Juventa Sartatavičienė

“AIMED 2026, dirbtinis intelektas onkologijoje – nuo diagnostikos iki gydymo” – tai unikalus renginys ir vienintelė galimybė Lietuvoje iš arti susipažinti su naujausiomis dirbtinio intelekto taikymo kryptimis onkologijoje. Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi žymiausi šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Europos bei pasaulio. VU Medicinos fakulteto Mokslo centre 2026 m. sausio 23 d. drauge su tarptautiniais ekspertais buvo diskutuojama  aktualiomis dirbtinio intelekto panaudojimo temomis. Konferencijoje, kurią suorganizavo Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio centras ir Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, buvo paliesti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai,  pakankamai siauriai sričiai aktualūs dalykai. Prof. Niklas Lidströmer plenarinė paskaita su integruotu „workshopu“ suvienijo auditoriją, bandant iš aukštesnio taško pažvelgti į dirbtinio intelekto vietą visuomenėje ir medicinoje, kad galėtume geriau suvokti visumą. Prof. Niklas Lidströmer, tarptautinis dirbtinio intelekto diegimo medicinoje ekspertas, turintis dviejų dešimtmečių patirtį dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų medicinos inovacijų, klinikinės medicinos ir strateginių investicijų srityse, keleto knygų autorius, Karolio instituto ir Kopenhagos universiteto profesorius, teigia, jog dirbtinio intelekto atėjimas – tai Gutenbergo momentas medicinoje. Analogiškas istorinis perversmas įvyko XV a., kai Johanas Gutenbergas išrado spaudos mašiną. „Šiandien nėra nei vienos specialybės ar srities, kuriai nedarytų įtakos dirbtinis intelektas. Visoje klinikinėje praktikoje dirbtinis intelektas bus galingas asistentas. Jis gali būti tas įrenginys, kuris fiksuos visus ištartus žodžius aplinkoje ir juos apibendrins, darys įrašus. Jis padės interpretuoti vaizdus ir padės atlikti praktines procedūras. Jis netgi sukurs naujas specialybes. Žmogus gydytojas turi pasiūlyti kažką gilesnio, reikšmingesnio, empatiškesnio, ir jei gydytoją gali visiškai ir lengvai pakeisti dirbtinis intelektas, tuomet jis nusipelno būti pakeistas“, – sako prof. Niklas Lidströmer. Profesorius neslepia, jog dalyvaujant diskusijose įvairiose šalyse tenka susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl dirbtinio intelekto diegimo klinikinėje praktikoje. „Nuomonė, kad dirbtinis intelektas atneša „pražūtį“, dominuoja net tarp ekspertų. Rizika yra reali, o grėsmės didėja, ir mes turime tai suprasti. Tačiau užuot tik įspėjęs apie dirbtinio intelekto atnešamą katastrofą, norėčiau pasiūlyti veiksmingą viziją, kaip užtikrinti, kad dirbtinis intelektas stiprintų demokratiją, etiką ir žmogaus orumą“, – aiškina ekspertas. Paklaustas, kuriose medicinos bei onkologijos srityse bus geriausiai pritaikytos dirbtinio intelekto galimybės, prof. N. Lidströmer vardija: „Ankstyvoji diagnostika, stebint pacientą realiu laiku, paciento nuomonės aktyvinimas, orientacija į pacientą, gilioji medicina, kuri apims genetiką, mikrobiomą ir kitus „omikus“, sveikatos įrašai, skaidrus informuoto paciento įtraukimas ir, žinoma, precizinė medicina. Dirbtinis instelektas taip pat bus labai svarbus kuriant naujus vaistus nuo vėžio“, – sako prof. N. Lidströmer. Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, atėjo metas sutartinai galvoti, kaip išnaudoti naujas dirbtinio intelekto galimybes. „AIMED 2026“ konferencija atspindi Nacionalinio vėžio centro kryptingą siekį taikyti moderniausius, mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus ir nuosekliai plėtoti ne tik teikiamų paslaugų kokybę, bet ir onkologinės diagnostikos bei gydymo raidą, ypatingą dėmesį skiriant personalizuotai medicinai. Tokie renginiai skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą su mokslo ir technologijų ekspertais, sudaro prielaidas atsakingam inovacijų diegimui klinikinėje praktikoje ir prisideda prie dar tikslesnio, individualiems pacientų poreikiams pritaikyto onkologinio gydymo. Medicinoje dirbtinio intelekto modeliai jau naudojami, pastaruoju metu jie ateina į naujas sritis. Šiuo metu  lūkesčiai ir supratimas dėl dirbtinio intelekto panaudojimo pradeda sutapti ir atsiradus bendram matymui iš esmės galvojama, kaip išnaudoti naujas galimybes.  Ši konferencija – viena iš galimybių aptarti, ką mes turime padarę, išbandę ir kur tie didieji iššūkiai ir didžiosios galimybės“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas, atidarydamas konferenciją. Marius Čiurlionis, Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyr. koordinatorius ir vienas iš konferencijos organizatorių pabrėžia, jog III tarptautinė konferencija „AIMED 2026“ kviečia apie ateitį kalbėti jau šiandien, suburdama tarptautinę gydytojų, mokslininkų, duomenų analitikų ir technologijų ekspertų bendruomenę. „Tai erdvė tarpdisciplininiam dialogui, kuriame susitinka klinikinė patirtis, moksliniai tyrimai ir inovatyvūs technologiniai sprendimai. Konferencija aiškiai parodo, kokią esminę reikšmę dirbtinis intelektas turi ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai, tikslesniems klinikiniams sprendimams ir personalizuotam gydymui, atverdamas naujas galimybes šiuolaikinei, duomenimis grįstai medicinai“, – sako M. Čiurlionis.

„Pas ginekologą lankydavausi tikrai ne kasmet. Negeri pojūčiai, atsiradęs skausmas privertė nueiti pasitikrinti, o gydytoja nepaleido manęs pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai“, – sako Evelina Ž.  Ne kiekvienam vėžiui galime užbėgti už akių, o gimdos kaklelio piktybinis navikas tikrai neišsivystys, jeigu atrasime ikivėžinius pakitimus ir juos išgydysime. Jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje vykdoma prevencinės patikros programa, o sausio paskutinę savaitę minime Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Nacionalinio vėžio centro gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič tikisi, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)  padės suvaldyti šios ligos grėsmes, o  moterys suvoks nemokamos prevencinės patikros privalumus. Būtinai įveikite baimę „Pajutau, kad kažkas negerai, po to tiesiog ėmiau justi skausmą, ypač per lytinius santykius, maudimą dubens srityje, pasirodydavo kraujas. Visa tai privertė nueiti pasitikrinti. Eiti nebijojau, buvo kita baimė – kad gali būti per vėlu. Noriu aiškiai pasakyti viena – visi žmonės bijo dėl vienos ar kitos priežasties. Bet reikia įsivertinti riziką – kas yra geriau, o kas – blogiau. Kreipiausi į ginekologą, pasakė, kad gimdoje yra polipų. Padarė tyrimą dėl  ŽPV – jis buvo teigiamas, nustatytas ŽPV 16 tipas, kuris ilgainiui gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Gavau siuntimą pas onkoginekologą ir patekau pas gydytoją dr. Dianą Žilovič, kuri ir atliko operaciją dėl polipų, tyrė gimdos kaklelį, po to atliko kolposkopiją. Nuostabi gydytoja, svarbiausia, manęs nepaleido pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai. Labai pasitikėjau gydytoja. Nuo pirmos minutės labai tikėjau. Žinoma, įdėti savo pastangų taip pat reikėjo nemažai. Į psichologus