Naujienos

Rugsėjo 2 d. į Nacionalinio vėžio centro didžiąją prof. Kazimiero Pelčaro salę sugužėję apie 100 gydytojų rezidentų plojimais palydėjo trumpą vizualinę įžangą, kurią nufilmavęs NVC dronas įskrido į salę ir baigė transliaciją nusileidęs ant scenos. VUL Santaros klinikų organizuota Rezidentų integracijos diena buvo skirta susipažinimui su Santaros klinikų padaliniais, tarp jų ir Nacionaliniu vėžio centru. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pasveikino jaunuosius medikus, pristatė įstaigos struktūrą ir išreiškė viltį, kad NVC gali būti patraukli vieta rezidentūros studijoms.   „Rimtam susipažinimui turime iš tiesų per mažai laiko, bet pristatysiu NVC, kuris, atsiliepdamas į Europos Sąjungos kovos su vėžiu iniciatyvą, šiandien siekia tapti visapusišku vėžio centru. Ką reiškia visapusiškumas? Tai reiškia, kad įstaiga gali suteikti visas paslaugas visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Mes iš esmės atitinkame visapusiškumo apibrėžimą, o mažinti onkologinių ligų naštą asmeniui ir visuomenei yra labai rimtas mūsų įsipareigojimas. Vienas iš svarbiausių momentų šiame kelyje – pacientas turi gauti sklandžią paslaugą. Tai viena iš esminių mūsų užduočių ir rodiklių. Labai svarbus daugiadalykiškumas – solo praktika onkologijoje šiais laikais neegzistuoja, vienas daktaras – neveikia, turi būti komandos. Ne vien gydytojų, bet ir kitų specialistų. Ir trečias raktinis žodis – mokslo ir klinikinės praktikos integracija. Moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti šalia paciento“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius papasakojo, kaip veikia NVC centrai, pristatė centrų vadovus. NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas  dr. Jonas Venius patikino neabejojantis, jog jaunieji kolegos turi daug žinių ir komptetencijų. „Tačiau medicinoje labai greitai viskas keičiasi. Ką mes siūlome? Prisidėti prie naujų žinių, metodų kūrimo“, – pasakė dr. J. Venius. VUL Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras padėkojo išplėstinei Santaros komandai, pažadėjo gydytojams rezidentams rimtų atsakomybių, darbų ir, spausdamas kiekvienam ranką,  įteikė darbo pažymėjimus.

„Nacionalinis vėžio institutas pranoko mano lūkesčius: čia yra platus specializuotų laboratorijų pasirinkimas, kuriose galėjau daug ko išmokti, o ypač patiko laikas, praleistas Imunologijos laboratorijoje. Tarp įspūdingiausių vietų, kurias iki šiol esu aplankiusi, yra Trakų pilis, Kauno miestas, prekybos centras „Akropolis“ ir daugybė žaliųjų erdvių, kurios Vilnių daro tokį išskirtinį“, – sako studentė iš Ispanijos Isabel Maldonado Brito. Visos NVI ir NVC viešėjusios mainų studentės neabejotinai rekomenduotų savo kolegoms Lietuvą, kaip vasaros mainų programos vietą.   LiMSA mainų studentės pagal individualius planus  susipažino su darbu Nacionalinio vėžio centro  Chirurginės onkologijos, Radiacinės onkologijos, Medicininės onkologijos, Klinikinių tyrimų centruose. Nemažą dalį stažuotės laiko  užsienio studentės praleido Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje, Biobanke, Genetinių tyrimų bei Biomedicininės fizikos laboratorijoje. Rugpjūčio mėnesį vasaros stažuotei Nacionaliniame vėžio institute ir Nacionaliniame vėžio centre viešėjo keturios 3-4 kurso studentės. „LiMSA turi labai patrauklią studentų mainų