Juventa Sartatavičienė

Nacionaliniame vėžio centre pristatytas pianisto Dariaus Mažinto ir videomenininko Rimo Sakalausko sukurtas edukacinis kultūros projektas „MIŠKE: M. K. Čiurlionio muzika, miško galia ir sveikata“, skirtas pacientams, jų artimiesiems, medikams ir senjorams. Renginio metu muzika, vaizduojamasis menas ir sveikatos tema susijungė į patyriminę erdvę, skirtą emocinei gerovei stiprinti. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dėkodamas Dariui Mažintui ir Rimui Sakalauskui, priminė, jog medicina XX a. pabaigoje darėsi vis labiau technokratinė. „Šiandien medicinos pažanga didžiulė, galime žmogui padėti ženkliai daugiau nei prieš 10 metų. Taip pat medicina sukasi į žmogų, labai ryškus medikų veiklos humanizavimas – suvokiame žmogų kaip visumą. Žmogus kaip asmenybė turi gauti pagalbą. Muzikos ir meno terapija – venas iš stipriausių dalykų, kurie gali padėti žmogui. Yra atlikti moksliniai tyrimai, jų analizė, kuri įrodo muzikos terapijos galimybes – ji mažina nerimo lygį, pagerina nuotaiką, sumažina net skausmą. Žmonės, kurie atgauna vidinę ramybę, žymiai geriau, su didesne valia eina per gydymo kelią. Onkologijoje gydymo kelias yra sunkus, tad muzika, menas padeda žmogui susitelkti ir eiti šiuo keliu“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak pianisto Dariaus Mažinto, galingas muzikos poveikis žmogui dar svarbesnis tose vietose, kur muzika tradiciškai neskamba.  „Visada apie tai kalbu, kai ateinu į tokias vietas. Mes kartu su Rimu Sakalausku galvojome, kaip galėtume padaryti nešiojamą mišką, kuris galėtų atvažiuoti ir įsiintegravęs pabūti tam tikroje vietoje. Pamanėme, jog nuostabiausia būtų sujungti muziką ir vizualinį meną. Kadangi per regą, klausą galime atsidurti tokioje būsenoje – miške. Miškas – tai ne tik geografinė vieta, tai būtent tokia vieta, kurioje galima nusiraminti, susikaupti, susinchronizuoti  save. Dėkoju už galimybę pateikti mūsų projektą čia Nacionaliniame vėžio centre,  jūsų puikioje salėje“, – pasakė Darius Mažintas. Projekto meninė ašis remiasi žymaus Lietuvos kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba – skambėjo fortepijonui aranžuota simfoninė poema „Miške“. Publiką pakerėjo ir renginio pradžioje atliktos  M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, kurias lydėjo jų nuotaiką atspindinti vizualinė instaliacija. Muzikos ir vaizdo sintezė kvietė žiūrovus į vidinės ramybės, susitelkimo ir refleksijos patirtį. Tai nebuvo tradicinis koncertas – veikiau jautrus, įtraukiantis meninis pasakojimas, leidęs trumpam atsitraukti nuo kasdienybės ir pasinerti į tylos, gamtos bei vidinės pusiausvyros paieškas. Projektą įgyvendino VšĮ „Culture Live“, jau daugelį metų kurianti aukštos meninės kokybės ir socialiai jautrius kultūros projektus. Projekto kūrėjai – pianistas Darius Mažintas ir vizualiųjų menų kūrėjas Rimas Sakalauskas – savo kūryba atskleidė tarpdisciplininio meno galimybes, jungiančias garsą, vaizdą ir emocinę patirtį. Renginys tapo prasmingu pavyzdžiu, kaip kultūra gali pasiekti sveikatos priežiūros įstaigose esančius žmones – medicinos darbuotojus ir pacientus bei jų artimuosius, stiprinti emocinę sveikatą ir plėsti meno prieinamumą netradicinėse erdvėse. Tikimasi, kad tokios iniciatyvos ir toliau skatins kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimą.

Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) organizuota interaktyvi konferencija  “Ne tik graži, bet ir sveika” grožio industrijos mugėje PELENĖ  ir šiais metais sulaukė didelio mugės lankytojų susidomėjimo.  Bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio centru (NVC) Asociacija tęsia konferencijų ciklą „Onkologinė moterų sveikata“. Konferencijos partneriai: LITEXPO, Nacionalinis vėžio centras, VUL Santaros klinikų filialas, Vilniaus dailės akademija. Moderatoriai: gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė. Atiduota duoklė grožio mugės temai – konferenciją pradėjo VDA profesorė mados dizainerė Jolanta Talaikytė, kuri savo pranešime  „Spalvos ir nuotaika. Kurias spalvas rinktis?”  pateikė analizę apie spalvų poveikį mūsų emocijoms ir savijautai. “Juk kartais užtenka tik spalvos, kad diena pasisuktų šviesesne kryptimi“, – sako prof. J. Talaikytė. Onkologinės temos pradėtos nuo krūties vėžio prevencijos: NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė pabandė atsakyti į dažnai keliamą klausimą „Kaip įveikti mamogramos baimę?“ Bijau – tradicinis pasiteisinimas, kodėl moterys vengia mamografinės patikros. Apie krūties vėžio diagnostiką ir gydymą bei blogąsias emocijas, kurios nepadeda eiti gydymo keliu, ir jų įveikimo būdus kalbėjo NVC specialisčių duetas – gydytoja krūtų chirurgė Agota Škikė ir medicinos psichologė Dovilė Karečkaitė. Jau pats pranešimo pavadinimas „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera” neša informacinę žinutę, kad gyvenimas tęsiasi ir po ligos. Ši liaudies išmintis gali puikiai pasitarnauti įveikiant emocines krizes. NVC gydytoja akušerė-ginekologė dr. Diana Žilovič, kalbėdama apie profilaktinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio ir vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso, paragino, visgi, nepamiršti ir kelio pas ginekologą. Dr. D. Žilovič teko atsakyti ir į konkrečius konferencijos dalyvių klausimus dėl  vakcinacijos, gydymo taktikų skirtingose gydymo įstaigose.   NVC gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė pranešime „Radioaktyvioji spinduliuotė – ar žinome, kas tai? kalbėjo apie tai, kas yra jonizuojančioji spinduliuotė, ir kaip ji tarnauja medicinoje. Pabaigoje NVC Medikamentinės onkologijos centro gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga pateikė žinių apie mūsų imunitetą. Ar gali būti imunitetas blogas, geras arba įgimtas? Kas lemia žmogaus organizmo atsparumą, ką galime mes patys? NKLA vardu A. Bružienė dėkojo visiems dalyvavusiems ir profesionaliai lektorių komandai, paskyrusiai vieną savo savaitgalio dieną onkologinei visuomenės edukacijai. „Noriu tikėti, jog daugiau žinant apie krūties vėžį, žmogaus papilomos virusą ir vakcinacijos naudą išnyks baimės ir nepagrįsti įsitikinimai, bus paprasčiau gyventi savo kasdieninius gyvenimus, nekrūpčiojant dėl mažmožių ir žinant tuos paprastus dalykus, kuriuos reikėtų perprasti jaunystėje ir nepamiršti gyvenimo kelio vingiuose. O jei ištiks liga – gydymosi kelyje jus lydės profesionalūs Nacionalinio vėžio centro specialistai. Būkime gražios ir sveikos!“, – palinkėjo A. Bružienė.