nesikreipiau. Buvo nerimo, bet atradau būdą per šitą ligą – meditaciją, kvėpavimo terapiją. Sakyčiau, pagrindinis dalykas – tikėjimas. Juk ką įdėsi, taip ir bus. Noriu pasakyti kitoms moterims, jeigu jaučiate kažką negero, eikite pas gydytojus. Jeigu manote, kad po konsultacijos ar operacijos jums nėra gerai, prašykite papildomų tyrimų“, – papasakojo savo istoriją Evelina Ž. Per dvidešimt metų naujų atvejų sumažėjo beveik dvigubai Nuo beveik šešių šimtų naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų 2004 m., kai buvo pradėta vykdyti prevencinės patikros programa, naujų atvejų skaičius sumažėjo iki 366, diagnozuotų 2023 m. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis beveik 5,5 tūkstančio moterų gyvena su šia liga, vadinasi, yra sugrįžusios į savo darbus, veiklas, šeimą, socialinę aplinką. Tačiau iki tikslo, kurio siekia ne viena Europos šalis – išbraukti gimdos kaklelio vėžį iš ligų sąrašo, Lietuvai dar toli. Gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič sako, jog minėti skaičiai rodo, kad gerėja diagnostika, daugėja anksti nustatomų atvejų ir ilgėja išgyvenamumas, tačiau išlieka viena svarbi problema – kaip prisikviesti moteris patikrai ir kuo anksčiau diagnozuoti ikivėžinius pakitimus. „Tikimės, kad didėjantis mergaičių (nuo 11 m.) ir berniukų (nuo 11 m.) vakcinavimas nuo žmogaus papilomos viruso ilgainiui padės suvaldyti gimdos kaklelio vėžio grėsmes, o moterys suvoks nemokamos prevencinės patikros privalumus“, – sako dr. D. Žilovič. Pasak specialistės, prevencinės patikros programa nuolat tobulinama – diegiami pažangesni tyrimo metodai, atnaujinami algoritmai, siekiama patogesnio ir aiškesnio moterų kvietimo patikrai, tačiau programos sėkmė vis dar labai priklauso nuo pačių moterų sprendimo joje dalyvauti. Klausiame gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič: Kodėl jaunos moterys vis dar nepasinaudoja galimybėmis užbėgti už akių gimdos kaklelio vėžiui?  Juk gimdos kaklelio vėžys – jaunų moterų liga. Dažniausiai GKV nustatomas moterims nuo 35 iki 50 metų, tačiau susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali ir jaunesnės nei 30 metų, ir vyresnės nei 60 metų moterys. Ši liga yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios galima  išvengti – efektyvi pirminė (vakcinacija) ir antrinė profilaktika (gimdos kaklelio prevencinė programa) leidžia išvengti >90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.  Norint sumažinti gimdos kaklelio vėžio sergamumą ir mirtingumą būtinas reguliarus ir tęstinis dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje bei vakcinacija nuo ŽPV. Pagrindinis veiksnys, lemiantis gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų atsiradimą, yra persistuojanti aukštos rizikos ŽPV infekcija. Svarbu suprasti, kad pati infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir gali ilgus metus tyliai veikti organizme. Būtent todėl daugelis jaunų moterų klaidingai mano, jog ši liga jų neliečia – juk nėra nei skausmo, nei akivaizdžių negalavimų. Tokie simptomai kaip kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių bei menopauzėje, vandeningos išskyros, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pilvo skausmai ir kiti simptomai, deja, dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, per ikivėžinius pakitimus, kuriuos laiku nustačius galima visiškai išgydyti ir užkirsti kelią ligai. Kai kurios moterys vengia profilaktinių patikrų bijodamos nemalonaus tyrimo ar galimos blogos žinios. Taip pat  trūksta aiškios informacijos, supratimo, kodėl