Monika Kairienė

Kiek energijos atsinešame į darbo dieną? Kas ją išsekina, o kas padeda atkurti? Apie tai kalbėjosi Nacionalinio vėžio centro (NVC) darbuotojai, pirmąjį mėnesio pirmadienį pradėję nauju rytinio susirinkimo formatu – „Mėnesio REstartu“. Tai naujas bendrų rytinių darbuotojų susitikimų formatas, kviečiantis kartą per mėnesį į įprastą darbo pradžią pažvelgti kitaip – ne tik išgirsti svarbiausias organizacijos naujienas, bet ir skirti laiko bendrystei, įsitraukimui bei asmeniniam sustojimui. Pirmojo „Mėnesio REstarto“ tema – ENERGIJA. „Lyderystės laboratorijos“ projekto dalyvė, gydytoja anesteziologė reanimatologė Regina Jarošienė kolegas pakvietė į žaismingą viktoriną „Pasikrauk ENERGIJOS“. Viktorinos metu spalvotos kortelės padėjo ne tik atsakyti į ekrane pateikiamus klausimus, bet ir trumpam stabtelėti bei pagalvoti apie tai, kiek  energijos turime šiandien, kas darbo dieną labiausiai iškrauna, o kas padeda energiją susigrąžinti. Sveikatos priežiūros srityje svarbios ne tik profesinės žinios ir kompetencijos, bet ir žmogus, kuris yra šalia paciento – jo dėmesys, gebėjimas išgirsti, suprasti ir suteikti palaikymą. Todėl rūpestis darbuotojais yra neatsiejamas nuo rūpinimosi pacientais. Už obuolius, kuriais vaišinosi NVC bendruomenė, dėkojame ūkininkui Pauliui Speičiui. „Lyderystės laboratorijos“ projektų dalis „Mėnesio REstartas“ – tai „Lyderystės laboratorijos“ projektų dalis. „Lyderystės laboratorija“ – darbuotojų ugdymo programa, orientuota į programos dalyvių augimą, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, lyderystės stiprinimą, siekiant ugdyti įsitraukusius, atsakingus ir iniciatyvius darbuotojus, prisidedančius prie geresnės darbo aplinkos kūrimo. Dirbdami keturiose komandose ir padedami mentorių, dalyviai parengė keturis projektus, kurie toliau bus įgyvendinami kartu su susijusiais padaliniais. Dalyvių parengti projektai orientuoti į efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą, papildomų pajamų pritraukimą, darbuotojų motyvacijos stiprinimą ir pacientų gerovės iniciatyvų vystymą.

Mokslo ir žinių dienos proga Nacionalinis vėžio centras (NVC) priėmė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų organizuojamos Rezidentų integracijos dienos dalyvius. Apie 150 rezidentų į NVC atvyko požeminiu tuneliu, jungiančiu VUL Santaros klinikas ir Nacionalinį vėžio centrą. Požeminis tunelis šįkart tapo simboline jungtimi, primenančia neseniai įvykusią dviejų institucijų konsolidaciją. Tunelyje rezidentų laukė informacinės stotelės, kuriose NVC padalinių vadovai ir darbuotojai pristatė pagrindines onkologijos sritis – chirurginį, medikamentinį ir spindulinį gydymą, bei NVC taikomus šiuolaikinius onkologinių ligų gydymo metodus. Paskutinėje stotelėje rezidentams simboliškai pristatytos vėžio prevencijos priemonės: gimnastikos priemonės priminė fizinio aktyvumo svarbą, rezidentams dalyti obuoliai – sveikos mitybos naudą, o informaciniai lankstinukai apie vėžio prevencijos programas atkreipė dėmesį į prevencinių tyrimų svarbą. Rezidentams pristatyta NVC veikla Po kelionės tuneliu rezidentai susirinko VU Medicinos mokslo centre. Čia NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius pristatė NVC kelią link visapusiško vėžio centro sertifikavimo ir papasakojo, kodėl NVC bei Santaros klinikų konsolidacija buvo natūralus ir būtinas žingsnis. „Nacionalinis vėžio institutas ir Santaros klinikos iš esmės dubliavo dalį onkologinės pagalbos ir ne visada galėjo visapusiškai atliepti tai, ko reikia pacientams. Todėl konsolidacija buvo natūralus procesas, leidžiantis sutelkti kompetencijas“, – sakė dr. M. Kinčius. Pasak dr. M. Kinčiaus, visapusiškas vėžio centras apima kur kas daugiau nei vien skirtingų gydymo metodų prieinamumą. „Visapusiškame vėžio centre veikia daugiadalykės komandos, yra organizuota struktūra, aiškus valdymas, atliekami klinikiniai tyrimai, kurie yra neatsiejama šiuolaikinės onkologijos dalis. Siekiame, kad bent 5 proc. mūsų pacientų dalyvautų klinikiniuose tyrimuose. Medicinoje ne mažiau svarbi ir duomenų analitika bei dirbtinio intelekto sprendimai – jie reikalingi ne tik analizuojant pacientų gydymo rezultatus, bet ir efektyviai valdant medicinos įstaigą“, – teigė dr. M. Kinčius. Rezidentų apsilankymą NVC vainikavo Radiacinės onkologijos centro vadovo dr. Jono Veniaus padėka visiems, prisidėjusiems prie šios išskirtinės dienos organizavimo. „Jūsų visų indėlį geriausiai apibūdino rezidentų pasakymas – onkologai bent jau pasiruošę. Taigi dėkui dar kartą visiems, skyrusiems savo laiką, pasidalijusiems turimais resursais ir idėjomis! Ir būtinai padėkokite savo komandoms – jie taip pat labai šaunūs!“ – rašė dr. J. Venius. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jaunosios gydytojų kartos profesinio kelio.

