Naujienos

Radioaktyvaus jodo terapijai pasirinkęs Nacionalinį vėžio centrą Augustas nepasigailėjo: gydymo prieinamumas ir paslaugų kokybė viršijo visus lūkesčius. Jo, medicinos studento, skydliaukėje bendrakursiai per praktinį mokymąsi dirbti echoskopu pamatė nerimą keliančius pakitimus. Netrukus buvo patvirtinta diagnozė – skydliaukės vėžys, kurį išoperavus gydymas tęsiamas toliau. Augustas Jankauskas (23 m.) sako, jog iš tiesų sunku pasakyti, kada prasidėjo liga. Sprendžiant pagal išplitimą, daug laiko praėję nuo pradžios, juolab, kad skydliaukės vėžys yra lėtai besivystanti liga. „Man ši liga diagnozuota 2024 metų rudenį: Mes, medicinos studentai, mokėmės dirbti echoskopu, kai kolegos kartu su dėstytoja pastebėjo nerimą keliančius požymius mano skydliaukėje – buvo matomi mazgai, vaskuliarizacija ir mikrokalcinatai. Po atliktos punkcijos iš mazgų paaiškėjo diagnozė – skydliaukės karcinoma (piktybinis skydliaukės navikas). Neilgai trukus jau gulėjau ant operacinio stalo Kauno klinikose“, – sako Augustas. Sklandus paciento kelias pasirinktoje gydymo įstaigoje Kai kovo mėnesį Augustui atėjo laikas pradėti radioaktyvaus jodo terapiją, jis rinkosi gydymosi vietą – Ryga ar Vilnius? „Dėl komunikacijos stokos su kaimynais latviais, pasirinkau Vilnių, Nacionalinį vėžio centrą ir netrukus patekau pas gydytoją Astą Vidrinskaitę. Nudžiugino žinia, jog radioaktyvaus jodo terapiją galiu pradėti jau po 3 savaičių. Labai nustebino sklandus paciento kelias – gydymo prieinamumas ir paslaugų kokybė viršijo visus lūkesčius. Net gailėjausi sugaišto laiko komunikuojant su Ryga. Gydymui 3 dienoms izoliavausi Nacionalinio vėžio centro Branduolinės medicinos skyriaus terapijos poskyryje. Gėriau radioaktyvaus jodo kapsules – ši preparato forma patogi bei saugi pacientui, taip pat – personalui, palyginti su geriamu skystu radioaktyviuoju jodu. Į ligoninę atsiguliau penktadienį, tačiau pirmadienį manęs neišleido – nors tikėtasi, kad trijų dienų pakaks, medicinos fizikas nustatė, kad radioaktyvumo lygis dar per didelis. Dėl to dar vieną dieną praleidau skyriuje. Po 2 dienų vėl atvykau į Nacionalinį vėžio centrą atlikti scintigrafijos, kurios tikslas nustatyti, kur dar esama radioaktyvaus junginio sankaupų. Gydymas dar nesibaigė – laukia dar vienas gydymo radioaktyviuoju jodu kursas“, – pasakoja Augustas. Pasiruošimas gydymui radioaktyviuoju jodu Augusto situaciją pasiruošiant gydymui lengvino tai, kad jis žinojo, ko tikėtis, kaip pasiruošti gydymui radioaktyviuoju jodu. „Trys savaitės prieš gydymą reikia nutraukti tiroksino vartojimą – kad padidėtų TSH kiekis (sukeliama hipotirozės būsena). Tai leidžia būsimo gydymo metu vėžinėms skydliaukės ląstelėms maksimaliai įsisavinti radioaktyvųjį jodą. Tuo metu buvo prastoka savijauta, bet nusprendžiau jokių papildomų preparatų nevartoti, nors žinojau, kad šiai būsenai koreguoti vartojamą preparatą jau galima įsigyti ir Lietuvoje. Pasinaudojau kitomis konservatyviomis priemonėmis, tokiomis, kaip dieta, ir sulaukiau jodo terapijos pradžios. Organizmas turi būti paruoštas terapijai tarsi “išalkęs” jodo: jodo terapijos metu, skydliaukės vėžinės ląstelės sukaupia radioaktyvųjį jodą ir taip vėžio židiniai yra sunaikinami“, – sako Augustas. Su Nacionalinio vėžio centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja prof. Ilona Kulakiene kalbamės apie skydliaukės vėžio gydymą radiojodu. Tai vis dar paslaptinga onkologijos kertelė, nors kita vertus, viena iš sėkmingiausių onkologijos sričių. Kas per liga skydliaukės vėžys ir kaip ji gydoma? Skydliaukės vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių endokrininių onkologinių ligų, kuri gydoma dažniausiai taikant chirurgiją bei gydymą radioaktyviuoju jodu. Pastaroji – radiojodo (RAI) terapija – išsiskiria savo unikalumu, tikslumu ir, tuo pačiu, paslaptingumu. Nors tai jau daugiau nei 80 metų taikomas metodas, daugeliui pacientų ir net daliai medikų jis vis dar kelia klausimų. Istorija prasidėjo nuo Henri Becquerelio, kuris 1896 m.atrado radioaktyvumą. Marie Skłodowska-Curie įrodė, kad tam tikri elementai savaime skleidžia energiją – spinduliuotę, kuri gali paveikti gyvus audinius. Marie Curie aktyviai skatino radioaktyvių medžiagų taikymą medicinoje, įkūrė Radžio institutą Varšuvoje, kuris tapo vienu pirmųjų centrų, kur buvo tiriamas radioaktyvumo poveikis vėžiui, padėti pagrindai terapiniam radioaktyviųjų izotopų naudojimui. Gydymas radioaktyviuoju jodu pradėtas taikyti 1941 m. kovą, kai endokrinologas Saul Hertz ir fizikas Arthur Roberts paskyrė kelias radioaktyvaus jodo dozes pacientams, sergantiems tirotoksikoze. Sam Seidlin 1943 m. radiojodu pradėjo gydyti metastazavusiu skydliaukės vėžiu sergančius pacientus. Paskelbti gydymo rezultatai buvo pavadinti „magija“. Tas paslaptingumo šydas vis dar gaubia gydymą radioizotopais, tam pasitarnauja keli faktoriai. Skirtingai nei chirurgija ar chemoterapija, RAI terapija neturi tiesioginio fizinio poveikio, kurį pacientas galėtų jausti iš karto. Spinduliuotė veikia lėtai, o rezultatai dažnai vertinami tik po kelių mėnesių.Taigi, tai – nematoma ir tyliai veikianti terapija. Antra svarbi ypatybė, jog radiojodo terapijos metu pacientui privaloma izoliacija ir ypatingi saugumo protokolai. Pacientams gydymas taikomas specialiai įrengtose patalpose ir jie 3–5 dienas būna izoliuoti nuo kitų žmonių, kadangi jų kūnas laikinai tampa radioaktyvus, t.y. – spinduliuotės šaltiniu. Ši būtinybė sukuria mistikos aurą aplink procedūrą. Nacionalinis vėžio centras šiuo metu yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje taikoma radiojodo terapija. Kokią patirtį esate sukaupę taikydami radiojodo terapiją? Nacionaliniame vėžio centre (buvusiame – Nacionaliniame vėžio institute) radiojodo terapija skydliaukės vėžiu sergantiems pacientams taikoma jau apie 50 metų. Savaime suprantama, jog sukaupta nemaža patirtis taikant šį gydymą, suburta patyrusi profesionalių medikų komanda. Vieninteliai Lietuvoje turime specialiai įrengtą poskyrį su ypatingą saugumą pacientui ir personalui užtikrinančiomis izoliuotomis, su individualiais sanitariniais mazgais palatomis. Taip pat veikia specialiai įrengta nuotekų sistema, į kurią surenkamos radioaktyvios nuotekos, taip užtikrinant apsaugą visuomenei ir aplinkai. Šios technologinės infrastruktūros pagrindu galime taikyti ne tik gydymą radiojodu, bet ir radžio-223 dichloridu (metastazėms kauluose gydyti) bei lutecio-177 PSMA (išplitusio prostatos vėžio metastazėms gydyti). Pastarąją terapiją planuojame pradėti taikyti šį rudenį. Skyriuje dirba didelė specifiniam darbui su radionuklidais paruošta specialistų komanda: patyrę gydytojai onkologai radioterapeutai, gydytojai radiologai, radiologijos technologai, bendrosios praktikos slaugytojos, pagalbinis personalas, taip pat talkina medicinos fizikai, o radiacinę saugą užtikrina radiacinės saugos specialistai.  