Radioligandų terapija oficialiai pradėta taikyti Nacionalinio vėžio centro pacientams. 2026 m. kovo 26 d. žengtas svarbus ir reikšmingas žingsnis branduolinės medicinos terapijos srityje – pradėtas vienas iš šešių planuojamų kursų pacientui suleidžiant liuteciu‑177 žymėtą prostatos specifinio membraninio antigeno preparatą (Lu‑177 PSMA). Tai naujas ir inovatyvus gydymo etapas, ženklinantis modernios radionuklidinės terapijos plėtrą Lietuvoje.   “Nacionaliniame vėžio centre pradėta viena iš personalizuotos medicinos krypčių – teranostika, kurioje, taikant radioligandus, tiksli diagnostika ir tikslinis gydymas sujungiami į vieną sprendimų ir jų įgyvendinimo procesą.  Diagnostikos metu radioaktyvus preparatas leidžia pamatyti net smulkiausius navikus ar metastazes, o analogiškas gydymui skirtas preparatas, patenka į tas pačias navikines ląsteles ir jas lokaliai apšvitina. Gydymo metu sunaikinami netgi tie ligos židiniai, kurie dar nėra matomi vaizdinimo metodais. Radioligandų terapija gali ne tik pratęsti gyvenimą, bet ir pagerinti jo kokybę. Šis metodas yra vienas pažangiausių šiuolaikinės onkologijos pasiekimų, skirtas pacientams, sergantiems metastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu, kai kitos gydymo galimybės tampa ribotos“, – sako NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. Optimaliam gydymo procesui būtinas tarpdisciplininis dialogas Pasak NVC Radiacinės onkologijos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėjos prof. Ilonos Kulakienės, Lu‑177 PSMA terapija išsiskiria savo tikslumu: radiofarmacinis preparatas jungiasi prie PSMA ekspresuojančių naviko ląstelių ir selektyviai jas naikina, maksimaliai tausodamas aplinkinius sveikus audinius. „Tokiu būdu pacientams suteikiama reikšminga klinikinė nauda – galimybė sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę net sudėtingiausiuose ligos etapuose. Nuo 2026 m. kovo 1 d. šis preparatas tapo oficialiai prieinamas pacientams visoje Lietuvoje. Labai džiugu, kad mūsų pacientų kelias iki šiuolaikinės, mokslu grįstos radionuklidinės terapijos ženkliai sutrumpėjo. Aiškesni gydymo algoritmai, skaidresnė prieinamumo tvarka ir galimybė pradėti terapiją čia pat, Nacionaliniame vėžio centre, suteikia pacientams daugiau užtikrintumo, greitesnį reagavimą ir galimybę gauti modernų gydymą būtent tada, kai jis reikalingas labiausiai. Ne mažiau svarbus ir glaudus branduolinės medicinos specialistų bendradarbiavimas su gydytojais urologais bei onkologais chemoterapeutais. Šis tarpdisciplininis dialogas leidžia tiksliai įvertinti ligos eigą, optimaliai suderinti skirtingas gydymo grandis ir užtikrinti, kad pacientas viso proceso metu gautų nuosekliai suplanuotą, moksliškai pagrįstą ir individualiai pritaikytą priežiūrą“, – sako prof. I. Kulakienė. Unikali infrastruktūra ir patikima saugaNacionalinio vėžio centro Branduolinės medicinos skyrius yra vienintelė gydymo vieta Lietuvoje, atitinkanti visus Radiacinės saugos centro keliamus infrastruktūros, apsaugos ir personalo reikalavimus. Skyriuje įrengtos specialios palatos su specifiniais inžineriniais sprendimais, kontroliuojamomis zonomis ir nuolatine dozės stebėsena. Tai užtikrina maksimalią apsaugą tiek gydomiems pacientams, tiek juos prižiūrinčiam personalui. Skyriuje 7 specialiai pritaikytos lovos atitinka visus branduolinės medicinos terapijos saugos ir komforto reikalavimus. Jos užtikrina, kad pacientai galėtų gauti gydymą saugioje, patogioje ir profesionaliai prižiūrimoje aplinkoje. Esant didesniam pacientų srautui ar išaugusiam poreikiui, skyriaus infrastruktūra leidžia greitai ir efektyviai išplėsti talpą iki 12 lovų. Toks lankstus planavimas