Ieva Motiejūnaitė

Sveikatos priežiūros įstaigose šiandien komandos veikia nuolatinių pokyčių, didelio tempo ir augančių lūkesčių aplinkoje. Tokiose situacijose vien profesinės kompetencijos ar vadovo bandymo viską suvaldyti pačiam nebepakanka – komandai reikia aiškios krypties, savalaikių sprendimų ir pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo. Gegužės 21, 28 ir 29 dienomis NVC vykę mokymai „Efektyvus vadovavimas“ subūrė klinikinių ir valdymo padalinių vadovus pokalbiui apie tai, kaip šiandien vadovas kuria vertę organizacijai ir komandai. Sesijose vadovai kalbėjosi apie situacijas, kurias daugelis komandų pažįsta labai praktiškai – neaiškius prioritetus, užsitęsiančius sprendimus, sudėtingą derinimą tarp skirtingų grandžių ir atsakomybių persidengimą tarp padalinių. Sveikatos priežiūroje vadovui dažnai tenka derinti savo srities specialisto ir vadovo roles, todėl ypač svarbus sąmoningumas ir gebėjimas laiku persijungti iš eksperto vaidmens į vadovo vaidmenį – ne tik priimti profesinius sprendimus, bet ir komandai kurti aiškią kryptį, stiprinti bendradarbiavimą bei padėti veikti aiškiau. Diskusijose  atsirado vietos ir klausimams, kuriuos vadovai rečiau užduoda garsiai – kokie mano vadovavimo įpročiai šiandien padeda komandai, o kurie lėtina komandos veikimą ar apsunkina bendradarbiavimą. NVC siekiant įgyvendinti strateginius organizacijos tikslus, stiprinant kryptį tapti lyderiaujančia onkologijos įstaiga Baltijos regione, vadovavimo kultūra tampa viena svarbiausių sąlygų aiškiam komandų veikimui, bendradarbiavimui ir nuosekliai pacientų patirčiai. NVC vadovų kompetencijų stiprinimą vertina kaip vieną svarbiausių ilgalaikių organizacijos krypčių, stiprinant organizacinę kultūrą bei efektyvią valdyseną. Šie mokymai – viena iš iniciatyvų, kuriomis siekiama kurti aiškesnį bendradarbiavimą, stipresnę vadovavimo kultūrą ir nuoseklesnį komandų veikimą visoje NVC bendruomenėje.

Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje (IWAV) iniciatyvos „Blossom of Hope“ gerosios valios ambasadorė, Nacionalinio vėžio centro gydytoja radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė dalyvavo labdaringame vakare. Jo tikslas – prisidėti prie kilnaus tikslo – krūties vėžio prevencijos ir ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos stiprinimo Lietuvoje. „Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad galiu būti „Blossom of Hope” — sužydėjusios vilties — geros valios ambasadore kartu su nuostabia kolege  Agne Čižauskaite.  Ši iniciatyva — ne tik simbolis. Tai kvietimas kiekvienai iš mūsų pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Krūties vėžio prevencinė programa gali išgelbėti gyvybę — reikia tik žengti pirmąjį žingsnį ir pasitikrinti. „Blossom of Hope“ buria žmones gerais tikslais — menas,  „Panchita”, meilė ir rūpestis susilieja į vieną galingą žinutę: esame kartu, ir kartu galime daugiau. Kviečiu visas — pasitikrinkite,“ – mintimis dalijasi Š. Liukpetrytė-Kuosienė. Iškilmingame labdaros vakare taip pat dalyvavo Nacionalinio vėžio centro gydytojos: Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė, gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. Labdaros renginys „Blossom of Hope“ vyko jau 18-ąjį kartą, šiemet jis surengtas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Renginyje taip pat dalyvavo šios iniciatyvos globėja, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald, kitų užsienio šalių ambasadoriai ir ambasadų atstovai, medicinos bendruomenės nariai, verslo, kultūros bei visuomenės veikėjai ir ilgamečiai iniciatyvos rėmėjai.

NVC bėgimo entuziastų klubas vasarišką savaitgalį pasitiko su sportiniais bateliais Sostinės gatvėse. NVC bėgikai leidosi į 5, 10 kilometrų trasas, buvo įveikusių pusmaratonį. Prie ilgamečių bėgimo entuziastų prisijungė ir naujų NVC kolegų. „Šį kartą reikėjo ruoštis ne lietingam, o labai saulėtam ir karštam bėgimui, kuris tapo puikiu aktyvių vasaros pramogų startu,“ – juokiasi NVC bėgimo klubo ambasadorius dr. Juras Kišonas. Vilniaus pusmaratonis- tai didžiausias pavasario bėgimas Lietuvoje, kviečiantis susiburti visus – nuo pradedančiųjų bėgikų iki profesionalių sportininkų ir net mažiausiųjų bėgimo entuziastų.

Gegužės 20-ąją minima Klinikinių tyrimų diena – proga prisiminti mokslo pažangą, kuri padeda kurti veiksmingesnius gydymo metodus ir gelbėti gyvybes. Ši diena siejama su 1747 metais, kai škotų gydytojas Jamesas Lindas atliko vieną pirmųjų klinikinių tyrimų, ieškodamas būdo gydyti skorbutą tarp jūreivių. Šiandien klinikiniai tyrimai yra neatsiejama šiuolaikinės medicinos dalis. Jie leidžia kurti naujus vaistus, tobulinti vėžio, retų bei kitų ligų diagnostiką ir gydymą, gerinti pacientų gyvenimo kokybę bei stiprinti visuomenės sveikatą. Būtent klinikinių tyrimų dėka pacientams tampa prieinamos inovatyvios terapijos, pažangūs gydymo metodai ir individualizuota medicina. Nepaisant didelės pažangos, Europoje vis dar išlieka netolygumų pacientų galimybėms dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Todėl svarbu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, mokslinius tyrimus ir užtikrinti, kad inovatyvus gydymas būtų prieinamas visiems pacientams, nepriklausomai nuo gyvenamosios šalies ar regiono. Nacionalinio vėžio centro specialistai aktyviai bendradarbiauja su Europos ir pasaulio mokslo institucijomis, specialistų draugijomis, klinikinių tyrimų priežiūros organizacijomis bei farmacijos kompanijomis, siekdami užtikrinti pacientams galimybę dalyvauti pažangiuose klinikiniuose tyrimuose ir gauti naujausią, mokslu pagrįstą gydymą. Tai ypač svarbu pacientams, sergantiems sudėtingomis ar retomis onkologinėmis ligomis. Klinikinių tyrimų dienos proga kviečiame visuomenę domėtis mokslo pažanga, o pacientus – pasitarti su savo gydytoju apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Kiekvienas tyrime dalyvaujantis pacientas prisideda prie geresnio gydymo ateities kartoms. Daugiau informacijos Klinikiniai tyrimai – Nacionalinis Vėžio Centras