2025 rugsėjo

Tradicinę Mokslo ir žinių dienos šventę paminėjo gausiai susirinkusi Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto bendruomenė, garbingi svečiai – SAM viceministrė prof. Jelena Čelutkienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis, VUL Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras, Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živilė Gudlevičienė. Bendruomenei koncertavo legendinė grupė BIPLAN. Viceministrė pakvietė prisidėti efektyvinant vėžio profilaktines programas SAM viceministrė prof. Jelena Čelutkienė Ministrės Marijos Jakubauskienės vardu pasveikino  Nacionalinį vėžio institutą ir Nacionalinį vėžio centrą pradėjus mokslo metus. „Šios dvi įstaigos, švenčiančios mokslo šventę, yra nepaprastai svarbios sveikatos apsaugos ministerijai. Jos yra glaudžiai susijusios, persidengia savo žmogiškaisiais resursais. Linkime didelės sėkmės ir vystymo tiek mokslo, tiek mokslo įrodymais pagrįstos praktikos srityje. Jūs valdote tas ligas, kurios užima Lietuvoje antrą vietą mirčių statistikoje, t. y. apie 20 proc. visų mirčių. Galime pasidžiaugti tam tikrais pokyčiais – šiek tiek gerėja sergančiųjų gimdos kaklelio ir plaučių vėžiu išgyvenamumas. Progresas įmanomas ir toliau. Labai svarbu, kad abi įstaigos bendrauja Europos vėžio misijos programose, tenka čia lankytis ir aptariant inovatyvius projektus. Labai svarbu mums visiems, kad įsiliejate į europinius bandomuosius projektus, kaip gerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką. Iš ministerijos perspektyvos labai norėtume, kad padėtumėte padidinti vėžio profilaktikos programų efektyvumą, kad daugiau žmonių ateitų į profilaktines programas. Labai linkime, kad programos turėtų optimalų efektyvumą. Mokslininkams linkime išsaugoti pirmosios kvartilės žurnaluose kuo daugiau publikacijų, taip pat didinti savo publikacijų skaičių. Tokia įstaiga, kai mūsų praktika nėra atsiejama nuo mokslo, kai mums negaila laiko mokslo ir praktikos uždaviniams, yra pagrindinė mūsų profesinių vertybių šventykla ir mūsų tvirtybė. Gydymo rezultatai mums yra svarbiausi, svarbiausias – pacientas ir kaip galime jam padėti. Mes esame šalia Jūsų, norime girdėti, kaip jūs gyvenate, kokios pagalbos reikia iš sveikatos ministerijos“, – pasakė viceministrė prof. J. Čelutkienė. Jeigu norime eiti toli, eikime kartu  VU MF dekanas prof. D. Jatužis pažymėjo, jog akademinių mokslo metų pradžios laikas prasmingas ir dėl to, kad dar kartą galite pasverti, ką padarėte, prisiminti, kad be mokslo progreso šuolaikinės medicinos sėkmė ir proveržiai nėra įmanomi. „Tad sąsajos su akademine bendruomene, su mokslininkais yra gyvybiškai svarbūs tam, kad galėtume tiek plėtoti esamas programas, tiek kurti ir taikyti praktikoje inovatyvius pažangaus gydymo metodus. Tam reikalingas ir mokslininkų indėlis, ir, be abejonės, klinikinė praktika – joje galimybės pritaikyti šias žinias. Marija Kiuri yra pasakiusi, jog mokslo pažanga nėra tik žinių plėtra, tai ir taikymas pacientų gerovei. Tai labai svarbi  simbiozė –  jai ir kviečiu. Turime geras galimybes Santaros miestelio projekte, kuris jau yra gyvas ir atitinka Vilniaus universiteto strateginio vystymo kryptis. Yra ruošiamas strateginio vystymo planas 2026–2030 m., diskutuojama, kuria linkme judėti. Viena iš jų – kūrimas ekosistemų, kurios suprantamos, kaip mokslo akademinės įstaigos ir klinikinio praktinio taikymo įstaigos sistemos. Mūsų atveju numatyta Santaros ir Žaliųjų ežerų ekosistema, kurioje – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, jūsų ligoninė, medicinos mokslo centras. Turime