padeda užtikrinti, kad modernios terapijos būtų prieinamos laiku, o pacientams nereikėtų ilgai laukti reikalingo gydymo. Atsižvelgiant į augantį poreikį ir pacientų skaičių, šiais metais NVC planuojama atlikti apie 300 Lu-177 PSMA gydomųjų procedūrų. Tai reikšmingas indėlis į pažangų onkologinį gydymą Lietuvoje. Patyrusi ir kompetentinga komanda Branduolinės medicinos komanda – tai aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys daugelio metų patirtį dirbant su radioaktyviaisiais preparatais ir pažangiomis diagnostikos bei terapijos technologijomis. Joje dirba gydytojai radiologai, gydytojai onkologai radioterapeutai, radiologijos technologai, slaugytojos, medicinos fizikai ir pagalbinis personalas. Šių skirtingų sričių profesionalų bendradarbiavimas užtikrina visapusišką ir koordinuotą paciento priežiūrą. Kiekvienas komandos narys prisideda savo unikaliomis kompetencijomis: gydytojai radiologai ir radioterapeutai planuoja bei prižiūri gydymo eigą, o slaugytojos ir radiologijos technologai atsakingai vykdo procedūras ir užtikrina įrangos tikslumą, medicinos fizikai garantuoja dozių apskaičiavimo saugumą ir kokybę, slaugytojos bei pagalbinis personalas rūpinasi nuolatine paciento gerove ir komfortu. Ilgametė patirtis, sukaupta taikant radiojodo terapiją skydliaukės vėžiui ir tirotoksikozei gydyti, taip pat dirbant su įvairiais kitais radioaktyviais preparatais gydant onkologinius susirgimus leidžia komandai priimti tikslius ir pagrįstus klinikinius sprendimus net ir sudėtingiausiais atvejais. Puikiai išmanydami tiek diagnostinių, tiek terapinių izotopų veikimą, specialistai gali individualiai įvertinti paciento būklę ir parinkti labiausiai jo poreikius atitinkantį gydymo kelią. Pacientams tai reiškia profesionalią, saugią ir išskirtinai asmenišką priežiūrą nuo pirmųjų konsultacijų iki pat gydymo užbaigimo, užtikrinant aiškų informavimą ir nuolatinę specialistų pagalbą viso proceso metu. Ga-68 PSMA tyrimo prieinamumo iššūkiaiProf. I. Kulakienė pabrėžia, kad efektyviam Lu-177 PSMA terapijos skyrimui reikalingas Ga-68 PSMA pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, kuris leidžia įvertinti naviko PSMA raišką ir parinkti tinkamiausią gydymą. „Šiuo metu Lietuvoje susiduriama su ženkliu šio tyrimo prieinamumo iššūkiu – vienintelėje šį tyrimą atliekančioje gydymo įstaigoje LSMU ligoninėje Kauno klinikose laukimo eilės yra gerokai per ilgos ir kartais trunka mėnesiais. Dėl būtinybės atlikti diagnostinį tyrimą, pacientams tenka vykti į PET centrą Bialystoke, Lenkijoje ir, grįžus su tyrimo atsakymu, nelaukiant pradėti Lu-177 PSMA terapiją Nacionaliniame vėžio centre. Nors papildomas kelionės žingsnis gali atrodyti sudėtingas, jis leidžia užtikrinti, kad niekas neliktų be galimybės gauti modernų gydymą laiku“, – sako prof. I. Kulakienė. Plėtros planai: naujos terapijos jau horizonte Nacionalinis vėžio centras ir toliau kryptingai plečia branduolinės medicinos galimybes. „Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje tikimės pradėti taikyti dar vieną naują terapiją, skirtą išplitusių neuroendokrininių navikų gydymui. Tai leis suteikti dar platesnį pažangių radionuklidinių terapijų spektrą ir padės užtikrinti, kad pacientai Lietuvoje galėtų gauti modernų, įrodymais pagrįstą gydymą savo šalyje. NVC komanda ir toliau siekia būti inovacijų lydere ir užtikrinti, kad šiuolaikiniai gydymo metodai būtų pasiekiami kiekvienam pacientui, kuriam jie gali padėti. Esame pasiruošę priimti pacientus iš visos Lietuvos, kai jie atvyksta su gydytojo urologo arba chemoterapeuto siuntimu, ir suteikti jiems aukščiausio lygio, mokslo pažanga grįstą priežiūrą“, – sako prof. I. Kulakienė.

