2025 spalio

Konferencija „Pilvo organų onkopatologijos gydymas: tarpdisciplininio bendradarbiavimo  svarba ir inovacijos“ sukėlė praktiškai visų Lietuvos gydymo įstaigų, kuriose gydomi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, susidomėjimą – pranešimus skaitė lektoriai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Valstybinio patologijos centro, VULSK filialo. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dėkodamas organizatorių komandai už šiais metais jau aštuntą tarpdisciplininį renginį Nacionaliniame vėžio centre, pabrėžė, jos tarpdiscipliniškumas onkologijoje yra būtinybė. „Jeigu prieš kelis dešimtmečius ši naujovė buvo vertinama kaip kažkokia mada, iš Vakarų atėjęs vėjelis, kuris gal ir neprigis, tai šiandien labai puikiai suprantame, kad onkologijoje „solo“ praktika, kai vienas specialistas kažką padaro, pagydo, yra tiesiog neįmanoma. Prieš metus, susitikę su Skandinavijos šalių kolegomis kalbėtis vėžio centrų tematika ir būtent apie šių centrų akreditaciją, turėjome diskusiją, kaip mes suprantame daugiadalykiškumą. Tiesą sakant, tada net tarp Skandinavijos vėžio centrų nebuvo aiškaus sutarimo. Gal būt pagrindiniai dalykai buvo aiškūs – onkologinio paciento gydyme turi dalyvauti onkochirurgas, spindulinės terapijos specialistas, chemoterapeutas, radiologas, patologas.  Ilgainiui atsirado psichologai, reabilitologai, dietologai, socialiniai darbuotojai,  daugiadalykiuose pasitarimuose jau būtinai turi dalyvauti žmonės, kurie atlieka genetinius tyrimus. Duomenų specialistai ateina į kasdienę praktiką, jau tampa daugiadalykės komandos nariais. Be to – paciento artimieji tampa labai svarbia gydymo dalimi. Įrodyta, jog pacientai, turintys artimųjų palaikymą, pasiekia geresnių gydymo rezultatų. Artimieji ne tik gauna tam tikros informacijos, užduočių, bet ir turi turėti galimybę išsakyti savo pasiūlymus. Tad daugiadalykiškumas stipriai evoliucionuoja“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.  Doc. dr. V. Pečeliūnas atkreipė dėmesį į būtinybę atsižvelgti į paciento perspektyvą. „Vienas iš planų – įdiegti metodišką sprendimo priėmimą kartu su pacientu. Klausimas, kaip pasidalinti atsakomybe dėl to sprendimo. Tai nėra paprastas, savaime suprantamas dalykas, tai metodika, mokslas, įrodymai. Mes tuos dalykus turėsime atvesti į Lietuvą. Norėčiau kad būtume ta šalis, kuri imasi ir lyderystės,“ – pasakė Nacionalinio vėžio centro vadovas. Viena iš konferencijos organizatorių gydytoja radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė labai džiaugiasi, kad konferencijoje dalyvavo ir slaugytojai, ir medicinos studentai bei gydytojai rezidentai. „Mums tai yra labai aktualu, tai mūsų jaunoji karta – tikriausias jaunimo elitas, kurį reikia taip pat mokyti ir supažindinti su onkologija, parodyti, kaip atrodo pas mus konferencijos“, – sako dr. R. Steponavičienė. Pasak dr. R. Steponavičienės, konferencijoje pakviesti dalyvauti skirtingų specialybių ir įvairių centrų lektoriai būtent ir pabrėžė tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą. „Daugumoje paskaitų buvo akcentuojama, jog tik skirtingų specialybių gydytojų bendradarbiavimas lems geresnius pacientų išgyvenamumo rezultatus bei turės įtakos jų gyvenimo kokybei. Manau, jog ir pacientams svarbi bei aktuali  žinutė – gydymo taktika bus parinkta gydytojų komandos, o prioritetas – paciento gyvenimo kokybė. Noriu pasidžiaugti įtraukiu Santaros kolegų dalyvavimu, kurie pasidalino Kepenų vėžio chirurginio ir medikamentinio gydymo naujovėmis. Taip pat pristatytos erdvinio frakcionavimo (SFRT), adaptyvios ir FLASH  spindulinės terapijos metodikos. Dirbtinio intelekto teikiami privalumai patologiniuose tyrimuose papildė aptartas naujoves. Pristatyti naujausi nacionalinio vėžio registro epidemiologiniai duomenys, sisteminis gydymas, taikinių terapija, imunoterapija, chirurginio bei spindulinio gydymo naujovės svarbios tiek medicinos mokslų studentams, rezidentams, ilgametę patirtį turintiems klinicistams, tiek ir slaugytojams bei radiologijos technologams“, – sako dr. R. Steponavičienė. Konferenciją organizavo Nacionalinis vėžio centras, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga, Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, emedicina.lt