svarbūs reguliarūs citologiniai ar ŽPV tyrimai, ir ką reiškia jų rezultatai. Egzistuoja nepagrįsti mitai apie ŽPV vakciną, nors ji yra saugi, veiksminga ir rekomenduojama ne tik paauglėms, bet ir jaunoms moterims, net jei lytinis gyvenimas jau pradėtas. Nemokama profilaktinė patikra ir vakcinavimas – ką reikėtų moterims apie tai žinoti? Kokios žinutės čia būtų svarbiausios? Pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra pagrindiniai būdai sumažinti šios ligos riziką. Pirminė prevencija yra nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį –  ŽPV. Pagrindinė priemonė – vakcinacija nuo ŽPV. Optimaliausias laikas skiepams yra iki pirmųjų lytinių santykių, nes tuomet vakcina yra efektyviausia. Vis dėlto vakcinacija yra patvirtinta ir moterims iki 45 metų – individualiais atvejais, įvertinus galimą naudą ir riziką bei pasikonsultavus su gydytoju, skiepytis galima ir vyresniame amžiuje. Antrinė prevencija – tai reguliari moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas yra ne nustatyti patį vėžį, o anksti aptikti gimdos kaklelio priešvėžinius pakitimus ir juos laiku pašalinti. Nuo 25 iki 35 metų moterims kas trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio (PAP) tyrimas. Nuo 35 iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas, o nustačius aukštos rizikos ŽPV, papildomai atliekamas PAP tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad vakcinacija nepakeičia profilaktinės patikros. Net ir pasiskiepijus, reguliari patikra išlieka būtina, nes tik šių priemonių derinys užtikrina veiksmingiausią gimdos kaklelio vėžio prevenciją. Nuoširdžiai raginu visas moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nepamiršti kelio pas ginekologą – profilaktiškai pasitikrinti reikėtų kas metus. Ligos gydymas – kompleksinis. Kokiais atvejais siūlomas chirurginis gydymas, ar visada taikomas ir chemospindulinis? Skirtingo amžiaus moterys turi nevienodus lūkesčius – reprodukcinio amžiaus moterys, jei dar neturi  susilaukusios vaikučių, klausia, kaip išsaugoti vaisingumą? Nustačius gimdos kaklelio vėžio diagnozę, kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai daugiadalykės komisijos aptarimo metu. Komisiją sudaro gydytojai akušeriai ginekologai, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gydytojas radiologas ir kiti, pagal poreikį įtraukiami

„Siekiant gydymo sėkmės būtina viską gerai išaiškinti pacientėms ir dirbti komandoje su kolegomis“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska, kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžio gydymo naujienas. „Esame sukaupę patirties, kaip maksimaliai padėti moterims: magnetinio rezonanso vaizdais valdoma brachiterapija atliekama Lietuvoje tik Nacionaliniame vėžio centre, o planuojamas klinikinis tyrimas padės geriau suprasti lytinės funkcijos pokyčius“, – sako gydytoja onkologė radioterapeutė. Sausio mėnesio paskutinė savaitė minima kaip Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. V. Nevulis-Obuchovska mano, jog didžiausia investicija į sėkmingą gydytojo ir paciento bendradarbiavimą, stabilią gydymo eigą ir simptomų valdymą yra pakankamas laiko skyrimas pirmųjų konsultacijų metu. „Kad ir kokie mes stiprūs ir emociškai atsparūs – onkologinės ligos diagnozė kiekvieną išmuša iš vėžių ir apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Sutrikdoma ne tik pačios pacientės, bet ir jos artimųjų ramybė. Labai skatiname pacientes atvykti į konsultacijas kartu su artimaisiais, kad ir jie iš pirmų lūpų išgirstų apie numatomą gydymo taktiką, jo