Naujienos

POLA pranešimas Pasaulinės sveikatos dienos proga Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA surengė spaudos konferenciją „Kol nieko neskauda: kaip sustabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį?“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į virškinamojo trakto onkologinius susirgimus, jų prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą. Konferencijoje dalyvavę gydytojai ir ekspertai pabrėžė – nors skrandžio ir žarnyno vėžiai sudaro vieną didžiausių onkologinių ligų grupių, apie juos vis dar kalbama per mažai. Tai tiesiogiai atsispindi ir prevencinių programų dalyvavimo rodikliuose. Ne tik statistika, bet ir tyli visuomenės problema POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad ši tema visuomenei vis dar yra nepatogi: „Virškinamojo trakto vėžiai – viena dažniausių onkologinių ligų grupių, tačiau apie juos kalbėti žmonėms nejauku. Šios nuostatos atsispindi ir dalyvavimo prevencinėse programose skaičiuose. Labai svarbu normalizuoti šias ligas ir skatinti žmones tikrintis laiku.“ Ji pabrėžė, kad žmones dažnai stabdo baimė išgirsti diagnozę, taip pat klaidingas įsitikinimas, jog liga „ne apie mane“, ypač jei šeimoje nebuvo vėžio atvejų. „Kaip pacientų organizacija matome, kad žmones nuo patikrų atbaido baimė, kad „man dar ką nors suras“. Pastebime, kad jaunesnių, nepriklausančių prevencinės patikros amžiaus grupei, žmonių kelias iki ligos aptikimo paprastai būna ilgesnis. Tai lemia manymas, kad jaunesniems kaip 50 metų amžiaus žmonės tai nebus vėžinis susirgimas. Svarbu įsidėmėti, kad jeigu po apsilankymo pas gydytoją negalavimų priežastis nebuvo nustatyta, o simptomai tęsiasi toliau, reikia nenuleisti rankų ir eiti ieškoti pagalbos, prašyti pakartotinio ištyrimo. Virškinamojo trakto vėžinių ligų simptomai „nekalti“, kartais jie yra pirmas rimtos ligos signalas. Tad svarbu nugalėti stigmas, nejaukumą ir atidžiai rūpintis savo sveikata. Būkite budrūs, pasitikrinkite laiku,“- ragino POLA direktorė. Storosios žarnos vėžys: dažnas, bet išvengiamas Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė epidemiologinę situaciją Lietuvoje: Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžio keliamą mirtingumą, doc. dr. V. Pečeliūnas vaizdžiai palygino – nuo storosios žarnos vėžio kasmet Lietuvoje miršta 7 kartus daugiau žmonių nei autoįvykiuose. Tad tikrai turėtume susirūpinti, kaip sumažinti rizikas ir skirti tam deramą dėmesį valstybėje“ Svarbu pažymėti, kad 5 metų išgyvenamumas susirgus storosios žarnos vėžiu padidėjo 30 proc. Pasak NVC vadovo, ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti ligos baigtį: „Anksti nustačius storosios žarnos vėžį, išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo nesergančiųjų. Ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą.“ Doc. dr. V. Pečeliūnas taip pat išskyrė pagrindinius rizikos veiksnius: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba (ypač  stipriai perdirbtas maistas, perdirbtos mėsos vartojimas), rūkymas ir alkoholio vartojimas. Pasak jo, kaip matyti, visus šiuos veiksnius iš tiesų galima sukontroliuoti, labai daug priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Kolorektalinis vėžys: „tylus“, bet turintis aiškias prevencijos priemones Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas akcentavo, kad ši liga ypač gerai tinka profilaktikai, dažniausiai vystosi lėtai ir gali būti visiškai išvengiama: „Vėžys dažniausiai išsivysto iš polipų, kuriuos galima pašalinti kolonoskopijos metu. Liga progresuoja 5–10 metų, tad reguliariai tikrinantis ir nustačius ankstyvoje stadijoje gali būti visiškai išgydoma.