2025 birželio

Birželio 13 d. Nacionalinis vėžio institutas į antrąją Mokslo mugę pakvietė ne tik kolegas iš Lietuvos, bet ir partnerius iš užsienio – susitelkti ir parengti projektines paraiškas. Europos Horizonto programa paskelbė kvietimus teikti projektines paraiškas net 6 tematikose, susijusiose su vėžio tyrimais. „Europos Horizonto kvietimus pristatė LMT nacionaliniai HE atstovai, kuruojantys Vėžio ir Sveikatos tyrimų tematiką. Sulaukėme svečių iš Granados universiteto, Valencijos La Fe sveikatos tyrimų instituto, Oslo universitetinės ligoninės, Rygos Stradins universiteto Onkologijos ir molekulinės genetikos instituto. Visi atvykę kolegos dirba vėžio tyrimų srityje ir turi didelę Horizonto paraiškų rengimo patirtį“, – sako prof. Sonata Jarmalaitė. Renginys finansuojamas projekto „Tarptautinės partnerystės ES Vėžio misijos tematikoje stiprinimas Nacionaliniame vėžio institute“ lėšomis. Prieš tris mėnesius kovo 6 d. Nacionaliniame vėžio institute įvyko pirmoji Mokslo mugė “Tapkime partneriais įveikiant vėžį!”. Joje dalyvavo tyrėjai iš Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinio vėžio centro, VUL Santaros klinikų, Inovatyvios medicinos centro, VU Gyvybės mokslų centro. Buvo iškelta daug puikių bendrų tyrimų idėjų. Pasidalyti antrosios Mokslo mugės įspūdžiais maloniai sutiko keli renginio dalyviai. Vilniaus universiteto profesorė dr. Rūta Navakauskienė: „Renginys, skirtas programai Europos horizontas: partnerystės galimybės kovojant su vėžiu, yra itin svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp klinicistų ir mokslininkų. Kaip jau ne kartą esu pabrėžusi, universalių gydymo metodų šiandien nepakanka – turime pereiti prie individualizuotos medicinos, kai kiekvienas pacientas gauna gydymą, pritaikytą jo unikaliems molekuliniams rodikliams. Tai ypač aktualu gydant vėžį – ligą, kuri kiekviename žmoguje pasireiškia skirtingai. Šio renginio, kurį organizavo prof. Sonata Jarmalaitė, savalaikiškumas ir aktualumas nekelia abejonių. Jis svarbus ne tik rengiant naujus projektus pagal Europos horizontas programą, bet ir praktine klinikine prasme – siekiant realaus perėjimo prie personalizuoto gydymo modelio. Čia itin reikšmingas tampa glaudus gydytojų ir mokslininkų bendradarbiavimas, leidžiantis sujungti klinikinę patirtį su molekulinių tyrimų duomenimis. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad net esant tai pačiai ligai, kiekvieno paciento genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai gali labai skirtis. Tai reiškia, kad ta pati liga kiekviename žmoguje progresuoja unikaliu būdu – skirtingi genų mutacijų deriniai, genų raiškos lygiai ar epigenetiniai žymenys (pvz., DNR metilinimas, histonų modifikacijos) lemia, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Tradiciniai gydymo metodai dažnai remiasi modeliu, kai gydymo protokolai kuriami pagal tai, kas veikia daugumai tos pačios diagnozės pacientams. Tačiau toks požiūris ne visada teisingas ir efektyvus, ypač gydant sudėtingas ligas, tokias kaip vėžys. Vienam pacientui vaistas gali būti labai veiksmingas, o kitam – mažai ar visai neveiksmingas. Todėl būtina pereiti prie gydymo modelio, kuris remiasi konkretaus paciento biologiniais ir molekuliniais duomenimis. Ateities medicina grindžiama giliais molekuliniais duomenimis apie kiekvieną pacientą. Tai leis pereiti prie personalizuotos medicinos, efektyviau gydyti bei sumažinti šalutinį poveikį. Šis renginys – unikali galimybė suburti Lietuvos ir užsienio klinicistus bei mokslininkus bendram tikslui: dalijantis žiniomis, patirtimi ir naujausiais tyrimų duomenimis, rengti naujus projektus, kurti pažangius, individualizuotus sprendimus vėžio diagnostikai, gydymui ir prevencijai.