Pokalbiai apie perskaitytas knygas suburia, suteikia naujų patirčių, praplečia suvokimą. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jau šeštus metus veikiantis Nacionalinio vėžio centro pacientų ir jų draugų Skaitytojų klubas kviečia naujus narius. Kartą per mėnesį susitinkame nedidelėje jaukioje grupėje ir kalbamės apie kartu išsirinktą bei perskaitytą knygą. Čia svarbu ne tai, ar knygą perskaitėte „teisingai“, o tai, ką ji pažadino jumyse: kokias mintis sukėlė, kokius prisiminimus iššaukė, kuo nustebino ar palietė. Kiekvienam iš mūsų ta pati istorija romane gali atsiverti vis kitaip, todėl pokalbiuose įdomu ne tik pasidalyti savo mintimis, bet ir išgirsti kitų požiūrį. Skaitytojų klubas – tai galimybė trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, pabūti knygų pasaulyje ir tarp žmonių, kuriems taip pat rūpi literatūra, draugijoje. Tai erdvė pokalbiui, įsiklausymui, naujoms mintims ir, galbūt, naujoms pažintims. Kada ir kur? 📍 Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Gedimino pr. 51🗓️ Susitikimai vyksta kartą per mėnesį⏰ Susitikimo trukmė – apie 1,5 val.👥 Grupė suformuojama rugsėjo mėnesį ir viso sezono metu beveik nekinta. Klubo vadovės – Nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo įkūrėjos, Lietuvos biblioterapijos asociacijos narės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė Jei mėgstate knygas, norite prasmingai praleisti laiką ir pabūti bendraminčių apsuptyje – kviečiame prisijungti! O klubo narius raginame pakviesti ir padrąsinti prisijungti naujokus. Pirmasis naujo sezono susitikimas – rugsėjo 24 d. 18 val. prašome užsiregistruoti čia: https://forms.gle/x2eRXNe64drFY4er9

Klinikiniai tyrimai onkologijoje šiandien yra ne paskutinė paciento viltis, o viena iš galimybių gauti naujausią gydymą dar prieš jam tampant įprastos medicinos dalimi. Vis dėlto pacientų baimė dalyvauti tyrimuose išlieka. Specialistai sako, kad ją dažnai lemia informacijos ir pasitikėjimo trūkumas. Diskusijų festivalyje „Būtent“ apie klinikinius tyrimus diskutavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro (NVC), Nacionalinio vėžio instituto (NVI), pacientų organizacijų atstovai. Asociacijos „Kraujas“ valdybos narė Raminta Vilkevičienė klinikinių tyrimų svarbą žino ne iš teorijos. Prieš šešiolika metų jai buvo diagnozuota ūminė limfoblastinė leukemija. Liga buvo gydoma apie 7 metus, o po dviejų rimtų recidyvų Lietuvoje tuo metu prieinamos gydymo galimybės buvo išnaudotos. Jos gydytojai ieškojo galimybių gauti reikalingą vaistą užsienyje, tačiau laukti nebuvo kada. Galiausiai pati pacientė pradėjo ieškoti galimybių ir buvo įtraukta į gydymo programą Londone. Tuo metu vaistas buvo praėjęs antrąją klinikinių tyrimų fazę. „Kai vaisto Europoje dar nebuvo galima nusipirkti, buvau įtraukta į tyrimų programą. Vėliau, kai vaistas jau buvo parduodamas Europoje, tikriausiai jau gulėčiau po žeme. Netgi atsinaujinus ligai trečią kartą, vis tiek pavyko man gyventi toliau ir dabar po šešiolikos metų esu su jumis“, – pasakoja R. Vilkevičienė. Pacientas klinikiniame tyrime – ne „bandomasis triušis“ NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė sako, kad onkologinė diagnozė žmogui savaime sukelia didžiulį stresą, o ieškant informacijos ne visada lengva atskirti patikimus šaltinius nuo dezinformacijos. „Pacientai nenori būti bandomaisiais triušiais. Tokia nepagrįsta nuostata apie klinikinius tyrimus kyla dėl informacijos, komunikacijos ir sveikatos