Ieva Motiejūnaitė

Nacionalinis vėžio centras (NVC), Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kuria įsipareigoja kartu siekti pažangesnės onkologinės pagalbos Lietuvoje. Partnerystė orientuota į pacientų gerovę, mokslo pažangą, inovatyvių gydymo sprendimų diegimą, personalizuotos medicinos plėtrą ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos stiprinimą. Partnerystė leis inovacijoms greičiau pasiekti onkologinį pacientą Partneriai glaudžiai bendradarbiaus diegiant personalizuotos medicinos principus Lietuvos sveikatos sistemoje. „Tai – unikalus startas, kai sukuriama stipri trišalė mokslo–klinikos–farmacijos pramonės partnerystė, kurios tikslas – paspartinti personalizuotos medicinos diegimą Lietuvoje. Kiti tikslai – bendrų projektų metu bus gerinamas sveikatos duomenų valdymas, skaitmeninių sprendimų ir biobankų infrastruktūros vystymas. Ilgalaikiai tikslai – stiprinti Lietuvos žinomumą ir konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu (OECI, BBMRI-ERIC ir kt.) bei prisidėti prie tvarios ir inovatyvios sveikatos sistemos kūrimo. Bendradarbiavimas su IFPA leidžia NVI ir NVC ne tik generuoti naujas žinias, bet ir greičiau bei efektyviau paversti jas realia nauda pacientams,“ – partnerystės svarbą pabrėžia NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. NVI mokslinė sekretorė, vykdanti direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas dr. Živilė Gudlevičienė priduria, kad tokia partnerystė padės inovacijoms greičiau pasiekti onkologinį pacientą. „Tai neabejotina nauda mokslui ir visam NVI, nes taip bus stiprinamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) potencialas per bendrus projektus su inovatyvia farmacijos pramone. Mokslui ir klinikai bendradarbiaujant su verslu lengviau bus pritraukiamas papildomas finansavimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir kompetencijos kuriant naujus diagnostinius bei terapinius sprendimus, įskaitant radiofarmacijos tyrimus, dirbtinio intelekto (DI) įrankių kūrimą ir taikymą, panaudojant biobankų infrastruktūrą farmacijos pramonės vystymui. Esant tokiam trišaliam mokslo, verslo ir praktikos bendradarbiavimui, mokslinių tyrimų rezultatai greičiau pereis iš fundamentinių į taikomuosius, o sukurtos naujos technologijos ar vaistai greičiau pasieks pacientą,“ – sako dr. Ž. Gudlevičienė. Didelis dėmesys- personalizuotai medicinai Taip pat bus skatinamas pacientų įtraukimas į klinikinius tyrimus ir ankstyvojo prieinamumo programas, prisidedama prie pažangios kainodaros ir kompensavimo politikos formavimo, ieškoma inovatyvių sprendimų, didinančių sveikatos sistemos efektyvumą ir mažinančių finansinę naštą visuomenei. „Personalizuota medicina yra viena svarbiausių šiuolaikinės onkologijos krypčių, keičianti požiūrį į vėžio diagnostiką ir gydymą. Ji suteikia galimybę kiekvienam pacientui parinkti individualiomis biologinėmis ligos savybėmis pagrįstą gydymą, didinti jo veiksmingumą, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sparčiau diegti mokslo pasiekimus į kasdienę klinikinę praktiką. Siekiant, kad personalizuota medicina taptų prieinama kuo platesniam pacientų ratui, būtinas glaudus sveikatos priežiūros specialistų, mokslo bendruomenės, pacientų organizacijų, politikos formuotojų ir verslo atstovų bendradarbiavimas. Partnerystė su IFPA yra svarbus žingsnis įgyvendinant šiuos tikslus – ji stiprins ekspertinį dialogą, skatins keitimąsi tarptautine patirtimi, prisidės prie personalizuotos medicinos prieinamumo didinimo ir sudarys palankesnes sąlygas klinikinių tyrimų plėtrai bei inovatyvių diagnostikos ir gydymo sprendimų diegimui. Tik veikdami kartu galime užtikrinti, kad pažangūs mokslo pasiekimai kuo greičiau pasiektų pacientus. Esame