“ Vilniaus universiteto profesorius dr. Kęstutis Sužiedėlis: „Sakyčiau šis renginys – ne visai pirmosios Mokslo mugės tęsinys. Anąkart buvo idėjų pasidalijimas, pokalbiai, diskusijos, hipotezių, patrauklių potencialiems partneriams, paieškos. Ši Mokslo mugė – tai bandymas surasti idėją, kuri būtų tinkama paskelbtiems Europos Horizonto programų „Vėžys“ (Cancer) ir „Sveikata“ (Health) kvietimams, tačiau kvietimai yra labai specifiniai. Tai ką pristatė svečiai, yra tai, ką  jie daro, ką galima daryti. Bet kaip tuos darbus pritaikyti paskelbtiems specifiniams kvietimams – dar nemažas klausimas. Mano idėja, kurią galėčiau vystyti, tinka labiau personalizuotos medicinos kvietimui, kuris dar nepaskelbtas. Tikimasi, kad bus paskelbtas metų gale ar kitų metų pradžioje. Pastarieji kvietimai būna labiau susiję su personalizuota medicina. Šį kartą mes matome  konkrečioms pakankamai siauroms sferoms skirtus kvietimus. Visgi tam, kad galėtum vystyti idėją, reikia susirasti partnerių. Bet bandysime prisiderinti prie kvietimų, įdirbio esame padarę. Labai pozityvu tai, kad jau matome papildomus partnerius, štai Latvija, Ispanija ir Lietuva – jau esame trys partneriai, kurių ir reikėtų. Tarptautiniai ryšiai būtini, norint įgyvendinti bet kokią idėją. Mokslo mugės formatas yra, be abejonės, geresnis, nei egzistuojantys pasiūlymai pasiskelbti viešojoje erdvėje ieškant partnerių. Čia turime realią galimybę pasišnekėti su žmonėmis, atsiranda galimybė neformaliems ryšiams užsimegzti. Tai geras pagrindas suburti tarptautinę komandą būsimiems darbams.“ 

Pirmasis Personalizuotos medicinos akademijos 2025 renginys „Personalizuota medicina onkologijoje: diagnostikos ir gydymo naujienos“ sulaukė didelio šioje srityje dirbančių profesionalų – mokslininkų, analitikų, medikų, bei sveikatos politikų dėmesio. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pasakė, jog šios vyriausybės prioritetas – inovacijos. „Inovacijos gali reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė. Ateities vizija tampa mūsų kasdienybės dalimi „Man didelė garbė ir malonumas pasveikinti jus konferencijoje – matyti pažįstamus ir dar nepažįstamus veidus. Šiandien atstovauju Sveikatos apsaugos ministeriją pirmojoje konferencijoje, kaip prof. Sonata Jarmalaitė pasakė, liejančioje pamatus personalizuotai medicinai onkologijoje. Jūsų darbas ir atsidavimas iš tiesų lemia, kad tai, kas prieš keletą metų atrodė tik kaip ateities vizija, šiandien tampa mūsų kasdienybės dalimi. Vyriausybėje mes turime labai aiškų prioritetą – inovacijos yra pagrindinis mūsų veiksnys ir veiklos baras. Ypač sveikatos srityje, kur inovacijos gali tiesiogiai reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema. Personalizuota medicina keičia ne tik tai, kaip mes diagnozuojame ir gydome ligas, bet ir pačią sveikatos sistemos filosofiją. Pereinant nuo generinių sprendimų prie tikslių individualizuotų sprendimų kiekvienam pacientui. Ir tai, be abejonės, neįmanoma be kokybiškų duomenų, be jų struktūrizavimo, standartizavimo ir, svarbu pabrėžti, atsakingo jų naudojimo. Turime sukurti patikimą ir tvarią ekosistemą, kurioje duomenys tarnautų pacientui, gydytojui ir mokslui. Didelį vaidmenį šiame kelyje atlieka genomika, proteomika, ir kiti omikų mokslai, atveriantys naujas galimybes suprasti onkologinių ligų kilmę, vystymąsi bei kurti tikslingą personalizuotą jų gydymą. Sveikatos politikų planai gerinti sąlygas inovacijoms Noriu pasidalinti konkrečiu žingsniu – planuojame finansuoti taikomuosius mokslinius projektus, orientuotus į personalizuotą mediciną. Tai reiškia ne tik