“ Gydytojas paneigė dažniausius mitus: „Net ir neturint simptomų, liga žmogui gali vystytis. O paprastas slapto kraujo testas, atliekamas kas dvejus metus priduodant išmatų mėginį, yra efektyvi ir nesudėtinga prevencijos priemonė.“ Pasak, gydytojo, pastebėjus pakitimus, tokius kaip kraujavimas tuštinantis, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nereikia laukti. Suserga ir 40-mečiai. Skrandžio vėžys: kodėl nustatomas per vėlai? VUL Santaros klinikų gydytojas chirurgas dr. Martynas Lukšta pažymėjo, kad skrandžio vėžys, deja, dažnai diagnozuojamas pažengusiose stadijose: apie 40 % atvejų nustatomi III–IV stadijoje, jos simptomai dažnai nespecifiniai (diskomfortas, pilnumo jausmas, rėmuo), pacientai linkę šiuos simptomus ignoruoti. „Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei 3–4 savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Geriau viena „nereikalinga“ gastroskopija nei pavėluota diagnozė,“ – teigia gydytojas. Šeimos gydytojo vaidmuo – kritinis Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė gyd. Alma Astafjeva pabrėžė, kad pacientai dažnai delsia arba nutyli simptomus: „Nėra nepatogių temų šeimos gydytojo kabinete. Dažnai pacientai apie simptomus užsimena tik konsultacijos pabaigoje – tai rodo, kiek vis tik daug lemia stigma ir baimė.“ Gydytoja A. Astafjeva taip pat priminė, kad ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms šeimos gydytojas gali paskirti tikslinius tyrimus, todėl atsiradus simptomams, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją, esant indikacijoms, galima atlikti ir papildomus tyrimus, pvz., tyrimą dėl Helicobacter pylori bakterijos, kuri yra viena dažniausių skrandžio vėžio priežasčių, taip pat vienu metu paskirti  gastroskopijos ir kolonoskopijos tyrimus. Paciento perspektyva: baimė, stigma ir delsimas POLA direktorės N. Čiakienės teigimu, pacientų patirtys rodo, kad dažniausios priežastys nesitikrinti yra: Konferencijos dalyviai vieningai sutarė: didžiausią poveikį turi ne tik medicinos pažanga, bet ir pačių žmonių sprendimai būti aktyviais savo sveikatos priežiūros dalyviais, tad labai svarbu dalyvauti prevencinėse programose, reaguoti į simptomus ir jų neignoruoti, laikytis sveikatai palankios gyvensenos (fizinis aktyvumas 2,5 val. per savaitę, atsisakyti stipriai perdirbto maisto, rūkymo ir alkoholio), skatinti tikrintis artimuosius, nebijoti kreiptis į gydytojus.

Nacionaliniame vėžio centre vyko renginys „Kartu dėl paciento: onkologinės pagalbos koordinavimas Lietuvoje“, subūręs sveikatos priežiūros specialistus, ekspertus ir partnerius bendram tikslui – stiprinti onkologinės pagalbos koordinavimą ir užtikrinti nuoseklų, pacientui palankų gydymo kelią Rytų Lietuvoje. Renginys tapo svarbia platforma diskusijoms apie skirtingų sveikatos priežiūros grandžių bendradarbiavimą, kryptingą Rytų Lietuvos onkoklasterio formavimą. Renginyje dalyvavo Rytų, Pietų, Šiaurės Lietuvos gydymo įstaigų, Vilniaus viešojo ir privataus sektoriaus gydymo įstaigų, didžiųjų Vilniaus poliklinikų ir ligoninių vadovai.  