įsitikinę, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir bendros iniciatyvos leis kurti pažangią, į pacientą orientuotą onkologinės priežiūros sistemą, kurioje inovacijos tampa ne ateities vizija, o kasdiene klinikine praktika,“ – sako NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė. NVC vadovas priduria, kad trišalis bendradarbiavimas leis mokslo žinias greičiau integruoti į klinikinę praktiką. „Klinikoje labai svarbu išlaikyti glaudų ryšį su mokslo institucijomis bei glaudžiai bendradarbiauti su farmacijos pramone, diegiant pažangius metodus ir siekiant kuo geresnių prevencijos, diagnostikos ir gydymo rezultatų mūsų pacientams. Šiuo bendradarbiavimu sieksime greitesnio inovatyvių vaistų, diagnostikos metodų ir personalizuotos medicinos sprendimų diegimo į kasdienę klinikinę praktiką. Vykdant bendrus projektus bus sudarytos geresnės galimybės pacientams dalyvauti ankstyvojo prieinamumo programose ir klinikiniuose tyrimuose, vyks spartesnis mokslo žinių perkėlimas į klinikinę praktiką, pacientų gydymas taps efektyvesnis, o gerinant gydymo rezultatus bus mažinamos sveikatos sistemos išlaidos,“- sako NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Stiprinamas bendradarbiavimas radiofarmacijos ir teranostikos srityse Partneriai taip pat stiprins bendradarbiavimą radiofarmacijos srityje. Bus vykdomos bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, skirtos naujų diagnostinių ir terapinių radiofarmacinių preparatų kūrimui, naudojama NVI turima infrastruktūra ir molekulinio vaizdinimo įranga bendriems projektams, taip pat bendradarbiaujama rengiant radiofarmacinių preparatų taikymo metodikas ir indikacijų sąrašus.  „Ypač reikšminga bendradarbiavimo kryptis – radiofarmacija ir teranostika, kurioje personalizuotos medicinos principai atsiskleidžia itin apčiuopiamai: diagnostikos ir gydymo derinys tame pačiame radiofarmaciniame preparate leidžia tiksliai pritaikyti terapiją kiekvieno paciento naviko biologinėms savybėms. Bendradarbiavimo deklaracijoje šalys įsipareigojo vykdyti bendras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas naujų diagnostinių ir terapinių radiofarmacinių preparatų kūrimui, bendriems projektams bei bendradarbiauti rengiant šių preparatų taikymo metodikas ir indikacijų sąrašus. Toks bendradarbiavimas tiesiogiai papildo Baltijos regione kuriamo teranostikos ir radiofarmacijos kompetencijų centro THERA-BALT tikslus – stiprinti mokslinę ir klinikinę infrastruktūrą, spartinti naujų vaistų kelią nuo tyrimų iki pacientų ir kurti tvarią pagrindą personalizuotos onkologijos plėtrai Lietuvoje ir regione,“- apie bendradarbiavimo svarbą kalba NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. Ši partnerystė atspindi bendrą siekį stiprinti Lietuvos onkologijos paslaugas, skatinti mokslo ir klinikinės praktikos integraciją, užtikrinti, kad naujausi mokslo pasiekimai kuo greičiau pasiektų onkologinius pacientus ir prisidėtų prie geresnių vėžio gydymo rezultatų. IFPA direktorė Jūra Smilgaitė pabrėžia, kad inovacijų atėjimas į klinikinę praktiką yra būtinas, siekiant geresnių rezultatų vėžio gydyme.  „Inovatyvūs vaistai, personalizuota medicina ir radiofarmacija atveria naujas onkologinių ligų gydymo galimybes. Tačiau tam, kad mokslo pasiekimai greičiau pasiektų pacientus, būtinos ilgalaikės partnerystės. Apjungus IFPA, NVI ir NVC žinias, patirtį bei išteklius, galėsime efektyviau spręsti iššūkius ir siekti geresnių sveikatos rezultatų kuo didesnei visuomenės daliai”, – sako J. Smilgaitė. IFPA atstovauja inovatyvios farmacijos pramonės kūrėjams ir gamintojams, remiantiems modernią ir tvarią sveikatos apsaugos sistemą. Asociacijos vizija – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, didinant inovatyvių gydymo sprendimų prieinamumą.