raštingumo trūkumo“, – teigia Ž. Gudlevičienė. Anot jos, svarbu mokytis ir gydytojams – sudėtingą informaciją pacientams pateikti suprantamai, be perteklinių medicininių terminų. Ypatingas dėmesys ne tik efektyvumui, bet ir saugumui NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė klinikinius tyrimus vadina vienu svarbiausių onkologijos progreso variklių. Pasak gydytojos, klinikinio tyrimo metu gali būti vertinami ne tik nauji vaistai, bet ir nauji jų deriniai, gydymo metodikos, optimalios gydymo dozės ar trukmė. Ieškoma būdų, kaip pacientą gydyti ne tik veiksmingai, bet ir kuo mažiau apkraunant jo organizmą. „Šiandien mes norime gydyti pacientą efektyviai ir saugiai, išlaikant jo gyvenimo kokybę“, – sako E. Baltruškevičienė. Pasak E. Baltruškevičienės, dažnai pacientų nuogąstavimai susiję su tyrimų saugumu, tačiau ji pabrėžia, kad klinikiniai tyrimai vykdomi keliais etapais, jiems taikomos labai griežtos taisyklės. Pirmoje tyrimų fazėje vertinamas gydymo saugumas bei nustatoma tinkamiausia dozė, antroje – efektyvumas, o trečioje  – naujas gydymas išsamiai lyginamas su įprastiniu. Klinikinio tyrimo metu pacientas itin aktyviai stebimas,  ypatingas dėmesys skiriamas gydymo saugumui. „Vertinami visi pasireiškę nepageidaujami reiškiniai. Jeigu matome, kad gydymas nėra tinkamas, sukelia per daug nepageidaujamų reiškinių ar rizika tampa per didelė, jis gali būti stabdomas. Be to, dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas nepraranda galimybės gauti standartinį gydymą – jis dažnai skiriamas kartu su tiriamuoju vaistu, arba prireikus visada galima prie jo grįžti. Todėl klinikinį tyrimą aš vertinu kaip papildomą gydymo galimybę, bet jokiu būtu  ne kaip praradimą“, – sako gydytoja. Galimybė gauti naujausią gydymą gerokai anksčiau NVC ir NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad klinikiniai tyrimai onkologijoje pastarąjį dešimtmetį padarė itin reikšmingą pažangą: „Klinikiniai tyrimai daugeliu atvejų iš tikrųjų yra geriausia gydymo galimybė pacientui. Daugumoje klinikinių tyrimų naujas gydymas lyginamas su geriausiu tuo metu prieinamu tarptautiniu standartu. Todėl pacientas, dalyvaudamas tyrime, gauna geriausią įmanomą standartinį gydymą, o kai kuriais atvejais – ir naują gydymo metodą, kuris gali būti veiksmingesnis.“ Jam antrina Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Ričardas Cervin: „Dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas ne tik prisideda prie kitų pacientų gydymo galimybių gerinimo, bet ir pats gali gauti naujausią, potencialiai labai veiksmingą gydymą. Priešingu atveju gali praeiti ne vieneri metai, kol šis gydymas bus patvirtintas, pasieks rinką ir taps kompensuojamas. O klinikiniame tyrime galimybė gauti tokį gydymą atsiranda jau šiandien.“ Ambicingi tikslai Pasak NVC ir NVI vadovo doc. dr. V. Pečeliūno, Europoje ir pasaulyje klinikinių tyrimų vykdoma gerokai daugiau nei Lietuvoje: „Todėl viena iš sričių, kur matome didelį potencialą, yra tarptautinis bendradarbiavimas. Reikėtų sukurti mechanizmus, kurie leistų pacientams iš Lietuvos vykti į užsienį dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.“ Keliamas svarbus tikslas – pasiekti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) nustatomą 10 proc. naujų pacientų įtraukimo į klinikinius tyrimus lygį. „Lietuvos sąlygomis tai yra labai ambicingas tikslas, bet tikimės, kad kryptingai dirbdami jį pasieksime“, – sako NVC ir NVI vadovas V. Pečeliūnas.