Juventa Sartatavičienė

Kovo 2 d. įvyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos delegacijos vizitas – už apvalaus stalo diskutavo ministrė Raminta Popovienė, viceministrė Regina Valutytė, ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus, mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius, ministrės patarėja komunikacijai Eglė Šepetytė, Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVI direktoriaus patarėja valdymui Vilma Srogė, NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė, NVI Mokslo tarybos pirmininkė doc. dr. Giedrė Smailytė, NVI darbuotojai: prof. Kęstutis Sužiedėlis, prof. Vitalijus Karabanovas, dr. Edita Baltruškevičienė, doc. dr. Audrius Dulskas, dr. Jonas Venius, dr. Tadas Žvirblis. Ministrė Raminta Popovienė atvirai džiaugėsi, jog ilgai planuotas vizitas įvyko. „Iš NVI seniai turėjome kvietimą atvykti ir susipažinti su institutu, išgirsti apie tam tikras situcijas ar problematiką, sužinoti, kuo gyvenate. Norime plačiau susipažinti su Jūsų veikla ir drauge galvoti apie ateitį. Ministerijai yra svarbūs ir darbai, kuriuos jūs atliekate. Tai mokslo darbai, kurie vėliau tarnauja žmonėms, tad iš esmės nekylia jokių klausimų dėl čia dirbančių žmonių reikalingumo, svarbumo“, – pasakė ministrė Raminta Popovienė. Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, pristatydamas NVI veiklas ir ateities viziją, apžvelgė Santaros slėnio biomedicinos įstaigų miestelį, čia dirbančius mokslo centrus, pristatė onkologinių paslaugų teikimo sistemą VU Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio centre, kuriame integruota ir tęsiama NVI klinikinė veikla. „Vystant onkologijos sistemą  NVC bendradarbiavimas su NVI yra gyvybiškai svarbus – tik bendra NVC ir NVI veikla padeda įgyvendinti Lietuvai reikšmingus strateginius tikslus onkologijos srityje. Pagal 2021 m. patvirtintą Europos Komisijos planą „Europa nugali vėžį“, iki 2030 m. Europoje turi būti sukurtas visapusiškų vėžio centrų tinklas. Konsolidavus VU Santaros klinikų, VU ir NVI pajėgumus šiuo metu atitinkame visapusiško vėžio centro kriterijus. Svarbūs išlieka su mokslu susiję kriterijai – klinikinių tyrimų apimtys, aukšto indekso mokslo publikacijų skaičius, tyrimų biudžetas. Vienas iš esminių visapusiško vėžio centro kriterijų  – klinikos ir mokslo integravimas. Ir mes kartu to siekiame, kadangi šiuolaikinis gydymas be mokslo, be klinikinių tyrimų tiesiog neįmanomas.  Santaros slėnyje turime didžiulę Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas ir mokslo centrus: VU Medicinos mokslo centrą, Nacionalinį vėžio institutą ir Inovatyvios medicinos centrą. Šiuose centruose – šalia 8 tūkst. darbuotojų turinčios universiteto ligoninės, ateityje turėtų gimti labai daug mokslinės produkcijos, kuri tiesiogiai būtų naudinga mūsų pacientams.  