Ką pacientas turi žinoti prieš pradedant gydymą ir kaip jam pasiruošti? Diferencijuotu skydliaukės vėžiu sergantiems pacientams po operacijos reguliariai atliekamas tiroglobulino (Tg) tyrimas bei pagal indikacijas taikoma radiojodo terapija, siekiant sunaikinti skydliaukės audinio likučius ar galimas metastazes. Pacientams, pašalinus skydliaukę ir nesant endogeninės hormonų gamybos, skiriamas gydymas Levotiroksinu siekiant kompensuoti hipotirozės klinikinius simptomus ir/ar supresinės terapijos tikslu. Tačiau prieš kiekvieną Tg tyrimą, diagnostinį skenavimą su radioaktyviu jodu ar radiojodo terapijos kursą, būtina nutraukti gydymą Levotiroksinu ne mažiau kaip 3 savaitėms. Dėl šios priežasties pacientams neišvengiamai pasireiškia hipotirozės simptomai: bendras silpnumas ir nuovargis, vangumas, šalčio netoleravimas, odos išsausėjimas, vidurių užkietėjimas, nuotaikų kaita, retas pulsas, žemas arterinis kraujo spaudimas ir kt. Pavojingiausi simptomai yra reakcijos sulėtėjimas, dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas, dėl ko pacientai daro klaidas, pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų. Diferencijuotu skydliaukės vėžiu dažniausiai serga jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie hipotirozės būklėje negali tinkamai atlikti savo darbo bei tinkamai

Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „15-oji Europos regioninė torakalinės onkologijos konferencija: dabartinės plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo tendencijos ir inovacijos“ diskutavo daugiau nei 100 dalyvių – radiologų, chirurgų, onkologų chemoterapeutų, pulmonologų, onkologų radioterapeutų, molekulinės onkologijos ir kitų sričių specialistų. Lietuvos pulmonologų draugija, Nacionalinis vėžio centras ir Vilniaus universitetas organizuodami konferenciją subūrė įvairių specialybių ekspertus lektorius iš Baltijos regiono šalių: Lenkijos, Vokietijos, Švedijos. „Plaučių vėžys yra ta tema, kuriai būtinas aukščiausias dėmesys. Už tęstinį šių renginių organizavimą dėkoju prof. Sauliui Cicėnui, doc. Rolandui Zablockiui, prof. Edvardui Danylai. Šios mokslinės praktinės konferencijos neabejotinai prisideda prie didelio progreso, kuris vyksta torakalinės onkologijos srityje. Plaučių vėžiu sergančiųjų 5-erių metų išgyvenimas padidėjo tris kartus – nuo 10 proc. iki 30 proc. Plaučių vėžio iššūkiai – tiek masto, tiek pasekmių prasme išlieka, tačiau dinamika neįtikėtinai teigiama ir visa tai vyksta dėl inovacijų atėjimo į kliniką“, – sako Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Būtina dirbti ranka rankon Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis atkreipė dėmesį, jog šiais laikais žmonės serga ne mažiau nepaisant medicinos mokslo progreso, o plaučių vėžys išlieka dažniausia mirties nuo vėžio priežastimi. „Labai prasminga, kad šioje konferencijoje susibūrė įvairių specialybių medikai ir mokslininkai: šiuolaikinė klinikinė praktika ir ypač inovatyvus mokslas vykdomas komandomis. Turime turėti bendrą požiūrį, įvairiausių specialybių gydytojai specialistai turi dirbti ranka rankon koja kojon diagnozuodami, vertindami, stebėdami, sekdami paciento kelią nuo pat pradžios iki tikėtinos gydymo sėkmės. Pažangus mokslas izoliacijoje šiais laikais labai sunkiai įsivaizduojamas. Siekdami daryti atradimus ir inovacijas, pirmiausiai turime turėti mokslininkų būrį, komandą. Štai tokie renginiai, kaip šiandien, yra puikiausias pavyzdys, kaip multidisciplininis požiūris ir turėtų būti realizuojamas“, – pasakė dekanas prof. Dalius Jatužis. Prof. D. Jatužis, pabrėždamas būtinybę telktis draugėn ir dirbti bendrai gydytojams specialistams ir mokslininkams, pacitavo Alberto Einšteino frazę: „Mokslas be praktikos yra beprasmis, o praktika be mokslo yra akla“. „Būtinybė susieti mokslą ir praktiką šiandien kaip niekad svarbi ir aiški, ypač kovojant su plaučių vėžiu, vis dar labai opia sveikatos problema“, – pasakė prof. D. Jatužis. Tik bendradarbiaudami