geras perspektyvas eiti kartu ir, kaip sako sena afrikiečių patarlė, jeigu nori eiti greitai, eik vienas, jeigu nori eiti toli, eikime kartu. Kviečiu visus – eikime kartu mūsų visų ir mūsų pacientų sėkmės labui“, – pasakė prof. D. Jatužis. VUL Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. J. Nugaras paminėjo, jog naujuosius mokslo metus švenčiame jau trečią dieną. „Šioje salėje vakar užbaigėme rezidentų integracijos dieną, o dabar reiktų kalbėti apie mokslą, nes būtent ši auditorija sukuria labai daug mokslinės produkcijos. Bent jau man ši šventė daug didesnė nei tikrieji Naujieji metai. Būtent rugsėjo 1-ąją sugalvoju naujus tikslus, kurių sieksiu akademinėje veikloje, kokius pokyčius reikia padaryti, ką susiplanuoti. Jums norėčiau palinkėti, kad sausio 1-ąją suplanuotumėte asmeninius dalykus, o akademinius dalykus suplanuotumėte dabar. Ir tuos iššūkius, tuos metinius tikslus apgalvotumėte šią savaitę. Nes kitą savaitę jau reikės pradėti juos įgyvendinti. Linkiu kuo geriausios sėkmės“, – pasakė dr. J. Nugaras. Palinkėjo auginti ir vystyti bendrą veiklą Sveikindamas bendruomenę Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas padėkojo visiems darbuotojams. „Mūsų institucijų veikla remiasi į tris polius – klinikinę praktiką, mokslą ir edukaciją. Labai svarbu, kad tvirti būtų visi poliai, nes kitaip namas nestovės. Mūsų misija – mažinti vėžio naštą pacientui ir visuomenei. Neturėdami trijų polių, šios misijos negalėtume įgyvendinti. Pernai įvyko mūsų klinikinės dalies konsolidacija ir Santaros slėnyje labai padidėjo bendrumo. Įvyko ir tai, ko mes galbūt ir nenorėjome – buvo atskirtas mokslas nuo klinikos. Dedame didžiules pastangas, kad šis atskyrimas būtų tik formalus, kad tikrovėje būtų ne atskyrimas, o bendros veiklos augimas ir vystymas. Šiandien norime tai akcentuoti mūsų tradicine Mokslo ir žinių švente. Norime, kad šventė nuskambėtų garsiai per visą slėnį, kad tęstųsi ši graži tradicija, kai susirenka Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinio vėžio centro, Santaros klinikų, Vilniaus universiteto žmonės ir kartu atšvenčia tą dieną. Labai dėkoju už Jūsų veiklą ir sveikinu su visų mūsų švente“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Palinkėjo įjungti žingeidumą ir nuoseklų darbą Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živilė Gudlevičienė kalbėjo apie mokslo ir mokslinių įrodymų svarbą pasitelkusi humoro formatą. „Visi prisimename bitės fenomeną. Bitė skraido, renka medų, kyla aukštyn, leidžiasi žemyn, atlikdama didžiulius darbus. Tačiau pagal visus mokslo įrodymus bitė skraidyti negali. Jos kūnas per didelis, sparnai per maži. Tačiau ji nežino, kad negali skraidyti ir skrenda. Remdamasi tokiomis mokslo žiniomis, noriu visiems mums palinkėti nežinoti. Nežinoti, kiek daug mes galime padaryti. Ir tik nežinodami bei įjungdami savo žingeidumą ir nuoseklų darbą, didelių pastangų dėka galime padaryti labai daug, nuveikti didelius darbus. Kviečiu mus visus eiti bendru keliu nežinant, kiek daug galime padaryti. Linkiu įveikti didžiulius darbus vardan paciento,  personalo ir  visos mūsų bendruomenės. Su Mokslo ir žinių diena!” – pasveikino bendruomenę dr. Ž. Gudlevičienė. Grupės BIPLAN lyderis Maksas Melmanas, prisijungdamas prie kalbėjusiųjų sveikinimų, nuoširdžiai dėkojo susirinkusiems medicinos darbuotojams už jų atsakingą ir sunkų darbą vardan pacientų. O NVC ir NVI bendruomenė negailėjo plojimų, pritarė žinomoms dainoms, ilgai nenorėjo paleisti atlikėjų, o  po koncerto dar ilgai ir turiningai bendravo  su legendiniais BIPLAN muzikantais.

