Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena
Pasaulinę kovos su vėžiu dieną geroji žinia yra ta, kad su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo beveik tris kartus, o naujų susirgimų skaičius stabilizavosi. Tai objektyvus įrodymas, kad šiuolaikinė medicina efektyviai padeda vėžiu susirgusiems žmonėms, o inovacijos pasiekia Lietuvos pacientus. Vėžys vis dažniau tampa ne mirties nuosprendžiu, o lėtine liga. Vasario 4-ąją dera prisiminti, jog kova su vėžiu nėra vien gydytojų ar pacientų atsakomybė, tai ir politinės valios bei valstybės prioritetų klausimas.
„Minėdami Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, kalbame apie ligą, kuri Lietuvoje vis dar per dažnai reiškia ne tik diagnozę, bet ir baimę, laukimą bei netikrumą. Vėžys – tai ne tik statistika, tai konkretūs žmonės ir jų šeimos, tai paciento kelias, kuris dažnai yra per ilgas, per sudėtingas ir per sunkus.Kova su vėžiu nėra vien gydytojų ar pacientų atsakomybė. Tai – politinės valios ir valstybės prioritetų klausimas. Ką šiandien realiai patiria onkologinis pacientas Lietuvoje – nuo diagnozės iki gydymo? Onkologija labai tiksliai parodo, ar mūsų sveikatos sistema orientuota į žmogų, ar tik į procesus“, – sako LR Seimo narys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Vejamės Europos vėžio gydymo standartus
Pasak Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. V. Pečeliūno, kasmet vasario 4-ąją visas pasaulis susivienija paminėti kovos su vėžiu dieną. „Ši diena – tai ne tik priminimas apie sunkią ligą, bet ir galimybė įvertinti, kur mes, Lietuva, esame šiame kelyje, lyginant su mūsų kaimynais Europoje.
Žvelgiant į skaičius, situacija Lietuvoje yra dvilypė. Viena vertus, statistika gali gąsdinti: mes vis dar viršijame Europos Sąjungos vidurkį pagal sergamumą tam tikromis onkologinėmis ligomis, o mirtingumas, ypač vyrų nors ir mažėjantis, išlieka vienas aukštesnių regione. Tačiau šiandien aš noriu kalbėti apie tai, kas slypi už šių sausų skaičių – apie akivaizdžią pažangą.
Leiskite pasidalinti viena statistine įžvalga, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali, bet iš tiesų yra pati geriausia žinia:
Nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje vėžio ligotumas – t. y. žmonių, gyvenančių su šia diagnoze, skaičius – padidėjo beveik tris kartus. Tuo tarpu naujų susirgimų skaičius (sergamumas) stabilizavosi.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vėžys vis dažniau tampa ne mirties nuosprendžiu, o lėtine liga. Tai reiškia, kad mūsų seneliai, tėvai, broliai ir seserys, išgirdę diagnozę, išgyvena. Tai objektyvus įrodymas, kad šiuolaikinė medicina vis daugiau padeda žmonėms susirgusiems vėžiu ir, kad inovacijos pasiekia Lietuvos pacientus. Susirgę vėžiu lieka su mumis penkerius, dešimt ar dvidešimt metų ilgiau nei būtų likę praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Tai – trigubai daugiau laiko su artimaisiais, trigubai daugiau pasveikimo istorijų.
Lietuva sparčiai vejasi Vakarų Europą diegdama inovatyvius gydymo metodus, personalizuotą mediciną ir molekulinius tyrimus. Mes jau dabar matome proveržį gydant kraujo, prostatos ar krūties vėžį, kur ankstyva diagnostika leidžia pasiekti beveik 100 proc. išgyvenamumą.
Tačiau mūsų kelyje į Europinį standartą vis dar stovi viena didžiausių kliūčių – delsimas. Nors medicina Lietuvoje daro stebuklus, ji negali padėti tam, kuris neateina pasitikrinti. Europos šalių užsibrėžtas tikslas, kad ankstyvos diagnostikos programomis pasinaudotų 80 proc. gyventojų Lietuvoje dar nepasiektas. Ankstyva diagnostika, pats efektyviausias būdas kovoti su vėžiu. Norėčiau akcentuoti, kad kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį.
