2026 vasario

Burna – viena iš nedaugelio kūno sričių, kurią galime stebėti patys, tačiau būtent čia neretai vystosi liga, apie kurią galvojame mažiausiai – burnos vėžys. Burnos vėžio mėnuo kviečia atkreipti dėmesį į, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingus pokyčius: negyjančias žaizdeles, kraujavimą, diskomfortą ar gleivinės pakitimus. Specialistai pabrėžia, kad šių požymių ignoravimas ir delsimas kreiptis pagalbos išlieka viena dažniausių klaidų, lemiančių sudėtingesnį gydymą ir didesnį poveikį gyvenimo kokybei. Svarbu žinoti ir tai, kad burnos vėžys nėra „tik vyresnio amžiaus žmonių liga“. Jis gali paliesti kiekvieną – nepriklausomai nuo amžiaus, ypač jei yra žalingų įpročių ar ilgalaikė burnos gleivinės trauma. Tačiau lygiai taip pat svarbu žinoti ir kitą tiesą: anksti nustatytas burnos vėžys šiandien dažnai yra sėkmingai gydomas, o šiuolaikinė medicina siūlo sprendimus, leidžiančius ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Šioje publikacijoje – trijų patyrusių gydytojų įžvalgos iš kasdienės praktikos: nuo pirmųjų, dažnai ignoruojamų simptomų iki gydymo realybės, paciento emocijų ir didžiulių medicinos proveržių, vykstančių Lietuvoje. Savo patirtimi dalijasi specialistės iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialų – Nacionalinio vėžio centro ir Žalgirio klinikos – įstaigų, kuriose burnos vėžys diagnozuojamas ir gydomas kasdien. Ši publikacija skirta tam, kad padrąsintų: stebėti save, laiku kreiptis pagalbos ir žinoti, jog net ir susidūrus su sunkia diagnoze, žmogus šiandien nėra paliekamas vienas. Apie tai kalba specialistės, diagnozuojančios ir gydančios burnos vėžiu sergančius pacientus: VUL Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro gydytojos: veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė, Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė ir Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių skyriaus vedėja, burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė. „Burnos vėžys dažnai prasideda nuo, atrodytų, visai nekaltos žaizdelės. Tačiau būtent šis „nekaltumas“ ir tampa didžiausia apgaule, dėl kurios žmonės per ilgai delsia kreiptis į specialistus“, – sako Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių skyriaus vedėja, burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė. Pasak gydytojos, didžiausią įtarimą visada turėtų kelti bet koks pakitimas burnoje, kuris negyja ilgiau nei dvi savaites – nesvarbu, ar tai žaizdelė, ar skausmingas, kraujuojantis darinys. Būtent dvi savaitės yra ta riba, per kurią dažniausiai sugyja paprastas stomatitas ar uždegimas, kartais net ir be gydymo. Jei pokytis išlieka ilgiau, tai jau signalas, kad būtina pasitikrinti. „Ilgiau kaip dvi savaites negyjanti žaizdelė burnoje – tai tas ženklas, kurio ignoruoti negalima“, – pabrėžia gydytoja. Kuriose burnos vietose vėžys vystosi dažniausiai? Dažniausiai burnos vėžys vystosi liežuvio šonuose ir užpakalinėje jo dalyje, taip pat paliežuvio srityje. Šios vietos yra itin jautrios nuolatinei traumai, kuri, pasak specialistės, yra vienas svarbiausių provokuojančių veiksnių, ypač vyresniame amžiuje: „ Aštrus nulūžęs dantis, nekokybiška restauracija ar nepatogus protezas gali nuolat dirginti gleivinę ir sudaryti palankias sąlygas piktybiniams pakitimams atsirasti“, – aiškina burnos chirurgė dr. R. Rastenienė. Vis dėlto didžiausia problema išlieka uždelstas kreipimasis. Burnos chirurgė dr. R. Rastenienė pabrėžia, kad burnos augliai auga ypač greitai – kartais vos per kelis mėnesius jų dydis gali padvigubėti. „Kuo didesnis auglys, tuo sudėtingesnis ir labiau traumuojantis tampa gydymas. Todėl delsimas – tai pati didžiausia skriauda, kurią žmogus gali sau padaryti“, – sako burnos chirurgė. Pacientai dažnai painioja onkologinius požymius su paprastu uždegimu: išopėjimu, kraujavimu ar skausmu. Tačiau šie simptomai būdingi tiek uždegimui, tiek prasidedančiam vėžiui, todėl vien tik savijauta neleidžia daryti išvadų. Net ir patyręs specialistas, pasak gydytojos, gali tik įtarti, bet ne diagnozuoti vien „iš akies“: „Patyrusio specialisto akis gali tik įtarti, bet nepatyręs žmogus pats niekada neatskirs“, – pabrėžia ji. Dar viena skaudi realybė – burnos vėžys itin retai nustatomas profilaktinių patikrinimų metu. Pasaulyje tai sudaro vos apie 10 procentų atvejų, o Lietuvoje – tikėtina, dar mažiau. Daugiau nei 70 procentų pacientų kreipiasi tik tuomet, kai atsiranda skausmas, kraujavimas ar sutrinka kramtymas ir kalba. Tokiais atvejais liga dažnai jau būna pažengusi – III arba IV stadijos. „Burna yra ta vieta, kur vėžį būtų galima pastebėti labai anksti, jei žmonės reguliariai lankytųsi profilaktiniuose patikrinimuose“, – apgailestauja gydytoja. Neretai žmonės galvoja, kad burnos vėžys – vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau, pasak dr. R. Rastenienės, jis gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, ypač turintiems žalingų įpročių: rūkymas, elektroninės cigaretės, gausus alkoholio vartojimas, prasta burnos higiena ir nuolatinė gleivinės trauma reikšmingai didina riziką. Gydytoja ragina žmones patiems stebėti savo burnos sveikatą: atkreipti dėmesį į gleivinės spalvos ar konsistencijos pokyčius, iškilimus, grublėtumą, balkšvas nenusivalančias apnašas ar bet kokias negyjančias opas. Net jei nėra skausmo, tokie pakitimai turėtų būti parodyti specialistui.. Diagnozė, paliečianti ne tik kūną, bet ir emocijas Burnos vėžio diagnozė žmogui dažniausiai ateina ne tik kaip medicininė žinia, bet ir kaip emocinis sukrėtimas. Pasak Nacionalinio vėžio centrogydytojos veido ir žandikaulių chirurgės Otilijos Kutanovaitės, pirmasis vizitas daugeliui pacientų būna lydimas nerimo, baimės ir nežinios: „Vien pats žodis „vėžys“ žmonėms kelia didžiulį susirūpinimą. Jie bijo ne tik blogų naujienų, bet ir sunkaus gydymo, blogos savijautos, nerimauja dėl darbo, ateities“, – sako gydytoja. Dažnas pacientas, pasak jos, lygina save su artimųjų ar pažįstamų patirtimis, kurios ne visuomet buvo sėkmingos. Todėl gydytojai visuomet skatina į vizitus atvykti ne vieniems – artimo žmogaus buvimas padeda lengviau priimti informaciją ir sprendimus. Individualus ir komandinis gydymo kelias Burnos vėžio gydymas šiandien yra sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, kuriame itin svarbus komandinis darbas. Nacionalinio vėžio centro Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė pabrėžia, kad gydymo taktika kiekvienam pacientui parenkama individualiai, įvertinus ligos išplitimą ir bendrą žmogaus būklę: „Gydymo sprendimai priimami daugiadalykės komandos susirinkimuose – kartu su pacientu aptariame, koks gydymas jam būtų tinkamiausias“, – aiškina gydytoja. Geriausi išgyvenamumo, gyvenimo be ligos ir gyvenimo kokybės rezultatai, pasak specialistės, pasiekiami tuomet, kai gydymą galima pradėti nuo radikalios operacijos, kartu atliekant ir vienmomentę rekonstrukciją. Dažnai po chirurginės operacijos taikomas ir spindulinis gydymas, neretai prireikia sisteminio gydymo – chemoterapijos, imunoterapijos ar biologinės terapijos. Didelis privalumas pacientams – galimybė visą gydymą gauti vienoje įstaigoje, nuosekliai ir laiku. Ankstyva diagnostika – lemiamas sėkmės veiksnys Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę, išlieka ligos stadija diagnozės metu. Gydytoja veido ir žandikaulių chirurgėO. Kutanovaitė atvirai sako – ankstyvos ir pažengusios ligos gydymo galimybės ženkliai skiriasi: „Nustačius I stadijos burnos vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 95 procentus. IV stadijos jis gali kristi iki 20–40 procentų“, – pabrėžia gydytoja. Kuo ilgiau žmogus delsia kreiptis, tuo labiau jis išsenka fiziškai:

Verslo organizacijose lyderystės ugdymo programos jau tapusios įprasta strategine investicija. Viešajame sveikatos sektoriuje tokio formato iniciatyvos vis dar retos, todėl Nacionaliniame vėžio centre (NVC) pradėta programa „Lyderystės laboratorija“ žymi reikšmingą žingsnį – sistemingą lyderystės stiprinimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje nukreiptas į organizacijos pagrindą – kasdienę praktiką ir tiesioginį darbą komandose. „Lyderystės laboratorija“ – šešių mėnesių trukmės, praktika grįsta ugdymo programa, orientuota į asmeninį dalyvių augimą, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, lyderystės stiprinimą, siekiant ugdyti įsitraukusius, atsakingus ir iniciatyvius darbuotojus, prisidedančius prie geresnės darbo aplinkos kūrimo bei skatinti pamainumą NVC. Pirmasis kvietimas dalyvauti programoje sulaukė 37 darbuotojų susidomėjimo, 28 aktyviai įsitraukė į atrankos procesą, o 17 šiandien – vasario 24 d. –  pradeda šešių mėnesių ugdymo kelią. Programos metu jie ne tik stiprins komunikacijos, emocinio intelekto, kritinio mąstymo kompetencijas , bet ir analizuos realias NVC situacijas, identifikuos tobulintinus procesus ir inicijuos konkrečius pokyčius, prisidedančius prie organizacijos strateginių tikslų įgyvendinimo. Projektą koordinuoja NVC vyriausioji koordinatorė personalo procesų kūrimui Vilma Baltrušienė. Šiandien įvykusį programos atidarymo renginį pradėjęs NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, pabrėžęs, kad darbuotojų smalsumas, drąsa augti ir prisiimti atsakomybę prisideda prie pokyčių NVC. „Mes organizuojame ne mokymus – juk tai tik instrumentas, įgyvendinti projektus. Mes norime, kad jūs padarytumėte realų pokytį įstaigoje. Mes, administracija, esame sutarę investuoti realius resursus, kai pasversime naudos ir sąnaudų balansą. Tai reiškia, kad jei jūs įrodysite, kad reikia, turėsite tiek resursų, kiek jums reikės. Jūsų siūlomi projektai turės nešti naudą įstaigai. Kai pradedame įgyvendinti pokytį, suprantame, į kokią ugnį įbridome. Vadovo duona nėra paprasta – grįžtamasis ryšys yra visiškai kitoks. Jeigu užsiimate pokyčio įgyvendinimo poziciją, galite pasiekti didelį pokytį. Tuomet daug slaugytojų, daug gydytojų, daug medikų galės daryti daugiau mažų stebuklų kiekvieną dieną. Labai tikiu šiuo projektu ir tikiu, kad jis lems tai, kad tų mažų stebuklų labai reikšmingai padaugės,“ – apie dalyvių laukiančius iššūkius kabėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. Sveikinimo žodį tarė ir NVC direktoriaus pavaduotoja administravimui Vilma Srogė, akcentavusi, kad lyderystė sveikatos sektoriuje šiandien neatsiejama nuo gebėjimo telkti komandą ir veikti sudėtingomis aplinkybėmis. „Šiuolaikinė lyderystė paremta tarpusavio pasitikėjimu ir santykiais, o tai reiškia mūsų gebėjimą girdėti, klausyti, motyvuoti, padėti