Juventa Sartatavičienė

Įvyko “Nordic-Baltic CCC Network 2025” susitikimas – dvi dienas Vilniuje diskutavo, dalijosi idėjomis, mintimis ir įžvalgomis Šiaurės ir Baltijos šalių visapusiškų vėžio centrų tinklo kūrėjai, onkologijos srityje dirbantys specialistai, pacientų organizacijų atstovai. VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša, sveikindamas renginio dalyvius modernioje naujojo VU Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro salėje pabrėžė, jog susirinkome aptarti galimybių, kaip geriau bendradarbiauti mokslo tyrimų srityje, klinikoje, pacientų vadyboje. „Mūsų siekis tapti visapusišku vėžio centru yra daugiau nei tik siekis turėti sertifikatą. Tai siekis tapti viena iš pacientams aukščiausio lygio paslaugas teikiančių institucijų, tai žingsnis į tarptautinio lygio vėžio diagnostikos ir gydymo standartus“, – pasakė prof. T. Jovaiša. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, pradėdamas susitikimą, paminėjo, jog turime daug bendrų sąlyčio taškų, tokių kaip geografinė padėtis, klimato sąlygos. „Tačiau labai panašūs ir vėžio sergamumo duomenys. Mus jungia ne tik bendras klimatas, bet ir bendri tikslai, todėl šis sustikimas yra šiandien labai svarbus. Lietuvoje dar veikia senasis sveikatos apsaugos modelis, o mūsų tikslas yra sukurti visapusišką vėžio centrą. Todėl bendradarbiavimas su jumis, kaip šios srities lyderiais, yra mums labai svarbus.  Aš tikiu, kad šis esminis dalykas leis mums pasiekti užsibrėžto tikslo ir, dalinantis patirtimi, padės efektyviai judėti į priekį”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. NVC vadovas padėkojo susitikimo koordinaciniam komitetui, ypač komiteto vadovui Magnus Maehle, taip pat  kolegoms iš Vilniaus universiteto, Nacionalinio vėžio centro, už labai svarbią pagalbą – Go Vilnius ir didžiausia padėka Mariui Čiurlioniui, pagrindiniam susitikimo organizatorių patarėjui iš NVC. „Idėja kurti bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių  visapusiškų vėžio centrų tinklą kilo bene prieš dešimtmetį. Mes esame mažos šalys, turinčios ne vieną sąsają mūsų istorijose, esame panašaus mentaliteto žmonės. Bendra iniciatyva 2019 m. buvo organizuotas susitikimas Kopenhagoje, po to – Rygoje, o dabar susirinkome Vilniuje. Renginys keliaus toliau. Kitas susitikimas planuojamas Osle, o kur toliau tiksimės aptarti nusimatytų sričių ir temų, kaip seksis realizuoti jau dabar subrandintas idėjas, pamatysime. Šiandien – tai nebaigtas projektas, tai tęstiniai darbai, mintys ir idėjos. Mes labai džiaugiamės, kad Lietuva ir Vilnius yra vienas pirmųjų miestų, kur šis renginys atkeliauja. Sritys, kuriose numatomas bendradarbiavimas, ir jau dabar matyti, kad tikrai naudą atnešiantis – klinikiniai tyrimai, duomenys, bendradarbiavimas tarp pacientų ir medikų priimant sprendimus, bendro tinklo kūrimas. Džiugu, kad sėkmingai pakvietėme ir įsitraukė pacientų organizacijos, slaugos specialistai. Vilniuje diskutavo 102 susitikimo dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos“, – trumpai apibūdino susitikimą Marius Čiurlionis. „Buvo labai malonu prisijungti prie “Nordic-Baltic CCC Network 2025″ renginio, kurį organizavo Nacionalinis vėžio centras ir šio projekto Baltijos ir Skandinavijos