Veikia onkologijos mokslo ir mokymo taryba, kuri patvirtino onkologijos mokslo sričių strategiją,  apimančią Vilniaus universiteto, VU Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto tikslo įgyvendinimą tapti visapusišku vėžio centru. Europos mastu mes esame didelis vėžio centras – teikiame kompleksines paslaugas, esame lyderiai – didžiausias Europoje kamieninių ląstelių transplantacijos centras, CAR-T akademinis centras, antras pagal dydį Lietuvoje,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak NVI ir NVC vadovo, sukurtas NVI ir NVC bendradarbiavimo ir  NVI mokslinės veiklos administravimo modelis užtikrina mokslinės produkcijos kūrimo ir mokslinių veiklų tęstinumą, sukurtas ir toliau vystomas naujos kartos vėžio registras, kuris užtikrina duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, onkologinių ligų epidemiologinę stebėseną, mokslo onkologijos srityje vystymą. Siekdami sustiprinti laboratorijų veiklos efektyvumą, inicijavome atvirą diskusiją dėl NVI struktūros pertvarkymo ir integracijos į Vilniaus universitetą. Mūsų tikslas – užtikrinti didesnį organizacinį lankstumą ir pritraukti aukšto lygio intelektinį potencialą,“ – teigė  doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovo prof. K. Sužiedėlio, vidinėse diskusijose buvo keliamas klausimas ne apie tai, jungtis ar nesijungti prie Vilniaus universiteto, bet daugiau apie tai, kokiomis sąlygomis prisijungti prie Vilniaus universiteto. „Kaip direktorius ir minėjo, visas šis didelis procesas – klinikinės dalies perdavimas VU Santaros klinikoms, buvo pradėtas tam, kad mes sukurtume Visapusišką vėžio centrą. Buvo idėja bandyti NVI augti savarankiškai, NVI imti kaip pagrindą visapusiško vėžio centro sukūrimui. Tačiau yra reikalavimai, mes akivaizdžiai supratome, jog vieni šito negalėsime padaryti. Todėl buvo pritarta sprendimui dėl NVI klinikinės veiklos integracijos į Santaros klinikas. Suprantame, kad NVI veiklos apimtis yra nekonkurencinga tarptautiniu mastu. Svarstymai NVI integruoti į  VU ir visiems kartu susibūrus kurti visapusišką vėžio centrą ir yra tęstinumas visų pradėtų darbų. Tačiau labai svarbu išlaikyti ryšį tarp buvusių klinikų, kad prisijungus prie VU nenutrūktų santykis su NVC“, – pasakė prof. K. Sužiedėlis. NVI ir NVC vadovas pabrėžė, jog reorganizuojant NVI būtini ir LR Seimo, Vyriausybės, Vilniaus universiteto, ministerijų sprendimai. Mūsų tikslas – sukurti stiprią, konsoliduotą onkologijos sistemą, visapusišką vėžio centrą, užtikrinantį aukščiausio lygio mokslą, diagnostiką ir gydymą. Pasak Vilmos Srogės, Europos komisijos plane „Europa nugali vėžį“, visuose Europos vėžio institutų asociacijos vykdomos akreditacijos reikalavimuose įtvirtinta labai aiški klinikinė ir mokslinė integracija. „Kadangi NVI reorganizavimas galimas tik keičiant įstatyminį reguliavimą, o institutas veikia tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos reguliavimo srityse, efektyvią ir tvarią klinikinės veiklos ir mokslo integraciją bei šiose srityse veikiančių įstaigų bendradarbiavimo sistemos sukūrimą būtų galima įgyvendinti keičiant Nacionalinio vėžio instituto įstatymą, kuriame būtų numatyti šios sistemos veikimo pagrindai, “ – pasakė NVI direktoriaus patarėja valdymui Vilma Srogė. Po išsamios diskusijos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė apsilankė NVI laboratorijose – Genetinių tyrimų, Biomedicininės fizikos ir Biobanke.

