinikiniame tyrime žmogus gali gauti patį naujausią gydymą, kuris įprastoje praktikoje galbūt bus prieinamas tik po kelerių metų, o kompensuojamas – dar vėliau. Pasak Rolando, svarbiausia – pozityviai mąstyti ir turėti drąsos priimti naujausius gydymo metodus, kuriuos pasiūlo gydytojai. „Į klausimą, kaip sekasi, visada atsakau: jeigu kalbamės, vadinasi, neblogai“, – su šypsena sako vyras, jau daugiau nei dešimtmetį gyvenantis su skrandžio vėžio diagnoze. Šiandien jis džiaugiasi galėdamas gyventi visavertį gyvenimą ir atvirai kalba apie sprendimą, kuris, jo įsitikinimu, iš esmės pakeitė ligos eigą – dalyvavimą klinikiniame tyrime. „Svarbiausia – pozityvi mąstysena ir drąsa priimti naujausius gydymo metodus“, – sako Rolandas. Ligos pradžia buvo ilga ir sudėtinga „Dėl skrandžio negalavimų gydžiausi trejus metus. Nustatė skrandžio opą, skyrė vaistų. Skausmas praeidavo, bet po kurio laiko vėl sugrįždavo. Kreipiausi į kitą gydytoją, kuris iš karto paėmė biopsiją. O juk skrandį gydžiausi trejus metus… Tuomet ir paaiškėjo onkologinės ligos diagnozė – skrandžio vėžys jau buvo išplitęs.“ Po pirmojo chemoterapijos kurso Panevėžyje išgirdęs itin nepalankią prognozę, Rolandas nusprendė kreiptis į Nacionalinį vėžio centrą. „Pradžioje patekau pas vieną gydytoją, vėliau mane nukreipė pas gydytoją Editą Baltruškevičienę. Kai pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime, net nesudvejojau. Kas čia blogo dalyvauti? Kita vertus, alternatyvos nebuvo. Jeigu tik yra galimybių, būtinai reikia dalyvauti. Žinau, kad žmonėse dar yra abejonių, girdžiu sakant, kad kaip bandymų triušiai ten pacientai. Esu sutikęs žmonių, kurie iš viso gydymo atsisako išgirdę diagnozę. O juk reikia suprasti, kad neturime nei vieno vaisto, kad ir paprasčiausio, kuris nebūtų ištirtas klinikiniuose tyrimuose. Turėtų tas nepasitikėjimas keistis po truputį. Jauni žmonės tikrai, manau, sutinka dalyvauti. Man didžiausia problema buvo viduriavimas. Dozę sunkiai atitaikėme. Nesinorėjo mesti gydymo, todėl derinome vaistų dozę, viduriavimą stabdėme vaistais. Sunkiai, bet pavyko sureguliuoti. Esu 48-erių, gavau invalidumo lygį, bet prašiau, kad leistų dirbti, ir dirbau tiek, kiek leido sveikata. Nenorėjau savęs nusirašyti,“ – pasakoja Rolandas. Svarbu – artimųjų palaikymas Didžiausias išbandymas buvo ne tik pati liga, bet ir žinia, kurią teko priimti visai šeimai. „Pradžioje, kai išgirdau diagnozę, aišku, buvo didelis stresas. Visai šeimai – žmonai, vaikams, jie dar buvo paaugliai. Pasėdėjome, pasikalbėjome ir nusprendėme: verksi ar neverksi – situacijos nepakeisi. Kitaip nebus. Labai daug reiškė šeimos palaikymas. Kiekvieną dieną padrąsindavo. Juk būna, kad iš lovos negali išlipti, o bendromis jėgomis, pasikalbant, palaikant – įveikiama ir tai. Kol nesusiduri su liga, atrodo, kad jos tarsi nėra. O kai pats susiduri, pamatai, kiek daug žmonių ji paliečia. Atrodo, kokį kanalą įsijungtum, viskas apie vėžį. Daug informacijos viešojoje erdvėje,“ – dalijasi Rolandas. Paskirtas ir chirurginis gydymas Šiandien po operacijos praėjo jau aštuoneri metai. „Pašalino trečdalį skrandžio. Prieš operaciją chirurgas pasakė, kad viską pamatys tik operacijos metu, nes buvo metastazių kepenyse. Operacija pavyko gerai. Per tris–keturis mėnesius visiškai atsigavau. Šiek tiek užtruko, kol pripratau prie maisto – pradėjau nuo