Rugsėjo 2 d. į Nacionalinio vėžio centro didžiąją prof. Kazimiero Pelčaro salę sugužėję apie 100 gydytojų rezidentų plojimais palydėjo trumpą vizualinę įžangą, kurią nufilmavęs NVC dronas įskrido į salę ir baigė transliaciją nusileidęs ant scenos. VUL Santaros klinikų organizuota Rezidentų integracijos diena buvo skirta susipažinimui su Santaros klinikų padaliniais, tarp jų ir Nacionaliniu vėžio centru. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pasveikino jaunuosius medikus, pristatė įstaigos struktūrą ir išreiškė viltį, kad NVC gali būti patraukli vieta rezidentūros studijoms.   „Rimtam susipažinimui turime iš tiesų per mažai laiko, bet pristatysiu NVC, kuris, atsiliepdamas į Europos Sąjungos kovos su vėžiu iniciatyvą, šiandien siekia tapti visapusišku vėžio centru. Ką reiškia visapusiškumas? Tai reiškia, kad įstaiga gali suteikti visas paslaugas visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Mes iš esmės atitinkame visapusiškumo apibrėžimą, o mažinti onkologinių ligų naštą asmeniui ir visuomenei yra labai rimtas mūsų įsipareigojimas. Vienas iš svarbiausių momentų šiame kelyje – pacientas turi gauti sklandžią paslaugą. Tai viena iš esminių mūsų užduočių ir rodiklių. Labai svarbus daugiadalykiškumas – solo praktika onkologijoje šiais laikais neegzistuoja, vienas daktaras – neveikia, turi būti komandos. Ne vien gydytojų, bet ir kitų specialistų. Ir trečias raktinis žodis – mokslo ir klinikinės praktikos integracija. Moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti šalia paciento“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius papasakojo, kaip veikia NVC centrai, pristatė centrų vadovus. NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas  dr. Jonas Venius patikino neabejojantis, jog jaunieji kolegos turi daug žinių ir komptetencijų. „Tačiau medicinoje labai greitai viskas keičiasi. Ką mes siūlome? Prisidėti prie naujų žinių, metodų kūrimo“, – pasakė dr. J. Venius. VUL Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras padėkojo išplėstinei Santaros komandai, pažadėjo gydytojams rezidentams rimtų atsakomybių, darbų ir, spausdamas kiekvienam ranką,  įteikė darbo pažymėjimus.

„Nacionalinis vėžio institutas pranoko mano lūkesčius: čia yra platus specializuotų laboratorijų pasirinkimas, kuriose galėjau daug ko išmokti, o ypač patiko laikas, praleistas Imunologijos laboratorijoje. Tarp įspūdingiausių vietų, kurias iki šiol esu aplankiusi, yra Trakų pilis, Kauno miestas, prekybos centras „Akropolis“ ir daugybė žaliųjų erdvių, kurios Vilnių daro tokį išskirtinį“, – sako studentė iš Ispanijos Isabel Maldonado Brito. Visos NVI ir NVC viešėjusios mainų studentės neabejotinai rekomenduotų savo kolegoms Lietuvą, kaip vasaros mainų programos vietą.   LiMSA mainų studentės pagal individualius planus  susipažino su darbu Nacionalinio vėžio centro  Chirurginės onkologijos, Radiacinės onkologijos, Medicininės onkologijos, Klinikinių tyrimų centruose. Nemažą dalį stažuotės laiko  užsienio studentės praleido Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje, Biobanke, Genetinių tyrimų bei Biomedicininės fizikos laboratorijoje. Rugpjūčio mėnesį vasaros stažuotei Nacionaliniame vėžio institute ir Nacionaliniame vėžio centre viešėjo keturios 3-4 kurso studentės. „LiMSA turi labai patrauklią studentų mainų programą, kurioje gali dalyvauti medicinos