idėjas, bet ir realius sprendimus, kurie pasieks pacientą. Skirsime ypatingą dėmesį pažangiai terapijai, įskaitant genų, ląstelių terapijas, kuriančias naujas gydymo paradigmas ypač sunkiais atvejais. Biobankai, kaip pagrindas tyrimams ir inovacijoms, bus viena iš mūsų stipriai remiamų sričių, nes būtent kokybiškas biologinis bankas leidžia vykdyti tarptautinio lygio tyrimus. Suprantame, kad stipri klinikinių tyrimų ekosistema yra tikrai labai svarbi ir būtina sąlyga atsirasti ir įsitvirtinti inovacijoms. Todėl dirbame siekdami gerinti reguliacinę aplinką, trumpinti leidimų gavimo terminus, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir kurti Lietuvą, kaip patrauklią šalį tarptautiniams klinikiniams tyrimams. Ir tai ne tik paspartins naujų gydymo metodų prieinamumą, bet sustiprins Lietuvos mokslinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje. Gerėja gydymo prieinamumas Nuo šių metų žengtas dar vienas labai svarbus žingsnis – pradėtas kompensuoti inovatyvių vaistų modelis ir prieinamumas pacientams, sergantiems prostatos, krūties, gimdos kaklelio, stemplės, gastroezofaginės jungties vėžiu. Tai labai aiškus mūsų įsipareigojimas – užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų pasiekiamas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai visiems, kuriems to gydymo reikia. Visgi net ir pažangiausios technologijos yra bejėgės ar nepilnavertės be profesionalų – mokslininkų, gydytojų, analitikų. Ir jūsų visų, čia susirinkusių, kurie savo profesine veikla ir darbu sujungiate pastangas ir tomis bendromis pastangomis personalizuota medicina tampa realybe pacientų naudai, visuomenės sveikatai ir mūsų visų gerovei. Pasinaudodama proga nuoširdžiai dėkoju jums už jūsų darbą, atsidavimą ir partnerystę. Linkiu, kad šios konferencijos metu rastos naujos įžvalgos sustiprintų bendradarbiavimą ir daugiau priartintų personalizuotą mediciną prie kiekvieno žmogaus gyvenimo“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Galimybės realiai prisidėti prie ateities mokslo VU Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus, sveikindamas personalizuotos medicinos konferenciją naujame, už kelių savaičių pirmųjų metų sukaktį minėsiančiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centre, pakvietė dalyvius savo asmeniniu indėliu prisidėti ne tik prie personalizuotos medicinos vystymo, bet ir prie mokslo raidos. „Praktiškai tą galima padaryti šiandien. Lietuvos populiacinio banko darbuotojai pasiūlys jums tapti biobanko dalyviais, paims jūsų kraujo mėginius tyrimams – tokiu būdu visi kartu mes kursime Lietuvos sveikos gyvensenos sistemą“, – maloniai pakvietė prof. Tomas Poškus. Vieno iš personalizuotos medicinos plėtojimo Lietuvoje rėmėjų Ateities biomedicinos (AB) fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė pristatė jau trečius metus veikiantį AB fondą ir priminė, jog AB fondas kveičia bendradarbiauti tyrėjus, kurie norėtų savo mokslinės karjeros kelią susieti su tyrimais personalizuotos medicinos tematikoje, taip prisidedant prie šios srities pažangos Lietuvoje. „Tai pirmas renginys, kuriame matome besikuriančios bendruomenės realius veiksmus kartu. Tikiuosi, kad tai labai graži pradžia, o toliau eisimne ranka rankon bendradarbiaudami viešojoje ir privačioje partnerystėje“, – pasakė dr. E. Radzevičienė. Personalizuotos medicinos patirtys Nacionaliniame vėžio centre Viena iš konferencijos organizatorių doc. dr. B. Brasiūnienė pasidžiaugė, jog personalizuotos medicinos vystymas Lietuvoje pastaruoju metu juda į priekį. „Ženkliausi pokyčiai stebimi nuo praeitų metų rudens, kai padidėjo kiekis kompesuojamų priešvėžinių vaistų, kurių