kelių šaukštų košės. Dabar valgau viską – ir lašinukų, ir dešros. Tyrimus darydavome kas pusmetį. Aišku, likus porai savaičių iki jų visada atsiranda nerimo. Tačiau kol kas visi rezultatai geri, skrandis apžiūrėtas ir iš vidaus. Noriu palinkėti viena – kad žmonės nustotų galvoti, jog jie yra bandymų triušiai. Juk nebe tie laikai. Patiems žmonėms reikia keistis,“ – sako Rolandas. Nacionalinio vėžio centro Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė sako, kad klinikiniai tyrimai šiandien yra viena svarbiausių šiuolaikinės onkologijos pažangos dalių: „Klinikiniai tyrimai yra inovacijų nešėjai. Onkologijoje kiekviena papildoma gydymo galimybė gali prisidėti prie ilgesnio ir kokybiškesnio paciento gyvenimo. Dalyvaudamas klinikiniame tyrime žmogus gali gauti patį naujausią gydymą, kuris įprastoje praktikoje galbūt bus prieinamas tik po kelerių metų, o kompensuojamas – dar vėliau. Tai galimybė išbandyti naujus gydymo metodus, inovatyvius vaistų derinius, pažangius dozavimo režimus. Visų klinikinių tyrimų tikslas – geriau suprasti ligą ir surasti veiksmingesnius gydymo būdus pacientams. Rolando istorija puikiai parodo, kad ryžtas, pasitikėjimas gydytoju ir siekis pasinaudoti visomis gydymo galimybėmis gali iš esmės pakeisti ligos eigą. Galimybė dalyvauti klinikiniame tyrime gali atsirasti įvairiais gydymo etapais – diagnostikos, chirurginio gydymo, radioterapijos, sisteminio gydymo ar stebėsenos metu. Aptardami kiekvieno paciento gydymo planą visuomet įvertiname, ar jis atitinka konkretaus klinikinio tyrimo kriterijus, ir, jei tokia galimybė yra, ją pasiūlome. Nacionalinis vėžio centras aktyviai bendradarbiauja su farmacijos kompanijomis ir akademiniais partneriais, siekdamas Lietuvos pacientams sudaryti kuo daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir gauti inovatyvų gydymą. Informacija apie vykdomus klinikinius tyrimus skelbiama Nacionalinio vėžio centro interneto svetainėje, tačiau svarbiausias informacijos šaltinis išlieka gydantis gydytojas. Jis geriausiai žino paciento situaciją ir gali įvertinti, ar konkretus tyrimas jam tinka. Klinikiniame tyrime dalyvaujantis pacientas laimi dvigubai – ne tik gali gauti naują gydymo metodą, bet ir yra kur kas atidžiau stebimas nei įprastai. Dažniau atliekami kraujo ir kiti diagnostiniai tyrimai, todėl sveikatos būklė vertinama itin kruopščiai. Žinoma, dalyvavimas klinikiniame tyrime reiškia ir didesnį įsitraukimą – gali tekti dažniau atvykti į gydymo įstaigą, atlikti daugiau tyrimų ar procedūrų. Todėl prieš priimdamas sprendimą kiekvienas pacientas išsamiai supažindinamas su tyrimo eiga, galima nauda ir rizikomis. Vienas dažniausių klausimų – ar klinikiniame tyrime pacientas gali negauti gydymo. Visuomet žiūrima saugumo ir naudos pacientui. Net jei tyrime naudojamas placebas, jis taikomas kartu su standartiniu gydymu, o ne vietoj jo. Kitas dažnas nuogąstavimas – galimas gydymo šalutinis poveikis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kiekvienas vaistas, tiek naujas, tiek daugelį metų vartojamas, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Klinikinių tyrimų metu pacientai yra labai atidžiai stebimi, todėl į bet kokius sveikatos pokyčius reaguojama nedelsiant. Svarbiausia laiku informuoti gydytoją ir vadovautis jo rekomendacijomis. Prieš dešimtmetį klinikiniai tyrimai daugeliui