pagerinsime rezultatus Pasak VUL Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Tomo Jovaišos, šios konferencijos formatas atspindi šiuolaikinės medicinos filosofiją – kur mes einame? „Šiuolaikinė medicina yra iš esmės multidisciplininė. Rezultatai įmanomi tik bendradarbiaujant. Vieno genialaus mokslininko ar gydytojo era baigėsi labai seniai. Bendradarbiavimas, ypač regioninis prasideda čia pat ir yra labai arti. Kartais bendradarbiauti tarp skirtingų skyrių toje pačioje įstaigoje nėra taip paprasta, o mes, kaip įstaiga, šiais metais žengėme didžiulį žingsnį į priekį – peržengėme Kinų sieną, kuri driekėsi išilgai Santariškių gatvės. Bendradarbiavimas svarbus siekiant gerų rezultatų regione, kalbu apie naujų atvejų skaičių, laiku nustatytą diagnozę. Paslaugos prieinamos vilniečiams ir didžiųjų miestų gyventojams, o kaip yra Molėtuose, Panevėžyje? Ir vėl atsakymas tas pats – tik bendradarbiavimas su regionais gali padėti gerinant bendrą situaciją. Visi neatvažiuos pas mus, paslauga turi būti prieinama vietose. Svarbus ir platesnis kontekstas – mes save matome Baltijos regiono kontekste. Todėl labai smagu čia, konferencijoje matyti pranešėjus iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos. Tai platesnis kontekstas, kuriame mes veikiame, dirbame, dalijamės žiniomis, lyginamės vieni su kitais, stengiamės būti drauge geriausi, – pasakė prof. T. Jovaiša. Ankstyva diagnozė – svarbiausia intervencija į sėkmę Doc. dr. V. Pečeliūnas išvardijo plaučių vėžio srityje atėjusią pažangą. „Tai inovatyvūs chirurgijos metodai, gerėjanti radioterapija, didžiulis progresas vaistų srityje – taikinių, ląstelių terapija. Plaučių vėžys – tai viena įdomiausių, intensyviai besivystančių sričių. Kiekvieną dieną dirbdamas, kaip gydytojas hematologas, jaučiu, kad galiu daugiau nei vakar, ir žinau, kad rytoj galėsiu padėti pacientams daugiau negu šiandien. Neabejoju, jog specialistai, gydantys plaučių vėžiu sergančiuosius jaučia tą patį. Neseniai teko dalyvauti didelėje diskusijoje apie tai, kas yra pati didžiausia intervencija į sveikatą. Tai – sportas, judesys. Kai mes kalbame apie onkologiją, svarbiausia intervencija į gydymo sėkmę yra ankstyva diagnozė. Nustačius IV stadijos plaučių vėžį išgyvenamumas yra iki 10 proc., o jei nustatome anksti – 50–80 proc. Taigi, ankstyva diagnostika yra pati svarbiausia intervencija į kiekvieno paciento sėkmę“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Inovatyvūs vaistai ir jų deriniai atitolina ligos progresavimą Prof. Saulius Cicėnas, plaučių vėžio euroregioninių konferencijų iniciatorius ir ilgametis organizatorius, sako, jog kiekvienais metais baigiami klinikiniai tyrimai, kurių rezultatai nurodo kryptis vienai ar kitai inovacijai, naujų vaistų naudojimui. “Labai svarbūs klinikinėje praktikoje genetinio ištyrimo rezultatai: parenkant gydymo taktiką būtina žinoti naviko molekulinį profilį. Personalizuotas gydymas labiau nukreiptas į ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio gydymą. Taip pat taikome perioperacinį sisteminį medikamentinį gydymą skirdami imunochemoterapiją arba imunoterapiją, taip pat taikinių terapiją arba jos derinį su chemoterapija. Šios inovacijos skirtos neoperabiliam plaučių vėžiui gydyti. Tuomet, kai galime pradėti gydymą nuo chirurgijos, po operacijos skiriame imunoterapiją arba taikinių terapiją, arba pradedame nuo chemoterapijos ir po to skiriame imunoterapiją ir taikinių terapiją. Tokiu būdu tikimės, kad progresavimas po radikalaus ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio chirurginio gydymo bus atitolintas“, – sako prof. S. Cicėnas.