eigą, galimas šalutines reakcijas. Kartais matome, kad namiškiai turi daugiau klausimų nei pačios pacientės – atsiranda begalė klausimų, baimių, nerimo. Bet akistatoje su onkologine liga – tai visiškai normali reakcija“, – sako gydytoja. Lokaliai pažengusio gimdos kaklelio vėžio standartinė gydymo taktika yra chemospindulinis gydymas ir brachiterapija. Jo trukmė  – 8 savaitės. Pirmame gydymo etape pacientei taikoma 5 savaičių trukmės chemospindulinis gydymas, kuomet kasdien atliekamos išorinės spindulinės terapijos procedūros ir kassavaitiniu režimu skiriama chemoterapija Cisplatinos pagrindu. Prisideda ir brachiterapijos procedūros Jau penktos chemospindulinio gydymo savaitės eigoje arba iš karto po jo atliekamos ertminės arba intraaudininės brachiterapijos procedūros. „Tai intervencinės spindulinės terapijos metodika, atliekama bendrinėje nejautroje, 1–2 kartus per savaitę. Šių procedūrų paprastai būna keturios. Gimdos kaklelio navikui paveikti reikia skirti dideles jonizuojančios spinduliuotės dozes, todėl ir taikomas suderintas gydymas. Visos mūsų pacientės gydomos vadovaujantis naujausiomis gydymo gairėmis. Švitinimo apimtys parenkamos atsižvelgiant į onkologinės ligos išplitimo stadiją, tačiau visada paliekama erdvė gydymo individualizavimui. Noriu pabrėžti, kad magnetinio rezonanso vaizdais valdoma brachiterapija atliekama Lietuvoje tik Nacionaliniame vėžio centre, šioje srityje esame sukaupę žinių ir patirties“, – sako gydytoja onkologė radioterapeutė V. Nevulis-Obuchovska. Viso gydymo metu itin svarbus ne tik geras kontaktas su paciente, bet ir multidisciplininis medikų bendravimas. Nors vedantysis gydytojas yra onkologas radioterapeutas, jam talkina onkologas chemoterapeutas, medicinos fizikai, radiologijos technologai ir kitų sričių specialistai. Tik glaudus specialistų bendradarbiavimas gali užtikrinti sklandžią ir kokybišką gydymo eigą. Anot gydytojos radioterapeutės, agresyvi liga reikalauja agresyvaus gydymo, o agresyvus gydymas neišvengiamai sukelia šalutines reakcijas. „Kalbėdami su paciente visuomet paaiškiname ūmines, gydymo metu pasireiškiančias reakcijas ir vėlyvąsias – galinčias išryškėti po gydymo laikotarpyje nuo 3 mėnesių iki 2 metų“, – atkreipia dėmesį į vėlyvąsias šalutines reakcijas gydytoja. Chemospindulinio gydymo metu be bendros savijautos pablogėjimo, nuovargio, silpnumo galimi ir specifiniai, su gydymu susiję nepageidaujami reiškiniai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, šlapimo pūslės dirglumas ar uždegimas, pilvo, dubens skausmai, kraujingos ar uždegiminės išskyros iš makšties, makšties sausumas, kraujo rodiklių pablogėjimas. Vėlesniu laikotarpiu gali pasireikšti lėtinis kraujavimas iš šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos, makšties fibrozė, dubens skausmai, išryškėti menopauzės simptomai. Konsultacijos „Pacienčių mokykloje“ padės įveikti intymaus gyvenimo keblumus „Konsultuodama ir gydydama gimdos kaklelio vėžiu sergančias pacientes pastebėjau, kad labiausiai moterys bijo chemoterapijos ir jos sukelto šalutinio poveikio bei  brachiterapijos ir jos metu skiriamos bendrinės nejautros. Vadinasi, labai svarbu paaiškinti joms visas gydymo reakcijas, išsklaidyti nuogastavimus, paneigti daugelį mitų apie chemoterapijos ir spindulinės terapijos poveikį. Nerimas, lydintis pacientes viso gydymo metu, nepaleidžia jų ir pabaigus procedūras. Dažnai moterys nebežino, kaip turi gyventi po gydymo, kaip maitintis, kokio poilsio, darbo režimo privalo laikytis, ar gali toliau vykdyti savo įprastą