studentai iš viso pasaulio. Tarptautinis bendradarbiavimas vyksta jau daugelį metų,  LiMSA yra tarptautinės studentų mainų organizacijos nariai ir pasikeitimas jaunais žmonėmis vyksta intensyviai. Šioje programoje mielai dalyvauja ir mūsų studentai, kurie gerai žino tvarką – jeigu nori studentas vykti į kokią nors šalį, turi surasti ir pakviesti studentą iš tos šalies atvykti į Lietuvą. Mainai yra mainai. Tai aktyvina ir mūsų studentus. Žinoma, studentas turi susirasti finansavimo šaltinį – apsimokėti pats arba surasti rėmėją. Tokiu pačiu principu atvyksta studentai iš tolimiausių pasaulio šalių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas dr. Živilė Gudlevičienė. „Deja, studentas iš Maroko, kuris domėjosi onkologine chirurgija, nespėjo gauti vizos. Atvykusios studentės domėjosi įvairiomis sritimis. Studentai iš anksto parašo, kas juos labiau domina. Vieniems labiau norisi susipažinti su fundamentiniais moksliniais tyrimais, kitiems labiau rūpi onkologijos klinika. Kai jau prasideda stažuotė ir viešintys studentai mato realiai, kas juos labiau domintų – pakeičiame grafikus pagal jų pageidavimus. Štai ir šį kartą studentės labiau norėjo pas imunologus, į biobanką, pas fizikus. Iš esmės ši praktika yra labiau mokslinio pobūdžio. Tai – mokslinė praktika. Tačiau, žinoma, jaunimas žingeidus, nori visur suspėti apsilankyti. Keturios savaitės – pakankamas laikas susipažinti tiek su įstaiga, laboratorijomis, tiek ir pažinti šalį, į kurią atvyko“, – sako dr. Ž. Gudlevičienė.  Penkto kurso studentė Valérie Bušová  iš Čekijos Respublikos, studijuojanti mediciną Karlo universitete Prahoje, sako, jog rinkdamasi šalį stažuotei, peržiūrėjo kiekvienos šalies siūlomus projektus. „Mano tikslas buvo dalyvauti mokslinių tyrimų projekte, apimančiame genetiką, nes domiuosi šia sritimi ir norėčiau joje dirbti ateityje. Lietuva pasiūlė projektą, kuris man patiko, nes jis jungia mokslinius tyrimus su klinikine praktika, o genetika vis dažniau naudojama onkologijoje“, – sako studentė iš Čekijos. Anot Valerie, stažuotė neabejotinai buvo labai įdomi ir naudinga. „Per  šią stažuotę siekiau suprasti, kaip veikia darbovietė kitoje šalyje, galbūt išmokti skirtingų metodų ir praplėsti savo akiratį apie genetikos tyrimų galimybes, viršijančias tas, kurias matau mūsų fakultete. Šiuo atžvilgiu stažuotė neabejotinai pateisino mano lūkesčius: pamačiau tiek laboratorinius tyrimus, tiek jų klinikinį pritaikymą onkologijoje.  Patobulinau savo teorinius ir praktinius įgūdžius. Pasikonsultavusi su dėstytoju turėjau galimybę praktiškai išbandyti dotacijos paraiškos rašymo procesą, kuris apima tyrimo projekto kūrimą nuo pradinio tikslo aprašant metodologiją iki galutinio mokslinio rezultato. Be to, vertinu galimybę dirbti su įvairiais metodais, apie kuriuos anksčiau buvau tik skaičiusi, o Vilniuje pirmą kartą praktiškai pamačiau“, – dalijasi įspūdžiais Valérie. „Tikrai rekomenduočiau Lietuvą savo kolegoms. Vilnius siūlo didelę universitetinę ligoninę, kurioje kiekvienas studentas gali įgyti naujų žinių ir patirties pasirinktoje srityje. Tuo pačiu metu Vilnius siūlo ir daug laisvalaikio praleidimo būdų, o dėl daugybės įdomių paminklų ir muziejų viešnagė Vilniuje praturtina ne tik medicinos studijų perspektyvą, bet ir galimybę susipažinti su šalies istorija bei kultūra“, – sako viešnia iš Čekijos. Catarina