Birželio 13 d. Nacionalinis vėžio institutas į antrąją Mokslo mugę pakvietė ne tik kolegas iš Lietuvos, bet ir partnerius iš užsienio – susitelkti ir parengti projektines paraiškas. Europos Horizonto programa paskelbė kvietimus teikti projektines paraiškas net 6 tematikose, susijusiose su vėžio tyrimais. „Europos Horizonto kvietimus pristatė LMT nacionaliniai HE atstovai, kuruojantys Vėžio ir Sveikatos tyrimų tematiką. Sulaukėme svečių iš Granados universiteto, Valencijos La Fe sveikatos tyrimų instituto, Oslo universitetinės ligoninės, Rygos Stradins universiteto Onkologijos ir molekulinės genetikos instituto. Visi atvykę kolegos dirba vėžio tyrimų srityje ir turi didelę Horizonto paraiškų rengimo patirtį“, – sako prof. Sonata Jarmalaitė. Renginys finansuojamas projekto „Tarptautinės partnerystės ES Vėžio misijos tematikoje stiprinimas Nacionaliniame vėžio institute“ lėšomis. Prieš tris mėnesius kovo 6 d. Nacionaliniame vėžio institute įvyko pirmoji Mokslo mugė “Tapkime partneriais įveikiant vėžį!”. Joje dalyvavo tyrėjai iš Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinio vėžio centro, VUL Santaros klinikų, Inovatyvios medicinos centro, VU Gyvybės mokslų centro. Buvo iškelta daug puikių bendrų tyrimų idėjų. Pasidalyti antrosios Mokslo mugės įspūdžiais maloniai sutiko keli renginio dalyviai. Vilniaus universiteto profesorė dr. Rūta Navakauskienė: „Renginys, skirtas programai Europos horizontas: partnerystės galimybės kovojant su vėžiu, yra itin svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp klinicistų ir mokslininkų. Kaip jau ne kartą esu pabrėžusi, universalių gydymo metodų šiandien nepakanka – turime pereiti prie individualizuotos medicinos, kai kiekvienas pacientas gauna gydymą, pritaikytą jo unikaliems molekuliniams rodikliams. Tai ypač aktualu gydant vėžį – ligą, kuri kiekviename žmoguje pasireiškia skirtingai. Šio renginio, kurį organizavo prof. Sonata Jarmalaitė, savalaikiškumas ir aktualumas nekelia abejonių. Jis svarbus ne tik rengiant naujus projektus pagal Europos horizontas programą, bet ir praktine klinikine prasme – siekiant realaus perėjimo prie personalizuoto gydymo modelio. Čia itin reikšmingas tampa glaudus gydytojų ir mokslininkų bendradarbiavimas, leidžiantis sujungti klinikinę patirtį su molekulinių tyrimų duomenimis. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad net esant tai pačiai ligai, kiekvieno paciento genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai gali labai skirtis. Tai reiškia, kad ta pati liga kiekviename žmoguje progresuoja unikaliu būdu – skirtingi genų mutacijų deriniai, genų raiškos lygiai ar epigenetiniai žymenys (pvz., DNR metilinimas, histonų modifikacijos) lemia, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Tradiciniai gydymo metodai dažnai remiasi modeliu, kai gydymo protokolai kuriami pagal tai, kas veikia daugumai tos pačios diagnozės pacientams. Tačiau toks požiūris ne visada teisingas ir efektyvus, ypač gydant sudėtingas ligas, tokias kaip vėžys. Vienam pacientui vaistas gali būti labai veiksmingas, o kitam – mažai ar visai neveiksmingas. Todėl būtina pereiti prie gydymo modelio, kuris remiasi konkretaus paciento biologiniais ir molekuliniais duomenimis. Ateities medicina grindžiama giliais molekuliniais duomenimis apie kiekvieną pacientą. Tai leis pereiti prie personalizuotos medicinos, efektyviau gydyti bei sumažinti šalutinį poveikį. Šis renginys – unikali galimybė suburti Lietuvos ir užsienio klinicistus bei mokslininkus bendram tikslui: dalijantis žiniomis, patirtimi ir naujausiais tyrimų duomenimis, rengti naujus projektus, kurti pažangius, individualizuotus sprendimus vėžio diagnostikai, gydymui ir prevencijai.