veiklą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama pacienčių gyvenimo kokybei. Lytinė funkcija ir jos pokyčiai priešvėžinio gydymo metu ilgai buvo neliečiama tema, turbūt labiau dėl jos jautrumo, temos tabu. Dabar pacientės jau nevengia kalbėti apie lytinio gyvenimo pokyčius spindulinio gydymo metu ir po jo, joms kyla klausimų, kaip užtikrinti gyvenimo kokybę intymioje sferoje. Todėl ir kilo idėja inicijuoti klinikinį tyrimą, kurio pagrindinis tikslas nustatyti, kokie socialiniai, demografiniai, su liga ir taikomu gydymu susiję veiksniai įtakoja moterų, sergančių lokaliai pažengusiu gimdos kaklelio vėžiu, lytinę funkciją ir jos pokyčius. Tyrimo metu atsitiktinės atrankos būdu planuojama dalį pacienčių nukreipti į specialiai šiam tyrimui naujai sukurtą “Pacienčių mokyklą” ir išsiaiškinti, ar papildomos konsultacijos pagerintų moterų lytinę funkciją ir jos pokyčius, ar lengvintų simptomų valdymą. Tai bus pirmas didelės apimties mokslinis tyrimas Lietuvoje, analizuojantis lytinės funkcijos pokyčius viso gimdos kaklelio vėžio gydymo periodo metu – sužinant diagnozę ir apsiprantant su ja,  gydantis ir liekant ilgalaikei stebėsenai. Labai tikiuosi, kad gauti duomenys leis išgryninti pacienčių grupes, kurioms greičiausiai pasireikštų lytinės funkcijos pokyčiai ir kuo skubiau žengti su įvairiomis gydymo, reabilitacijos ir pagalbos galimybėmis. Manau, kad papildomos informacinės edukacinės konsultacijos, kitaip tariant “Pacienčių mokykla”, galėtų būti įtraukta į gydymo gaires“, – pasakoja V. Nevulis-Obuchovska. Chemospindulinis gimdos kaklelio vėžio gydymas – pasaulinis standartas Anot Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Linos Daukantienės,  jau apie ketvirtį amžiaus pasaulinis vietiškai išplitusio gimdos kaklelio vėžio  gydymo standartas – chemospindulinis gydymas. „Šis gydymas  tyrimų duomenimis yra ženkliai efektyvesnis,  nei vien spindulinis. Išorinio spindulinio gydymo metu tam tikrais intervalais, dažniausiai 1 kartą per savaitę, yra atliekamos priešvėžinių medikamentų – citostatikų infuzijos,  kurių dėka naviko ląstelės tampa jautresnės spinduliniam gydymui, pasiekiami geresni gydymo rezultatai. Dažniausiai naudojamas chemoterapijos režimas – Cisplatina kassavaitiniu režimu 5 savaites iš eilės išorinės spindulinės terapijos metu. Baigus išorinę spindulinę terapiją seka 4 brachiterapijos procedūros, kuomet chemoterapija jau nebėra skiriama. Galimi ir kiti  alternatyvūs citostatikų režimai, jei minėto vaisto negalima skirti dėl netoleravimo ar pacientės sveikatos būklės, kitų ligų. Kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į gimdos kaklelio vėžio stadiją, pacientės sveikatos būklę,  kartu su chemoterapija spindulinio gydymo metu gali būti taikoma ir imunoterapija, kuri toliau skiriama palaikomajam gydymui ir pabaigus chemospindulinį gydymą. Šiuo metu imunoterapija  chemospidulinio gydymo metu Lietuvoje dar nėra kompensuojama. Ar tokia metodika yra tinkama, kokie jos privalumai bei galimi nepageidaujami reiškiniai, gydytojas onkologas chemoterapeutas paiškina pacientei konsultacijos metu. Skirdami naujus vaistus daugiau nei du kartus didiname išgyvenamumą Skirtingai nuo kitų solidinių navikų, ilgą laiką nebuvo stebėta ženklios pažangos metastazavusio gimdos kaklelio vėžio gydyme. Tyrimų metu tarpusavyje lyginti įvairūs citostatikai, jų deriniai, ir tik pastarąjį dešimtmetį, atėjus klinikinę praktiką taikinių terapijai, imunoterapijai, pagaliau stebėtas ženklesnis teigiamas poveikis pacienčių išgyvenamumo rezultatams.