Šiandien, minėdami Vėžio dieną, pasidžiaukime, kad vis daugiau žmonių išgyvena su šia sunkia liga ir tai yra akivaizdus mūsų medicinos progreso ženklas. Tai ženklas, kad gebame išgelbėti vis daugiau gyvybių. Būkime atsakingi, tikrinkimės laiku ir nebijokime. Nes šiandien vėžys – tai tik diagnozė, o ne pabaiga“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.
Paslaugos orientuojamos į pacientą
Pasak NVC direktoriaus pavaduotojo medicinai dr. Mariaus Kinčiaus, organizuojant onkologijos klasterį Lietuvoje prioritetu išlieka paciento kelias. „Kelio pradžioje stovi žmogus, kuriam pirmą kartą įtariama arba diagnozuota onkologinė liga, tačiau jos gydymas dar nepradėtas. Prieš žmogų, dabar jau vadinamą pacientu, atsiveria „Žaliojo koridoriaus“ sistema – naujo paciento atvejo vadybos dalis, apimanti veiksmus, atliekamus siekiant jam suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas per trumpiausią numatomą terminą. Šiame etape onkologijos atvejo vadybininkas atlieka svarbias užduotis – atrenka pacientus, paskiria pirmas konsultacijas, organizuoja reikalingus tyrimus ir kitų specialistų konsultacijas. Labai svarbi dalis – psichosocialinės pagalbos organizavimas“, – sako dr. M. Kinčius.
Svarbiausia klasterio užduotis – teikti į pacientą orientuotas paslaugas. „Ne pacientas turi ieškoti, kur jam toliau kreiptis ar registruotis, o pačios klasterio gydymo įstaigos, kuriose buvo suteikta savalaikė pagalba pirmajame ligos etape, turi nurodyti tolimesnį kelią pacientui. Paslaugos kokybės kriterijus šiame kelyje išlieka svarbiausiu rodikliu. Šiandien siekiama užtikrinti sklandų onkologijos pacientų srauto valdymą. Pacientai dar neretai pasimeta bendrose eilėse, dėl įvairių priežasčių uždelsiami diagnostiniai tyrimai ir dėl to vėluoja gydymas. Prarandant brangų laiką ir pacientams negaunant kompleksinių paslaugų laiku, gali pablogėti ligos prognozė“, – sako dr. M. Kinčius.
Personalizuotos medicinos eroje – vis geresnis gydymas
NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė nurodo, jog toliau aktyviai dirbama keliomis kryptimis, kurios labiausiai atliepia šių dienų onkologinio paciento lūkesčius. „Norime pasidžiaugti, kad priešvėžinių vaistų prieinamumas per pastaruosius metus ženkliai pagerėjo bei nuo praeitų metų dar pasipildė vėžio genetinių žymenų kompensavimu. Tai reiškia vis geresnes sąlygas gydyti pacientus personalizuotos medicinos eroje. Didesnis vaistų prieinamumas reiškia efektyvesnį gydymą ir ilgesnius sergančiųjų gyvenimus. Šiandien pacientų, sergančių keliais vėžiais, aptarimai tampa kasdiene mūsų praktika. Nuo 2024 metų NVC Medikamentinės onkologijos centre vykdome genomikos daugiadalykius aptarimus, kuriuose kartu su onkologų ir genetikų, kitų specialistų pagalba analizuojame konkretaus ligonio biologiją, ieškome efektyviausių gydymo galimybių. Taip pat aktyviai dirbame ieškodami naujų klinikinių tyrimų, ankstyvojo prieinamumo programų. NVC onkologai kartu su pacientų organizacijomis ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame ES personalizuotos medicinos, klinikinių tyrimų plėtros ir jų efektyvinimo projektuose“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.