pacientų atrodė nepažįstami ir keliantys nerimą. Dažniausiai baimę keldavo ne pats tyrimas, o nežinojimas – kas laukia, ar gydymas bus saugus, ar jis tikrai gali padėti. Šiandien matome teigiamą pokytį – pacientai tampa aktyviais savo gydymo partneriais. Jie domisi galimybėmis, klausia apie klinikinius tyrimus ir nori suprasti, kokią naudą jie gali suteikti. Atviras pokalbis ir aiški informacija padeda priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka paciento situaciją ir lūkesčius. Mūsų tikslas – kad kiekvienas pacientas, prieš priimdamas sprendimą, gautų visą reikalingą informaciją apie klinikinio tyrimo eigą, galimą naudą ir rizikas. Tik gerai informuotas žmogus gali priimti sprendimą, kuris jam yra tinkamiausias.“

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiantis Nacionalinio vėžio centro pacientų ir jų draugų Skaitytojų klubas birželio mėnesį baigė jau penktąjį skaitymo sezoną. Klubo vadovės Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė pasidžiaugė, kad šiais metais klubo narės galėjo dalyvauti ir sezono baigiamajame renginyje – vasaros stovykloje Nacionalinės bibliotekos mokymų bazėje Pakretuonėje. Šių metų vasaros stovyklos programoje netrūko kūrybinių veiklų: poezijos rašymo gamtoje, istorijų kūrimo, judesio terapijos ir užsiėmimo pagal lietuviškų dainų tekstus. Per sezoną skaitytojų klube perskaityti 9 romanai. Labiausiai klubo narėms įsiminė ukrainiečių rašytojo Andrej Kurkov romanas „Pilkosios bitės“. Skaitymo bičiulės mano, kad ši knyga svarbi dėl jos realaus pozityvumo kalbant apie sudėtingą situaciją karo metu. Rugsėjo mėnesį NVC pacientų ir jų draugų Skaitytojų klubas pradės jau VI-ąjį skaitymo sezoną ir kvies prisijungti naujus narius. Klubo veikla remiasi ne tik skaitymu, bet ir diskusijomis apie kartu iki susitikimo perskaitytą romaną. Pokalbiuose atsiskleidžia nuomonių įvairovė, savitas žvilgsnis į turinį, siužetą, jo detales. Jau susiklosčiusi klube atvirumo ir tarpusavio pasitikėjimo atmosfera skatina ir toliau puoselėti bendrystę. Norinčius įsitraukti į klubo veiklą registruosime rugsėjo pradžioje. Apie vykstančią registraciją pranešime nacionalinės bibliotekos portale lnb.lt ir socialinių tinklų facebook paskyroje.

Nacionalinis vėžio centras nuosekliai stiprina pacientų priežiūrą ir plečia teikiamų paslaugų spektrą. Nuo šių metų birželio 11 dienos Vilniuje gyvenantiems onkologiniams pacientams pradedamos teikti specializuotos paliatyviosios pagalbos paslaugos namuose. Iki šiol Nacionalinis vėžio centras jau teikė specializuotas skausmo valdymo paslaugas pacientų namuose, o dabar prie šių paslaugų prisijungia ir visa daugiadalykė paliatyviosios pagalbos komanda – gydytojas, psichologas, slaugytojo padėjėjas bei kiti specialistai. Tai leis užtikrinti visapusišką pagalbą pacientams jų namų aplinkoje. Paslaugas pacientų namuose teiksianti specializuotos paliatyviosios pagalbos slaugytoja Danuta Karpovič pabrėžia, kad pacientams ypač svarbus saugumo jausmas pereinant iš stacionarinio gydymo į namų aplinką. „Dažnai matome nerimą ir neužtikrintumą pacientų akyse prieš juos išrašant iš stacionaro. Labai džiaugiamės, kad galėsime suteikti daugiau ramybės ir saugumo žinant, jog pacientai ir toliau gaus paslaugas iš tos pačios kompetentingos komandos. Mums svarbu užtikrinti, kad priežiūra būtų tęstinė, o pacientai