Nacionaliniame vėžio centre ir Nacionaliniame vėžio institute lankėsi Vokietijos politinės ir verslo delegacijos atstovai iš Vokietijos federalinės žemės Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos. Delegacija buvo lydima net dviejų ministrų – Ekonomikos, darbo ir turizmo dr. Wolfgang Blank bei Sveikatos, sporto ir socialinės apsaugos Stefanie Drese. Vokietijos delegacijoje dalyvavo 9 atstovai iš minėtų misterijų bei Rostoko, Schwerino, Greifsvaldo universitetų, universiteto klinikų bei privačių klinikų. Delegacijos iš Vokietijos tikslas – susipažinti su NVI ir NVC veikla ir siekti užmegzti ryšius, kurie galėtų išsivystyti į tarptautinius projektus. NVC ir NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė Visapusiško vėžio centro vystymo viziją ir planus, mokslo ir praktikos svarbą, svarbiausias NVC ir Santaros klinikų vykdomas veiklas, parodė Santaros slėnio struktūrą. Dr. Edita Baltruškevičienė pristatė NVC ir NVI vykdomus klinikinius tyrimus. Dr. Jonas Venius kalbėjo apie teranostiką kaip apie onkologinės klinikos inovaciją. Vokietijos sveikatos politikai, universitetų ir universitetų bei privačių klinikų atstovai domėjosi Nacionalinio vėžio centro, Santaros slėnio įstaigų, integruota klinikų ir mokslo centrų veikla. Po šilto susitikimo ir pokalbių didžiojoje prof. Kazimiero Pelčaro salėje kolegos iš Vokietijos lankėsi NVC Diagnostinės onkologijos ir Radiacinės onkologijos centruose.

Burna – viena iš nedaugelio kūno sričių, kurią galime stebėti patys, tačiau būtent čia neretai vystosi liga, apie kurią galvojame mažiausiai – burnos vėžys. Burnos vėžio mėnuo kviečia atkreipti dėmesį į, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingus pokyčius: negyjančias žaizdeles, kraujavimą, diskomfortą ar gleivinės pakitimus. Specialistai pabrėžia, kad šių požymių ignoravimas ir delsimas kreiptis pagalbos išlieka viena dažniausių klaidų, lemiančių sudėtingesnį gydymą ir didesnį poveikį gyvenimo kokybei. Svarbu žinoti ir tai, kad burnos vėžys nėra „tik vyresnio amžiaus žmonių liga“. Jis gali paliesti kiekvieną – nepriklausomai nuo amžiaus, ypač jei yra žalingų įpročių ar ilgalaikė burnos gleivinės trauma. Tačiau lygiai taip pat svarbu žinoti ir kitą tiesą: anksti nustatytas burnos vėžys šiandien dažnai yra sėkmingai gydomas, o šiuolaikinė medicina siūlo sprendimus, leidžiančius ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Šioje publikacijoje – trijų patyrusių gydytojų įžvalgos iš kasdienės praktikos: nuo pirmųjų, dažnai ignoruojamų simptomų iki gydymo realybės, paciento emocijų ir didžiulių medicinos proveržių, vykstančių Lietuvoje. Savo patirtimi dalijasi specialistės iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialų – Nacionalinio vėžio centro ir Žalgirio klinikos – įstaigų, kuriose burnos vėžys diagnozuojamas ir gydomas kasdien. Ši publikacija skirta tam, kad padrąsintų: stebėti save, laiku kreiptis pagalbos ir žinoti, jog net ir susidūrus su sunkia diagnoze, žmogus šiandien nėra paliekamas vienas. Apie tai kalba specialistės, diagnozuojančios ir gydančios burnos vėžiu sergančius pacientus: VUL Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro gydytojos: veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė, Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė ir Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių skyriaus vedėja, burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė. „Burnos vėžys dažnai prasideda nuo, atrodytų, visai nekaltos žaizdelės. Tačiau būtent šis „nekaltumas“ ir tampa didžiausia apgaule, dėl kurios žmonės per ilgai delsia