Septynis vežimėlius neįgaliesiems – universalias pacientų transportavimo priemones – prieš šv. Kalėdas Nacionaliniam vėžio centrui padovanojo Nacionalinė krūties ligų asociacija (NKLA). „Šv. Kalėdų laukimas – tai metas, kai širdys atsiveria gėriui, grožiui, atjautai, bendrystei, o juk dovanų gauti visada malonu tiek  žmogui, tiek ir organizacijai. Juo labiau miela, kai apie mus pagalvoja tradiciniai partneriai. Už labai prasmingą bendradarbiavimą nuoširdžiai dėkoju Nacionalinei krūties ligų asociacijai, iš tiesų socialiai atsakingai organizacijai,  ir jos energingajai prezidentei Aušrai Bružienei už rūpestį onkologiniais pacientais. Asociacija nupirko ir įteikė Nacionaliniam vėžio centrui septynis vėžimėlius neįgaliesiems. Į Nacionalinio vėžio centrą atvykusiems galėsime pasiūlyti ženkliai daugiau pacientų transportavimo priemonių: žmonės su judėjimo negalia, vyresnio amžiaus pacientai ar traumą patyrę žmonės, kurie laikinai negali vaikščioti, galės patogiai pasinaudoti šiais „ratais“, – sako Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius. NKLA prezidentė Aušra Bružienė tiki, jog skaičius septyni – sėkmę lemiantis skaičius. „Kai esi pabuvęs paciento vietoje, kitaip žiūri į žmonių, susiduriančių su onkologine liga, poreikius. Norisi, kad jiems būtų kuo patogiau, jaukiau, gražiau. O čia ir supranti, kad vien medikų profesionalumo ir šypsenų nepakanka, reikia žmogui, kuris negali vaikščioti, pagalbos – „ratų“. Paprastas, seniai žmonijos išrastas dalykas – ant keturių ratų riedantis vežimėlis, tikiu, palengvins pacientams kelionę po Nacionalinio vėžio centro koridorius. Kodėl septyni? Atsakymas paprastas – skaičius septyni neša sėkmę. Naudodamasi proga, noriu visiems – gydytojams, slaugytojoms, pacientams, jų artimiesiems palinkėti ramių ir jaukių šv. Kalėdų. Tegu pildosi visi per šv. Kalėdas sugalvoti norai ir  viltys“, – sako A. Bružienė. NVC Konsultacinės poliklinikos vedėjo pavaduotoja Kontaktų centrui Inga Jankūnienė, dėkodama Nacionalinei krūties ligų asociacijai už labai naudingą dovaną, primena, jog per dieną Kontaktų centre apsilanko apie 500 pacientų, taip pat jų artimųjų ar lydinčių asmenų. “Džiugu, kad vis daugiau socialinių partnerių supranta mūsų poreikius ir pacientų lūkesčius kuo komfortiškiau jaustis atvykus į NVC. Žinoma, visas NVC kolektyvas labai stengiamės apgaubti pas mus atvykusius pacientus rūpesčiu ir žmogiškąja šiluma. Tačiau vien gerų norų  nepakanka. Tikimės, kad ir kiti socialiniai partneriai atras galimybių, noro pagelbėti ir supratimo, kad tai labai svarbu“, – sako I. Jankūnienė.