šalių partneriai Vilniuje. Teko pirminininkauti sesijai, skirtai pristatyti Danijos patirtis  apie gydymo sprendimų pasidalinimą tarp medikų ir pacientų (Shared decision making)”, – sako NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė. “Tai ypač aktualus, naujai formuluojamas vėžiu sergančio paciento visapusiškos ir lygiavertės  pagalbos organizavimas ir vienas iš 10 Europos onkologinio paciento kodo punktų, apibrėžiančių lygiavertį vėžio diagnozės ir gydymo taktikos prieinamumą visiems.  Kolegos danai turi daugiausiai patirties, nes jau nemažai metų dirba remdamiesi tokia praktika. Dr. Malte Lebahn-Hadidi iš Velje Danijos Southern universiteto paskaitė paskaitą apie vienos iš jų universiteto ligonių patirtis apie sprendimų priėmimo dėl vėžio diagnostikos ir gydymo pasidalinimą tarp medikų komandos ir pacientų. Antroji paskaita, kurią pristačiau pati, buvo skirta pristatyti mūsų, Lietuvos ir Nacionalinio vėžio centro patirtis vystant šio naujo tipo bendradarbiavimą tarp medikų ir pacientų. Paskaitos sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes tema aktuali ir kitų šalių medikų ir pacientų bendruomenėms. Su kolegomis danais šioje srityje aktyvų bendradarbiavimą pradėjome prieš metus. Pavasarį turėjome bendrą įžanginį susirinkimą su šio Danijos universiteto kolegomis ir mūsų pacientų bendruomenių atstovais.  Tikrai, galime didžiuotis, kad Lietuva taip pat eina šiuo pažangaus ir pacientui labiausiai adaptuoto bendradarbiavimo keliu. Nacionalinis vėžio centras imasi lyderystės burti kolegas šių naujų formatų edukacijai ir įgyvendinimui praktikoje“, – dalijasi įspūdžiais doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Diskusijoje apie diagnostikos ir gydymo sprendimų pasidalinimą tarp medikų ir pacientų „Nordic-Baltic CCC Network 2025“ renginyje dalyvavusi Neringa Čiakienė, POLA direktorė, mano, jog dalyvavimas tokiuose formatuose yra visapusiškai naudingas. „Tai galimybė pagilinti žinias, užmegzti naujus kontaktus, o taip pat proga pristatyti save ir  Lietuvos gerąsias patirtis vystant bendradarbiavimą tarp gydymo centrų ir pacientų.  Šįkart net dvi atskiros sesijos skirtos pacientų įgalinimo ir įtraukimo svarbai, ir šios sesijos sulaukia susidomėjimo ne tik iš pacientų, bet ir iš klinicistų. Kalbame, kad temų ir svarbių klausimų tiek daug, kad mums, kaip pacientų organizacijų atstovams reikėtų visos dienos, ir dažnesnių susitikimų nei kartą per pusmetį. Taigi, labai svarbus ir naudingas formatas, kurio svarba ateityje, tikėtina, dar augs”, – pasakė N. Čiakienė.

Pirmąją „NVC Advento“ popietę gruodžio 1 d. šnekėjomės apie spalvas ir jų poveikį sveikatai – tradicinėje „Grožio popietėje“ įvyko dailininkės-tekstilininkės Danguolės Brogienės edukacija. Kodėl reikia rinktis vieną ar kitą spalvą? Kokiomis spalvomis rengiamės, kokias spalvas geriau turėti savo interjere? Kokią reikšmę turėjo spalvų pasirinkimas senosiose civilizacijose? „Kodėl svarbu spalvos: per akis, per odą jos veikia ne vieną mūsų organizmo funkciją. Pastebėta, jog spalvomis galima ir kraujo spaudimą sureguliuoti, galvos skausmą sumažinti, padėti sveikti peršalus, užkimus. Spalvų poveikis tyrinėtas mokslininkų, atlikta daugybė stebėjimų“, – pasakojo