ir kartu augti. Šioje „Lyderystės laboratorijoje“ mokysimės ne būti šalia vienas kito, o būti kartu: priimti sprendimus, dalintis atsakomybe, mokytis. Lyderystė visuomet matoma per realius pokyčius. Mūsų „Lyderystės laboratorija“ nėra skirta kalbėti apie lyderystę. Ji skirta praktikuotis, mokytis iš patirties, kartu judėti pirmyn, kuriant aiškiai pamatuotą rezultatą. Sveikatos priežiūros įstaigoje pokyčiai vyksta nuolatos ir yra neišvengiami. Pokyčiai įmanomi tik tada, kai komanda sutaria dėl bendrų vertybių, sutelkiamos pastangos ir tada visi kartu kryptingai siekiame rezultatų,“ – kalbėjo V. Srogė. NVC Personalo valdymo skyriaus vadovė Auksė Dukel, palinkėjo išlaikyti atvirumą mokymuisi, drąsiai kelti klausimus ir nepamiršti, kad tikrasis pokytis prasideda nuo asmeninės atsakomybės. Ji pabrėžė, kad ši programa – tai galimybė ne tik stiprinti kompetencijas, bet ir savo kasdieniais sprendimais prisidėti prie organizacijos kultūros pokyčių. „Galbūt jūsų projektai nepakeis visko iš karto. Bet jie gali pakeisti vieną procesą. Vieną komandą ar jūsų kaip lyderio patirtį. Kartais to visiškai pakanka, kad prasidėtų didesnis pokytis. Kaip yra pasakęs buvęs JAV prezidentas Theodoras Rooseveltas: „Daryk, ką gali, su tuo, ką turi, ten, kur esi.“ Tegul lyderystė prasideda būtent taip. Tebūna ši laboratorija saugia erdve, kurioje atvirai dalijamasi sėkmėmis ir tuo, kas nepavyksta, kur susitinka patirtis, žinios. Kur gimsta pokytis ir realūs sprendimai, partnerystė ir tikri lyderiai. Prasmingi pokyčiai kuriami kantriai ir atsakingai. Todėl linkiu jums laboratorijoje: idėjų – ne tobulų, o drąsių. Projektų – ne lengvų, o prasmingų. Patirčių, kurios augina jus ir keičia NVC kasdienybę. Būti tais, paskui kuriuos seka kiti. Su nauja pradžia. Skelbiu lyderystės laboratoriją – atidaryta,“ – „Lyderystės laboratorijos“ dalyvius sveikino A. Dukel. Renginyje dalyvavo kviestinis svečias – Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, kuris su programos dalyviais dalijosi įžvalgomis apie lyderystę neapibrėžtumo sąlygomis, kalbėjo apie sprendimų priėmimą, atsakomybės prisiėmimą ir vertybinį stuburą sudėtingose situacijose. Diskusija su programos dalyviais tapo svarbia pradžia – buvo aptarta, kaip lyderystė reiškiasi tuomet, kai nėra aiškių atsakymų, o organizacijai būtinas kryptingas veikimas. „Lyderystės laboratorija“ – tai daugiau nei mokymų ciklas. Tai nuoseklus procesas, kuriame darbuotojai tampa aktyviais pokyčių kūrėjais, o lyderystė – kasdiene praktika, stiprinančia visą NVC bendruomenę. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-02-27

POLA pranešimas spaudai Kasmet daugiau nei 18 tūkst. Lietuvos gyventojų išgirsta vėžio diagnozę. Tačiau gydymo sėkmę lemia ne tik onkologų sprendimai ar modernūs vaistai. Ją gali apsunkinti neišgydytas burnos uždegimas, infekcija ar laiku neatpažintas burnos vėžys. Apie tai 2026 m. vasario 23 d.  Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio vėžio centro (NVC), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovai kartu su gydytojais ir sveikatos politikos formuotojais. Pacientų duomenys: problema – sisteminė Kad burnos sveikata onkologijoje vis dar lieka paraštėse, rodo pacientų patirtis. POLA apklausų duomenimis: Tai  rodo, kad burnos priežiūra vis dar nėra integrali onkologinio paciento kelio dalis. POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad kalbame ne apie estetiką ar diskomfortą: „Kai žmogus dėl skausmo negali maitintis – jis silpsta. Kai atsiranda infekcija – atidedama chemoterapija. Tai jau ne tik odontologijos klausimas. Tai – gydymo saugumo ir tęstinumo klausimas.