Doc. dr. B. Brasiūnienė įvardija ir kitą svarbią darbų kryptį – pacientų gyvenimo kokybės užtikrinimą sergant ar gydantis nuo vėžio. „Vėžio gydymo toksiškumo valdymas, ypatingai gerėjant vaistų prieinamumo situacijai Lietuvoje, dabartiniu metu tampa mūsų prioritetu. Tęsiame aktyvų bendradarbiabimą su kolegomis, kitų specialybių gydytojais vėžio toksiškumo srityje, tai apima daugiadalykes konferencijas, mokymus, adaptuojame savo centro struktūrą, dedikuodami specialistus vėžio gydymo toksiškumo valdymui, gydymo rekomendacijų ruošimui bei daug iniciatyvų pacientams: mokymai, paskaitos ir diskusijos apie pašalinius gydymo reiškinius“, – vardija doc. dr. B. Brasiūnienė.
Teranostika – labiau tausojantis ir pagrįstas gydymas
NVC Radiacinės onkologijos centro vadovo dr. Jono Veniaus nuomone, viena iš personalizuotos medicinos krypčių – teranostika, kurioje, taikant radioligandus, tiksli diagnostika ir tikslinis gydymas sujungiami į vieną sprendimų procesą. „Jos principas – „gydau tai, ką matau, ir matau tai, ką gydau“. Prieš gydymą radioligandais tiksliai įvertinamas vėžinių ląstelių kiekis bei jų išplitimas organizme ir pagal tai paskiriama vaisto dozė. Remiantis vėžinėms ląstelėms būdingu „rakto–spynos“ principu, vaistas selektyviai jungiasi prie naviko ląstelių ir itin lokaliai perduoda gydomąjį poveikį, kartu maksimaliai apsaugant sveikus audinius. Pacientui tai reiškia labiau tausojantį ir pagrįstą gydymo pasirinkimą, o sveikatos sistemai – didesnį gydymo efektyvumą ir racionalesnį išteklių naudojimą. Teranostikos sprendimų diegimas rodo perėjimą nuo personalizuotos medicinos vizijos prie praktinio įgyvendinimo“, – pabrėžia naujos krypties privalumus dr. J. Venius.
Profilaktiniai tyrimai leidžia anksti nustatyti vėžį
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė pažymi, jog anksti nustačius onkologinę ligą ir laiku pradėjus šiuolaikišką gydymą, galima ne tik sumažinti mirtingumą, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę. „Labai skatiname gyventojus tikrintis profilaktiškai. Tarptautinė praktika rodo, kad tik pasiekus pakankamą – apie 80 procentų – dalyvavimą prevencinėse programose, galima pasiekti realų poveikį visuomenės sveikatai.
Mūsų centro stiprybė – ekspertinė, personalizuota diagnostika, kai žmogus greitai gauna aiškų atsakymą, paremtą technologijomis, patirtimi ir pagarba. Svarbu pabrėžti – dirbtinis intelektas (DI) mūsų centre nėra ateitis, jis jau yra kasdienė klinikinė rutina. DI padeda mažinti kompiuterinės tomografijos spinduliuotės dozes, gerinti vaizdų kokybę, aptikti kritinius radinius rentgeno tyrimuose, vertinti krūtų darinių piktybiškumą ultragarsu.
DI leidžia kurti ir vadinamąsias virtualias biopsijas – pavyzdžiui, prostatos ar krūties MRT tyrimuose, kai vaizdiniai duomenys, derinami su klinikiniais ir patologiniais žymenimis, padeda prognozuoti naviko biologiją ir tam tikrais atvejais išvengti invazinių procedūrų. DI ne tik aptinka pakitimus, bet ir padeda prioritetizuoti tyrimus, siūlyti diagnostinius scenarijus, taupyti laiką ir sutelkti dėmesį ten, kur jo labiausiai reikia.
Didžiuojamės ir aukštais vėžio aptikimo rodikliais atliekant mamografijas bei kolonoskopijas. Storosios žarnos vėžio patikros metu mūsų specialistai polipus dažnai pašalina iš karto, taikydami šiuolaikinius endoskopinius metodus ir nepažeisdami žarnos sienelės – taip vėžiui užkertamas kelias dar prieš jam išsivystant. Svarbu ir tai, kad eilių mamografijai, tomosintezei, kolonoskopijai šiuo metu nėra.