D. Brogienė. Edukacijoje buvo aptartos visos pagrindinės spektro spalvos, ne tik jų išorinis poveikis, bet ir maisto produktų spalvų reikšmė. „Mūsų aprangoje turi būti spalvų, o ir maistą, kurį valgome, rinkimės įvairiausių spalvų: žalią, raudoną, oranžinį“, – sako dailininkė. Štai populiari juoda spalva uždaro žmogų, padaro jį saugiu, tik nereikia juodos spalvos dėti prie kūno, verčiau reikėtų rinktis baltą, smėlio spalvas. „Jokiu būdu nesirinkite apatinių juodų, mėlynų, raudonų. Arba tebūnie tai tik šv. Valentino dienai. O ir aklai sekti mados industrijos išrinkta sezono spalva visai nebūtina. Atminkite, kiekviena spalva turi apie 200 atspalvių, iš kurių galite išsirinkti sau tinkamą, patinkantį ir derantį su kitomis Jūsų mėgiamomis spalvomis“, – pasakojo D. Brogienė. Manoma, jog gimdamas žmogus atsineša ir savo spalvą. „Pastebėkime, kaip elgiasi mūsų mažieji: jie dar visiškai laisvi ir renkasi spalvas labai natūraliai. Tad vaikams ar anūkams būtina suteikti laisvę pasirinkti, persirengti per dieną tiek kartų, kiek jie nori“, – pasakojo Danguolė Brogienė. Įdomus pokalbis palietė ir į gydymo įstaigas ateinančias spalvas, apie medikų drabužių spalvingumą, keičiantį medikams įprastų baltų chalatų simbolinę prasmę. Bendravimas su Danguole Brogiene užtruko dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Dailininkė atgabeno ir kalėdinių dovanų skyriuje besigydantiems pacientams ir darbuotojams: autorinių leidinių apie galvos apdangalus, reikalingus moterims laikinai netekusioms plaukų gydantis chemoterapija, šalių. Profesorė Danguolė Brogienė, eidama Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėjos pareigas, dešimtį metų kiekvieną pavasarį atvykdavo su savo studentais į mūsų įstaigą pristatydama galvos apdangalų kolekciją. Greta įspūdingo šou vyko ir dirbtuvės pacientėms, kurios, chemoterapijos metu netekusios plaukų, buvo mokomos susisukti šalį, pasigaminti kepurėlę. Profesorė su savo studentais atgabendavo ir gatavų, iš ekologiškų audinių pasiūtų, kasdien dėvėti tinkamų galvos apdangalų dovanų pacientėms.

Į pirmąjį Mokslo kavos susitikimą susirinkusius kolegas iš  Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinio vėžio centro, VUL Santaros klinikų ir kitų institucijų pasveikino doc. dr Valdas  Pečelūnas: „Pavadinimas naujas, tačiau pats renginys nėra naujas, tiesiog tęsiama sena gera tradicija, kuri nuo seno egzistuoja tarp mokslo ir klinikos. Būtent šiuo aspektu norėčiau štai ką pasakyti. Mokslininkai labiau koncentruojasi į mokslo dalykus, klinicistai – į kliniką. Suintegruoti šiuos du dalykus nėra paprasta – tai tikrai sudėtingas ir ilgalaikis klausimas, reikalaujantis daug pastangų, strateginių krypčių, o bendravimo formų pasiūla nėra didelė. Tačiau aš manau, kad ji yra. Ir moksle, ir klinikoje tą skirtumą, kuris atskiria aukščiausio lygio ekspertus nuo gerų meistrų, gali sujungti bendradarbiavimas. Klinikai turėti šalia mokslininkus, fundamentinius mokslininkus, kurie turi mokslinį mentalitetą, kuris skiriasi nuo klinicistų mentaliteto, yra labai gerai. Būtent būti šalia, mokytis iš jų, daryti bendrus projektus, bendradarbiauti, kalbėtis yra puiku. Ligoninė, kuri neturi ryšio su mokslinėmis temomis, yra silpnesnė. Klinicistai į