Spalio 27 d. NVC klinikos ir valdymo padalinių vadovai susirinko į išvykstamąją strateginę sesiją, skirtą sutelkti komandą bendram darbui ir išgryninti, kaip efektyviai įgyvendinti NVC 2025–2027 m. strateginius tikslus. Sesija vyko svarbiu laikotarpiu – NVC akreditacijos proceso metu, kai įstaiga siekia tapti visapusišku vėžio priežiūros centru (Comprehensive Cancer Centre). Sesijos metu aptartos pagrindinės įstaigos vystymo kryptys, skirtos gerinti paslaugų kokybę, užtikrinti kompleksinę priežiūrą onkologinėmis ir hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams, stiprinti mokslinių tyrimų potencialą bei diegti pažangius valdysenos principus. Aptarti 6 pagrindiniai NVC strateginiai tikslai: Kiekvienas iš šių tikslų buvo išsamiai aptartas kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose vadovai dirbo mišriose komandose – analizavo įgyvendinimo principus, siūlė konkrečias priemones, nustatinėjo galimus rodiklius ir aptarė jų taikymo galimybes. Diskusijų metu buvo akcentuota, kaip suplanuotos priemonės gali būti pritaikytos praktikoje, kokių išteklių reikės jų įgyvendinimui, kaip bus vertinamas progresas ir atsakomybės pasiskirstymas tarp padalinių. Po darbo grupėse vadovai pristatė savo pasiūlymus, veiksmų planus bei priemones, skirtas strateginių tikslų įgyvendinimui ir pažangos stebėsenai. Anot NVC direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, bendrą įstaigos pažangą pasiekti galime tik bendromis pastangomis. „Veiklos planavimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant tvaraus rezultato. Kai tikslai yra aiškiai suformuluoti, priemonės pagrįstos duomenimis, o atsakomybės pasidalintos tarp padalinių, galime užtikrinti nuoseklų strategijos įgyvendinimą. Mums svarbu ne tik suplanuoti veiklas, bet ir matuoti progresą, kad kiekvienas sprendimas kurtų realią vertę pacientams ir įstaigai. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti realios pažangos ir užtikrinti pacientams dar aukštesnę paslaugų kokybę, na o suplanuotos priemonės taps tvirtu pagrindu tolesniam įstaigos augimui ir modernizacijai“, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas, Direktoriaus patarėja Vaida Morkvėnienė, kuri organizavo strateginę sesiją, sako, kad tokios sesijos parodo, kokią stiprią ir motyvuotą komandą turi NVC. „Džiaugiuosi NVC darbuotojų lyderyste ir gebėjimu pasitelkti vidinius resursus organizuojant dirbtuves, taip pat vadovų aktyviu įsitraukimu į siekį gerinti pacientams teikiamų paslaugų procesus. Ši sesija parodė, kad turime stiprią ir motyvuotą komandą, kuri geba dirbti kryptingai, siūlyti inovatyvius sprendimus ir prisiima atsakomybę už pokyčių įgyvendinimą, “ kalba V. Morkvėnienė. Susibūrę bendram strateginiam darbui, vadovai dalijosi patirtimis, aptarė iššūkius ir ieškojo geriausių sprendimų, padedančių įgyvendinti NVC strateginius tikslus. Atvira komunikacija ir komandinis darbas leido ne tik identifikuoti priemones pokyčiams pasiekti, bet ir išsigryninti bendrą požiūrį į įstaigos ateitį. Strateginės sesijos metu taip pat buvo akcentuota organizacijos kultūros svarba. Vadovai sutaria, kad NVC sėkmė priklauso nuo gebėjimo bendradarbiauti, pasitikėti vieniems kitais, dalintis atsakomybe ir priimti sprendimus, kurie kuria didesnę vertę pacientams. Tokios iniciatyvos padeda stiprinti vidinę organizacijos lyderystę ir užtikrina, kad pokyčiai vyktų kryptingai, atsakingai ir įtraukiant visą komandą.