“ Vilniaus universiteto profesorius dr. Kęstutis Sužiedėlis: „Sakyčiau šis renginys – ne visai pirmosios Mokslo mugės tęsinys. Anąkart buvo idėjų pasidalijimas, pokalbiai, diskusijos, hipotezių, patrauklių potencialiems partneriams, paieškos. Ši Mokslo mugė – tai bandymas surasti idėją, kuri būtų tinkama paskelbtiems Europos Horizonto programų „Vėžys“ (Cancer) ir „Sveikata“ (Health) kvietimams, tačiau kvietimai yra labai specifiniai. Tai ką pristatė svečiai, yra tai, ką  jie daro, ką galima daryti. Bet kaip tuos darbus pritaikyti paskelbtiems specifiniams kvietimams – dar nemažas klausimas. Mano idėja, kurią galėčiau vystyti, tinka labiau personalizuotos medicinos kvietimui, kuris dar nepaskelbtas. Tikimasi, kad bus paskelbtas metų gale ar kitų metų pradžioje. Pastarieji kvietimai būna labiau susiję su personalizuota medicina. Šį kartą mes matome  konkrečioms pakankamai siauroms sferoms skirtus kvietimus. Visgi tam, kad galėtum vystyti idėją, reikia susirasti partnerių. Bet bandysime prisiderinti prie kvietimų, įdirbio esame padarę. Labai pozityvu tai, kad jau matome papildomus partnerius, štai Latvija, Ispanija ir Lietuva – jau esame trys partneriai, kurių ir reikėtų. Tarptautiniai ryšiai būtini, norint įgyvendinti bet kokią idėją. Mokslo mugės formatas yra, be abejonės, geresnis, nei egzistuojantys pasiūlymai pasiskelbti viešojoje erdvėje ieškant partnerių. Čia turime realią galimybę pasišnekėti su žmonėmis, atsiranda galimybė neformaliems ryšiams užsimegzti. Tai geras pagrindas suburti tarptautinę komandą būsimiems darbams.“ 

Pirmasis Personalizuotos medicinos akademijos 2025 renginys „Personalizuota medicina onkologijoje: diagnostikos ir gydymo naujienos“ sulaukė didelio šioje srityje dirbančių profesionalų – mokslininkų, analitikų, medikų, bei sveikatos politikų dėmesio. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pasakė, jog šios vyriausybės prioritetas – inovacijos. „Inovacijos gali reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė. Ateities vizija tampa mūsų kasdienybės dalimi „Man didelė garbė ir malonumas pasveikinti jus konferencijoje – matyti pažįstamus ir dar nepažįstamus veidus. Šiandien atstovauju Sveikatos apsaugos ministeriją pirmojoje konferencijoje, kaip prof. Sonata Jarmalaitė pasakė, liejančioje pamatus personalizuotai medicinai onkologijoje. Jūsų darbas ir atsidavimas iš tiesų lemia, kad tai, kas prieš keletą metų atrodė tik kaip ateities vizija, šiandien tampa mūsų kasdienybės dalimi. Vyriausybėje mes turime labai aiškų prioritetą – inovacijos yra pagrindinis mūsų veiksnys ir veiklos baras. Ypač sveikatos srityje, kur inovacijos gali tiesiogiai reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema. Personalizuota medicina keičia ne tik tai, kaip mes diagnozuojame ir gydome ligas, bet ir pačią sveikatos sistemos filosofiją. Pereinant nuo generinių sprendimų prie tikslių individualizuotų sprendimų kiekvienam pacientui. Ir tai, be abejonės, neįmanoma