jaustųsi lydimi ir palaikomi visame gydymo kelyje – taip pat, kaip ir kai būna ligoninėje“, – sako D. Karpovič. Paliatyviosios komandos namuose vadovas, gydytojas Richard Cervin, kuris taip pat yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, akcentuoja į pacientą orientuotos priežiūros svarbą. „Į pacientą orientuota priežiūra yra vienas svarbiausių onkologinio paciento kelio principų. Todėl mūsų komandos darbas grindžiamas holistiniu požiūriu, kai dėmesys skiriamas ne tik ligos simptomams, bet ir pacientų bei jų artimųjų poreikiams, fizinei ir emocinei gerovei. Tik matydami žmogų kaip visumą galime suteikti tokią pagalbą, kurios jam iš tiesų reikia“, – teigia R. Cervin. Paslauga bus skirta onkologiniams pacientams, kuriems šiuo metu taikomas aktyvus onkologinis gydymas arba kurie yra baigę gydymą Nacionaliniame vėžio centre ir susiduria su ligos ar gydymo sukeltomis fizinėmis, psichologinėmis, socialinėmis problemomis. Pasak Nacionalinio vėžio centro Vyriausiojo koordinatoriaus onkologijai ir paliatyviajai medicinai Mariaus Čiurlionio, tokios paslaugos poreikis Lietuvoje išlieka itin didelis. „Matome, kad pacientui grįžus iš stacionaro dažnai prasideda vienas sudėtingiausių etapų – pereinamasis laikotarpis. Būtent tuo metu pacientams ir jų artimiesiems kyla daugiausia klausimų, nerimo ir praktinių iššūkių. Pagrindinis paliatyviosios pagalbos tikslas yra užtikrinti sklandų paciento kelią, atliepiant svarbiausius paciento ir jo artimųjų poreikius bei lūkesčius. Ypatingą dėmesį skiriame simptomų terapijai ir problemų, kurias sukelia pati liga arba jos gydymas, sprendimui“, – sako M. Čiurlionis. Specialistų teigimu, būtent laikotarpis po išrašymo iš ligoninės dažnai tampa kritiniu momentu, kai pacientams reikalinga papildoma profesionali pagalba, kol jų priežiūrą perima ambulatorinės paliatyviosios pagalbos komandos. Todėl itin svarbu užtikrinti ne tik paslaugų tęstinumą, bet ir koordinuotą paciento kelią tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc.  dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad NVC  misija apima ne tik modernų gydymą, bet ir kokybišką pacientų priežiūrą visais ligos etapais. „Nacionalinio vėžio centro tikslas yra užtikrinti prieinamą pagalbą ir aukščiausią paslaugų kokybę. Matome, kad dalį specializuotų simptominės terapijos paslaugų teikdami pacientų namuose galime reikšmingai pagerinti jų gydymo patirtį ir gyvenimo kokybę. Laiku reaguodami į kylančius simptomus, galime padėti išvengti komplikacijų, sumažinti nereikalingų hospitalizacijų skaičių ir užtikrinti didesnį pacientų saugumą“, – teigia doc. dr. V. Pečeliūnas. Nacionalinis vėžio centras, būdamas onkologinių paslaugų lyderis ir regioninis koordinacinis centras, siekia užtikrinti, kad pacientai gautų jiems reikalingą pagalbą ne tik gydymo įstaigoje, bet ir savo namuose, kur dažniausiai praleidžia didžiąją dalį laiko. Norint gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, pacientams tereikia kreiptis į Nacionaliniame vėžio centre juos gydantį gydytoją. Įvertinus poreikį, pacientas bus nukreiptas į paliatyviosios pagalbos komandą, kuri organizuos tolimesnę priežiūrą namuose. Ši nauja paslauga yra dar vienas žingsnis kuriant pacientui artimesnę, labiau koordinuotą ir į individualius poreikius orientuotą onkologinės priežiūros sistemą Lietuvoje.