“ Gydymo kokybė, gyvenimo kokybė ir net prevencija Gyd. Auristida Gerliakienė, Medikų sąjūdžio valdybos narė, gydytoja odontologė, akcentuoja tris esminius aspektus. Pirmiausia – gydymo saugumas. Chemoterapija, radioterapija ar taikinių terapija silpnina imunitetą, todėl burnos ertmės infekcija gali sukelti sistemines komplikacijas, net bakteremiją. Tai gali pabloginti onkologinio gydymo eigą ar net jį sustabdyti. Antra – gyvenimo kokybė. Mukozitai, stomatitai, kserostomija, rijimo sutrikimai, generalizuotas kariesas lemia skausmą, svorio kritimą, išsekimą, didesnį nuovargį. Trečia – vis daugiau mokslinių publikacijų kalba apie burnos mikrobiotos pokyčių įtaką bendram organizmo uždegiminiam fonui ir net onkologinių susirgimų atsiradimui. „Šituos dalykus mes galime greitai ir paprastai koreguoti, suteikdami tinkamą burnos priežiūrą onkologiniams pacientams“, – sakė gydytoja. Šiuo metu onkologiniams pacientams yra kompensuojamas vienas burnos higienos vizitas, tačiau, pasak jos, valstybės indėlis turėtų būti didesnis. Pozityvus pokytis – palengvintas patekimas į III lygmens onkologijos centrus: įtariant burnos vėžį, nebereikia tradicinio siuntimo – užtenka gydančiam odontologui užpildyti elektroninę formą. Diskusijoje dalyvavęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas akcentavo, kad valstybės lygmeniu būtina stiprinti ankstyvos diagnostikos ir aiškaus pacientų nukreipimo mechanizmus. Ankstyva diagnostika – gyvybiškai svarbi Gyd. Jolita Gibavičienė, Nacionalinio vėžio centro Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, pabrėžė ankstyvos diagnostikos svarbą. „Nuo pirmojo paciento kreipimosi iki diagnozės kartais praeina nuo trijų savaičių iki pusės metų. O piktybinė liga vietoje nestovi“, – sakė ji. Nors burnos vėžiu sergančių pacientų bendroje populiacijoje nėra daug,  dauguma jų diagnozuojami III–IV stadijoje. Net ankstyvos stadijos atvejais liga gali būti agresyvi, todėl pacientai turi būti koncentruojami centruose, turinčiuose patirties ir kompetencijos. Nacionaliniame vėžio centre jau atlikta apie 200 sudėtingų rekonstrukcinių operacijų, trunkančių 6–12 valandų. Atliekamas 3D planavimas, naudojami audiniai iš rankos, klubakaulio ar mentės, atkuriamas kaulas ir minkštieji audiniai. Tokios operacijos leidžia išsaugoti ne tik išvaizdą, bet ir kalbos, rijimo, kramtymo funkcijas. „Jeigu pašalinsime tik naviką ir neatkursime funkcijos, mes sudarkysime žmogaus gyvenimo kokybę“, – akcentavo gydytoja. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios operacijos yra didžiulės apimties ir sąnaudų reikalaujantis gydymas. Kadangi anksčiau jos buvo atliekamos rečiau, jų įkainiai šiandien nebeatitinka realių kaštų ir dažnai tampa nuostolingi gydymo įstaigoms. Tačiau, pasak gydytojos, kalbama ne apie finansinį patogumą – kalbama apie galimybę pacientui suteikti visapusišką ir adekvatų gydymą. Finansinė našta – reali kliūtis 45 proc. pacientų nurodo, kad dėl finansinių priežasčių atsisako ar atideda burnos priežiūrą. POLA direktorė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi galimybę skirti vienkartines išmokas, tačiau praktikoje: Didelėje dalyje savivaldybių taikomas išlaidų kompensavimo principas – pacientas pirmiausia turi sumokėti pats ir tik tuomet gali tikėtis kompensacijos. Be to, kai kurios savivaldybės kompensuoja tik aiškiai apibrėžtas išlaidų rūšis, kaip, pvz., išlaidas