Kovo 21 d. Vilniuje įvyko tarptautinė hibridinė konferencija „Adaptive and Stereotactic Radiation Therapy: Current Status“ (liet. „Adaptyvioji ir stereotaksinė spindulinė terapija: dabartinė būklė“), subūrusi onkologų radioterapeutų, medicinos fizikų ir radiologijos technologų elitą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarti pažangiausių vėžio gydymo technologijų bei stiprinti kaimyninių šalių bendradarbiavimą. Konferencijos, vykusios „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ viešbutyje, pagrindinis organizatorius Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga (LSTS) kartu su Nacionaliniu vėžio centru. Konferenciją pradėjusi LSTS prezidentė dr. Rita Steponavičienė džiaugėsi sėkmingu regioniniu susitelkimu.  „Esu be galo dėkinga visiems kolegoms, kurie susirinko dalintis patirtimi. Ši konferencija dar kartą įrodė, kad Baltijos šalių spindulinės terapijos bendruomenė yra vieninga ir veržli. Labai džiugu matyti mezgamus naujus ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistų – tai ne tik profesiniai mainai, bet ir užsimezgusi nauja draugystė. Tikime, kad šis susitikimas atvėrė naujas progas glaudžiam bendradarbiavimui ateityje, siekiant bendro tikslo – geriausių gydymo rezultatų mūsų pacientams. Kaip vieną iš šios konferencijos prioritetų pažymėčiau jaunųjų kolegų rezidentų, studentų edukavimą ir jų įtraukimą į onkologų radioterapeutų bendruomenę“, – pasakė dr. R. Steponavičienė. Pagrindinis dėmesys – technologinei pažangai Programos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas dviem esminėms kryptims: Sesijose savo įžvalgomis dalijosi pranešėjai iš pagrindinių Baltijos šalių gydymo įstaigų: Nacionalinio vėžio centro (Lietuva), LSMU Kauno klinikų (Lietuva), Rygos Rytų klinikinės universiteto ligoninės (Latvija), Šiaurės Estijos medicinos centro (Estija) bei Siguldos ligoninės (Latvija). Apžvelgta plaučių vėžio gydymo spindulinė terapija svarba. Labai aktualus POLA direktorės Neringos Čiakienės pranešimas „Spindulinė terapija iš paciento perspektyvos“, nes pacientų nuomonė yra labai svarbi visai spindulinės terapijos paslaugas teikiančiai bendruomenei. Inicijuoti ir skatinti bendrą sprendimų priėmimą “Shared decision making” (angl.) kartu su pacientu yra vienas iš LSTS prioritetų. „Daugelyje pasaulio ir Vakarų Europos šalių vėžio centruose didelis dėmesys skiriamas gydytojo specialisto bendradarbiavimui su pacientu. Gydymo taktika aptariama kartu su pacientu ir sprendimas rinktis vienokį ar kitokį variantą taip pat priimamas kartu – gydytojo ir paciento. Mes, onkologai radioterapeutai, įdedame nemažai pastangų, kad žmogus suprastų jam siūlomos terapijos specifiškumą, kad jam būtų visiškai aišku, koks gydymas jam skiriamas ir ko mes drauge siekiame, kad jo viltis pasiekti gerų gydymo rezultatų būtų pagrįsta, atitinkanti mokslo laimėjimais paremtos medicinos galimybes. Šiandien nepakanka, kad pacientas turi vilties, jis turi žinoti, kas ir kodėl jam atliekama. Ir, be abejo, sąmoningai pritardamas gydymo pasirinkimui, pridėti ir savo pastangų, kad gydymo kelias būtų sėkmingai įveiktas. Žinoma, kartu su gydytoju specialistu“, – sako dr. Rita Steponavičienė.   Šioje konferencijoje aktyviai dalyvavo jaunieji kolegos rezidentai bei studentai, o vieną iš aktualių pranešimų, dedikuotų prostatos SBRT temai, perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 6-to kurso studentė Rūta Uksaitė. Latvijos ir Lietuvos jaunieji kolegos susipažino ir aktyviai bendravo – svarbūs pirmieji žingsniai bendradarbiaujant onkologijos srityje.