Spalio 15-ąją, minint Pasaulinę krūties dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtą kartą surengtas tradicinis renginys, šiemet kvietęs kalbėti tema „Krūties vėžys: gyvenimas nesustoja“. Pacientų forume Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojos ir POLA direktorė Neringa Čiakienė diskutavo su dalyvėmis ir atsakė į jų klausimus apie gyvenimą pasibaigus aktyviam krūties vėžio gydymui.
Spalis visame pasaulyje minimas kaip krūties vėžio žinomumo mėnuo, o spalio 15-oji skirta atkreipti dėmesį į šią ligą ir jos poveikį moterų gyvenimui. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau šiandien pažangios diagnostikos ir gydymo galimybės suteikia vis daugiau galimybių sėkmingai gydyti ligą ir grįžti į įprastą gyvenimą.
NVC gydytojos pabrėžia, kad aktyvaus gydymo pabaiga ir pasiekta remisija nereiškia, jog pacienčių priežiūra baigiasi. Toliau svarbi reguliari stebėsena, dėmesys savo sveikatai ir gebėjimas pastebėti naujus, neįprastus simptomus.
Stebėsena po gydymo: svarbu nepraleisti organizmo siunčiamų signalų
Pasibaigus aktyviam gydymui, viena svarbiausių užduočių – stebėti sveikatos būklę ir laiku pastebėti galimo ligos atsinaujinimo požymius. Gydytojos atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu reaguoti į naujus simptomus, kurių negalima paaiškinti kitomis priežastimis.
„Žinome, kad krūties vėžys dažniausiai metastazuoja į kaulus, kepenis ir smegenis. Todėl, jeigu atsiranda anksčiau nebuvusių kaulų skausmų, kurių negalima paaiškinti kitomis priežastimis, reikėtų kreiptis į onkologą ir išsiaiškinti, kodėl jie atsirado.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į neurologinius simptomus, pavyzdžiui, kalbos sutrikimus ar sumažėjusį veido jautrumą. Jeigu atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas ar sunkumo pojūtis, reikėtų įvertinti ir galimus kepenų veiklos sutrikimus“, – sako NVC Radiacinės onkologijos centro gydytoja onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė.
Daugiau tyrimų ne visada reiškia geresnę priežiūrą
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pastebi, kad krūties vėžio gydymą baigusios ir ilgalaikėje stebėsenoje esančios moterys neretai pageidauja atlikti kuo daugiau tyrimų. Vis dėlto, pasak gydytojos, svarbiausia ne tyrimų gausa, o jų tikslingumas.
„Pacienčių noras atlikti kuo daugiau tyrimų yra suprantamas – po gydymo norisi kuo daugiau tikrumo. Tačiau radiologinis tyrimas naudingas tada, kai atsako į konkretų klausimą ir jo rezultatas gali pakeisti gydytojų veiksmus. Svarbu nesupainioti apsilankymų pas gydytoją dažnio su radiologinių tyrimų dažniu.
Pagrindinis planinės ilgalaikės krūtų stebėsenos tyrimas yra mamografija, kuri atliekama kasmet. Kiti tyrimai parenkami individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, riziką ir atsiradusius simptomus“, – aiškina dr. J. Ušinskienė.
Gydymas baigiasi, tačiau rūpestis savimi tęsiasi
NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė ragina pacientes pasitikėti savo gydytojais ir nelyginti savo sveikimo kelio su kitų moterų patirtimi. Kiekvienos pacientės liga, gydymo eiga, sveikatos būklė ir stebėsenos poreikiai yra individualūs, todėl gali skirtis ir skiriami tyrimai.
Gydytoja linki, kad gyvenimo šeimininke būtų pati moteris, o ne jos liga. Savijautai po gydymo svarbus ne tik medicininis stebėjimas, bet ir pačios pacientės įsitraukimas į rūpinimąsi savo sveikata.
