Juventa Sartatavičienė

Nacionaliniame vėžio centre viešėjo Turkijos ambasadorė p. Esra Toplu ir antrasis Ambasados sekretorius p. Mehmet Bakici. Su svečiais bendravo NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas ir NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius. Buvo aptartos įvairios bendradarbiavimo galimybės instituciniame lygmenyje. Svečiai domėjosi medicinos inovacijomis – vystomos ląstelių terapijos ir teranostikos sritimis. J.E. Ambasadorė Esra Toplu Turkijos Respublikos ambasadorės pareigas Lietuvos Respublikoje eina nuo 2025 m. liepos 29 d. Ponia Toplu 2002 m. baigė bakalauro studijas Boğaziçi universitete, Ekonomikos ir administravimo mokslų fakultete, Politikos mokslų ir tarptautinių santykių katedroje, o 2004 m. – magistro studijas Linkopingo universitete, tarptautinių ir Europos santykių programoje. Baigusi studijas, ji pradėjo dirbti privačiame sektoriuje projektų vadove 2004–2006 m. Nuo 2006 iki 2023 m. ponia Toplu ėjo įvairias pareigas Turkijos Respublikos prezidentūroje – nuo ​​karjeros specialistės iki įvairių vadovaujančių pareigų. Nuo 2023 m. ji dirba Užsienio reikalų ministerijoje. 2023–2025 m. ji ėjo Užsienio reikalų ministerijos Užsienio politikos planavimo ir koordinavimo generalinės direktorės pareigas.

33-ejų metų Darius (vardas pakeistas), sutikęs papasakoti savo ligos istoriją, tiesiog užčiuopė sėklidėje gumbelį ir nedelsdamas kreipėsi į medikus. „Net vėžio žymenų testas „nepamatė“ mano vėžio – po operacijos paaiškėjo, kad piktybinis navikas ankstyvos stadijos“, – sako pozityviai nusiteikęs vyras, manantis, kad būtina dalytis patirtimi perėjus per piktybinę ligą. Balandį, sėklidžių vėžio žinomumo mėnesį, daugiau kalbama apie šią dažniausią 16-41 m. amžiaus vyrų onkologinę ligą. Sėklidžių vėžys pavojingas dar ir todėl, kad jauname amžiuje žmogus nesitiki, kad gali ištikti onkologinė liga. Pasaulyje penkerių metų išgyvenamumas nuo šios ligos siekia net 98-99 procentus, o Lietuvoje šis rodiklis – 88 proc. „Deja, Lietuvos vyrai dažnai delsia kreiptis į specialistus, ieško atsakymo internete, klausia DI, tariasi su bičiuliais. Dar blogiau, kai užsidaro savyje ir mano, kad praeis savaime. Praradus brangų laiką tiksliai diagnostikai ir laiku nepaskyrus gydymo, mes, onkologai, tampame kartais bejėgiai padėti žmogui“, – sako gydytojas urologas, Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius.  Užsičiuopęs sėklidėje gumbelį nedelsdamas kreipėsi į gydytoją „Vieną dieną tiesiog užsičiuopiau sėklidėje gumbelį, nieko nejaučiau iki to momento. Dabar, kai mintimis grįžtu į laiką prieš tą lemtingą dieną, tai galiu pasakyti, kad gal šiek tiek jautresnė ta vieta būdavo“, – sako Darius. Vyras ilgai nedelsė, kreipėsi į šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas urologą. „Urologas. apžiūrėjo ir nusiuntė į trečio lygio gydymo įstaigą. Taip patekau į Nacionalinį vėžio centrą, kur buvo atlikta ir daugiau tyrimų. Nuo gimimo turiu tik vieną sėklidę. Ėmė biopsiją, vėžio žymenų testą darė, tačiau šis testas vėžio neparodė. Kaip paaiškėjo po atliktos chirurginės operacijos, mano sėklidžių vėžys ankstyvos stadijos – vėžio žymenų testas jos „nemato“. Dabar vartoju pakaitinę hormonų terapiją, ją teks vartoti visą gyvenimą. Hormonai skiriami individualiai, kad būtų palaikomas man reikalingas testosterono lygis. Ramiai planuoju savo asmeninį gyvenimą. Klausimas dėl gyvenimo kokybės? Čia jau nuo požiūrio priklauso. Yra pliusų, jeigu su humoru vertinsi – lytinių santykių metu nereikia apsauginių priemonių. Sperma užšaldyta – jeigu planuosime turėti vaikų, galima bus ją panaudoti. Tikiuosi išliks gyvybinga, nes prieš 10 metų, kai susirgau, buvau jaunas ir stiprus. Ideali estetinė pusė – įdėjus implantus, sėklides jaučiu kaip savo natūralias. Ir dar norėčiau pasakyti, kad pas psichologą man eiti nereikėjo ir depresija negrėsė, nors, aišku, buvau išgąsdintas, buvo baisu girdėti apie ligą, diagnozę. Bet buvau jaunas, 23-ejų, ką tik pasinėręs į darbus ir apie nieką daugiau negalvojau. Darbinė veikla atstojo ir reabilitaciją, kuri buvo pasiūlyta po gydymo. Žinoma, dabar kiekvienam vyrukui, susidūrusiam su sėklidžių vėžio diagnoze, patarčiau pagalvoti ir apie psichologo konsultaciją, ir apie reabilitacijos naudą“, – pasidalijo savo patirtimi Darius. Sėklidžių vėžio simptomus galima supainioti su kitų ligų požymiais Sėklidžių vėžiu Lietuvoje  kasmet suserga apie 40–50 vyrų. „Dažniausiai vyrai į gydytojus urologus kreipiasi pajutę tokius simptomus: skausmą, apsičiuoptus ar matomus lytinių organų pakitimus, šlapinimosi sutrikimus, pakitusią šlapimo ar spermos spalvą. Pajutę neįprastus kūno signalus ir nežinodami, ką jie reiškia, vyrai sunerimsta, požymiams nepraeinant – išsigąsta ir skuba pas gydytojus. Ir tai nėra blogai. Geriau pasirodyti ir sužinoti, kokia liga ar organo funkcijos sutrikimas. Sėklidžių vėžio simptomus neretai galima supainioti su kitomis neonkologinėmis sėklidžių ligomis“, – sako dr. M. Kinčius. Pasak dr. M. Kinčiaus, sėklidžių vėžiui būdingi mazgeliai vienoje ar abiejose sėklidėse, sukietėjimai. „Galimas neskausmingas sėklidės padidėjimas. Jei vyras ar jo partnerė pastebėjo panašių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą. Įtarimams pasitvirtinus specialistas jus nusiųs pas onkologus ,“ – pasakoja dr. M. Kinčius. Gydytojas urologas pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvoje padidėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. „Nustačius ar įtarus onkologinę ligą veikia „žaliojo“ koridoriaus principas, užtikrinantis labai greitą šių pacientų patekimą į onkologijos klasterio gydymo įstaigas“, – apie paslaugų prieinamumą kalba M. Kinčius. Gydytojas urologas atkreipia dėmesį, kad po sėklidžių vėžio chirurginio gydymo netekus vienos ar abiejų sėklidžių, galima atstatyti estetinį vaizdą implantuojant sėklidžių protezus. „Implantavus sėklidžių protezus vyrams garantuojamas konfidencialumas. Implantavimas atliekamas tiek vienmomentiškai, t.y. chirurginės operacijos metu šalinant sėklidę su naviku, implantuojamas ir protezas, tiek vėliau,“ – sako dr. M. Kinčius. Sėklidžių savityra ir jaunimo švietimas Gydytojas urologas pabrėžia, kad šiais laikais jauni vyrai turi anksti gauti informacijos apie galimas ligas jauname amžiuje, apie tai, kas yra normalu kūne, o kas – ne. „Sėklidžių savityrą prisikirčiau prie asmeninės higienos normos. Tai vienas iš paprastų būdų laiku pastebėti pokyčius sėklidėse. Kiekvienas vyras, kuris kartą per mėnesį ar du atlieka sėklidžių apčiuopą, tikėtina, nepražiūrės čiuopiamų pokyčių“, – sako gydytojas urologas.  Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Šią kelias minutes užtrunkančią procedūrą geriausiai atlikti tą pačią mėnesio dieną. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žinos, kaip atrodo sveikos sėklidės ir galės nesunkiai pastebėti atsiradusius pokyčius. „Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita. Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė. Po to surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis. Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos,“ – aiškina dr. M. Kinčius. Taip ištiriamos abi sėklidės. „Jei suradote kokius nors pakitimus – mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą – arba jaučiate ką nors įtartina, būtinai kreipkitės į gydytoją urologą“, – sako dr. M. Kinčius. ,

