LR Seime vykusioje konferencijoje „Kaip pakviesti profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio: ketvirtadalis miesto gyventojų bijo blogo rezultato“ diskutavo medikai, sveikatos politikai, visuomenininkai ir pedagogai. Nacionalinė krūties ligų asociacija (NKLA) drauge su pedagogais siūlo krūties vėžio profilaktikos komunikaciją pradėti gimnazijose – išugdytume jaunąją kartą, kuri būtų budri ir atsakinga už savo sveikatą. Tam pritaria ir Nacionalinis vėžio centras, dalyvaudamas edukaciniame projekte „Onkologai pas gimnazistus“. Diskusijoje dalyvavo LR Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas, Nacionalinio vėžio centro komanda, vadovaujama direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, „Baltijos tyrimų” vadovė dr. Rasa Ališauskienė, Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, krūties vėžio prevencinės programos koordinatoriai, onkologai, taip pat regionine patirtimi pasidalijo širvintiškiai. Ar teisinga ir pakankama krūties vėžio profilaktikos komunikacija? Kokią žinutę siųsti moterims kviečiant jas profilaktiškai tikrintis? Ar reikia integruoti onkologinę edukaciją ugdymo programose? Ar pasiteisino patikros programos pokyčiai? Šie ir kiti klausimai buvo kelti ir bandyta rasti atsakymus bei numatyti veiklos kryptis. Kasmet šalyje miršta apie penkis šimtus moterų nuo krūties vėžio – ligos, kurios įmanoma išvengti, o kai kuriais atvejais suvaldyti ir padaryti viską, kad gyvenimo kokybė nenukentėtų. Prof. Saulius Čaplinskas pripažino, kad jei nebus taikomos priemonės, kurios padėtų žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems ir darbingiems, o kai kuriais atvejais laiku diagnozuoti ankstyvąsias stadijos vėžio, visuomenės sveikata bus prasta. „Mokesčių mokėtojų lėšomis yra sudarytos visos sąlygos laiku pasitikrinti ir nustatyti ankstyvąsias krūties vėžio stadijas, kai dar įmanoma išgydyti ligą ar sustabdyti jos progresavimą. Bet to nedarome. Kaip įmanoma šią situaciją pakeisti?“, – kalbėjo S. Čaplinskas. Visuomenės apklausos rezultatai nedžiugina NKLA kvietimu, ieškodama atsakymo, kodėl moterys nesinaudoja nemokama profilaktine krūties vėžio patikra, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė konferencijoje aptarė visuomenės apklausos rezultatus. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 45-74 metų amžiaus moterys tikrinasi sveikatą pagal krūties vėžio programą. „Kai gavome rezultatus, paaiškėjo, kad net 83 proc. bent kartą tai padarė, toks rodiklis atitinka oficialią statistiką, tai nemažas rodiklis. Tik klausimas, kada tai įvyko – ar prieš dvidešimt metų, ar prieš keletą metų. Reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę – beveik 14 proc. moterų atsakė, kad to niekada nedarė, o tai reiškia, kad iš net 14 iš 100 moterų nesitikrino nemokamai”, – pasakojo R. Ališauskienė. Tyrimas atskleidė, kad noras tikrinti sveikatą yra susijęs su moterų išsilavinimu, gyvenimo būdu, finansiniu saugumu. „Mažesniuose miesteliuose ir atokiuose šalies regionuose gyvenančios moterys, kurios nesitikrina sveikatos, dažniau minėjo objektyvias sąlygos, o didmiesčiuose gyvenančios moterys delsia tikrintis krūtis kur kas dažniau dėl emocinių priežasčių – dėl baimės, kad išgirs vėžio diagnozę, dėl galimų onkologinio gydymo pasekmių. Dar vienas klausimas, kuris buvo pateiktas nesitikrinusioms moterims, buvo apie tai, ar ateityje ketina pasinaudoti nemokama krūties vėžio patikros programa, paaiškėjo, kad kas ketvirta nesitikrinusių moterų ateityje neketina to daryti“ – pasakė R. Ališauskienė. Šios moterys dažnai yra vyresnio amžiaus, jos nėra socialinių tinklų dalyvės ir jų nepaveiks influencerių nuomonė, kad tikrintis sveikatą yra būtina. R.Ališauskienės