Nacionalinis vėžio centras nuosekliai stiprina pacientų priežiūrą ir plečia teikiamų paslaugų spektrą. Nuo šių metų birželio 11 dienos Vilniuje gyvenantiems onkologiniams pacientams pradedamos teikti specializuotos paliatyviosios pagalbos paslaugos namuose. Iki šiol Nacionalinis vėžio centras jau teikė specializuotas skausmo valdymo paslaugas pacientų namuose, o dabar prie šių paslaugų prisijungia ir visa daugiadalykė paliatyviosios pagalbos komanda – gydytojas, psichologas, slaugytojo padėjėjas bei kiti specialistai. Tai leis užtikrinti visapusišką pagalbą pacientams jų namų aplinkoje. Paslaugas pacientų namuose teiksianti specializuotos paliatyviosios pagalbos slaugytoja Danuta Karpovič pabrėžia, kad pacientams ypač svarbus saugumo jausmas pereinant iš stacionarinio gydymo į namų aplinką. „Dažnai matome nerimą ir neužtikrintumą pacientų akyse prieš juos išrašant iš stacionaro. Labai džiaugiamės, kad galėsime suteikti daugiau ramybės ir saugumo žinant, jog pacientai ir toliau gaus paslaugas iš tos pačios kompetentingos komandos. Mums svarbu užtikrinti, kad priežiūra būtų tęstinė, o pacientai jaustųsi lydimi ir palaikomi visame gydymo kelyje – taip pat, kaip ir kai būna ligoninėje“, – sako D. Karpovič. Paliatyviosios komandos namuose vadovas, gydytojas Richard Cervin, kuris taip pat yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, akcentuoja į pacientą orientuotos priežiūros svarbą. „Į pacientą orientuota priežiūra yra vienas svarbiausių onkologinio paciento kelio principų. Todėl mūsų komandos darbas grindžiamas holistiniu požiūriu, kai dėmesys skiriamas ne tik ligos simptomams, bet ir pacientų bei jų artimųjų poreikiams, fizinei ir emocinei gerovei. Tik matydami žmogų kaip visumą galime suteikti tokią pagalbą, kurios jam iš tiesų reikia“, – teigia R. Cervin. Paslauga bus skirta onkologiniams pacientams, kuriems šiuo metu taikomas aktyvus onkologinis gydymas arba kurie yra baigę gydymą Nacionaliniame vėžio centre ir susiduria su ligos ar gydymo sukeltomis fizinėmis, psichologinėmis, socialinėmis problemomis. Pasak Nacionalinio vėžio centro Vyriausiojo koordinatoriaus onkologijai ir paliatyviajai medicinai Mariaus Čiurlionio, tokios paslaugos poreikis Lietuvoje išlieka itin didelis. „Matome, kad pacientui grįžus iš stacionaro dažnai prasideda vienas sudėtingiausių etapų – pereinamasis laikotarpis. Būtent tuo metu pacientams ir jų artimiesiems kyla daugiausia klausimų, nerimo ir praktinių iššūkių. Pagrindinis paliatyviosios pagalbos tikslas yra užtikrinti sklandų paciento kelią, atliepiant svarbiausius paciento ir jo artimųjų poreikius bei lūkesčius. Ypatingą dėmesį skiriame simptomų terapijai ir problemų, kurias sukelia pati liga arba jos gydymas, sprendimui“, – sako M. Čiurlionis. Specialistų teigimu, būtent laikotarpis po išrašymo iš ligoninės dažnai tampa kritiniu momentu, kai pacientams reikalinga papildoma profesionali pagalba, kol jų priežiūrą perima ambulatorinės paliatyviosios pagalbos komandos. Todėl itin svarbu užtikrinti ne tik paslaugų tęstinumą, bet ir koordinuotą paciento kelią tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc.  dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad NVC  misija apima ne tik modernų gydymą, bet ir kokybišką pacientų priežiūrą visais ligos etapais. „Nacionalinio vėžio centro tikslas yra užtikrinti prieinamą pagalbą ir aukščiausią paslaugų kokybę. Matome, kad