be kokybiškų duomenų, be jų struktūrizavimo, standartizavimo ir, svarbu pabrėžti, atsakingo jų naudojimo. Turime sukurti patikimą ir tvarią ekosistemą, kurioje duomenys tarnautų pacientui, gydytojui ir mokslui. Didelį vaidmenį šiame kelyje atlieka genomika, proteomika, ir kiti omikų mokslai, atveriantys naujas galimybes suprasti onkologinių ligų kilmę, vystymąsi bei kurti tikslingą personalizuotą jų gydymą. Sveikatos politikų planai gerinti sąlygas inovacijoms Noriu pasidalinti konkrečiu žingsniu – planuojame finansuoti taikomuosius mokslinius projektus, orientuotus į personalizuotą mediciną. Tai reiškia ne tik idėjas, bet ir realius sprendimus, kurie pasieks pacientą. Skirsime ypatingą dėmesį pažangiai terapijai, įskaitant genų, ląstelių terapijas, kuriančias naujas gydymo paradigmas ypač sunkiais atvejais. Biobankai, kaip pagrindas tyrimams ir inovacijoms, bus viena iš mūsų stipriai remiamų sričių, nes būtent kokybiškas biologinis bankas leidžia vykdyti tarptautinio lygio tyrimus. Suprantame, kad stipri klinikinių tyrimų ekosistema yra tikrai labai svarbi ir būtina sąlyga atsirasti ir įsitvirtinti inovacijoms. Todėl dirbame siekdami gerinti reguliacinę aplinką, trumpinti leidimų gavimo terminus, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir kurti Lietuvą, kaip patrauklią šalį tarptautiniams klinikiniams tyrimams. Ir tai ne tik paspartins naujų gydymo metodų prieinamumą, bet sustiprins Lietuvos mokslinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje. Gerėja gydymo prieinamumas Nuo šių metų žengtas dar vienas labai svarbus žingsnis – pradėtas kompensuoti inovatyvių vaistų modelis ir prieinamumas pacientams, sergantiems prostatos, krūties, gimdos kaklelio, stemplės, gastroezofaginės jungties vėžiu. Tai labai aiškus mūsų įsipareigojimas – užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų pasiekiamas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai visiems, kuriems to gydymo reikia. Visgi net ir pažangiausios technologijos yra bejėgės ar nepilnavertės be profesionalų – mokslininkų, gydytojų, analitikų. Ir jūsų visų, čia susirinkusių, kurie savo profesine veikla ir darbu sujungiate pastangas ir tomis bendromis pastangomis personalizuota medicina tampa realybe pacientų naudai, visuomenės sveikatai ir mūsų visų gerovei. Pasinaudodama proga nuoširdžiai dėkoju jums už jūsų darbą, atsidavimą ir partnerystę. Linkiu, kad šios konferencijos metu rastos naujos įžvalgos sustiprintų bendradarbiavimą ir daugiau priartintų personalizuotą mediciną prie kiekvieno žmogaus gyvenimo“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Galimybės realiai prisidėti prie ateities mokslo VU Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus, sveikindamas personalizuotos medicinos konferenciją naujame, už kelių savaičių pirmųjų metų sukaktį minėsiančiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centre, pakvietė dalyvius savo asmeniniu indėliu prisidėti ne tik prie personalizuotos medicinos vystymo, bet ir prie mokslo raidos. „Praktiškai tą galima padaryti šiandien. Lietuvos populiacinio banko darbuotojai pasiūlys jums tapti biobanko dalyviais, paims jūsų kraujo mėginius tyrimams – tokiu būdu visi kartu mes kursime Lietuvos sveikos gyvensenos sistemą“, – maloniai pakvietė prof. Tomas Poškus. Vieno iš personalizuotos medicinos