programą, kurioje gali dalyvauti medicinos studentai iš viso pasaulio. Tarptautinis bendradarbiavimas vyksta jau daugelį metų,  LiMSA yra tarptautinės studentų mainų organizacijos nariai ir pasikeitimas jaunais žmonėmis vyksta intensyviai. Šioje programoje mielai dalyvauja ir mūsų studentai, kurie gerai žino tvarką – jeigu nori studentas vykti į kokią nors šalį, turi surasti ir pakviesti studentą iš tos šalies atvykti į Lietuvą. Mainai yra mainai. Tai aktyvina ir mūsų studentus. Žinoma, studentas turi susirasti finansavimo šaltinį – apsimokėti pats arba surasti rėmėją. Tokiu pačiu principu atvyksta studentai iš tolimiausių pasaulio šalių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas dr. Živilė Gudlevičienė. „Deja, studentas iš Maroko, kuris domėjosi onkologine chirurgija, nespėjo gauti vizos. Atvykusios studentės domėjosi įvairiomis sritimis. Studentai iš anksto parašo, kas juos labiau domina. Vieniems labiau norisi susipažinti su fundamentiniais moksliniais tyrimais, kitiems labiau rūpi onkologijos klinika. Kai jau prasideda stažuotė ir viešintys studentai mato realiai, kas juos labiau domintų – pakeičiame grafikus pagal jų pageidavimus. Štai ir šį kartą studentės labiau norėjo pas imunologus, į biobanką, pas fizikus. Iš esmės ši praktika yra labiau mokslinio pobūdžio. Tai – mokslinė praktika. Tačiau, žinoma, jaunimas žingeidus, nori visur suspėti apsilankyti. Keturios savaitės – pakankamas laikas susipažinti tiek su įstaiga, laboratorijomis, tiek ir pažinti šalį, į kurią atvyko“, – sako dr. Ž. Gudlevičienė.  Penkto kurso studentė Valérie Bušová  iš Čekijos Respublikos, studijuojanti mediciną Karlo universitete Prahoje, sako, jog rinkdamasi šalį stažuotei, peržiūrėjo kiekvienos šalies siūlomus projektus. „Mano tikslas buvo dalyvauti mokslinių tyrimų projekte, apimančiame genetiką, nes domiuosi šia sritimi ir norėčiau joje dirbti ateityje. Lietuva pasiūlė projektą, kuris man patiko, nes jis jungia mokslinius tyrimus su klinikine praktika, o genetika vis dažniau naudojama onkologijoje“, – sako studentė iš Čekijos. Anot Valerie, stažuotė neabejotinai buvo labai įdomi ir naudinga. „Per  šią stažuotę siekiau suprasti, kaip veikia darbovietė kitoje šalyje, galbūt išmokti skirtingų metodų ir praplėsti savo akiratį apie genetikos tyrimų galimybes, viršijančias tas, kurias matau mūsų fakultete. Šiuo atžvilgiu stažuotė neabejotinai pateisino mano lūkesčius: pamačiau tiek laboratorinius tyrimus, tiek jų klinikinį pritaikymą onkologijoje.  Patobulinau savo teorinius ir praktinius įgūdžius. Pasikonsultavusi su dėstytoju turėjau galimybę praktiškai išbandyti dotacijos paraiškos rašymo procesą, kuris apima tyrimo projekto kūrimą nuo pradinio tikslo aprašant metodologiją iki galutinio mokslinio rezultato. Be to, vertinu galimybę dirbti su įvairiais metodais, apie kuriuos anksčiau buvau tik skaičiusi, o Vilniuje pirmą kartą praktiškai pamačiau“, – dalijasi įspūdžiais Valérie. „Tikrai rekomenduočiau Lietuvą savo kolegoms. Vilnius siūlo didelę universitetinę ligoninę, kurioje kiekvienas studentas gali įgyti naujų žinių ir patirties pasirinktoje srityje. Tuo pačiu metu Vilnius siūlo ir daug laisvalaikio praleidimo būdų, o dėl daugybės įdomių paminklų ir muziejų viešnagė Vilniuje praturtina ne tik medicinos studijų perspektyvą, bet ir galimybę susipažinti su šalies