dalį specializuotų simptominės terapijos paslaugų teikdami pacientų namuose galime reikšmingai pagerinti jų gydymo patirtį ir gyvenimo kokybę. Laiku reaguodami į kylančius simptomus, galime padėti išvengti komplikacijų, sumažinti nereikalingų hospitalizacijų skaičių ir užtikrinti didesnį pacientų saugumą“, – teigia doc. dr. V. Pečeliūnas. Nacionalinis vėžio centras, būdamas onkologinių paslaugų lyderis ir regioninis koordinacinis centras, siekia užtikrinti, kad pacientai gautų jiems reikalingą pagalbą ne tik gydymo įstaigoje, bet ir savo namuose, kur dažniausiai praleidžia didžiąją dalį laiko. Norint gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, pacientams tereikia kreiptis į Nacionaliniame vėžio centre juos gydantį gydytoją. Įvertinus poreikį, pacientas bus nukreiptas į paliatyviosios pagalbos komandą, kuri organizuos tolimesnę priežiūrą namuose. Ši nauja paslauga yra dar vienas žingsnis kuriant pacientui artimesnę, labiau koordinuotą ir į individualius poreikius orientuotą onkologinės priežiūros sistemą Lietuvoje.

Nacionaliniame vėžio centre vyko renginys „Deeskalacijos klinikinių tyrimų vystymas ir finansavimo galimybės“, subūręs onkologijos specialistus, mokslininkus, sveikatos apsaugos politikus ir formuotojus, onkologinių pacientų organizacijos atstovus. Diskutuota apie vieną aktualiausių šiuolaikinės onkologijos krypčių – gydymo deeskalaciją ir jos mokslinį vertinimą klinikiniuose tyrimuose. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė mokslu pagrįstų klinikinių tyrimų svarbą.  „Klinikiniai tyrimai aktualūs ne tik siekiant geresnių gydymo rezultatų, bet ir užtikrinant paciento gyvenimo kokybę. Inovatyvūs klinikiniai tyrimai tampa svarbia priemone ieškant individualizuotų ir pacientų poreikius atitinkančių gydymo sprendimų,“ – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė pristatė personalizuotos medicinos tyrimų  ir PANTUMOR-LT tyrimo aktualijas, aptarė klinikinių tyrimų finansavimo galimybes Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Pranešime buvo nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria akademiniai tyrėjai inicijuodami ir vykdydami klinikinius tyrimus, taip pat aptartos perspektyvos stiprinti nacionalinius ir tarptautinius bendradarbiavimo tinklus. „Norint sėkmingai vykdyti akademinius klinikinius tyrimus, būtina kurti stiprius nacionalinius ir tarptautinius partnerystės tinklus, stiprinti finansavimą, ieškoti viešojo sektoriaus ir industrijos bendradarbiavimo galimybių. Bendradarbiavimas leidžia ne tik paspartinti pacientų įtraukimą į tyrimus, bet ir užtikrinti aukštą mokslinę jų kokybę bei rezultatų pritaikomumą klinikinėje praktikoje“, – sako dr. Edita Baltruškevičienė. Diskusijoje dalyvavo ir viešnia iš Nyderlandų – gydytoja chemoterapeutė doc. dr. Sahar van Waalwijk. Ji skaitė pranešimą apie personalizuotos medicinos  ir deeskalacijos klinikinius tyrimus. Pranešėja apžvelgė Nyderlandų ir tarptautinę patirtį, aptarė deeskalacijos tyrimų metodologinius ir praktinius iššūkius, pristatė šios srities plėtros perspektyvas. „Deeskalacijos strategijos onkologijoje vis dažniau vertinamos kaip galimybė sumažinti gydymo intensyvumą pacientams, kuriems tai yra saugu, išlaikant gydymo efektyvumą ir mažinant nepageidaujamų reiškinių riziką,“ – per diskusiją akcentavo viešnia. Renginyje taip pat buvo pristatyti konkretūs deeskalacijos klinikinių tyrimų