2025 m. spalio 24 d. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino naujausią ir itin veiksmingą taikinių terapijos vaistą revumenibą ūminės mieloleukemijos gydymui, kai leukeminėse ląstelėse nustatoma specifinė genetinė pažaida. Dėl klinikinių tyrimų ir vilties programos revumenibas Lietuvos pacientams, sergantiems gydymui atsparia ūmine mieloleukemija, skiriamas jau nuo 2021 m. Šis inovatyvus vaistas daugeliui pacientų, kuriems jau buvo išnaudotos visos įmanomos gydymo galimybės, leido pasiekti ligos remisiją ir net atlikti kaulų čiulpų transplantaciją pasveikimo tikslu. Lietuva yra vienintelė valstybė regione, kurioje vyksta revumenibo klinikinis tyrimas ir vilties programa (pagrindinis tyrėjas – dr. Andrius Žučenka). Kadangi vaisto prieinamumas labai ribotas, į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą (VULSK NVC HOTC) atvyksta pacientai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos. Revumenibas – moderniausias ginklas ūminių leukemijų gydymo arsenale Revumenibas yra taikinių terapijos preparatas. Taikinių terapija, veikdama labai konkretų, pakitusį vėžinės ląstelės mechanizmą (taikinį), naikina vėžines ląsteles ir tuo iš esmės skiriasi nuo klasikinės chemoterapijos, kuri naikina visas greitai besidauginančias organizmo ląsteles.Tai lemia mažesnį šalutinių reiškinių skaičių ir geresnį efektyvumą, tačiau būtina sąlyga taikinių terapijai – vėžinė ląstelė turi turėti konkretų taikinį. Tokie taikiniai – NPM1 ir KMT2A genų mutacijos – pakankamai dažnai nustatomi ūminės mieloleukemijos ląstelėse. Šių genų pokyčiai, tarsi kompiuterinė programa, pasitelkdami baltymą meniną, paleidžia nestabdomą procesą, dėl kurio ląstelės nuolat dauginasi ir sukelia leukemiją. Revumenibas blokuoja baltymą meniną, todėl ši „kompiuterinė programa“ sustabdoma ir leukeminės ląstelės miršta. Ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose gydymas revumenibu pasižymėjo aukštu efektyvumu, mažu šalutinių reiškinių skaičiumi ir ypač daug žada šio vaisto deriniai su chemoterapija arba kita taikinių terapija. Šių metų vasarą revumenibo gydymo rezultatai buvo paskelbti aukščiausią cituojamumo indeksą turinčiame hematologijos leidinyje „Blood“, straipsnio bendraautorius – dr. Andrius Žučenka. Kas yra ūminė mieloleukemija, kodėl ja susergama ir kaip ji pasireiškia? Ūminė mieloleukemija (ŪML) – viena agresyviausių kraujo vėžio formų. Jos metu kaulų čiulpuose vietoj sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės (blastai), todėl nebegaminamos visos gyvybiškai būtinos kraujo ląstelės. Ligos atsiradimą lemia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Laimei, ŪML yra reta liga – Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų. Vidutinis susirgusiųjų amžius – 65–70 metų, šiek tiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir jaunesni žmonės ar net vaikai. Paprastai ligos eiga ūmi – ji trunka keletą savaičių ar mėnesių, o paciento būklė greitai blogėja. Pasireiškia simptomai, susiję su sveikų kraujo ląstelių trūkumu: dėl eritrocitų stokos atsiranda didelis silpnumas, galvos svaigimas, dusulys; dėl leukocitų trūkumo – bakterinės, grybelinės ar virusinės infekcijos; o dėl mažo trombocitų skaičiaus – savaiminės mėlynės, kraujavimai iš nosies, dantenų ar net gyvybei pavojingi vidiniai kraujavimai. Maksimaliai personalizuotas ūminės mieloleukemijos gydymas Dėl išsamių leukemijos ląstelių genetinių tyrimų ir vis didėjančio modernių vaistų skaičiaus ūminė mieloleukemija tapo pagrindiniu individualizuoto vėžio gydymo ir personalizuotos medicinos pavyzdžiu. Leukemijos ląstelių