istorija bei kultūra“, – sako viešnia iš Čekijos. Catarina Gil, ketvirto kurso medicinos studentė iš Portugalijos, studijuojanti NOVA medicinos mokykloje, Lietuvą pasirinko kolegės patarimu. „Pasirinkau Lietuvą atlikti mokslinę praktiką dėl teigiamo kolegės, kuri praėjusiais metais dalyvavo mokslinėje praktikoje Lietuvoje, atsiliepimo. Keista, bet prieš atvykdama į Lietuvą neturėjau jokių konkrečių lūkesčių. Tačiau iki šiol labai džiaugiuosi šia patirtimi. Ši programa suteikė man galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, atrasti naujas vietas ir tuo pačiu metu patirti Nacionalinio vėžio instituto siūlomas edukacines galimybes. Pastarąsias dvi savaites turėjau galimybę savarankiškai atlikti srauto citometrijos, DNR ekstrakcijos ir elektroforezės tyrimus, prižiūrint specialistui. Ši praktinė patirtis leido man atlikti laboratorinius darbus ir kartu plėsti žinias apie anksčiau universitete studijuotą medžiagą. Šiuo metu, nepriklausomai nuo pasirinktos kelionės tikslo, primygtinai raginu visus pabandyti išeiti iš savo komforto zonos ir dalyvauti tarptautinėje mainų programoje“, – ragina studentė iš Portugalijos. Bakalauro studijų studentė iš Kantabrijos universiteto Ispanijoje Isabel Maldonado Brito sako, jog gimė ir augo Čilėje.  „Mokslinių tyrimų mainus vykdžiau per Tarptautinę medicinos studentų asociacijų federaciją (IFMSA). Ispanijoje yra vietinė organizacija AJIEMCA – Kantabrijos medicinos ir biomedicinos studentų mainų jaunimo asociacija, kuri sudaro sąlygas šioms galimybėms. Lietuvą savo mainų vieta pasirinkau todėl, kad būdama Ispanijoje susipažinau su dviem Lietuvos universiteto studentais, kurie dalyvavo akademiniuose mainuose pagal „Erasmus“ programą. Jie labai teigiamai kalbėjo apie savo šalį, išmokė mane kelių žodžių savo kalba ir paskatino mane apsvarstyti galimybę apsilankyti. Be to, mano draugas iš Čilės rekomendavo aplankyti Baltijos šalis“, – sako Isabel. Nacionalinis vėžio institutas pranoko Isabel lūkesčius. „Čia yra platus specializuotų laboratorijų pasirinkimas, kuriose galiu daug ko išmokti, o ypač patiko laikas, praleistas imunologijos laboratorijoje. Tarp įspūdingiausių vietų, kurias iki šiol aplankiau, yra Trakų pilis, Kauno miestas, prekybos centras „Akropolis“ ir daugybė žaliųjų erdvių, kurios Vilnių daro tokį išskirtinį. Nuoširdžiai rekomenduočiau Lietuvą savo kolegoms tiek dėl galimybės užmegzti profesinį bendravimą kitos šalies sveikatos priežiūros srityje, tiek dėl galimybės atrasti čia naudojamas novatoriškas technologijas, pavyzdžiui, biomedicininės fizikos laboratorijoje“, – sako studentė iš Ispanijos. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas sako, jog  jaunosios kolegės, apsilankiusios Chirurginės onkologijos centre buvo žingeidžios, noriai dalyvavo operacinėje veikloje, rytiniuose aptarimuose ir konsiliumuose. „Linkiu sėkmės visoms renkantis savo kelią“, – sako doc. dr. A. Dulskas. Nacionalinio vėžio instituto Biobanko jaunesnioji mokslo darbuotoja Dominyka  Breimelytė, kuravusi LiMSA mainų programą, sako, jog studentės buvo motyvuotos, aktyviai domėjosi ne tik praktiniais laboratoriniais darbais, bet ir platesniu mokslinių tyrimų kontekstu. „Kartu aptarėme biobankų veiklą Lietuvoje ir užsienyje, diskutavome, kaip yra rašomi moksliniai projektai: nuo problemos suformulavimo iki įgyvendinimo. Jos turėjo galimybę įsitraukti į vykdomus projektus ir susipažinti su skirtingomis