vaistams ar medicinos pagalbos priemonėms. Kai kur kreiptis gali tik III–IV stadijos pacientai ar asmenys su negalia. Tai reiškia, kad pagalba dažnai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir administracinių formuluočių, o ne nuo realaus žmogaus poreikio. Sisteminis sprendimas – odontologinių paslaugų „krepšelis“ Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, Nacionalinio vėžio centro direktorius,  pabrėžė, kad problema buvo aiškiai identifikuota dar 2024 metais – išskirtos dvi sritys: burnos vėžio diagnostika ir onkologinių pacientų burnos priežiūra gydymo metu. Tuo metu Nacionalinis vėžio centras kartu su Odontologų rūmais ir POLA pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją ir įsipareigojo sistemingai stiprinti odontologų kompetencijas. Pradėti specializuoti mokymai, skirti burnos vėžio atpažinimui bei saugiai onkologinių pacientų burnos priežiūrai. Pirmieji mokymai jau įvyko, šiemet planuojami dar keli, o per artimiausius dvejus metus siekiama sukurti visą Lietuvą apimantį onkologiniams pacientams draugiškų odontologijos įstaigų tinklą. „Tai tęstinis procesas. Dirbdami kartu su odontologais mes didiname žinomumą ir supratimą apie burnos vėžio diagnostiką bei burnos sveikatos svarbą onkologinių pacientų gydyme“, – sakė NVC direktorius. Jis atkreipė dėmesį ir į prevencijos aspektą – pagrindinės burnos vėžio priežastys išlieka rūkymas ir žmogaus papilomos virusas. „Abi šias priežastis galime iš esmės eliminuoti. Žalingų įpročių atsisakymas ir ŽPV vakcinacija gali ženkliai sumažinti riziką susirgti burnos vėžiu“, – pabrėžė jis. Vis dėlto, pasak doc. dr. V. Pečeliūno, šiandien aiškiai matomas dar vienas sisteminis barjeras – finansai. „Žmonės suserga vėžiu, netenka dalies pajamų, jiems atsiranda papildomų išlaidų, o odontologinė pagalba reikalinga praktiškai visiems onkologiniams pacientams. Burnos sveikata tiesiogiai veikia gydymo rezultatus, todėl valstybė turi rimtai spręsti šį klausimą – užtikrinti pakankamą paramą arba apmokėti būtinas odontologines paslaugas.“ Anot doc. dr. V. Pečeliūno, artimiausiu metu planuojamos diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine ligonių kasa, kurios padėtų priimti ilgalaikius sprendimus, leisiančius užtikrinti savalaikę, koordinuotą ir pacientui prieinamą pagalbą, kartu sumažinant finansinius barjerus. Mąstymo pokytis – būtinas Prof. Vilma Brukienė, Odontologų rūmų pirmininkė, gydytoja odontologė, pabrėžė, kad sprendžiant šią problemą reikalingas ne tik finansinis ar organizacinis, bet ir kultūrinis pokytis. „Burna nėra atskiras organas. Ji yra organizmo dalis. Turime sugrąžinti odontologus į bendrą medicinos bendruomenę.“ Pasak profesorės, istoriškai susiklostė, kad burnos sveikata tarsi buvo išimta iš bendros organizmo sveikatos konteksto. Net pacientų kalboje dažnai girdima: „einame taisytis dantų“, „tvarkytis dantų“, bet ne „gydyti“. Toks požiūris formuoja klaidingą supratimą, kad burnos sveikata yra atskira, mažiau reikšminga sritis. Kalbėdama apie onkologinius pacientus, prof. V. Brukienė pabrėžė, kad gydytojas odontologas turi aiškų vaidmenį visais etapais – prieš pradedant gydymą, jo metu ir po jo. Tačiau būtina žinoti, ką kuriame etape galima ir reikia daryti. Nors odontologai su šiais aspektais supažindinami studijų metu, praktinė patirtis yra esminė. Todėl, pasak jos, itin svarbus bendradarbiavimas su Nacionaliniu vėžio centru, kuris įsileidžia odontologus į klinikinę praktiką. Pirmieji mokymai jau įvyko – juose