2026 balandžio

70-metis vilnietis Povilas Broga pirmuosius simptomus pasakoja pajutęs staiga. Vyras pamena nebegalėjęs normaliai nuryti maisto, šie pojūčiai vis stiprėjo. Povilui buvo diagnozuotas III stadijos stemplės vėžys. Nacionaliniame vėžio centre vyrui pritaikytas sudėtingas gydymas. Šiandien Povilas sako grįžtantis į kasdienę rutiną ir yra stebimas gydytojų. Balandis – stemplės vėžio žinomumo mėnuo. „Viskas pasijuto gana staigiai. Bevalgydamas negalėdavau nuryti maisto. Bet po truputį dar pavykdavo. Po poros savaičių maisto praryti jau visai negalėjau. Tada kreipiausi į gydytoją, man buvo atlikti tyrimai. Paaiškėjo, kad stemplėje yra auglys. Tada kreipėmės  į Nacionalinį vėžio centrą. Ten man buvo taikyta chemoterapija, atlikta operacija, tuomet – vėl taikyta chemoterapija. Valgyti galėjau tik skystą maistą pro vamzdelį“ – pasakoja P. Broga. Vyrui buvo diagnozuota III stemplės vėžio stadija. Po gydymo P. Broga yra stebimas medikų: kas tris mėnesius jam atliekami tyrimai. Vyras sako po truputį grįžtantis į kasdienę rutiną. „Jaučiuosi visai normaliai, tik valgyti sunkoka, reikia labai gerai sukramtyti maistą. Miegoti galiu tik pusiau sėdėdamas, kitaip kyla skrandžio rūgštys. Visu kitu užsiimu, kaip ir iki ligos, tik gal kiek greičiau pavargstu. Dabar su žmona išvykome iš Vilniaus gyventi į sodybą, tai čia ir sukiojuosi, yra visokių darbų,“- sako vilnietis. Vyras taip pat pasakoja seniau daug rūkęs – sutraukdavo po du pakelius cigarečių per dieną. Prieš maždaug 15 metų vyras rūkyti metė. P. Broga dėkoja Nacionalinio vėžio centro specialistų komandai. „Esu labai patenkintas gydymu Nacionaliniame vėžio centre, man labai pasisekė, kad patekau pas daktarą Augustiną Baušį. Po operacijos gana greit atsigavau, po dviejų dienų jau pradėjau vaikščioti,“- pasakoja P. Broga. Anot Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Augustino Baušio, šio paciento atvejis buvo sudėtingas – jis atvyko jau nebegalėdamas valgyti, todėl pirmiausia reikėjo užtikrinti mitybą ir paruošti jį intensyviam gydymui. „Vėliau buvo pradėtas priešoperacinis gydymas, o galiausiai atlikta didelės apimties, tačiau minimaliai invazinė operacija. Visa tai reikėjo įgyvendinti per ribotą laiką, nes liga jau buvo pažengusi, o delsimas galėjo panaikinti galimybę taikyti radikalų gydymą. Džiugu, kad gydymas praėjo sklandžiai – tai visos komandos darbo rezultatas. Prie paciento priežiūros prisidėjo pilvo ir krūtinės chirurgai, tokias operacijas visuomet atlieka 4-5 chirurgų komanda, o ne pavieniai chirurgai, onkologai, dietologai, radiologai, patologai, reabilitacijos specialistai, slaugos personalas ir kiti specialistai. Šiuo metu pacientas sėkmingai stebimas po gydymo,“ – komentuoja dr. A. Baušys. Gydytojas ragina žmones būti atidžius savo sveikatai ir, pasireiškus simptomams, nedelsiant kreiptis į medikus. „Kadangi balandis yra stemplės vėžio žinomumo mėnuo, norėčiau paraginti žmones atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Jei pasireiškia rijimo sutrikimai, skausmas ar spaudimas krūtinėje, nepaaiškinamas svorio kritimas, virškinimo sutrikimai ar rėmuo, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba stiprėja, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Anksti nustatytas stemplės vėžys gali būti sėkmingai gydomas,“ – sako dr. A. Baušys. Plačiau apie stemplės vėžio simptomus, diagnostiką ir gydymą – interviu su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytoju dr. Augustinu Baušiu. Daktare, kokie yra ankstyvieji stemplės vėžio simptomai, į kuriuos žmonės turėtų atkreipti dėmesį? Stemplės vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais: rijimo sutrikimais – jaučiamu sunkumu ar skausmu ryjant tiek maistą, tiek skysčius, skausmu, spaudimo ar deginimo pojūčiu krūtinėje, nepaaiškinamu svorio kritimu, virškinimo sutrikimais ar rėmeniu, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba tapo intensyvesni, nei įprastai. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir kosulys ar balso prikimimas. Deja, ankstyvosiose stadijose ši liga gali nesukelti jokių simptomų. Kaip dažnai stemplės vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje? Deja, ankstyvosiose stadijose stemplės vėžys diagnozuojamas gana retai – gerokai dažniau liga nustatoma jau pažengusiose III–IV stadijose. Kokios pagrindinės priežastys, dėl ko stemplės vėžys gali būti diagnozuojamas vėlyvesnėse stadijose? Visų pirma, stemplės vėžys gali ilgą laiką vystytis, nesukeldamas jokių simptomų – jie dažniausiai išryškėja tik tuomet, kai navikas yra gerokai padidėjęs ir, pavyzdžiui, susiaurina stemplės spindį, sukeldamas rijimo sutrikimus. Diagnostiką apsunkina ir tai, kad šios ligos simptomai nėra specifiniai, todėl juos pajutę žmonės ne visada skuba kreiptis į gydytoją. Be to, nėra ankstyvos stemplės vėžio diagnostikos programos, tad liga dažniausiai nustatoma tik tada, kai simptomus pajutęs pacientas kreipiasi į medikus. Kokie yra pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai? Kaip galima maksimaliai juos sumažinti? Pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas ir gastroezofaginio refliukso liga (dažnai vadinama rėmeniu). Šiuos rizikos veiksnius turintys žmonės turėtų būti ypač atidūs ir stebėti galimus simptomus. Kaip matyti, daugelio šios ligos rizikos veiksnių galima išvengti sąmoningais pasirinkimais, jų atsisakant. Todėl sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti stemplės vėžio riziką. Daktare, kaip diagnozuojamas stemplės vėžys? Stemplės vėžys diagnozuojamas atlikus biopsiją, kuri paimama ezofagogastroduodenoskopijos, t. y. viršutinio virškinamojo trakto endoskopinio tyrimo, metu. Nustačius stemplės vėžį, papildomai atliekami įvairūs tyrimai ligos išplitimui įvertinti ir tinkamiausiam gydymo būdui parinkti – kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija, bronchoskopija, stemplės rentgeninis tyrimas, diagnostinė laparoskopija ir kiti. Kaip stemplės vėžio gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos? Stemplės vėžio gydymo kertiniu metodu išlieka chirurgija – neretai tai vienintelis būdas, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo. Kai kuriais atvejais alternatyva gali būti radikalus chemospindulinis gydymas, kai derinama radioterapija ir chemoterapija. Konkretus gydymo būdas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą (dažniausiai stemplėje diagnozuojamos adenokarcinomos ir plokščialąstelinės karcinomos), jo lokalizaciją bei bendrą paciento būklę. Šiuolaikinis stemplės vėžio gydymas yra kompleksinis. Chirurginis gydymas, kaip pirmasis pasirinkimas, taikomas tik labai ankstyvose ligos stadijose. Tokiais atvejais kartais sudėtingą, didelės apimties operaciją, atliekamą per pilvo, krūtinės, o kartais ir kaklo prieigas, gali pakeisti mažesnės apimties endoskopinė procedūra, kai navikas pašalinamas iš stemplės vidaus. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų vakarietiškų šalių, liga dažniau diagnozuojama jau lokaliai pažengusi. Tokiais atvejais prieš operaciją skiriamas chemoterapinis arba chemospindulinis gydymas, po kurio atliekama operacija. Kai kuriais atvejais chemoterapija taikoma ir po operacijos. Svarbu paminėti, kad stemplės vėžiu sergantys pacientai dažnai susiduria ne tik su pačia liga, bet ir su mitybos nepakankamumu, bendros fizinės būklės pablogėjimu bei gretutinėmis ligomis. Dėl šios priežasties gydymas planuojamas ir vykdomas daugiadalykėje komandoje, kurią sudaro ne tik pilvo ir krūtinės chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir dietologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai bei psichologai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka gydytojai radiologai, vertinantys ligos išplitimą, bei patologai, nustatantys naviko tipą ir savybes, padedančias parinkti tinkamiausią gydymą. Esant poreikiui, į gydymo komandą įtraukiami ir kitų sričių specialistai. Deja, ligai išplitus į kitus

Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centras ir Pagalbos onkologiniams pacientams asociacija (POLA) pradėjo pacientams ir jų artimiesiems skirtų mokymų ciklą „Toksiškumo mokykla“, kurios tikslas edukuoti pacientus, besigydančius medikamentine vėžio terapija, apie pašalinius reiškinius. Pirmuose mokymuose pacientams buvo pristatyta tema „Kraujo tyrimų ABC: kaip geriau suprasti savo kraujo tyrimo rezultatus?“ Apie kraujo tyrimus pasakojo ir į pacientų klausimus atsakė NVC Medikamentinės onkologijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė ir NVC gydytoja rezidentė Rūta Razvadovskė. Paskaita vyko gyvai, taip pat buvo transliuojama nuotoliu. „NVC Medikamentinės onkologijos centras veikia pagal dabartinius personalizuotos medicinos principus ir dirba keliomis kryptimis. Tai yra šiuolaikinių inovatyvių gydymo metodų taikymas, kuris leidžia prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę ir gyvenimo kokybės išlaikymas sudėtingų medikamentinio vėžio gydymų metu. Toksiškumo mokykla yra naujas mūsų centro projektas Lietuvai, skirtas onkologinio paciento edukacijai apie vėžio medikamentinį gydymą, toksiškumą ir jo valdymą. Kitas svarbus akcentas yra tai, kad šiuo projektu ypatingai norime didinti pacientų įtrauktį į gydymo etapus, kas yra šių dienų onkologijos standartas,“ – sako NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Pirmoji paskaita ir pasirinkta pagal dažniausiai pacientų keliamus klausimus. Kol, su onkologija susidūrusiam pacientui taikomas medikamentinis gydymas, reguliariai atliekami kraujo tyrimai. Visgi, daliai pacientų šių tyrimų atsakymai kelia daugybę klausimų. Paskaitoje NVC gydytojos paprastai ir suprantamai paaiškino, ką reiškia dažniausiai matomi rodikliai, kaip jie kinta gydymo metu ir kaip tai gali paveikti paciento savijautą, energiją ar gretutinių ligų riziką. Taip pat aptarta, kada rodikliai laikomi pavojingais, kada verta riboti socialinius kontaktus ar keisti kasdienę veiklą, kaip mityba ir gyvenimo būdas gali padėti sveikti ir atsistatyti, o kada būtina kreiptis į gydytoją. Lektorė Rūta Razvadovskė antrina, kad tokios paskaitos padeda su onkologine liga susidūrusiam pacientui jaustis ramiau ir aiškiau. „Tikiuosi, kad „Toksiškumo mokykla“ taps tiltu tarp gydytojo ir paciento, paprastai ir aiškiai padės pacientams nepaklysti gydymo labirintuose. Mūsų tikslas – sukurti jaukią informacijos platformą, iš kurios kiekvienas pacientas galės išsinešti praktines žinias, nes būtent jos padeda sukurti ramybę gydymo kelyje. Kiekvieną dieną girdime, kokios informacijos pacientams trūksta, ir labai norime padėti ją gauti iš profesionalių savo srities specialistų. Viliuosi, kad šis puikus projektas augs ir plėsis,“ – įspūdžiais po pirmosios paskaitos dalijasi NVC gydytoja rezidentė Rūta Razvadovskė. „Toksiškumo mokykla“ – tai erdvė, kurioje pacientas ne tik sužino apie gydymo šalutinius poveikius, bet ir išmoksta juos suprasti bei valdyti, kad kelias per ligą taptų aiškesnis, lengvesnis ir labiau kontroliuojamas. Tai tiltas tarp paciento ir gydytojo, stiprinantis jų bendradarbiavimą ir leidžiantis kartu siekti geriausio įmanomo gydymo rezultato,“ – sako NVC gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė. Anot POLA direktorės Neringos Čiakienės, tokios paskaitos labai