Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „15-oji Europos regioninė torakalinės onkologijos konferencija: dabartinės plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo tendencijos ir inovacijos“ diskutavo daugiau nei 100 dalyvių – radiologų, chirurgų, onkologų chemoterapeutų, pulmonologų, onkologų radioterapeutų, molekulinės onkologijos ir kitų sričių specialistų. Lietuvos pulmonologų draugija, Nacionalinis vėžio centras ir Vilniaus universitetas organizuodami konferenciją subūrė įvairių specialybių ekspertus lektorius iš Baltijos regiono šalių: Lenkijos, Vokietijos, Švedijos.
„Plaučių vėžys yra ta tema, kuriai būtinas aukščiausias dėmesys. Už tęstinį šių renginių organizavimą dėkoju prof. Sauliui Cicėnui, doc. Rolandui Zablockiui, prof. Edvardui Danylai. Šios mokslinės praktinės konferencijos neabejotinai prisideda prie didelio progreso, kuris vyksta torakalinės onkologijos srityje. Plaučių vėžiu sergančiųjų 5-erių metų išgyvenimas padidėjo tris kartus – nuo 10 proc. iki 30 proc. Plaučių vėžio iššūkiai – tiek masto, tiek pasekmių prasme išlieka, tačiau dinamika neįtikėtinai teigiama ir visa tai vyksta dėl inovacijų atėjimo į kliniką“, – sako Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Būtina dirbti ranka rankon
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis atkreipė dėmesį, jog šiais laikais žmonės serga ne mažiau nepaisant medicinos mokslo progreso, o plaučių vėžys išlieka dažniausia mirties nuo vėžio priežastimi. „Labai prasminga, kad šioje konferencijoje susibūrė įvairių specialybių medikai ir mokslininkai: šiuolaikinė klinikinė praktika ir ypač inovatyvus mokslas vykdomas komandomis. Turime turėti bendrą požiūrį, įvairiausių specialybių gydytojai specialistai turi dirbti ranka rankon koja kojon diagnozuodami, vertindami, stebėdami, sekdami paciento kelią nuo pat pradžios iki tikėtinos gydymo sėkmės. Pažangus mokslas izoliacijoje šiais laikais labai sunkiai įsivaizduojamas. Siekdami daryti atradimus ir inovacijas, pirmiausiai turime turėti mokslininkų būrį, komandą. Štai tokie renginiai, kaip šiandien, yra puikiausias pavyzdys, kaip multidisciplininis požiūris ir turėtų būti realizuojamas“, – pasakė dekanas prof. Dalius Jatužis.
Prof. D. Jatužis, pabrėždamas būtinybę telktis draugėn ir dirbti bendrai gydytojams specialistams ir mokslininkams, pacitavo Alberto Einšteino frazę: „Mokslas be praktikos yra beprasmis, o praktika be mokslo yra akla“. „Būtinybė susieti mokslą ir praktiką šiandien kaip niekad svarbi ir aiški, ypač kovojant su plaučių vėžiu, vis dar labai opia sveikatos problema“, – pasakė prof. D. Jatužis.
Tik bendradarbiaudami pagerinsime rezultatus
Pasak VUL Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Tomo Jovaišos, šios konferencijos formatas atspindi šiuolaikinės medicinos filosofiją – kur mes einame? „Šiuolaikinė medicina yra iš esmės multidisciplininė. Rezultatai įmanomi tik bendradarbiaujant. Vieno genialaus mokslininko ar gydytojo era baigėsi labai seniai. Bendradarbiavimas, ypač regioninis prasideda čia pat ir yra labai arti. Kartais bendradarbiauti tarp skirtingų skyrių toje pačioje įstaigoje nėra taip paprasta, o mes, kaip įstaiga, šiais metais žengėme didžiulį žingsnį į priekį – peržengėme Kinų sieną, kuri driekėsi išilgai Santariškių gatvės. Bendradarbiavimas svarbus siekiant gerų rezultatų regione, kalbu apie naujų atvejų skaičių, laiku nustatytą diagnozę. Paslaugos prieinamos vilniečiams ir didžiųjų miestų gyventojams, o kaip yra Molėtuose, Panevėžyje? Ir vėl atsakymas tas pats – tik bendradarbiavimas su regionais gali padėti gerinant bendrą situaciją. Visi neatvažiuos pas mus, paslauga turi būti prieinama vietose. Svarbus ir platesnis kontekstas – mes save matome Baltijos regiono kontekste. Todėl labai smagu čia, konferencijoje matyti pranešėjus iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos. Tai platesnis kontekstas, kuriame mes veikiame, dirbame, dalijamės žiniomis, lyginamės vieni su kitais, stengiamės būti drauge geriausi, – pasakė prof. T. Jovaiša.
Ankstyva diagnozė – svarbiausia intervencija į sėkmę
Doc. dr. V. Pečeliūnas išvardijo plaučių vėžio srityje atėjusią pažangą. „Tai inovatyvūs chirurgijos metodai, gerėjanti radioterapija, didžiulis progresas vaistų srityje – taikinių, ląstelių terapija. Plaučių vėžys – tai viena įdomiausių, intensyviai besivystančių sričių. Kiekvieną dieną dirbdamas, kaip gydytojas hematologas, jaučiu, kad galiu daugiau nei vakar, ir žinau, kad rytoj galėsiu padėti pacientams daugiau negu šiandien. Neabejoju, jog specialistai, gydantys plaučių vėžiu sergančiuosius jaučia tą patį. Neseniai teko dalyvauti didelėje diskusijoje apie tai, kas yra pati didžiausia intervencija į sveikatą. Tai – sportas, judesys. Kai mes kalbame apie onkologiją, svarbiausia intervencija į gydymo sėkmę yra ankstyva diagnozė. Nustačius IV stadijos plaučių vėžį išgyvenamumas yra iki 10 proc., o jei nustatome anksti – 50–80 proc. Taigi, ankstyva diagnostika yra pati svarbiausia intervencija į kiekvieno paciento sėkmę“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Inovatyvūs vaistai ir jų deriniai atitolina ligos progresavimą
Prof. Saulius Cicėnas, plaučių vėžio euroregioninių konferencijų iniciatorius ir ilgametis organizatorius, sako, jog kiekvienais metais baigiami klinikiniai tyrimai, kurių rezultatai nurodo kryptis vienai ar kitai inovacijai, naujų vaistų naudojimui. “Labai svarbūs klinikinėje praktikoje genetinio ištyrimo rezultatai: parenkant gydymo taktiką būtina žinoti naviko molekulinį profilį. Personalizuotas gydymas labiau nukreiptas į ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio gydymą. Taip pat taikome perioperacinį sisteminį medikamentinį gydymą skirdami imunochemoterapiją arba imunoterapiją, taip pat taikinių terapiją arba jos derinį su chemoterapija. Šios inovacijos skirtos neoperabiliam plaučių vėžiui gydyti. Tuomet, kai galime pradėti gydymą nuo chirurgijos, po operacijos skiriame imunoterapiją arba taikinių terapiją, arba pradedame nuo chemoterapijos ir po to skiriame imunoterapiją ir taikinių terapiją. Tokiu būdu tikimės, kad progresavimas po radikalaus ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio chirurginio gydymo bus atitolintas“, – sako prof. S. Cicėnas.