Gil, ketvirto kurso medicinos studentė iš Portugalijos, studijuojanti NOVA medicinos mokykloje, Lietuvą pasirinko kolegės patarimu. „Pasirinkau Lietuvą atlikti mokslinę praktiką dėl teigiamo kolegės, kuri praėjusiais metais dalyvavo mokslinėje praktikoje Lietuvoje, atsiliepimo. Keista, bet prieš atvykdama į Lietuvą neturėjau jokių konkrečių lūkesčių. Tačiau iki šiol labai džiaugiuosi šia patirtimi. Ši programa suteikė man galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, atrasti naujas vietas ir tuo pačiu metu patirti Nacionalinio vėžio instituto siūlomas edukacines galimybes. Pastarąsias dvi savaites turėjau galimybę savarankiškai atlikti srauto citometrijos, DNR ekstrakcijos ir elektroforezės tyrimus, prižiūrint specialistui. Ši praktinė patirtis leido man atlikti laboratorinius darbus ir kartu plėsti žinias apie anksčiau universitete studijuotą medžiagą. Šiuo metu, nepriklausomai nuo pasirinktos kelionės tikslo, primygtinai raginu visus pabandyti išeiti iš savo komforto zonos ir dalyvauti tarptautinėje mainų programoje“, – ragina studentė iš Portugalijos. Bakalauro studijų studentė iš Kantabrijos universiteto Ispanijoje Isabel Maldonado Brito sako, jog gimė ir augo Čilėje.  „Mokslinių tyrimų mainus vykdžiau per Tarptautinę medicinos studentų asociacijų federaciją (IFMSA). Ispanijoje yra vietinė organizacija AJIEMCA – Kantabrijos medicinos ir biomedicinos studentų mainų jaunimo asociacija, kuri sudaro sąlygas šioms galimybėms. Lietuvą savo mainų vieta pasirinkau todėl, kad būdama Ispanijoje susipažinau su dviem Lietuvos universiteto studentais, kurie dalyvavo akademiniuose mainuose pagal „Erasmus“ programą. Jie labai teigiamai kalbėjo apie savo šalį, išmokė mane kelių žodžių savo kalba ir paskatino mane apsvarstyti galimybę apsilankyti. Be to, mano draugas iš Čilės rekomendavo aplankyti Baltijos šalis“, – sako Isabel. Nacionalinis vėžio institutas pranoko Isabel lūkesčius. „Čia yra platus specializuotų laboratorijų pasirinkimas, kuriose galiu daug ko išmokti, o ypač patiko laikas, praleistas imunologijos laboratorijoje. Tarp įspūdingiausių vietų, kurias iki šiol aplankiau, yra Trakų pilis, Kauno miestas, prekybos centras „Akropolis“ ir daugybė žaliųjų erdvių, kurios Vilnių daro tokį išskirtinį. Nuoširdžiai rekomenduočiau Lietuvą savo kolegoms tiek dėl galimybės užmegzti profesinį bendravimą kitos šalies sveikatos priežiūros srityje, tiek dėl galimybės atrasti čia naudojamas novatoriškas technologijas, pavyzdžiui, biomedicininės fizikos laboratorijoje“, – sako studentė iš Ispanijos. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas sako, jog  jaunosios kolegės, apsilankiusios Chirurginės onkologijos centre buvo žingeidžios, noriai dalyvavo operacinėje veikloje, rytiniuose aptarimuose ir konsiliumuose. „Linkiu sėkmės visoms renkantis savo kelią“, – sako doc. dr. A. Dulskas. Nacionalinio vėžio instituto Biobanko jaunesnioji mokslo darbuotoja Dominyka  Breimelytė, kuravusi LiMSA mainų programą, sako, jog studentės buvo motyvuotos, aktyviai domėjosi ne tik praktiniais laboratoriniais darbais, bet ir platesniu mokslinių tyrimų kontekstu. „Kartu aptarėme biobankų veiklą Lietuvoje ir užsienyje, diskutavome, kaip yra rašomi moksliniai projektai: nuo problemos suformulavimo iki įgyvendinimo. Jos turėjo galimybę įsitraukti į vykdomus projektus ir susipažinti su skirtingomis