Nacionalinio vėžio centro (NVC) Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgai pirmieji Lietuvoje atliko mikroinvazinę ankstyvos stadijos plaučių vėžio operaciją naudodami DI sukurtą 3D viso plaučio bronchų medžio ir kraujagyslių rekonstrukciją. „Ši naujovė – tai dirbtinio intelekto atėjimas į mikroinvazinę chirurgiją. Padarytas labai progresyvus žingsnis, leidžiantis radikaliai pašalinti pradinių stadijų plaučių naviką, kurį histologiškai verifikuoti kitais tyrimo būdais praktiškai neįmanoma“, – sako Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas. „Tais atvejais, kada navikas dar nesusiformavęs, o radiologiniuose vaizduose matome vadinamąjį „matinio stiklo“ debesėlį, DI pagalba galime radikaliai išoperuoti darinį plaučiuose minimaliai traumuodami pacientą. Mūsų pacientė buvo sekama dėl kito onkologinio susirgimo ir 2022 m. eilinio patikrinimo metu, atlikus plaučių radiologinį tyrimą, aptikti pakitimai plautyje – vadinamasis „matinio stiklo“ debesėlis, kuris gali būti traktuojamas kaip uždegimas ar kita liga. Radinys plaučiuose buvo paliktas stebėti. Po 1,5 metų kontroliniame tyrime pastebėtas didėjimas. Daugiadalykio aptarimo metu gydytojų onkologų komanda pasiūlė rinktis chirurginio gydymo kelią, nes pacientė vyresnio amžiaus ir nėra naviko morfologinio ištyrimo atsakymo. Kai radiologinių tyrimų vaizduose matomas „matinio stiklo“ debesėlis, diagnostinės biopsijos dažnai būna neinformatyvios. Todėl nuspręsta rinktis mikroinvazinį chirurginio gydymo būdą, pasitelkiant  DI sukurtą 3D bronchų ir kraujagyslių rekonstrukciją: speciali kompiuterinė programa rekonstruoja visą pacientės bronchų ir kraujagyslių vaizdą kartu su „matinio stiklo“ debesėliu ir labai tiksliai parodo zoną, kurią reikia pašalinti“, – pasakoja prof. S. Cicėnas. Bijojau dėl savo amžiaus, tačiau kitą dieną po operacijos galėjau keltis „Po operacijos jau kitą dieną galėjau keltis. Net negalvojau, kad mano amžiuje taip gerai pavyks atlaikyti operaciją. Pirmadienį atsiguliau, antradienį mane ruošė, o po operacijos kitą dieną pasakė – kelkis. Nuo skausmo netgi nevartojau vaistų. Šiek tiek atsiduoda skausmas į krūtį, truputį virškinimas buvo sutrikęs. Žinau, kad reikia vaikščioti, plaučiai nemėgsta gulėjimo, o aš nesu lepi. Be to, noriu atrodyti gerai – ir lūpdažio nepamirštu, ir akis pasiryškinu. Kasdien skausmas mažėja. Pasišneku ir su Aukščiausiuoju, duok, sakau, man nors penkerius metus. Ir tuoj patikslinu – dešimt, o dar geriau – penkiolika. Štai dukra paskambino ir sako, mamyte, semkis pozityvo, tu man dar reikalinga. Atsakiau – kovosim, pasitikiu daktarais. Prieš operaciją nejutau jokių specifinių požymių dėl plaučių, kosulio nebuvo. Tačiau buvo tokie, kaip sakau, senatviniai simptomai – ėmė slinkti plaukai, prastėjo regėjimas, pastebėjau, kad fizinio darbo nebenoriu – neberūpėjo buities gražinti, gėlių prižiūrėti. Pajutau, lyg viduje kažkas ima strigti. Esu stebima dėl kito onkologinio susirgimo, tad po eilinio patikrinimo atlikus radiologinį tyrimą patekau pas gydytoją Arnoldą Krasauską konsultacijai. Gydytojas pasakė, kad reikės operuoti ir pajutau tokį gerumą, sklindantį iš gydytojo akių. Pasitikėjau, bet viduje nebuvau labai pozityviai nusiteikusi, palyginus su ta nuotaika, kai 2000 m. man buvo diagnozuota kita onkologinė liga. Tada dukra dar buvo nedidelė, reikėjo užauginti. O dabar bijojau dėl savo amžiaus. Kirbėjo klausimai: ar sugebėsiu, ar sugis, ar bus uždegimas. Ačiū Dievui, viskas gerai. Pasakysiu paprastai, kiekvienam žmogui reikia viduje susitvarkyti. Nereikia imti į galvą daug smulkių dalykų, reikia džiaugtis gyvenimu. Juk kiekvienas turime džiaugsmų – mano atveju dukra, anūkai. Net saulėje pasėdėjau, juk, kaip sako gydytojas Krasauskas, nereikia šokoladinio įdegio, bet 20 minučių netiesioginės saulės ir natūralus vitaminas D tikrai nepakenks.