Europos Sąjungos EU4Health 2021-2027 metų programos 2023 metų bendrųjų veiksmų (Joint Action) projektas, skirtas visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklui (The European Comprehensive Cancer Centre Network (EUnetCCC) Siekdama užtikrinti Lietuvos pilnavertį dalyvavimą išsamių vėžio centrų kūrimo veikloje, Nacionalinis vėžio centras (NVC) dalyvauja EUnetCCC projekte. Išsamūs vėžio centrai (angl. Comprehensive Cancer Centers, CCCs) yra vėžio tyrimų, gydymo ir mokymo lyderiai. Jų daugiadisciplinis požiūris užtikrina, kad pacientai gautų naudos iš naujausių mokslo pasiekimų – nuo ankstyvos diagnozės iki inovatyvių gydymo metodų ir priežiūros po gydymo. Europos Išsamių Vėžio Centrų tinklo (angl. European Comprehensive Cancer Centre, EUCCC) kūrimas reiškia suderintą ir integruotą požiūrį į vėžio priežiūrą. Ši iniciatyva pagrįsta profesionalumo ir bendradarbiavimo principais. Pagrindinis EUCCC tinklo tikslas – sukurti vientisą ir integruotą išsamių vėžio centrų konsorciumą visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad visi pacientai, nepaisant jų buvimo vietos, galėtų gauti aukštos kokybės priežiūrą. Šis tinklas taip pat veiks kaip bendradarbiavimo platforma, leidžianti centrams dalytis gerąja patirtimi, ištekliais ir žiniomis. Toks bendradarbiavimas yra būtinas siekiant skatinti mokslinius tyrimus, integruoti naujausius atradimus į klinikinę priežiūrą ir užtikrinti, kad pacientai gautų veiksmingiausius galimus gydymo metodus. Tinklas skatins kokybiškų diagnostikos ir gydymo metodų, taip pat mokymų, tyrimų ir klinikinių tyrimų diegimą visoje ES. Šis tinklas turėtų prisidėti prie: (a) diagnozės, gydymo, priežiūros ir klinikinių tyrimų prieinamumo netolygumų mažinimo; (b) rezultatų kokybės tyrimų stiprinimo; (c) klinikinės priežiūros ir mokslinių tyrimų integravimo bei vėžio priežiūros kokybės vertinimo. Šis Europos bendradarbiavimas pagerins pacientų prieigą prie aukštos kokybės diagnostikos, priežiūros ir inovatyvių gydymo metodų. Šiuo 4 metus trunkančiu projektu, kuriame dalyvauja 31 šalis ir 163 partneriai, siekiama sukurti visapusišką vėžio centrų tinklą Europoje. Projektą koordinuoja Prancūzijos Nacionalinis vėžio institutas. Projekto pradžia: 2024 m. spalio 1 d. Projekto pabaiga: 2028 m. rugsėjo 30 d. Projekto trukmė: 48 mėn. Projekto biudžetas: 112 012 503,62 Eur. Projekto biudžetas NVC: 94 898.30 Eur

Nenuostabu, jog sužinojęs diagnozę onkologinės ligos, nuo kurios priklauso jo gyvenimas, žmogus dažniausiai nori išgirsti ir kito specialisto nuomonę. „Antros nuomonės poreikis visada buvo ir yra. Paciento noras išgirsti antrą nuomonę yra absoliučiai klasikinis dalykas, kylantis iš žmogiškos prigimties“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.  NVC direktoriaus pavaduotojo medicinai gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus nuomone, praėjo laikai, kai žmogus absoliučiai pasitikėjo gydytoju, šiandien sprendimą turi padaryti pats pacientas, o tam prireikia daugiau informacijos.  NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pastebi, jog dėl didėjančių gydymo metodų pasirinkimo galimybių bei skirtingų gydymo įstaigų kompetencijų pacientai vis dažniau teiraujasi antros specialistų nuomonės. Gavęs antrą nuomonę pacientas geriau įvertina savo situaciją Anot doc. dr. V. Pečeliūno, šiuolaikinė medicina pasižymi dideliu tempu, siekia būti efektyvi, be to turi būti užtikrintas prieinamumas. „Būtent dėl šių priežasčių pacientai mato gydytoją ne taip ilgai, kaip norėtų, o psichologinio pasitikėjimo per trumpą konsultaciją tikrai negali atsirasti. Tad iš kito gydytojo gaudamas antrą nuomonę, žmogus gauna informaciją apie savo būklę, ligą. Čia svarbus psichologinis aspektas – gavęs antrą nuomonę žmogus geriau priima blogąją žinią, gali greičiau padaryti racionalius sprendimus dėl savo ateities. Jeigu pacientas abejoja, jis dažnai blaškosi, priima sprendimus, kurie nėra jam naudingi. Tarkim, gydytojas siūlo gydymą, o pacientas neturi supratimo apie savo situaciją, nevisiškai pasitiki gydytoju, tada dalis tablečių gali keliauti į stalčių, į klozetą, žmogus gali pradėti ieškoti alternatyvių sprendimų, nuomonių“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Antra nuomonė padeda pasiekti geresnį rezultatą vien dėl to, kad pacientui padeda priimti žinią, rasti pasitikėjimą gydytoju ir toliau dalyvauti savo gydyme. „Juk visas gydymas vyksta tik su paciento sutikimu. Labai teigiamai vertinu antros nuomonės teikimą, nes gydytojui su geriau su savo situacija susipažinusiu pacientu bus žymiai lengviau rasti bendrą kalbą ir pasiekti geresnių rezultatų.  Gydytojui nereikėtų turėti neigiamų emocijų, o priimti tą faktą, kad pacientas eina pasiklausti kitos nuomonės, kaip visiškai normalų dalyką“, – vertina antros nuomonės poreikį doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasitikėjimas gydytoju negali atsirasti iš karto Anot doc. dr. V. Pečeliūno, pirmą kartą pas gydytoją ateinantys pacientai neturi jokio pagrindo juo pasitikėti. „Be abejo, žmonės būna paskaitę, matę gydytojo pavardę, bet pasitikėjimui reikia sukurti pagrindą. Žmogus turi matyti, kad gydytojas įsiklauso į jo žodžius, įsigilina į jo problemą, atsako į jo keliamus klausimus. Turi būti normalus žmogiškas kontaktas, žmogus turi matyti atjautą, ne vien mechaninį sprendimų pateikimą. Kiekviena konsultacija kuria santykį tarp gydytojo ir paciento, tačiau daugelis žmonių jaučia didelį nerimą, kai kalbame apie onkologines ligas, o stresinėje pacientui situacijoje kurti pasitikėjimą yra iš tiesų sunku. Kartais tai pavyksta natūraliai, dalis žmonių yra ramesni, tačiau daugeliu atvejų sukurti pasitikėjimą per 20 minučių sudėtinga, gal net neįmanoma. Mano vertinimu, apie 30 proc. pacientų aktyviai naudotųsi galimybe gauti antros nuomonės konsultaciją. Jeigu antra nuomonė būtų lengviau prieinama, procentas manyčiau būtų didesnis“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Teigiamas gydymo efektas atsvers reliatyvų minusą Doc. dr. V. Pečeliūnas mano, jog, pirmiausia, reikėtų antrą nuomonę normalizuoti, kad ji būtų vertinama kaip įprastas dalykas, o, antra, reikėtų institucinio reglamentavimo. „Antros nuomonės paslauga konkrečiai dar nėra įvardyta, bet jos gavimo mechanizmas veikia, pas tos pačios specialybės gydytoją žmogus gali nuvykti konsultacijos į kitą instituciją. Tam reikia siuntimo, paslaugą apmoka Valstybinė ligonių kasa. Gal šiek tiek eilės ir didėja, bet antra nuomonė padidina ir paslaugų kokybę, ir gydymo rezultatus. Egzistuojanti tvarka yra priimtina, bet dar nėra specifinės tvarkos, kuri