Renginį sudarė konferencija ir interaktyvi diskusija: pristatyti aktualūs pranešimai apie onkologinės pagalbos organizavimą Lietuvoje. Dalyviai aptarė Nacionalinio vėžio centro pažangą siekiant visapusiško vėžio centro akreditacijos, nagrinėjo vėžio klasterių teisinio reguliavimo iššūkius ir perspektyvas, analizavo onkologinio paciento kelią bei pacientų patirtis. Taip pat buvo pristatytos regioninio koordinavimo praktikos, akcentuotas pirminės sveikatos priežiūros vaidmuo ir aptarti sugrįžimo į darbą po onkologinės ligos aspektai. Ši iniciatyva yra mokslinių-praktinių konferencijų ciklo „Onkologų diena“ dalis. Konferencijų ciklas pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais. Per šį laikotarpį „Onkologų dienos“ konferencijos jau įvyko Utenoje, Elektrėnuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, o artimiausiu metu renginiai planuojami ir kituose miestuose. Ciklo tikslas – stiprinti pirminės sveikatos priežiūros centrų, antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti sklandų onkologinio paciento kelią nuo ankstyvos diagnostikos iki gydymo ir tolimesnės priežiūros. „Šiandien pirmą kartą susitikome regioniniame onkologijos renginyje, kad aptartume klausimus, susijusius su paciento keliu, kartu kurtume efektyvią onkologinės pagalbos sistemą. Tikimės, kad tai taps kasmetine tradicija – aptarti onkologinių pacientų problematiką, suprasti jūsų perspektyvą, pasidalinti, ką nuveikėme. Yra vienas labai svarbus paciento kelio elementas – paciento grįžimas namo.  Šis mūsų susitikimas taip pat susijęs su paciento grįžimu namo: tai reiškia, kad dalis paslaugų gali būti suteikta arčiau namų, kad pacientas galėtų dirbti, gyventi savo socialinį gyvenimą. Be jūsų mes to nepadarysime. Tą įgyvendinti galime tik kartu bendradarbiaudami,“ – kolegas iš regionų sveikino Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotoja administravimui Vilma Srogė pristatė  onkoklasterio reguliavimą Lietuvoje. „Mums visiems kyla pagrindinis klausimas – ar turime onkologijos klasterį kaip sistemą, ar turime tik  atskirus tarpusavyje susijusius elementus? Kaip mūsų įstaigos turi veikti, kokios yra mūsų atsakomybės, funkcijos užtikrinant sklandų efektyvų paciento kelią šiame sudėtingame paciento gyvenimo etape? Lietuvoje onkologinių ligų našta yra labai didelė, kadangi vėžys yra viena pagrindinių mirties priežasčių mūsų šalyje. Todėl turi būti sukurta efektyvi, koordinuota sveikatos sistema, kuri užtikrintų visapusišką paciento priežiūrą. Viena esminių priemonių šiam tikslui pasiekti yra onkologijos klasteriai, kurie leidžia užtikrinti integruotą, tinkamą paciento kelio koordinavimą ir kompleksinę reikiamą onkologinę pagalbą,“ – kalbėjo V. Srogė. Renginys dar kartą parodė, kad efektyvus skirtingų sveikatos sistemos grandžių bendradarbiavimas, nuoseklus procesų koordinavimas ir dėmesys paciento patirčiai yra esminės sąlygos siekiant aukštos kokybės onkologinės priežiūros. Tokios iniciatyvos ne tik stiprina profesinį dialogą, bet ir prisideda prie ilgalaikio tikslo – sukurti integruotą, į pacientą orientuotą onkologinės pagalbos sistemą Lietuvoje.

Vilniuje įvyko antrasis tarptautinės iniciatyvos EUnetCCC sertifikavimo proceso bandomasis testas (angl. field test), žymintis dar vieną svarbų žingsnį kuriant visapusišką Europos vėžio centrų tinklą. Šios iniciatyvos tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp pažangių onkologijos centrų Europoje ir užtikrinti, kad pacientai visoje Europoje turėtų prieigą prie aukščiausio lygio vėžio diagnostikos, gydymo, mokslo ir inovacijų. Europos Sąjungos gyventojai turi turėti galimybę gauti geriausią įmanomą onkologinę priežiūrą. Ši priežiūra turi būti nuolat tobulinama pasitelkiant naujausias mokslo žinias, technologijas ir gydymo