“ Na, žinoma, čia nuostabūs daktarai ir sesutės. Nuostabus kolektyvas skyriuje. Visi šypsosi, klausia, siūlo, daro. Fantastiška atmosfera, viskas auga į sveikimą. Tiesiog negali nepasveikti. Viduje jaučiu, kad viskas bus gerai. Reikia save pasaugoti, reikia norą turėti – gyventi,“ – papasakojo ponia Genovaitė. 3D planavimo programa – didelė pagalba chirurgui Pasak NVC Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgo Arnoldo Krasausko, panaudotas 3D planavimas įprastai atliekamas Prancūzijoje. “Tai mokama paslauga, bet mums buvo suteikta galimybė pasinaudoti ja nemokamai. Teko susisiekti su firmos atstovu ir, atlikę kompiuterinės tomografijos tyrimą, nusiuntėme vaizdus į Prancūzijos įmonę. Gautus rezultatus aptarėme vaizdo konferencijoje: prancūzų specialistai suteikė daugiau žinių apie savo programą, paaiškino, kaip naudotis operacijos metu galutiniu produktu – 3D vaizdu. Ši programa yra didelė pagalba chirurgui, mes operuojame saugiau, ir, svarbiausia, galime atlikti radikaliai mažesnės apimties plaučių rezekcinę operaciją. Tai ypač aktualu, kai radiologiniame vaizde matomas „matinio stiklo“ debesėlis, neturintis aiškių ribų. Ši programa parodo navikinius pakitimus ir saugaus chirurginio pašalinimo ribas.  Darbą operacinėje palengvina ir tai, kad realiu operacijos laiku galima sugretinti 3D planavimo vaizdus su realiu operacijos lauko vaizdu, kuriame aiškiai matyti, kurias kraujagysles ir bronchus reikia perrišti tam, kad galėtume tiksliai pašalinti numatytą plaučio segmentą su naviku. 3D vaizdų panaudojimas užtikrina trumpesnį operacijos laiką, padidina saugumą. Ir mažiau traumuoja pacientą, nes nereikia atlikti plačių chirurginių pjūvių.  Mes tikėjomės, kad tai bus piktybinis navikas. Gydytojai patologai patvirtino mūsų diagnozę: ankstyvos stadijos liga, radikalus pašalinimas. Reiškia, gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai.  DI produktas – 3D planavimo programa yra daugiausiai pritaikoma ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio radikaliam ir saugiam chirurginiam gydymui. Todėl labai svarbu, kad gyventojai labiau rūpintųsi savo sveikata, neužleistų ilgai trunkančių simptomų: kosulio, skrepliavimo, dusulio ir kitų diskomforto pasireiškimų. Kuo anksčiau nustatomas plaučių onkologinis susirgimas, tuo labiau galime tikėtis gerų gydymo rezultatų”, – papasakojo gydytojas A. Krasauskas. Pasak chirurgo, šį metodą taip pat galima naudoti operuojant kepenų ir inkstų piktybinius navikus. “Laukiame, kad 3D planavimo programa galėtume rutiniškai naudotis Nacionaliniame vėžio centre”, – sako gydytojas A. Krasauskas. Patariama profilaktiškai atlikti plaučių rentgeną Pasak NVC gydytojos pulmonologės Vaidos Gedvilaitės, iki šiol Lietuvoje nustatome palyginti nedaug ankstyvojo plaučių vėžio atvejų dėl to, kad ne visi pacientai profilaktinio sveikatos tikrinimo metu atlieka plaučių rentgenogramą arba nesikreipia į gydytojus tol, kol nejaučia aiškių simptomų, tokių kaip mėnesiais nepraeinantis kosulys, atsikosėjimas krauju ir kita. „Dažnai žmonės galvoja, jog jeigu nerūko, tai plaučių vėžys jiems negresia. Toks įsitikinimas – klaidingas: statistika rodo, kad 15–20 proc. sergančiųjų plaučių vėžiu yra nerūkantys. Be to, riziką susirgti šia liga didina ir pasyvus rūkymas. Praktikoje tenka susidurti su atvejais, kai jauniems žmonėms, kurie gyvena sveikai, nerūko, sportuoja, diagnozuojamas jau ketvirtos stadijos plaučių vėžys”, – sako pulmonologė V. Gedvilaitė. Šiandien specialistų patarimas paprastas: tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems, vyresniems nei 40-ies gyventojams būtina kas metai arba dveji profilaktiškai atlikti plaučių rentgeno nuotrauką.