plėtojimo Lietuvoje rėmėjų Ateities biomedicinos (AB) fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė pristatė jau trečius metus veikiantį AB fondą ir priminė, jog AB fondas kveičia bendradarbiauti tyrėjus, kurie norėtų savo mokslinės karjeros kelią susieti su tyrimais personalizuotos medicinos tematikoje, taip prisidedant prie šios srities pažangos Lietuvoje. „Tai pirmas renginys, kuriame matome besikuriančios bendruomenės realius veiksmus kartu. Tikiuosi, kad tai labai graži pradžia, o toliau eisimne ranka rankon bendradarbiaudami viešojoje ir privačioje partnerystėje“, – pasakė dr. E. Radzevičienė. Personalizuotos medicinos patirtys Nacionaliniame vėžio centre Viena iš konferencijos organizatorių doc. dr. B. Brasiūnienė pasidžiaugė, jog personalizuotos medicinos vystymas Lietuvoje pastaruoju metu juda į priekį. „Ženkliausi pokyčiai stebimi nuo praeitų metų rudens, kai padidėjo kiekis kompesuojamų priešvėžinių vaistų, kurių laukėme keletą metų, bei nuo š. m. vasario 1 d. kompensuojamų vėžio genetinių, molekulinių žymenų tyrimai. Jaučiame realius pokyčius klinikoje, daugėja gydymo galimybių, o sudėtingais atvejais turime galimybę tirti genetinį profilį ir genomikos MDK  ieškoti naujų gydymo sprendimų. Svarbu, kad tokie naujų priešvėžinių vaistų kompensavimo tempai nesustotų, nes išlieka naujų pažangių terapijų klinikinių tyrimų poreikis. Idėja organizuoti Personalizuotos medicinos akademiją su mokymais medikams ir pacientams užgimė dėl dviejų pagrindinių priežasčių: mokslo pažangos, naujų technologijų ir naujų vaistų atėjimo į kliniką, t. y. personalizuotos medicinos vystymo, bei šių dienų pacientų poreikių, kurie siekia gyventi su liga ilgiau ir kokybiškiau. Esu dėkinga, kad šioje konferencijoje galėjau pasidalinti savo įžvalgomis iš Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro patirčių. Personalizuotos medicinos kryptimi realiau mūsų centras pradėjo dirbti nuo 2018 m., kai padaugėjo pažangių vaistų, žinių ir pradėjome aktyviau jungtis prie tarptautinių organizacijų tyrimų ir aptarimų. Vienas pirmųjų Lietuvoje vykdytas EORTC biobanko onkologijos srities tyrimas, kurį koordinuoju nuo 2018 m., leido mums tirti pacientų patologinę medžiagą: ją siųsdavome ištyrimui ir gaudavome atsakymus apie vėžio genetinius radinius bei rekomendacijas gydymui. Genetiniai tyrimai pacientams, kurie atitikdavo įtraukimo kriterijus, buvo nemokami. Lietuvoje šie tyrimai tada dar nebuvo kompensuojami. Šio bendradarbiavimo dėka mes jau keletą metų turime galimybę jungtis prie tarptautinių genomikos MDK, kur  pristatome savo atvejus, sužinome apie genetinius radinius ir diskutuojame dėl gydymo galimybių. Pirmosios tarptautinės genomikos MDK patirtys atvedė iki mūsų pačių Medicininės onkologijos centro organizuojamų genomikos MDK, kuriuos vykdome 1-2 per mėnesį nuo praėjusių metų rudens. Be mano minėto projekto, mūsų centro gydytojai aktyviai dalyvauja įvairiuose ES personalizuotos medicinos projektuose, vykdome pažangių terapijų klinikinius tyrimus, bei, žinoma, gydytojai chemoterapeutai aktyviai dalyvauja įvairiuose personalizuotos medicinos diskusijose, aptarimuose ir konferencijose. Tarptautiniu mastu personalizuotos medicinos dabartines tendencijas turbūt tiksliausiai atspindi ką tik pasibaigęs ASCO kongresas, kur su kolegomis dalyvavome ir galėjome