mokslą tikrai gali atnešti tą motyvaciją, kurią jie atranda dirbdami su pacientais. Matydami jų problemas, matydami mirštantį žmogų, kuriam negali tuo metu padėti, turi neabejotinai didžiulę motyvaciją ieškoti sprendimų. Taigi bendradarbiaujant ties tokiomis problemomis gali atsirasti bendras reikalas, bet tai reikia daryti, nes savaime, natūraliai tai nepasidaro. Tikrai pažadu bendrus mokslininkų ir klinicistų renginius daryti kartą per mėnesį. Šiems renginiams – jie, galbūt, tam tikrą laiką bus dirbtiniai, bet mes juos tikrai darysime – ieškosime visiems patogiausio laiko, patogiausios vietos, kur neužtruks  visiems greitai susirinkti. Ieškosime formato, kur daugiausia žmonių gali pasiekti. Svarbiausia – kad būtų ištransliuotos pagrindinės žinutės, galbūt naujienlaiškio, kuris praneštų apie tai, kas nuveikta. Tikslas – užvesti interesą, kuris savaime neatsiras. Tačiau taip būna visada – prasideda veikla, bendradarbiavimas, bendri projektai ir – atsiranda motyvacija. Nuoširdžiai kviečiu visus, kurie jaučia didžiulį norą, turi gerų idėjų dėl sisteminių sprendimų abiejose organizacijose, kurie galėtų padidinti bendradarbiavimą, perduoti savo mintis Živilei Gudlevičienei arba tiesiog man. Viena galėčiau kitais metais pažadėti – tai „atviros durys“ atskirose struktūrose. Tarkime „atviros durys“ laboratorijoje, į kurią pakviečiame kitus mokslininkus ir klinicistus. Taip pat klinikiniame padalinyje „atviros durys“, kur pakviečiame mokslininkus ateiti, pažiūrėti, susipažinti – kokios ten yra problemos. Gal yra specialistų, kurie visiškai neturi motyvacijos eiti drauge su mokslininkais, tačiau gali padėti problemą ant stalo, o pabendravus su mokslininkais gali atsirasti noro paieškoti tos problemos sprendimo kartu. Taigi šiandien – pirmoji Mokslo kava. Kavos bus ir kitais metais. Kviečiu, jeigu turite pasiūlymų, idėjų – tikrai ieškosime būdų. kaip bendradarbiauti. Labai džiaugiamės šiandien matydami Santaros klinikų žmones. Planuojame plėsti savo komandą įtrauksime Santaros žmones, tikuosi, kad IMSo kolegos ateis. Mokslo kavos renginys bus ta vieta, kur susitinkame pakalbėti, išgerti kavos. Tikrai nemanau, jog rezultatai atsiras po mėnesio. Rezultatų lauksime po metų ar kelių.“ Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė, antrindama direktoriui, taip pat pažadėjo tęsti šiuos bendrus susiėjimus. „Ieškosime naujų būdų, naujų technologijų ir tikrai keliausime į priekį. O dabar kviečiu pirmąją laboratoriją – Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovą prof. Vitalijų Karabanovą pristatyti savo komandą ir vykdomus mokslinius darbus“, – pasakė dr. Ž. Gudlevičienė. Vienas po kito kolegos pristatė savo vadovaujamų laboratorijų komandas ir vykdomus darbus: Klinikinių tyrimų centro vedėja dr. Edita Baltruškevičienė, Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas prof. Kęstutis Sužiedėlis, Imunologijos laboratoriją pristatė dr. Neringa Dobrovolskienė, Biobanką – dr. Daiva Dabkevičienė, Genetinės diagnostikos laboratoriją – dr. Rasa Sabaliauskaitė. Bendra renginio dalyvių nuotaika, geranoriški ir draugiški pajuokavimai, seni bičiuliški santykiai ir naujos pažintys leidžia manyti, kad nauja sena tradicija – Mokslo kava turės produktyvų tęsinį.