kreiptis į specialistus“, – sako Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių skyriaus vedėja, burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė. Pasak gydytojos, didžiausią įtarimą visada turėtų kelti bet koks pakitimas burnoje, kuris negyja ilgiau nei dvi savaites – nesvarbu, ar tai žaizdelė, ar skausmingas, kraujuojantis darinys. Būtent dvi savaitės yra ta riba, per kurią dažniausiai sugyja paprastas stomatitas ar uždegimas, kartais net ir be gydymo. Jei pokytis išlieka ilgiau, tai jau signalas, kad būtina pasitikrinti. „Ilgiau kaip dvi savaites negyjanti žaizdelė burnoje – tai tas ženklas, kurio ignoruoti negalima“, – pabrėžia gydytoja. Kuriose burnos vietose vėžys vystosi dažniausiai? Dažniausiai burnos vėžys vystosi liežuvio šonuose ir užpakalinėje jo dalyje, taip pat paliežuvio srityje. Šios vietos yra itin jautrios nuolatinei traumai, kuri, pasak specialistės, yra vienas svarbiausių provokuojančių veiksnių, ypač vyresniame amžiuje: „ Aštrus nulūžęs dantis, nekokybiška restauracija ar nepatogus protezas gali nuolat dirginti gleivinę ir sudaryti palankias sąlygas piktybiniams pakitimams atsirasti“, – aiškina burnos chirurgė dr. R. Rastenienė. Vis dėlto didžiausia problema išlieka uždelstas kreipimasis. Burnos chirurgė dr. R. Rastenienė pabrėžia, kad burnos augliai auga ypač greitai – kartais vos per kelis mėnesius jų dydis gali padvigubėti. „Kuo didesnis auglys, tuo sudėtingesnis ir labiau traumuojantis tampa gydymas. Todėl delsimas – tai pati didžiausia skriauda, kurią žmogus gali sau padaryti“, – sako burnos chirurgė. Pacientai dažnai painioja onkologinius požymius su paprastu uždegimu: išopėjimu, kraujavimu ar skausmu. Tačiau šie simptomai būdingi tiek uždegimui, tiek prasidedančiam vėžiui, todėl vien tik savijauta neleidžia daryti išvadų. Net ir patyręs specialistas, pasak gydytojos, gali tik įtarti, bet ne diagnozuoti vien „iš akies“: „Patyrusio specialisto akis gali tik įtarti, bet nepatyręs žmogus pats niekada neatskirs“, – pabrėžia ji. Dar viena skaudi realybė – burnos vėžys itin retai nustatomas profilaktinių patikrinimų metu. Pasaulyje tai sudaro vos apie 10 procentų atvejų, o Lietuvoje – tikėtina, dar mažiau. Daugiau nei 70 procentų pacientų kreipiasi tik tuomet, kai atsiranda skausmas, kraujavimas ar sutrinka kramtymas ir kalba. Tokiais atvejais liga dažnai jau būna pažengusi – III arba IV stadijos. „Burna yra ta vieta, kur vėžį būtų galima pastebėti labai anksti, jei žmonės reguliariai lankytųsi profilaktiniuose patikrinimuose“, – apgailestauja gydytoja. Neretai žmonės galvoja, kad burnos vėžys – vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau, pasak dr. R. Rastenienės, jis gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, ypač turintiems žalingų įpročių: rūkymas, elektroninės cigaretės, gausus alkoholio vartojimas, prasta burnos higiena ir nuolatinė gleivinės trauma reikšmingai didina riziką. Gydytoja ragina žmones patiems stebėti savo burnos sveikatą: atkreipti dėmesį į gleivinės spalvos ar konsistencijos pokyčius, iškilimus, grublėtumą, balkšvas nenusivalančias apnašas ar bet kokias negyjančias opas. Net jei nėra skausmo, tokie pakitimai turėtų būti parodyti specialistui.. Diagnozė, paliečianti ne tik kūną, bet ir emocijas Burnos vėžio diagnozė žmogui dažniausiai ateina ne tik kaip medicininė žinia, bet ir kaip emocinis sukrėtimas. Pasak Nacionalinio vėžio centrogydytojos veido ir žandikaulių chirurgės Otilijos Kutanovaitės, pirmasis vizitas daugeliui pacientų būna lydimas nerimo, baimės ir nežinios: „Vien pats žodis „vėžys“ žmonėms kelia didžiulį