nuomone, mažesniuose miesteliuose gyvenančias moteris labiau pasieks tokios tradicinės komunikacijos priemonės kaip laikraščiai, skelbimai. NVC psichologė Dovilė Karečkaitė paminėjo paradoksą – moterys žino apie vėžio prevencijos galimybes, bet reguliariai nesitikrina dėl emocinių ir psichologinių priežasčių. Psichologės nuomone, vėžio baimė gali būti susijusi tiek su pačia liga, tiek su profilaktine patikra bei galimomis pasekmėmis ateityje. Onkologai – pas gimnazistus Tai, kad visuomeninės organizacijos gali prisidėti prie onkologinio budrumo ugdymo, rodo Nacionalinės krūties ligų asociacijos pavyzdys. Neabejodama tuo, kad moksleiviai turi gauti daugiau žinių apie piktybines ligas, NKLA prezidentė A. Bružienė sulaukė ir onkologų, ir pedagogų pritarimo. Taip gimė asociacijos ir partnerių projektas gimnazijoms, kuriose vyresnių klasių moksleivius onkologai supažindina su piktybinių ligų prevencija, ankstyvaisiais vėžio požymiais, sveikos gyvensenos reikšme. 2024-2025 metais su paskaitomis buvo apsilankyta septyniose gimnazijose įvairiuose Lietuvos miestuose. Antakalnio gimnazija buvo viena pirmųjų, kurioje startavo moksleiviams skirtas projektas apie onkologines ligas. Šios gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė neabejojo, kad baimė dalyvauti vėžio patikros programose turi išnykti, jei žinios apie šią ligą bus įtraukiamos į ugdymo programą. Pavyzdžiui, 9-12 klasių moksleiviams per biologijos pamokas yra svarbu sužinoti, kaip vystosi piktybinės ląstelės, kaip susidaro genų mutacijos, kokia yra gyventojų profilaktinių tyrimų reikšmė. Tokiu būdu visuomenės sveikatos stiprinimas prasidėtų dar mokyklos suole, ugdant gimnazistų sveikatos raštingumą. Prevencinės programos tikslas dar nepasiektas NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas apgailestavo, jog pastaruoju metu patikros programoje dalyvauja vos 50 proc. tikslinio amžiaus moterų, o kad turėtume gerą patikros programos dalyvavimo rodiklį, šį skaičių reikėtų padidinti dar 30-40 procentų. „Išplėtus patikros programos amžiaus intervalą, nemokamai pasitikrinti gali papildomai daugiau kaip 100 tūkstančių Lietuvos moterų. Tyrimai rodo, kad krūties vėžio vystymasis nuo ankstyvosios iki ketvirtos stadijos yra susijęs su vėžio biologija, piktybiškumo rodikliais. Kuo piktybinės ligos stadija yra didesnė, tuo daugiau reikia gydymo, o jei dėl išplitusio vėžio taikomas intensyvus gydymas, žmogaus gyvenimo kokybė būna prasta. Nors investicijos į ankstyvąją diagnostiką greičiausiai atsiperka, bet Lietuvoje yra pernelyg daug moterų, kurios nepasitikrina. Kasmet šalyje nustatoma daugiau kaip 150 atvejų ketvirtos stadijos, o jei tai būtų ankstyvosios stadijos – tai būtų didelis palengvėjimas ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir pačioms pacientėms bei ir jų šeimų artimiesiems. Ankstyvosios stadijos yra sėkmingai gydomos, tačiau jų neįmanoma pajusti – jas galima nustatyti tik atliekant profilaktinius tyrimus”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak NVC vadovo, Europos šalių užsibrėžtas tikslas, kad ankstyvos diagnostikos programomis pasinaudotų 80 proc. gyventojų, Lietuvoje dar nepasiektas. „Ankstyvoji diagnostika yra efektyviausias būdas kovoti su vėžiu. Todėl kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Seimo diskusijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė apgailestavo, kad dalies moterų širdžių nepasiekia informacija apie krūties vėžio patikros programą, o tai rodo, kad protas ne visada yra geriausias patarėjas. L. Vaidelienė pripažino, kad norint tobulinti visuomenės komunikaciją, susijusią su krūties vėžiu, būtini nauji finansavimo šaltiniai, o ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-05-20