„Pabaigus vėžio gydymą, baigiasi vienas etapas ir prasideda kitas – stebėsenos laikotarpis. Jo pagrindinis tikslas – stebėti ligos atkryčio riziką, o ligai atsinaujinus, kuo anksčiau atlikti reikiamus tyrimus ir, prireikus, pradėti gydymą.
Šiame etape svarbūs du dalykai: gydytojų organizuojama paciento stebėsena, kai nustatoma, kokie tyrimai ir kaip dažnai reikalingi, bei paties paciento įsitraukimas. Svarbu rūpintis savo sveikata, laikytis sveikos gyvensenos principų, vengti žalingų įpročių ir atkreipti dėmesį į naujus ar neįprastus simptomus“, – pabrėžia doc. dr. B. Brasiūnienė.
Sugrįžimas į gyvenimą – ir emocinė kelionė
Pacientų forume aptarti ir gydymo metu bei jam pasibaigus galintys išlikti šalutiniai reiškiniai. Su onkologinės ligos gydymo pasekmėmis susidūrusios moterys gali patirti nuovargį, vadinamąjį smegenų rūką, psichologinius sunkumus ir kitus kasdienį gyvenimą apsunkinančius simptomus.
POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad šiandien svarbu ne tik išgydyti ligą, bet ir padėti žmogui susigrąžinti kuo geresnę gyvenimo kokybę: „Tai ir šalutinių poveikių valdymas, ir gyvenimo kokybės gerinimas, dalyvumo lygio nustatymas, grįžimas į darbą bei kiti svarbūs aspektai. Tai naujas iššūkis, apie kurį onkologinėje priežiūroje iki šiol kalbėdavome mažiau“.
Pasak N. Čiakienės, žmonių patirtys po gydymo labai skiriasi: „Kai nuskamba tas žadintuvas, primenantis apie gyvenimo trapumą, žmonės pradeda gyventi skirtingai. Vieni ima gyventi visu pajėgumu, nebeatidėliodami svarbių dalykų. Tačiau dalis žmonių susiduria ir su visai kitokia realybe. Kartais jie girdi: „Tu jau pasveikai, mes tave išgydėme“, tačiau patys jaučiasi taip, lyg niekada nebūtų buvę tokie prastos savijautos. Jų kūnas pasikeitęs, fizinės galimybės pasikeitusios, o kasdienybė nebe tokia, kokia buvo anksčiau. Ir iš tiesų abi šios realybės yra teisingos. Svarbu, kad būtų suteikta tinkama, individualius poreikius atitinkanti pagalba.“
Fotoparoda „Renkuosi būti“ – asmeniška istorija apie ligą, artumą ir gyvenimą
Renginio metu atidaryta ir fotoparoda „Renkuosi būti“. Jos autorius Miroslavas Černiukas nuotraukose įamžino savo žmonos Ingos Černiuk ligos kelionę. Tai jautrus ir asmeniškas pasakojimas apie ligos patirtį, artumą, tarpusavio palaikymą ir gyvenimą, kuris nesustoja išgirdus vėžio diagnozę.
Stilius po ligos: galimybė iš naujo atrasti save
Renginio dalyvėms stilistė Julija Bakštonienė skaitė pranešimą apie drabužių ir asmeninio stiliaus įtaką savijautai bei pasitikėjimui savimi.
Po krūties vėžio gydymo pasikeitęs kūnas gali paveikti moters savivertę, santykį su savo išvaizda ir tai, kaip ji jaučiasi žiūrėdama į save veidrodyje. Pasak stilistės, drabužiai gali tapti viena iš priemonių iš naujo atrasti savo moteriškumą, išreikšti asmenybę ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.
Renginį organizavo Santaros klinikų Nacionalinis vėžio centras, POLA ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Renginį globoja Vilniaus miesto savivaldybė, kuri dvi paras vakarais ir naktimis apšvies bibliotekos kolonas rožinio kaspino projekcijomis.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-10-15