reikalingos pacientams, nes jos padeda suteikti aiškumo. „Toksiškumo mokyklos“ iniciatyva labai tiksliai atliepia tai, ką šiandien girdime iš pacientų – didžiulį žinių poreikį apie simptomų ir šalutinių poveikių valdymą gydymo metu. Remiantis naujausia POLA apklausa, tai yra viena svarbiausių sričių, kur pacientai vis dar jaučiasi nepakankamai užtikrinti. Kartu ši iniciatyva kuria tai, ko dažnam pacientui pritrūksta – aiškumą. Paprastą, suprantamą atsakymą į klausimą „kas dabar bus“, kaip reaguoti ir kur kreiptis, kai atsiranda nepageidaujami gydymo reiškiniai ar simptomai. Aiškumas tiesiogiai veda į didesnį pasitikėjimą. Nes šiandien vis dar susiduriame su paradoksu: viena vertus, pacientai pasitiki gydytojais, tačiau kartu jaučiasi ne visiškai saugūs, nes trūksta gilesnio savo ligos ir gydymo proceso supratimo. Tokios iniciatyvos kaip „Toksiškumo mokykla“ padeda šį atotrūkį mažinti – jos ne tik suteikia žinių, bet ir įgalina pacientą tapti pilnaverčiu partneriu savo gydymo kelyje,“ – sako Neringa Čiakienė. „Toksiškumo mokykla“ vyks kiekvieną mėnesį. Artimiausia paskaita numatyta gegužės 9 d., 15 val. Nacionalinio vėžio centro prof. Kazimiero Pelčaro Didžiojoje salėje. Negalintys atvykti paskaitos pasiklausyti gyvai, maloniai kviečiami tiesioginę transliaciją stebėti Nacionalinio vėžio centro Facebook paskyroje. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-04-10

POLA pranešimas Pasaulinės sveikatos dienos proga Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA surengė spaudos konferenciją „Kol nieko neskauda: kaip sustabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį?“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į virškinamojo trakto onkologinius susirgimus, jų prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą. Konferencijoje dalyvavę gydytojai ir ekspertai pabrėžė – nors skrandžio ir žarnyno vėžiai sudaro vieną didžiausių onkologinių ligų grupių, apie juos vis dar kalbama per mažai. Tai tiesiogiai atsispindi ir prevencinių programų dalyvavimo rodikliuose. Ne tik statistika, bet ir tyli visuomenės problema POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad ši tema visuomenei vis dar yra nepatogi: „Virškinamojo trakto vėžiai – viena dažniausių onkologinių ligų grupių, tačiau apie juos kalbėti žmonėms nejauku. Šios nuostatos atsispindi ir dalyvavimo prevencinėse programose skaičiuose. Labai svarbu normalizuoti šias ligas ir skatinti žmones tikrintis laiku.“ Ji pabrėžė, kad žmones dažnai stabdo baimė išgirsti diagnozę, taip pat klaidingas įsitikinimas, jog liga „ne apie mane“, ypač jei šeimoje nebuvo vėžio atvejų. „Kaip pacientų organizacija matome, kad žmones nuo patikrų atbaido baimė, kad „man dar ką nors suras“. Pastebime, kad jaunesnių, nepriklausančių prevencinės patikros amžiaus grupei, žmonių kelias iki ligos aptikimo paprastai būna ilgesnis. Tai lemia manymas, kad jaunesniems kaip 50 metų amžiaus žmonės tai nebus vėžinis susirgimas. Svarbu įsidėmėti, kad jeigu po apsilankymo pas gydytoją negalavimų priežastis nebuvo nustatyta, o simptomai tęsiasi toliau, reikia nenuleisti rankų ir eiti ieškoti pagalbos, prašyti pakartotinio ištyrimo. Virškinamojo trakto vėžinių ligų simptomai „nekalti“, kartais jie yra pirmas rimtos ligos signalas. Tad svarbu nugalėti stigmas, nejaukumą ir atidžiai rūpintis savo sveikata. Būkite budrūs, pasitikrinkite laiku,“- ragino POLA direktorė. Storosios žarnos vėžys: dažnas, bet išvengiamas Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė epidemiologinę situaciją Lietuvoje: Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžio keliamą mirtingumą, doc. dr. V. Pečeliūnas vaizdžiai palygino – nuo storosios žarnos vėžio kasmet Lietuvoje miršta 7 kartus daugiau žmonių nei autoįvykiuose. Tad tikrai turėtume susirūpinti, kaip sumažinti rizikas ir skirti tam deramą dėmesį valstybėje“ Svarbu pažymėti, kad 5 metų išgyvenamumas susirgus storosios žarnos vėžiu padidėjo 30 proc. Pasak NVC vadovo, ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti ligos baigtį: „Anksti nustačius storosios žarnos vėžį, išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo nesergančiųjų. Ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą.“ Doc. dr. V. Pečeliūnas taip pat išskyrė pagrindinius rizikos veiksnius: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba (ypač  stipriai perdirbtas maistas, perdirbtos mėsos vartojimas), rūkymas ir alkoholio vartojimas. Pasak jo, kaip matyti, visus šiuos veiksnius iš tiesų galima sukontroliuoti, labai daug priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Kolorektalinis vėžys: „tylus“, bet turintis aiškias prevencijos priemones Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas akcentavo, kad ši liga ypač gerai tinka profilaktikai, dažniausiai vystosi lėtai ir gali būti visiškai išvengiama: „Vėžys dažniausiai išsivysto iš polipų, kuriuos galima pašalinti kolonoskopijos metu. Liga progresuoja 5–10 metų, tad reguliariai tikrinantis ir nustačius ankstyvoje stadijoje gali būti visiškai išgydoma.“ Gydytojas paneigė dažniausius mitus: „Net ir neturint simptomų, liga žmogui gali vystytis. O paprastas slapto kraujo testas, atliekamas kas dvejus metus priduodant išmatų mėginį, yra efektyvi ir nesudėtinga prevencijos priemonė.“ Pasak, gydytojo, pastebėjus pakitimus, tokius kaip kraujavimas tuštinantis, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nereikia laukti. Suserga ir 40-mečiai. Skrandžio vėžys: kodėl nustatomas per vėlai? VUL Santaros klinikų gydytojas chirurgas dr. Martynas Lukšta pažymėjo, kad skrandžio vėžys, deja, dažnai diagnozuojamas pažengusiose stadijose: apie 40 % atvejų nustatomi III–IV stadijoje, jos simptomai dažnai nespecifiniai (diskomfortas, pilnumo jausmas, rėmuo), pacientai linkę šiuos simptomus ignoruoti. „Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei 3–4 savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Geriau viena „nereikalinga“ gastroskopija nei pavėluota diagnozė,“ – teigia gydytojas. Šeimos gydytojo vaidmuo – kritinis Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė gyd. Alma Astafjeva pabrėžė, kad pacientai dažnai delsia arba nutyli simptomus: „Nėra nepatogių temų šeimos gydytojo kabinete. Dažnai pacientai apie simptomus užsimena tik konsultacijos pabaigoje – tai rodo, kiek vis tik daug lemia stigma ir baimė.“ Gydytoja A. Astafjeva taip pat priminė, kad ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms šeimos gydytojas gali paskirti tikslinius tyrimus, todėl atsiradus simptomams, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją, esant indikacijoms, galima atlikti ir papildomus tyrimus, pvz., tyrimą dėl Helicobacter pylori bakterijos, kuri yra viena dažniausių skrandžio vėžio priežasčių, taip pat vienu metu paskirti  gastroskopijos ir kolonoskopijos tyrimus. Paciento perspektyva: baimė, stigma ir delsimas POLA direktorės N. Čiakienės teigimu, pacientų patirtys rodo, kad dažniausios priežastys nesitikrinti yra: Konferencijos dalyviai vieningai sutarė: didžiausią poveikį turi ne tik medicinos pažanga, bet ir pačių žmonių sprendimai būti aktyviais savo sveikatos priežiūros dalyviais, tad labai svarbu dalyvauti prevencinėse programose, reaguoti į simptomus ir jų neignoruoti, laikytis sveikatai palankios gyvensenos (fizinis aktyvumas 2,5 val. per savaitę, atsisakyti stipriai perdirbto maisto, rūkymo ir alkoholio), skatinti tikrintis artimuosius, nebijoti kreiptis į gydytojus. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-04-08