susirūpinimą. Jie bijo ne tik blogų naujienų, bet ir sunkaus gydymo, blogos savijautos, nerimauja dėl darbo, ateities“, – sako gydytoja. Dažnas pacientas, pasak jos, lygina save su artimųjų ar pažįstamų patirtimis, kurios ne visuomet buvo sėkmingos. Todėl gydytojai visuomet skatina į vizitus atvykti ne vieniems – artimo žmogaus buvimas padeda lengviau priimti informaciją ir sprendimus. Individualus ir komandinis gydymo kelias Burnos vėžio gydymas šiandien yra sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, kuriame itin svarbus komandinis darbas. Nacionalinio vėžio centro Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė pabrėžia, kad gydymo taktika kiekvienam pacientui parenkama individualiai, įvertinus ligos išplitimą ir bendrą žmogaus būklę: „Gydymo sprendimai priimami daugiadalykės komandos susirinkimuose – kartu su pacientu aptariame, koks gydymas jam būtų tinkamiausias“, – aiškina gydytoja. Geriausi išgyvenamumo, gyvenimo be ligos ir gyvenimo kokybės rezultatai, pasak specialistės, pasiekiami tuomet, kai gydymą galima pradėti nuo radikalios operacijos, kartu atliekant ir vienmomentę rekonstrukciją. Dažnai po chirurginės operacijos taikomas ir spindulinis gydymas, neretai prireikia sisteminio gydymo – chemoterapijos, imunoterapijos ar biologinės terapijos. Didelis privalumas pacientams – galimybė visą gydymą gauti vienoje įstaigoje, nuosekliai ir laiku. Ankstyva diagnostika – lemiamas sėkmės veiksnys Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę, išlieka ligos stadija diagnozės metu. Gydytoja veido ir žandikaulių chirurgėO. Kutanovaitė atvirai sako – ankstyvos ir pažengusios ligos gydymo galimybės ženkliai skiriasi: „Nustačius I stadijos burnos vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 95 procentus. IV stadijos jis gali kristi iki 20–40 procentų“, – pabrėžia gydytoja. Kuo ilgiau žmogus delsia kreiptis, tuo labiau jis išsenka fiziškai:

    Vasario 13 d. įvykusi prof. Laimos Liudvikos Griciūtės vardo konferencija “Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo aktualijos” buvo jau 8-oji, kurią organizavo Nacionalinis vėžio centras (NVC) ir Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Prof. L. L. Griciūtė – viena iš žinomiausių onkologijos autoritetų, prevencinės medicinos pradininkė Lietuvoje, kurios moksliniai darbai buvo skirti vėžio prevencijai ir ankstyvajai vėžio diagnostikai. Konferencijos dalyvius sveikino SAM viceministras Daniel Naumovas, pabrėždamas tokių susitikimų, skirtų vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui svarbą ir sklaidą įvairių profesijų medikų bendruomenėse.  NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas savo sveikinimo žodyje apžvelgė  konferencijos aktualias temas ir palinkėjo visiems ir toliau aktyviai bendradarbiauti dėl onkologinio ligonio. NVC direktorius doc. dr. V. Pečeliūnas pabrėžė du dalykus, kodėl konferencija Nacionaliniam vėžio institutui ir Nacionaliniam vėžio centrui yra viena iš esminių ir labai svarbi. „Pirmiausia, dėl žmogaus, kurio vardu pavadinta ši tradicinė konferencija – tai profesorė Laima Liudvika Gričiūtė, eksperimentinės onkologijos pradininkė Lietuvoje. Profesorė padarė labai daug mokslinių darbų ankstyvosios vėžio diagnostikos ir vėžio prevencijos srityse. Šios konferencijos pagrindinė tema – vėžio prevencija ir ankstyvoji vėžio diagnostika. Trys dalykai šioje srityje yra svarbūs: anksti nustatę vėžį pacientui galime suteikti nuo 5 iki 10 metų gyvenimo. Tai yra įrodyta.  