metodus. Vienas svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo – visoje Europoje kurti visapusiškų vėžio centrų tinklą (Comprehensive Cancer Centres, CCC). Tam, kad centras būtų laikomas visapusišku, jis turi integruoti vėžio prevenciją, gydymą, mokslinius tyrimus ir švietimą, taip pat vadovautis bendrais aukštais kokybės standartais. Vienu iš tokių centrų siekia tapti ir Nacionalinis vėžio centras Lietuvoje. Šią savaitę Vilniuje lankėsi devynių ekspertų delegacija iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Norvegijos, kuri atliko centro veiklos vertinimą pagal EUnetCCC metodiką. Vizito metu ekspertai vertino keletą pagrindinių sričių: analizuota centro mokslinių tyrimų strategija ir lyderystė, inovacijų strategija bei kultūra, inovacijų partnerystės ir technologijų perdavimo mechanizmai, taip pat inovacijų įgyvendinimo ir jų mastelio didinimo procesai. Delegacija taip pat vertino mokslinių tyrimų visapusiškumą, kurie leidžia mokslo atradimus greičiau pritaikyti klinikinėje praktikoje. Didelis dėmesys skirtas mokslininkų karjeros vystymui ir talentų ugdymui, taip pat tyrimams, skirtiems tiek pagrindinėms, tiek papildomoms navikų grupėms, įskaitant retus, vaikų ar hematologinius onkologinius susirgimus. „Mūsų organizacijos ir mūsų pacientų vardu. Per šias dvi dienas pastebėjau dvi aiškias įžvalgas. Pirmoji – jūs mus matote kaip komandą: jaučiamas skaidrumas, pateikiami konkretūs atsakymai į klausimus, sulaukiama vertingų patarimų. Susitikus su tokio aukšto lygio ekspertais, svarbiausia – atidžiai klausytis ir mokytis. Antroji – buvo nuoširdžiai malonu matyti jūsų siekį, kad mes tobulėtume. Mūsų augimas ir stiprėjimas tiesiogiai reiškia geresnę priežiūrą ir didesnę vertę visiems mūsų pacientams,“ – po ekspertų vizito kalbėjo Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Svarbus šio proceso aspektas – bendradarbiavimas su Nacionaliniu vėžio institutu ir Vilniaus universitetu. Tik glaudžiai dirbant kartu su akademine bendruomene ir mokslinių tyrimų institucijomis galima sukurti stiprią, tarptautinius standartus atitinkančią onkologijos ekosistemą Lietuvoje ir prisidėti prie bendrų Europos tikslų – gerinti vėžio prevenciją, gydymą ir mokslinius tyrimus. Vilniuje vykęs EUnetCCC lauko testas yra antrasis tokio tipo renginys Europoje ir svarbus žingsnis siekiant sukurti efektyvų Europos visapusiškų vėžio centrų tinklą, kuris ateityje užtikrins aukščiausios kokybės onkologines paslaugas ir spartesnę mokslo pažangą visoje Europoje.

Europos ligoninių vaistininkų asociacija 2024 metais nusprendė kovo 27 d. minėti Ligoninės vaistinės dieną. Ši diena skirta pabrėžti ligoninių vaistinių darbo svarbą, didinti informuotumą apie ligoninių vaistinių poveikį pacientams visame pasaulyje. Darbas ligoninės vaistinėje prasmingas – nors ir netiesiogiai, bet prisidedama prie pacientų sveikatos gerinimo. Gal todėl šių metų Ligoninės vaistinės dienos šūkis „Viskas dėl mūsų pacientų!“. Nacionalinio vėžio centro (NVC) Vaistinės darbuotojai kviečia pasižvalgyti po jų darbo kasdienybę, apie kurią neretas onkologinis pacientas, ko gero, žino nedaug. Su šia diena ir sveikiname NVC Vaistinės darbuotojus, visą NVC bendruomenę! Linkime tobulėjimo, ištvermės, pasitikėjimo savo jėgomis ir geros nuotaikos! NVC Vaistinė gyvuoja jau daugiau nei 21 metus.  Šiuo metu Vaistinėje dirba 3 vaistininkės, 1 vaistininko padėjėja – farmakotechnikė, specialistė, valytoja, o 2025 m. prisijungė ir gydytojas klinikinis farmakologas. Viso esame 7 darbuotojai.  „Ligoninės vaistinė yra itin svarbi, tik pacientui ir jų artimiesiems nematoma NVC dalis. NVC yra 235 lovos, tad vienam vaistininkui tenka aprūpinti 78 lovas! Vaistinės kolektyvas stengiasi, kad pacientų gydymo procesas vyktų sklandžiai: pacientai laiku gautų paskirtus vaistus, o personalas reikalingas priemones paslaugoms suteikti. NVC vaistinės funkcijos: aprūpiname  klinikinius skyrius vaistais, vienkartinėmis priemonėmis(adatomis, švirkštais, drenais, infuzinėmis sistemomis, kateteriais, stentais, siūlais, medicininiu geliu ir kt.), parenteriniu maistu, kraujo paėmimo sistemomis). Turime užtikrinti, kad medikamentų netrūktų, bet nutikus gyvenimui susiduriame su vaistų ir priemonių trūkumais rinkoje, tada ieškome alternatyvų,“ – sako NVC Vaistinės vedėja Milda Rimšienė. NVC Vaistinės darbuotojo rutina neatsiejama nuo komandinio darbo Bet apie viską iš eilės. Kaip atrodo NVC Vaistinės darbuotojų kasdienybė? NVC Vaistinės vedėja sako, kad čia svarbiausia komandiškumas, glaudus bendradarbiavimas su kitais NVC padaliniais. O tai apima daugybę veiklų: Miesto vaistinių ir ligoninės vaistinių veikla – nevienoda Dar viena NVC Vaistinės darbo sritis – sterilūs infuziniai tirpalai, juos reikia priimti, išskirstyti skyriams. Čia gelbėja NVC Infrastruktūros ir ūkio skyriaus kolegos, kurie padeda gautus svorius iškrauti, nuvežti į padalinius! Didelis dėmesys skiriamas pacientų saugai užtikrinti, kasdieniame darbe reikalingos specifinės žinios. Sulaukiame Teisės skyriaus pagalbos – padeda ruošti Vaistinės veiklą reglamentuojančias tvarkas, o Audito tarnyba išsako pastebėjimus Vaistinės darbo tobulinimui! Nauja veikla: pradedame NVC pacientams ruošti chemoterapinius  vaistinius preparatus pagal individualų gydytojų paskyrimą, įsisaviname inovatyvią, pirmą Lietuvoje, vaistinių preparatų paruošimo robotinę sistemą, kuri užtikrina ruošiamo preparato sterilumą, dozės tikslumą. Aparatūrą prižiūri NVC Medicininės technikos skyriaus darbuotojai! Gydytojas klinikinis farmakologas konsultuoja su vaistų doze, nepageidaujamomis reakcijomis susijusiais klausimais. „Darbas NVC Vaistinėje, kaip ir kitose ligoninių vaistinėse, yra ir labai įdomus, monotonijos nebūna – užsakymai, pirkimai, išdavimas, skyrių patikrinimai, bendravimas su gydytojais, slaugytojomis ir administracija. Iššūkių ir atsakomybės tikrai netrūksta. Sulaukiame ir miesto gyventojų skambučių,  mūsų  prašo parduoti vaistų – tenka paaiškinti, kad NVC Vaistinė vaistų neparduoda, o tik išduoda NVC skyriams. Apie ligoninės vaistinės darbo ypatumus ir skirtumus tarp ligoninės ir visuomenės vaistinių žinoma mažai, pacientai būna nustebinti,  bet visad labai mandagūs,“ –  sako NVC Vaistinės vedėja Milda Rimšienė. Ligoninės vaistinės diena – puiki proga padėkoti visiems už kolektyvinį darbą prisidedant prie pacientų gerovės, įvertinti vaistinės indėlį kaip neatsiejamą NVC dalį gydant pacientus ir  padedant pasiekti komandinius NVC tikslus. Dėkojame Vaistinės vaistininkėms Astai Šlajienei, Lijanai Sudeikienei, vaistininko padėjėjai – farmakotechnikei Vilijai Navikienei, specialistei Simonai Laurinavičienei, valytojai Ramutei Kuzmickaitei ir visiems kitų NVC padalinių darbuotojams, prisidedantiems prie NVC Vaistinės funkcijų vykdymo ir pagrindinio noro – padėti su onkologine liga susidūrusiam žmogui. Kiekvieno mūsų indėlis labai svarbus! Ačiū Jums! Su Ligoninės vaistinės diena! Sveikiname  kitų gydymo įstaigų Ligoninių vaistinių darbuotojus.