laukėme keletą metų, bei nuo š. m. vasario 1 d. kompensuojamų vėžio genetinių, molekulinių žymenų tyrimai. Jaučiame realius pokyčius klinikoje, daugėja gydymo galimybių, o sudėtingais atvejais turime galimybę tirti genetinį profilį ir genomikos MDK  ieškoti naujų gydymo sprendimų. Svarbu, kad tokie naujų priešvėžinių vaistų kompensavimo tempai nesustotų, nes išlieka naujų pažangių terapijų klinikinių tyrimų poreikis. Idėja organizuoti Personalizuotos medicinos akademiją su mokymais medikams ir pacientams užgimė dėl dviejų pagrindinių priežasčių: mokslo pažangos, naujų technologijų ir naujų vaistų atėjimo į kliniką, t. y. personalizuotos medicinos vystymo, bei šių dienų pacientų poreikių, kurie siekia gyventi su liga ilgiau ir kokybiškiau. Esu dėkinga, kad šioje konferencijoje galėjau pasidalinti savo įžvalgomis iš Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro patirčių. Personalizuotos medicinos kryptimi realiau mūsų centras pradėjo dirbti nuo 2018 m., kai padaugėjo pažangių vaistų, žinių ir pradėjome aktyviau jungtis prie tarptautinių organizacijų tyrimų ir aptarimų. Vienas pirmųjų Lietuvoje vykdytas EORTC biobanko onkologijos srities tyrimas, kurį koordinuoju nuo 2018 m., leido mums tirti pacientų patologinę medžiagą: ją siųsdavome ištyrimui ir gaudavome atsakymus apie vėžio genetinius radinius bei rekomendacijas gydymui. Genetiniai tyrimai pacientams, kurie atitikdavo įtraukimo kriterijus, buvo nemokami. Lietuvoje šie tyrimai tada dar nebuvo kompensuojami. Šio bendradarbiavimo dėka mes jau keletą metų turime galimybę jungtis prie tarptautinių genomikos MDK, kur  pristatome savo atvejus, sužinome apie genetinius radinius ir diskutuojame dėl gydymo galimybių. Pirmosios tarptautinės genomikos MDK patirtys atvedė iki mūsų pačių Medicininės onkologijos centro organizuojamų genomikos MDK, kuriuos vykdome 1-2 per mėnesį nuo praėjusių metų rudens. Be mano minėto projekto, mūsų centro gydytojai aktyviai dalyvauja įvairiuose ES personalizuotos medicinos projektuose, vykdome pažangių terapijų klinikinius tyrimus, bei, žinoma, gydytojai chemoterapeutai aktyviai dalyvauja įvairiuose personalizuotos medicinos diskusijose, aptarimuose ir konferencijose. Tarptautiniu mastu personalizuotos medicinos dabartines tendencijas turbūt tiksliausiai atspindi ką tik pasibaigęs ASCO kongresas, kur su kolegomis dalyvavome ir galėjome

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiantis NVC pacientų ir jų draugų skaitytojų klubas baigė ketvirtąjį skaitymo sezoną. Kartu su klubo vadovėmis, biblioterapijos specialistėmis, Rasa Derenčiene ir Daiva Janavičiene gegužės pabaigoje dalyvės aptarė lietuvių rašytojos Kotrynos Zylės romaną “Mylimi kaulai”. Į maginę  realybę panardinantis tekstas daugelį  nuskraidino į savo vaikysčių kaimo vasaras su gražiausiais ir juokingiausias patyrimais. Keturis metus gyvuojantis NVC pacientų ir jų draugų Skaitytojų klubas savo veikloje taiko biblioterapijos metodus, leidžiančius pasitelkti tekstą kaip pagalbos sau priemonę, suteikiančią vilties, stiprinančią ieškant išeities, padedančią atsitraukti nuo negatyvių minčių ir tiesiog pasidžiaugti. Per 2024-2025 skaitymo metus Klubo narės perskaitė ir aptarė aštuonis romanus. Labiausiai patikęs daugeliui buvo Ingmaro Bergmano “Fani ir Aleksandras”, antrasis pagal terapinį poveikį – Claire Keegan “Tokie smulkūs dalykai”. Vasarai klubo narės išsirinko skaityti  Thomo Manno romaną “Užburtas kalnas” ir atsisveikino iki rugsėjo. Naujus narius klubas priims rugsėjo pradžioje, kvietimas registruotis bus paskelbtas Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Nacionalinio vėžio centro žinių kanaluose.