Skirtumas tarp ankstyvosios ir vėlyvosios diagnostikos – 10 metų žmogaus gyvenimo. Antras dalykas – anksti nustatytą vėžį gydyti yra pigu. Ir labai efektyvu. Gydyti vėlyvųjų stadijų vėžį šiais laikais labai brangu, ir, deja, neturime labai gerų rezultatų.  Pasižiūrėjus į Vėžio registro duomenis, kurie jau prieinami visiems, mes matome, jog II ir III stadijos vėžio išgyvenamumas per pastaruosius dvidešimt metų iš esmės gerėja.  I stadijos vėžio išgyvenamumas buvo ir išlieka puikus. Tačiau IV stadijos vėžio išgyvenamumo gerėjimas nėra didelis – 5–10 metų išgyvenamumas išlieka apie 10 proc. Trečias dalykas – anksti nustačius vėžį mes ne tik laimime 5–10 metų. Šie metai būna kokybiški, nereikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, nereikia gydytis. Didžiulis privalumas – anksti nustatytas vėžys. Ankstyvoje vėžio diagnostikoje dalyvaujame mes visi – ne specializuoti vėžio centrai, ne gydytojai onkologai. Labai svarbus yra dalyvavimas vėžio patikros programose. Dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programose, kolegoms, kurie rūpinasi šių programų metodologijomis, kurie rūpinasi gyventojų įtraukimu, viešinimu.  Konferencija yra viena iš priemonių, kaip padidinti Lietuvos piliečių dalyvavimą šiose programose,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. SAM viceministro Daniel Naumovo nuomone, vėžys – labai svarbi tema, kuria reikia nuolatos diskutuoti. „Atrodo, kad  ir Europos Sąjungoje pamiršome visas kitas ligas ir kalbame tik apie vėžį. Žinoma, tai toli gražu nėra tiesa, kalbame apie visas ligas. Tačiau vėžiui turėtume skirti daugiau dėmesio, nes šioje srityje akivaizdi pažanga. Mes naudojamės geriausia diagnostika, galime kalbėti apie žmogaus gydymą, apie prevenciją, apie tai, kas vyksta po gydymo, kai žmogus pasveiksta ir vėl tampa visaverčiu piliečiu. Ši konferencija yra labai svarbi, kadangi auditorijoje – skirtingų specialybių gydytojai, pacientai ir jų atstovai, mokslo žmonės. Labai svarbus dalykas, kai susirenka skirtingas žinias turintys žmonės, kurie gali pasidalinti savo žiniomis, pasidalinti gerąja  praktika ir pasakyti mums, sprendimų priėmėjams, kaip mes turėtume dirbti toliau. Diskutuoti labai svarbu – paskatinčiau visus galvoti apie tai, kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau. Kiekvieno iš mūsų idėja yra labai svarbi, dalinkimės idėjomis, kiekviena iš jų gali tapti geru produktu“, – pasakė SAN viceministras Daniel Naumovas. Pasak doc. dr. Birutės Brasiūnienės, konferencija šiemet turėjo du svarbius akcentus. „Ji buvo skirta paminėti 95-osioms Vėžio instituto steigimo metinėms su doc. dr. Giedrės  Smailytės istorine apžvalga bei ES PRAISE-U projekto, skirto prostatos vėžio prevencijos tyrimų Lietuvoje pristatymui, kuriuos analizavo doc. dr. Aušvydas Patašius su savo Lietuvos ir užsienio tyrėjų komanda. Konferencijoje vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo tema paskaitas skaitė ir savo patirtimis dalijosi Lietuvos gydymo įstaigų – Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, kolegos iš užsienio. Atskira paskaita buvo skirta pacientų patirtims, kurias pristatė NVC pacientų tarybos pirmininkė ir POLA vadovė N. Čiakienė. Organizuodami šią konferenciją jau 8-us metus, didžiuojamės, kad nuolat pavyksta sutelkti tiek kolegas, patyrusius specialistus, dirbančius onkologijoje, tiek aktyvų klausytojų įsitraukimą. Prof. L. L. Griciūtės vardo konferencija turi istoriją, tradiciją ir savą bendrosios praktikos specialistų auditoriją, kas ją daro išskirtine Lietuvoje, o jos temų aktualumą patvirtina 500 užsiregistravusių dalyvių ir sėdimų vietų trūkumas salėje,” – pasakė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.