genetiniai tyrimai ne tik parodo, kokie mechanizmai sutrikę vėžinėse ląstelėse ir kodėl jos dauginasi nekontroliuojamai, bet ir sudaro itin detalų paciento ligos genetinį paveikslą. Šis „paveikslas“ leidžia tiksliai diagnozuoti ūminės mieloleukemijos variantą, prognozuoti ligos eigą ir pritaikyti taikinių terapiją, kai nustatomos specifinės genetinės pažaidos, taip pat padeda apsispręsti, ar pacientui būtina kaulų čiulpų transplantacija. Nustatytos genetinės pažaidos naudojamos ir itin jautriam likutinių leukemijos ląstelių sekimui, leidžiančiam dar tiksliau individualizuoti gydymą. Labai džiaugiamės, kad VULSK NVC HOTC turime visą moderniausią genetinio ištyrimo bei gydymo arsenalą, skirtą ūminės mieloleukemijos pacientams. Tačiau, nepaisant genetinių ypatumų, paciento amžius, bendra būklė, organų veikla ir gretutinės ligos taip pat vaidina svarbų vaidmenį nustatant optimalią gydymo taktiką – sprendžiant, ar galima taikyti intensyvų chemoterapinį gydymą bei kaulų čiulpų transplantaciją, ar reikėtų rinktis mažesnio intensyvumo taikinių terapiją. Tik įvertinę visus šiuos veiksnius, galime parinkti kiekvienam pacientui individualiai tinkamiausią gydymo planą. Klinikiniai tyrimai ir vilties programos Dėl sėkmingų klinikinių tyrimų ūminės mieloleukemijos gydyme per pastaruosius 5–6 metus įvyko didžiulis proveržis – keliolika naujų taikinių terapijos vaistų buvo registruota ir pradėta taikyti klinikinėje praktikoje. Klinikiniai tyrimai leidžia pacientams gauti moderniausius vaistus, kurie Lietuvoje dar nėra kompensuojami arba net nėra registruoti Europos vaistų agentūroje – kaip revumenibo atveju. Tai gyvybiškai svarbu pacientams, kurių liga nepasiduoda standartiniam gydymui ir kai visos turimos galimybės jau išnaudotos. Vilties (ankstyvojo prieinamumo) programos taip pat suteikia galimybę ūmine mieloleukemija sergantiems pacientams gauti moderniausius vaistus, jei jie negali būti įtraukti į klinikinius tyrimus. Labai džiaugiamės, kad dėl didelių pastangų ir ilgalaikio darbo VULSK NVC HOTC vyksta daug klinikinių tyrimų ir vilties programų, skirtų ūmine mieloleukemija sergantiems pacientams. Kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija Viena pagrindinių ūminės mieloleukemijos gydymo dalių – alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Jos metu pacientui perpilamos sveiko donoro (giminingo arba negiminingo) ląstelės, iš kurių organizme formuojasi nauja, sveika kraujodara ir imuninė sistema, kovojanti su likutinėmis leukemijos ląstelėmis, taip mažindama ligos atkryčio tikimybę. Didžiuojamės, kad praėjusiais metais VULSK NVC HOTC atliko net 103 tokias transplantacijas – tai visų laikų rekordas, o pagal transplantacijų aktyvumą Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių Europoje. Pastaraisiais metais mūsų centre pradėtas taikyti modernus, taikinių terapija paremtas paruošimo prieš transplantaciją metodas. Svarbu paminėti, kad Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu yra tik kiek daugiau nei 14 000 žmonių – todėl kviečiame susipažinti su galimybe tapti donoru ir taip išgelbėti mirtinu vėžiu sergančio žmogaus gyvybę (www.bukgeras.lt). Gydymo sėkmė ir pasveikimas Ūminė mieloleukemija vis dar išlieka viena agresyviausių ir sunkiausiai išgydomų piktybinių kraujo ligų. Tačiau dėl nuolatinių inovacijų, klinikinių tyrimų, taikinių terapijos, kaulų čiulpų transplantacijos ir gydymo individualizavimo ūminės mieloleukemijos gydymo rezultatai reikšmingai gerėja – ir vis dažniau galime džiaugtis pacientų pasveikimo istorijomis, kartais net prilygstančiomis stebuklams.