pavyzdžiai. NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas aptarė START tyrimą, kuriame vertinama totalinė neoadjuvantinė terapija gydant tiesiosios žarnos vėžį ir jos potencialas tapti nauju gydymo standartu tam tikroms pacientų grupėms. Pranešime buvo analizuojami naujausi duomenys ir jų reikšmė klinikinei praktikai. Dr. Edita Baltruškevičienė pristatė netrukus startuosiantį GRAND SLAM tyrimą, kuriame vertinama trumpalaikė imunoterapija po radikalios didelės rizikos melanomos operacijos. Tyrimas atspindi šiuolaikinę tendenciją ieškoti optimalaus gydymo balanso tarp efektyvumo ir gydymo naštos pacientui mažinimo. Renginį užbaigė diskusija, kurioje dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, Valstybinės ligonių kasos atstovai, POLA direktorė Neringa Čiakienė, NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė, NVC klinikinių centrų vadovai.  Diskusijos metu buvo aptartos galimybės stiprinti deeskalacijos klinikinių tyrimų vystymą Lietuvoje, užtikrinti jų finansavimą bei sudaryti palankesnes sąlygas inovatyvių akademinių tyrimų įgyvendinimui. Renginio dalyviai sutarė, kad deeskalacijos klinikiniai tyrimai ateityje gali tapti svarbia onkologijos mokslo ir praktikos kryptimi, leidžiančia pacientams pasiūlyti ne tik veiksmingą, bet ir mažiau varginantį gydymą. Tokių tyrimų plėtra Lietuvoje prisidėtų prie pažangios, į pacientą orientuotos onkologinės priežiūros stiprinimo bei didesnio šalies mokslinio konkurencingumo tarptautinėje erdvėje.

Sveikatos priežiūros įstaigose šiandien komandos veikia nuolatinių pokyčių, didelio tempo ir augančių lūkesčių aplinkoje. Tokiose situacijose vien profesinės kompetencijos ar vadovo bandymo viską suvaldyti pačiam nebepakanka – komandai reikia aiškios krypties, savalaikių sprendimų ir pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo. Gegužės 21, 28 ir 29 dienomis NVC vykę mokymai „Efektyvus vadovavimas“ subūrė klinikinių ir valdymo padalinių vadovus pokalbiui apie tai, kaip šiandien vadovas kuria vertę organizacijai ir komandai. Sesijose vadovai kalbėjosi apie situacijas, kurias daugelis komandų pažįsta labai praktiškai – neaiškius prioritetus, užsitęsiančius sprendimus, sudėtingą derinimą tarp skirtingų grandžių ir atsakomybių persidengimą tarp padalinių. Sveikatos priežiūroje vadovui dažnai tenka derinti savo srities specialisto ir vadovo roles, todėl ypač svarbus sąmoningumas ir gebėjimas laiku persijungti iš eksperto vaidmens į vadovo vaidmenį – ne tik priimti profesinius sprendimus, bet ir komandai kurti aiškią kryptį, stiprinti bendradarbiavimą bei padėti veikti aiškiau. Diskusijose  atsirado vietos ir klausimams, kuriuos vadovai rečiau užduoda garsiai – kokie mano vadovavimo įpročiai šiandien padeda komandai, o kurie lėtina komandos veikimą ar apsunkina bendradarbiavimą. NVC siekiant įgyvendinti strateginius organizacijos tikslus, stiprinant kryptį tapti lyderiaujančia onkologijos įstaiga Baltijos regione, vadovavimo kultūra tampa viena svarbiausių sąlygų aiškiam komandų veikimui, bendradarbiavimui ir nuosekliai pacientų patirčiai. NVC vadovų kompetencijų stiprinimą vertina kaip vieną svarbiausių ilgalaikių organizacijos krypčių, stiprinant organizacinę kultūrą bei efektyvią valdyseną. Šie mokymai – viena iš iniciatyvų, kuriomis siekiama kurti aiškesnį bendradarbiavimą, stipresnę vadovavimo kultūrą ir nuoseklesnį komandų veikimą visoje NVC bendruomenėje.