Lapkričio mėnesį, vadinamąjį Movemberį, tradiciškai daugiau dėmesio skiriame vyrų sveikatai, o prostatos vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vyrų onkologinių ligų. „Ją pastebėti patiems, neatlikus reikiamų tyrimų, yra sudėtinga. Tai lėtai progresuojanti liga, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos jau vėlyvųjų  stadijų prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Alvydas Vėželis. Plėtojant personalizuotos medicinos paslaugas Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriuje šiais metais pradėta taikyti nauja metodika: atliekamos Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) „laisvos rankos“ prostatos biopsijos, kurios galimos ne tik bendrinėje nejautroje, bet ir vietinės nejautros sąlygomis. Ši metodika kasdieniniame urologo ir radiologo darbe palengvina prostatos vėžio diagnostiką, taip pat ir paciento priežiūrą po prostatos biopsijos. Lietuvoje ši technologija taikoma tik NVC Onkourologijos skyriuje. NVC Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius, „laisvos rankos“ biopsijos paėmimo metodo pradininkas Lietuvoje, išvardijo naujojo metodo pranašumus. „Pirmas privalumas – „laisvos rankos“ metodas  leidžia greičiau atlikti prostatos biopsijas. Jos yra tikslesnės – tai yra svarbiausia diagnozuojant prostatos vėžį. Be to, kadangi sparčiau atliekamos, didėja ir šios paslaugos preinamumas. O šitie faktoriai yra vieni reikšmingiausių mūsų šalyje, kurioje nacionaliniu lygmeniu vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa“, – sako doc. dr. A. Patašius. Biopsija atliekama vietinėje ar bendrinėje nejautroje, priklausomai nuo to, kiek reikia paimti bioptatų. „Prostatos magnetinio rezonaso vaizduose apribrėžiamos prostatos ir įtariamo piktybinio židinio ribos, todėl atliekant „laisvos rankos“ biopsiją galima tiksliai pataikyti į židinį, kuriame, kaip  įtariama, yra piktybiniai pakitimai. „Laisvos rankos“ technika leidžia pasiekti sunkiausiai prieinamas prostatos zonas, esančias šalia svarbių struktūrų – šlaplės, tiesiosios žarnos“, – sako doc. dr. A. Patašius. Lyginant vietinės ir bendrinės nejautros sąlygas, kyla klausimų. Kaip patogiau dirbti urologui?  Ar komfortiškai jaučiasi pacientas vietinės nejautros situacijoje? „Vienareikšmiškai gydytojui „laisvos rankos“ biopsiją patogiau atlikti bendrinėje nejautroje, nes urologas, neribojamas paciento judesių, turi laisvę atlikti biopsiją net į sunkiausiai prieinamą židinį. Tačiau šiuo metu, remdamiesi ekspertų rekomendacijomis, atliekame prostatos biopsiją tik iš židinio, matomo prostatos magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose, ir zonose aplink jį, biopsija vietinėje nejautroje tapo saugiu būdu greitai diagnozuoti ligą“, – aiškina gydytojas urologas. Kokį biopsijos paėmimo metodą reikėtų taikyti, iš pradžių sprendžia gydantis gydytojas urologas, tačiau kiekvienas pacientas individualiai aptariamas daugiadalykėje specialistų komandoje, kur paskiriama tinkamiausia prostatos biopsijos technika. Pasak doc. dr. A. Patašiaus, „laisvos rankos“ biopsija palyginti su transrektaline biopsija yra ženkliai saugesnė galimų komplikacijų rizikos atžvilgiu. O paciento priežiūra po  „laisvos rankos“ prostatos biopsijos niekuo nesiskiria nuo standartinės transperinealinės biopsijos. Nacionalinio vėžio centro Onkourologijos skyriaus vedėjo dr. Alvydo Vėželio paklausėme, kaip vyksta Lietuvoje  prostatos vėžio profilaktika? Nuo kada vyrams rekomenduojama pasirūpinti prostatos sveikata? Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato.PSA tyrimas yra greitas, neskausmingas kraujo tyrimas, kuris gali atskleisti ankstyvus prostatos pakitimus, dar nesukeliančius simptomų. Jei PSA kiekis viršija normą (daugiau arba lygu 3,0 ng/ml), šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka rektalinį priešinės liaukos tyrimą ir biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti. Kaip elgtis, jei šeimoje yra / būta prostatos vėžio atvejų? Kodėl svarbu žinoti šeimos, giminės ligų istoriją? Kaip jau minėjau, jeigu šeimoje artimi giminės: tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, reikia anksčiau pradėti tikrintis profilaktiškai. Jei vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėvui arba broliui, buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, jam irgi gresia didesnė rizika susirgti šia liga. Be to, jei šeimos moterims buvo nustatyta didesnė krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika – BRCA ir (ar) BRCA2 genų mutacijos, vyrams taip pat gali būti didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu. Jei paciento šeimoje yra buvę prostatos, krūties, gaubtinės žarnos, kiaušidžių ar kasos vėžio atvejų arba jei buvo diagnozuotas metastazavęs prostatos vėžys, pacientui gali būti pasiūlyta išsitirti dėl tam tikrų genų mutacijų. Genetiniai tyrimai svarbūs tam, kad kai kurios mutacijos  (pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2 geno mutacijos) gali parodyti, kokio agresyvumo yra vėžys ir koks gydymas pacientui būtų tinkamiausias, gali būti parinkti tam tikros grupės vaistai. Vyresnis amžius yra taip pat vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Senstant, rizika susirgti prostatos vėžiu didėja. Labai raginčiau visus vyrus atsisakyti ne tik prostatos vėžio riziką galinčių padidinti, bet ir bendrai sveikatą žalojančių veiksnių. Priminsiu, jog tai: Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys? Nacionalinis vėžio centras yra svarbiausias prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo centras Lietuvoje, turintis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Europos urologų tarybos (EBU) suteiktą kompetencijos centro sertifikatą. Čia naudojama moderni diagnostikos aparatūra, atliekami genetiniai tyrimai, vykdomi moksliniai tyrimai, o kiekvieno paciento gydymo taktika nustatoma daugiadalykėje gydytojų komisijoje – bendradarbiaujant urologams, onkologams, radiologams, patologams. Tačiau, norint skirti individualų gydymą, reikalinga tikslingai diagnozuoti priešinės liaukos vėžį tiek radiologiškai, tiek ir morfologiškai, ir nustatyti  kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. NVC Onkourologijos skyriuje daugiau nei 20 metų atliekamos priešinės liaukos sisteminės transrektalinės (per išeinamąją žarną) prostatos biopsijos, o nuo 2013 m. biopsijos buvo pradėtos atlikinėti transperinealiai (per tarpvietės odą). Jų specifiškumas diagnozuojant kliniškai reikšmingą priešinės liaukos vėžį išaugo iki 80–90 proc. Nuo 2019 m., įsigijus Fusion (radiologinių vaizdų suliejimo) technologiją, galimybės identifikuoti  kliniškai reikšmingą vėžį išaugo iki 95-99 proc. Į diagnostikos procesą yra įtrauktas ir magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris padeda tiksliau nustatyti įtariamo kliniškai reikšmingo priešinės liaukos vėžio lokalizaciją. Suliejančios technologijos pagalba procedūros metu sutapatinami MRT ir ultragarsinio tyrimo vaizdai, kai yra atliekama pritaikomoji biopsija į židinį, kai įtariamas kliniškai reikšmingas priešinės liaukos vėžys. Patvirtinus jį morfologiškai, urologui yra lengviau parinkti individualų, radikalų gydymą pacientui. Jei pacientui diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys, tokį pacientą galima aktyviai stebėti. Aktyvus stebėjimas – tai atidi vėžio stebėsena, netaikant jokio skubaus gydymo. Aktyvaus stebėjimo tikslas – išvengti nereikalingo gydymo, kuris gali sukelti šalutinių poveikių, taip išsaugant gyvenimo kokybę. Aktyvus stebėjimas yra rekomenduojamas mažos arba tam tikros vidutinės rizikos pacientų grupei, kuriems nustatytas lokalus prostatos vėžys. Aktyvaus stebėjimo metu gydytojai pataria reguliariai tikrinti PSA, kartoti MRT ir prostatos pritaikomąsias biopsijas, esant papildomam židiniui arba didėjant esamam patologiniam židiniui priešinėje liaukoje. Jei nustatomi