Primename: daugelis vėžio formų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. Ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai gydomi, tačiau jų neįmanoma pajusti – juos galima tik nustatyti atliekant profilaktinius tyrimus. Todėl mūsų pagrindinė žinutė visuomenei paprasta: nebijokite tikrintis. Šiandien turime technologijas, patirtį ir žinias, kurios leidžia vėžį aptikti anksti – ir tai iš tikrųjų keičia žmonių gyvenimus,” – sako dr. J. Ušinskienė.
Išmaniųjų įrenginių nauda pacientui ir gydytojui
Pasak NVC Chirurginės onkologijos centro vadovo doc. dr. Audriaus Dulsko, diagnozuojant ir gydant onkologines ligas vis dažiau pacientams siūlomi išmanieji įrenginiai. „Jie leidžia stebėti įvairius sveikatos rodiklius tarp vizitų pas gydytoją, vertinti paciento būklę prieš operacijas ir po jų. Nauda pacientui – ankstyvas komplikacijų nustatymas. Išmanieji įrenginiai fiksuoja fiziologinius pokyčius – pulsą, temperatūrą, EKG – todėl galima anksčiau pastebėti infekcijos ar širdies ritmo sutrikimo požymius. Sumažėja vizitų pas gydytoją, pacientas jaučiasi saugesnis. Gydytojui dirbtinio intelekto naudojimas reiškia objektyvius duomenis realiu laiku – gydytojas gali būti perspėjamas tik apie kliniškai reikšmingus pokyčius. Iš esmės tokia virtuali ligoninė – tai būdas mažinti sveikatos sistemos kaštus, trumpinti eiles ir efektyviau naudoti žmogiškuosius išteklius, saugiai prižiūrint pacientus namuose ir realiu laiku reaguojant tik tada, kai to iš tikrųjų reikia“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
Kvietimas nelikti vieniems ir jungtis į bendruomenę
Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė mano, jog šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema „Vieningi dėl savo unikalumo“ žmonėms, einantiems onkologinės ligos keliu Lietuvoje, primena, kad kiekvieno patirtis onkologinės ligos kelyje yra skirtinga, ir svarbu, kad žmogus šiame kelyje jaustų, kad jis – rūpi. „Kiekvienas atvejis yra unikalus, bet labai svarbu, kad visi jaustųsi matomi ir išgirsti sistemoje, nepaisant to, ar jo liga dažna ar reta, būklė sudėtinga ar paprastesnė“, – sako N. Čiakienė.
Ji pabrėžia, kad POLA vienija žmones ne pagal diagnozes, o pagal bendrus žmogiškus poreikius – supratimo, palaikymo ir praktinės pagalbos, ypač tuo metu, kai gyvenimas staiga pasikeičia. Todėl pacientus ji kviečia nelikti vieniems ir jungtis į POLA bendruomenę, kurioje patirtys tampa bendru balsu. „Onkologinės ligos kelias yra per sudėtingas, kad juo reikėtų eiti vienam. Kai pacientai jungiasi, jie padeda ne tik vieni kitiems – jie padeda ir sistemai suprasti, kur ir kaip ji gali būti geresnė“, – sako POLA direktorė.
Kalbėdama apie sveikatos sistemą, N. Čiakienė atkreipia dėmesį, kad pacientams labai svarbūs žmonės, dirbantys sistemoje – gydytojai, slaugytojai, specialistai ir sprendimų priėmėjai. Pasak jos, tik tokia sistema, kuri rūpinasi tiek pacientais, tiek ją kuriančiais žmonėmis, gali būti tvari ir gyva.
„Pacientų balsas pamažu tampa natūralia sprendimų dalimi, o ne papildomu elementu. Dialogas ir vienybė tarp pacientų, gydytojų ir sprendimų priėmėjų leidžia rasti sprendimus, kurių po vieną nepasiektume. Vienybė nereiškia vienodumo – ji reiškia gebėjimą matyti skirtumus, juos priimti ir veikti drauge, kad nė vienas neliktų nuošalyje“, – sako N. Čiakienė.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-02-05