Nacionaliniame vėžio centre pristatytas pianisto Dariaus Mažinto ir videomenininko Rimo Sakalausko sukurtas edukacinis kultūros projektas „MIŠKE: M. K. Čiurlionio muzika, miško galia ir sveikata“, skirtas pacientams, jų artimiesiems, medikams ir senjorams. Renginio metu muzika, vaizduojamasis menas ir sveikatos tema susijungė į patyriminę erdvę, skirtą emocinei gerovei stiprinti. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dėkodamas Dariui Mažintui ir Rimui Sakalauskui, priminė, jog medicina XX a. pabaigoje darėsi vis labiau technokratinė. „Šiandien medicinos pažanga didžiulė, galime žmogui padėti ženkliai daugiau nei prieš 10 metų. Taip pat medicina sukasi į žmogų, labai ryškus medikų veiklos humanizavimas – suvokiame žmogų kaip visumą. Žmogus kaip asmenybė turi gauti pagalbą. Muzikos ir meno terapija – venas iš stipriausių dalykų, kurie gali padėti žmogui. Yra atlikti moksliniai tyrimai, jų analizė, kuri įrodo muzikos terapijos galimybes – ji mažina nerimo lygį, pagerina nuotaiką, sumažina net skausmą. Žmonės, kurie atgauna vidinę ramybę, žymiai geriau, su didesne valia eina per gydymo kelią. Onkologijoje gydymo kelias yra sunkus, tad muzika, menas padeda žmogui susitelkti ir eiti šiuo keliu“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak pianisto Dariaus Mažinto, galingas muzikos poveikis žmogui dar svarbesnis tose vietose, kur muzika tradiciškai neskamba.  „Visada apie tai kalbu, kai ateinu į tokias vietas. Mes kartu su Rimu Sakalausku galvojome, kaip galėtume padaryti nešiojamą mišką, kuris galėtų atvažiuoti ir įsiintegravęs pabūti tam tikroje vietoje. Pamanėme, jog nuostabiausia būtų sujungti muziką ir vizualinį meną. Kadangi per regą, klausą galime atsidurti tokioje būsenoje – miške. Miškas – tai ne tik geografinė vieta, tai būtent tokia vieta, kurioje galima nusiraminti, susikaupti, susinchronizuoti  save. Dėkoju už galimybę pateikti mūsų projektą čia Nacionaliniame vėžio centre,  jūsų puikioje salėje“, – pasakė Darius Mažintas. Projekto meninė ašis remiasi žymaus Lietuvos kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba – skambėjo fortepijonui aranžuota simfoninė poema „Miške“. Publiką pakerėjo ir renginio pradžioje atliktos  M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, kurias lydėjo jų nuotaiką atspindinti vizualinė instaliacija. Muzikos ir vaizdo sintezė kvietė žiūrovus į vidinės ramybės, susitelkimo ir refleksijos patirtį. Tai nebuvo tradicinis koncertas – veikiau jautrus, įtraukiantis meninis pasakojimas, leidęs trumpam atsitraukti nuo kasdienybės ir pasinerti į tylos, gamtos bei vidinės pusiausvyros paieškas. Projektą įgyvendino VšĮ „Culture Live“, jau daugelį metų kurianti aukštos meninės kokybės ir socialiai jautrius kultūros projektus. Projekto kūrėjai – pianistas Darius Mažintas ir vizualiųjų menų kūrėjas Rimas Sakalauskas – savo kūryba atskleidė tarpdisciplininio meno galimybes, jungiančias garsą, vaizdą ir emocinę patirtį. Renginys tapo prasmingu pavyzdžiu, kaip kultūra gali pasiekti sveikatos priežiūros įstaigose esančius žmones – medicinos darbuotojus ir pacientus bei jų artimuosius, stiprinti emocinę sveikatą ir plėsti meno prieinamumą netradicinėse erdvėse. Tikimasi, kad tokios iniciatyvos ir toliau skatins kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimą.

Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) organizuota interaktyvi konferencija  „Ne tik graži, bet ir sveika” grožio industrijos mugėje PELENĖ  ir šiais metais sulaukė didelio mugės lankytojų susidomėjimo.  Bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio centru (NVC) Asociacija tęsia konferencijų ciklą „Onkologinė moterų sveikata“. Konferencijos partneriai: LITEXPO, Nacionalinis vėžio centras, VUL Santaros klinikų filialas, Vilniaus dailės akademija. Moderatoriai: gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė. Atiduota duoklė grožio mugės temai – konferenciją pradėjo VDA profesorė mados dizainerė Jolanta Talaikytė, kuri savo pranešime  „Spalvos ir nuotaika. Kurias spalvas rinktis?”  pateikė analizę apie spalvų poveikį mūsų emocijoms ir savijautai. “Juk kartais užtenka tik spalvos, kad diena pasisuktų šviesesne kryptimi“, – sako prof. J. Talaikytė. Onkologinės temos pradėtos nuo krūties vėžio prevencijos: NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė pabandė atsakyti į dažnai keliamą klausimą „Kaip įveikti mamogramos baimę?“ Bijau – tradicinis pasiteisinimas, kodėl moterys vengia mamografinės patikros. Apie krūties vėžio diagnostiką ir gydymą bei blogąsias emocijas, kurios nepadeda eiti gydymo keliu, ir jų įveikimo būdus kalbėjo NVC specialisčių duetas – gydytoja krūtų chirurgė Agota Škikė ir medicinos psichologė Dovilė Karečkaitė. Jau pats pranešimo pavadinimas „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera” neša informacinę žinutę, kad gyvenimas tęsiasi ir po ligos. Ši liaudies išmintis gali puikiai pasitarnauti įveikiant emocines krizes. NVC gydytoja akušerė-ginekologė dr. Diana Žilovič, kalbėdama apie profilaktinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio ir vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso, paragino, visgi, nepamiršti ir kelio pas ginekologą. Dr. D. Žilovič teko atsakyti ir į konkrečius konferencijos dalyvių klausimus dėl  vakcinacijos, gydymo taktikų skirtingose gydymo įstaigose.   NVC gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė pranešime „Radioaktyvioji spinduliuotė – ar žinome, kas tai? kalbėjo apie tai, kas yra jonizuojančioji spinduliuotė, ir kaip ji tarnauja medicinoje. Pabaigoje NVC Medikamentinės onkologijos centro gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga pateikė žinių apie mūsų imunitetą. Ar gali būti imunitetas blogas, geras arba įgimtas? Kas lemia žmogaus organizmo atsparumą, ką galime mes patys? NKLA vardu A. Bružienė dėkojo visiems dalyvavusiems ir profesionaliai lektorių komandai, paskyrusiai vieną savo savaitgalio dieną onkologinei visuomenės edukacijai. „Noriu tikėti, jog daugiau žinant apie krūties vėžį, žmogaus papilomos virusą ir vakcinacijos naudą išnyks baimės ir nepagrįsti įsitikinimai, bus paprasčiau gyventi savo kasdieninius gyvenimus, nekrūpčiojant dėl mažmožių ir žinant tuos paprastus dalykus, kuriuos reikėtų perprasti jaunystėje ir nepamiršti gyvenimo kelio vingiuose. O jei ištiks liga – gydymosi kelyje jus lydės profesionalūs Nacionalinio vėžio centro specialistai. Būkime gražios ir sveikos!“, – palinkėjo A. Bružienė.