reguliuotų antros nuomonės gavimą. Manau, kad tvarkos aprašo atsiradimas paspartintų šį procesą, padidintų besikreipiančių žmonių mastą, gyventojų pasitikėjimą medicina, gydytojais. Net ir bendradarbiavimą tarp specialistų padidintų. Paminėjau daug pliusų, o minusas – susikuria nemažas papildomų konsultacijų poreikis. Tačiau šis minusas reliatyvus. Sklandžiai su pacientu priimami sprendimai dėl gydymo galiausiai duos daug teigiamų efektų, kurie atsvers tam tikrą padidėjusių konsultacijų kiekį. Apie tai, kokiu mastu galėtų būti įteisinama antros nuomonės konsultacija, reikėtų diskutuoti su kolegomis ir aš asmeniškai palaikyčiau teigiamą sprendimą“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas. Praėjo absoliutaus pasitikėjimo gydytoju laikai: žmogus apsispręsti turi pats Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius atkreipia dėmesį, jog mūsų visuomenė keičiasi, o begaliniame informacijos lauke žmonės pasimeta. „Juk dažniausiai nėra vienos tiesos. Kartais, paskaitę apie gydymo variantus, žmonės nori pasitikslinti, bando ieškoti ne tik antros, bet ir trečios bei ketvirtos nuomonės. Nori pasitvirtinti, ką išgirdo pirmą kartą. Ir tai nenuostabu – juk gyvename globaliame pasaulyje. Mūsų pacientai važiuoja kitos nuomonės į Klaipėda, Kauną ir atvirkščiai – kolegų pacientai atvažiuoja pas mus. Dar ir sostinės sindromas gyvas – galvoja, kad Vilniuje ras kažką geriau. Nuvyksta į užsienį. Tai yra mūsų realybė, o prisimenant patarlę „Septynis kartus pamatuok, aštuntą – kirpk“, kaip ir nieko naujo. Šiuolaikiniai apsišvietę žmonės ieško ir galimų kitų variantų, ir patvirtinimo pirmai nuomonei. Juk praėjo laikai, kai žmogus absoliučiai pasitikėjo gydytoju: kaip gydytojas pasakys, taip ir darysiu. Dabar pacientas susirenka visą informaciją ir pats turi padaryti sprendimą. Žinoma, yra klinikinių situacijų, kai galimas tik vienintelis kelias“, – sako dr. M. Kinčius.  Anot dr. M. Kinčiaus, žmogus turi viską smulkiai išsiaiškinti: kas jo laukia gydymo metu, kaip bus po gydymo, kokios galimos komplikacijos, ar jos lydės visą gyvenimą, ar po tam tikro laiko praeis. „Nacionalinis vėžio centras yra į pacientą orientuota gydymo įstaiga. Šiandien kalbame ne apie tai, kad paskyrus gydymą gyvenimo trukmė pailgės, tarkim, penkiais mėnesiais. Svarbesnis klausimas – kokia gyvenimo kokybė? Nustačius onkologinę ligą, konsultacija yra 20 min. Išaiškinti žmogui viską detaliai per tokį trumpą laiką yra neįmanoma. Jis turi klausimų, jį lydintys giminaičiai dažnai nori paklausti. Vakarų šalyse gydytojo konsultacija trunka 1 val., o po to specializuota bendrosios praktikos slaugytoja su pacientu bendrauja dar apie 1–1,5 valandos.   Savo pacientams, kurie ką tik išgirdo diagnozę,  neretai pasakau: „Dabar gausite labai daug informacijos, per vieną ausį įeis, per kitą – išeis. Sprendimo šiandien nepriiminėkite ir užsiregistruokite pas mane antrai konsultacijai“. Žmogus, be abejo, naršys internete, ieškos informacijos. Rekomenduoju visus klausimus užsirašyti prieš atvykstant antrai konsultacijai ir turėti tą lapą per konsultaciją“, – sako dr. M. Kinčius. Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovės gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės paklausėme, ar dažnai tenka iš savo pacientų išgirsti apie antros nuomonės poreikį, o gal patys gydytojai